Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0254(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0412/2018

Pateikti tekstai :

A8-0412/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 22
CRE 11/12/2018 - 22
PV 17/04/2019 - 23
CRE 17/04/2019 - 23

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 19.1
CRE 12/12/2018 - 19.1
PV 18/04/2019 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0516
P8_TA(2019)0430

Priimti tekstai
PDF 309kWORD 89k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos gynybos fondas ***I
P8_TA(2019)0430A8-0412/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476 – C8-0268/2018 – 2018/0254(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0476),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0268/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0412/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 75.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0516).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… , kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas
P8_TC1-COD(2018)0254

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(-1b)  per pastarąjį dešimtmetį Sąjungos geopolitinė padėtis dramatiškai pasikeitė. Europos kaimyninių regionų padėtis yra nestabili, o Sąjungai dėl to kyla sunkumų ir iššūkių – atsiranda vis naujų pavojų, tokių kaip hibridiniai ir kibernetiniai išpuoliai, be to, vėl daugėja įprastų problemų. Tokiomis aplinkybėmis ir ES piliečiai, ir jų politiniai vadovai sutaria, kad visiems kartu reikia daugiau nuveikti gynybos srityje;

(-1c)  gynybos sektoriuje patiriamos vis didesnės gynybos įrangos sąnaudos ir išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir tai trukdo pradėti įgyvendinti naujas gynybos srities programas ir daro tiesioginį poveikį Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės konkurencingumui ir inovacijų pajėgumui. Atsižvelgiant į šį išlaidų padidėjimą, naujų pagrindinių gynybos sistemų ir naujų gynybos technologijų kūrimas turėtų būti remiamas Sąjungos lygmeniu, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos įrangos investicijų srityje;

(1)  2016 m. lapkričio 30 d. priimtame Europos gynybos veiksmų plane Komisija įsipareigojo papildyti, mobilizuoti ir konsoliduoti valstybių narių pastangas bendradarbiauti, dedamas plėtojant gynybos technologinius ir pramoninius pajėgumus siekiant reaguoti į saugumo uždavinius ir skatinti konkurencingą, novatorišką ir efektyvią Europos gynybos pramonę bei tikros ir integruotos Europos gynybos rinkos kūrimą visoje Sąjungoje ir už jos ribų, tuo remiant labiau integruotos gynybos rinkos Europoje kūrimą ir skatinant Europos gynybos produktų ir technologijų įsisavinimą vidaus rinkoje, tokiu būdu didinant nepriklausomumą nuo šaltinių iš už ES ribų. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą (toliau – Fondas), skirtą paremti investicijoms į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos produktų ir technologijų plėtrą, taip skatinant sinergiją ir ekonomiškumą, ir skatinti valstybes nares drauge įsigyti ir prižiūrėti savo gynybos įrangą. Šio fondo lėšos papildytų šiuo tikslu jau skiriamas nacionalines lėšas ir turėtų būti priemonė skatinti valstybes nares bendradarbiauti ir daugiau investuoti į gynybą. Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų ciklą;

(2)  Fondas padėtų sukurti stiprią, konkurencingą ir novatorišką Europos gynybos technologinę ir pramoninę ▌bazę ir papildytų Sąjungos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti integruotą Europos gynybos rinką, ypač 2009 m. priimtas dvi direktyvas(2) dėl viešųjų pirkimų ir produktų siuntimo ES gynybos sektoriuje.

(3)  laikantis integruoto požiūrio ir siekiant prisidėti prie Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumo ir inovacijų pajėgumų didinimo, reikėtų įsteigti Europos gynybos fondą. Fondo tikslas turėtų būti didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, novatoriškumą, efektyvumą ir technologinį savarankiškumą ir prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo remiant tarpvalstybinį valstybių narių ir įmonių, mokslinių tyrimų centrų, nacionalinių administracijų, tarptautinių organizacijų ir universitetų bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, gynybos produktų bei technologijų mokslinių tyrimų ir kūrimo etapu. Siekiant inovacinių sprendimų ir atviros vidaus rinkos, fondas turėtų remti ir padėti plėtoti tarpvalstybinį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bendradarbiavimą gynybos sektoriaus projektuose.

Bendrų gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų trūkumai Sąjungoje įvardyti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sistemoje, visų pirma Pajėgumų plėtojimo plane, o Visa apimančioje strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje taip pat nurodyti bendri gynybos mokslinių tyrimų tikslai. Kitais Sąjungos procesais, kaip antai Koordinuota metinė gynybos peržiūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, bus remiamas atitinkamų prioritetų įgyvendinimas nustatant ir įgyvendinant glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, kad būtų pasiektas ES užmojų mastas saugumo ir gynybos srityje. Kai tinka, taip pat reikėtų atsižvelgti į regioninius ir tarptautinius prioritetus, įskaitant prioritetus, nustatytus bendradarbiaujant su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, su sąlyga, kad jie atitinka Sąjungos prioritetus ir netrukdo bet kuriai valstybei narei ar asocijuotajai šaliai dalyvauti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų vengti nereikalingo dubliavimosi;

(4)  mokslinių tyrimų etapas – labai svarbus ▌, nes jis padeda užtikrinti Europos pramonės pajėgumą ir savarankišką gebėjimą kurti gynybos produktus ir valstybių narių, kaip gynybos produktų galutinių vartotojų, nepriklausomumą. Susietas su gynybos pajėgumų plėtojimu, mokslinių tyrimų etapas gali kelti nemažą riziką, visų pirma susijusią su technologijų nebrandumu ir veikimo trikdžiais. Technologinės plėtros etapas, kuris paprastai eina po mokslinių tyrimų ▌etapo, taip pat susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių kyla kliūčių toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir novatoriškumui. Taigi fondas turėtų skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros etapų ryšį;

(5)  Fondo lėšomis neturėtų būti remiami išimtinai pagrindiniai moksliniai tyrimai – jie turėtų būti remiami pagal kitas programas, tačiau jis gali apimti į gynybą orientuotus pagrindinius mokslinius tyrimus, kurių pagrindu gali būti sukurtas sprendimas, padėsiantis spręsti jau nustatytas arba tikėtinas problemas ar galimybes;

(6)  Fondo lėšomis galėtų būti remiami veiksmai, susiję tiek su naujais, tiek su atnaujintais esamais produktais ir technologijomis. Esamų gynybos produktų ir technologijų atnaujinimo veiksmai turėtų būti tinkami finansuoti tik tuo atveju, kai neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektai netaiko jokių pirminės informacijos, reikalingos veiksmui atlikti, apribojimų, dėl kurių veiksmas negali būti atliktas. Turėtų būti reikalaujama, kad teikdami paraišką dėl Sąjungos finansavimo teisės subjektai pateiktų informaciją, kuri įrodytų, jog apribojimų nėra. Tokios informacijos nepateikus Sąjungos finansavimas neturėtų būti teikiamas;

(6a)   Fondas turėtų finansiškai remti veiksmus, prisidedančius prie revoliucingųjų gynybos technologijų plėtros. Kadangi revoliucingosios technologijos gali būti grindžiamos netradicinių gynybos subjektų sukurtomis koncepcijomis arba idėjomis, Fondas turėtų suteikti pakankamo lankstumo konsultacijų teikimo suinteresuotiesiems subjektams ir tokių veiksmų įgyvendinimo srityse;

(7)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinant šį reglamentą, veiksmai, susiję su produktais ar technologijomis, kurių naudojimas, plėtojimas ar gamyba yra draudžiami pagal tarptautinę teisę, turėtų nebūti finansuojami Fondo lėšomis. Šiuo atžvilgiu veiksmų, kuriais plėtojami nauji gynybos produktai ar technologijos, ▌ tinkamumas finansuoti taip pat turėtų priklausyti nuo tarptautinės teisės pokyčių. Veiksmai, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus be galimybės prasmingai kontroliuoti atrankos ir dalyvavimo sprendimus, priimamus vykdant atakas prieš žmones, taip pat neturėtų būti laikomi tinkamais finansuoti fondo lėšomis, nepadarant poveikio galimybei skirti lėšų veiksmams, skirtiems išankstinio perspėjimo sistemų ir atsakomųjų priemonių kūrimui gynybos tikslais finansuoti;

(8)  tai, kad yra sudėtinga susitarti dėl konsoliduotos gynybos pajėgumų reikalavimų ir bendrų techninių specifikacijų arba standartų, trukdo tarpvalstybiniam valstybių narių ir skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių juridinių asmenų bendradarbiavimui. Kadangi tokių reikalavimų, specifikacijų ir standartų nėra, padidėjo gynybos sektoriaus susiskaidymas, techninis sudėtingumas, pailgėjo terminai, išaugo sąnaudos ir nereikalingas dubliavimasis, taip pat sumažėjo sąveikumas. Susitarimas dėl bendrų techninių specifikacijų turėtų būti būtina sąlyga, jei veiksmams reikalingas aukštesnio lygmens technologinis parengtumas. Veiksmai, kuriais padedama nustatyti bendrus gynybos pajėgumų reikalavimus , taip pat veiksmai, kuriais siekiama padėti parengti bendrą techninių specifikacijų arba standartų apibrėžtį, taip pat turėtų būti tinkami remti Fondo lėšomis, ypač jeigu jais skatinamas sąveikumas;

(9)  kadangi Fondo tikslas – remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacijas pritraukiant ir papildant bendrą gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų veiklą ir sumažinus bendrų projektų technologinės plėtros etapo riziką, veiksmai, susiję su gynybos produktų ar technologijų moksliniais tyrimais ir kūrimu, turėtų būti tinkami finansuoti. Tai taip pat bus taikoma esamų gynybos produktų ir technologijų naujinimui. taip pat jų sąveikumo užtikrinimui;

(10)  atsižvelgiant į tai, kad Fondas pirmiausia siekia stiprinti skirtingų valstybių narių teisės subjektų bendradarbiavimą visoje Europoje, veiksmas turėtų būti tinkamas finansuoti, ▌ jei bendradarbiavimo pagrindu konsorciumo viduje jį vykdyti imasi bent trys teisės subjektai, įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse. Bent trys iš šių ▌reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, turėtų nebūti tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami to paties subjekto ir turi nebūti kontroliuojami vieni kitų. Šiame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus. Atsižvelgiant į revoliucingųjų gynybos technologijų, taip pat tyrimų, ypatumus, šią veiklą galėtų vykdyti vienas teisės subjektas. Siekdamas paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą Fondas taip pat gali remti bendrus ikiprekybinius viešuosius pirkimus;

(11)  remiantis [nuoroda turės būti atitinkamai atnaujinta atsižvelgiant į naująjį UŠT sprendimą: pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 94 straipsnį](3)užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(12)  kadangi Fondo tikslas – didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą ▌, parama iš esmės turėtų būti skiriama tik Sąjungoje arba asocijuotosiose šalyse įsteigtiems subjektams, kurių nekontroliuoja neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektai. Šiame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi gavėjai ir subrangovai vykdydami iš Fondo finansiškai remiamus veiksmus, turėtų nebūti neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teritorijoje, o jų vykdomosios valdybos struktūros turėtų būti įsisteigusios Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje. Atitinkamai, subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, arba subjektas, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje, tačiau kurio vykdomosios valdybos struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje, neatitinka reikalavimų būti gavėju arba veiksme dalyvaujančiu subrangovu. Siekiant apsaugoti esminius Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesus, tos tinkamumo sąlygos taip pat turėtų būti taikomos finansavimui, kuris teikiamas vykdant viešuosius pirkimus, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 176 straipsnio;

(13)  tam tikromis aplinkybėmis ▌ turėtų būti leidžiama nukrypti nuo principo, kad gavėjai ir Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys jų subrangovai nėra kontroliuojami neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotų trečiųjų valstybių subjektų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungoje arba asocijuotoje šalyje įsteigti teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, turėtų atitikti reikalavimus būti gavėjais arba veiksme dalyvaujančiais subrangovais, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais. Tokių teisės subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti Fondo tikslams. Pareiškėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi įgyvendinant veiksmą. Šiuo atveju taip pat turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu;

(13-a)  pagal ES sutarties 29 straipsnį ir SESV 215 straipsnio 2 dalį priimtomis ES ribojamosiomis priemonėmis negalima tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis fondais ar ekonominiais ištekliais paskirtiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai. Todėl tokie paskirtieji subjektai ir jiems nuosavybės teise priklausantys arba jų kontroliuojami subjektai negali būti Fondo finansiškai remiami;

(13a)  Sąjungos finansavimas turėtų būti teikiamas paskelbus konkursą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinis reglamentas)(4) nuostatas. Vis dėlto tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą. Kadangi skiriant finansavimą pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą nukrypstama nuo bendros taisyklės skelbti konkursą, šios išimtinės aplinkybės turėtų būti aiškinamos griežtai. Šiomis aplinkybėmis, norint skirti dotaciją nepaskelbus konkurso, tai, kiek siūlomas veiksmas atitinka Fondo tikslus, susijusius su tarpvalstybiniu pramonės bendradarbiavimu ir konkurencija visoje tiekimo grandinėje, turėtų įvertinti Komisija, padedama valstybių narių komiteto (toliau – komitetas);

(14)  jei konsorciumas nori dalyvauti finansuoti tinkamame veiksme ir Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų paskirti vieną iš savo narių koordinatoriumi, kuris bus pagrindinis asmuo ryšiams;

(15)  jei Fondo finansiškai remiamam veiksmui vadovauja valstybių narių arba asocijuotųjų valstybių paskirtas projekto vadovas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą gavėjams, turėtų konsultuotis su projekto vadovu, kad jis galėtų užtikrinti, kad gavėjai laikytųsi nustatytų terminų. ▌Projekto vadovas turėtų pateikti Komisijai ▌pastabas apie pažangą vykdant veiksmą, kad Komisija galėtų patvirtinti, ar įvykdytos mokėjimo sąlygos;

(15a)  Komisija turėtų įgyvendinti Fondo paramą pagal tiesioginio valdymo principą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis rezultatų veiksmingumas ir efektyvumas, o taip pat užtikrintas visiškas suderinamumas su kitomis Sąjungos iniciatyvomis. Todėl Komisija ir toliau turėtų būti atsakinga už atrankos ir skyrimo procedūras, įskaitant etikos aspektų vertinimą. Tačiau pagrįstais atvejais Komisija gali tam tikras Fondo lėšomis remiamų veiksmų įgyvendinimo užduotis pavesti Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms. Pavyzdžiui, tai galėtų būti atvejis, kai valstybės narės, bendrai finansuojančios veiksmą, paskiria projekto vadovą su sąlyga, kad yra tenkinami Finansinio reglamento reikalavimai. Toks patikėjimas padėtų supaprastinti bendrai finansuojamų veiksmų valdymą ir užtikrinti sklandų finansavimo susitarimo su konsorciumo pasirašyta sutartimi ir veiklą bendrai finansuojančio projekto vadovo, kurį paskyrė valstybės narės, koordinavimą;

(16)  siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų finansiškai perspektyvūs, paramos prašytojai turi įrodyti, kad Sąjungos lėšomis nedengiamos veiklos išlaidos dengiamos kitais finansavimo būdais;

(17)  valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti skirtingų rūšių finansinėmis priemonėmis, kurios leistų bendrai kurti ir įsigyti gynybos pajėgumus. Komisija galėtų numatyti įvairių rūšių priemones, kuriomis valstybės narės galėtų savanoriškai naudotis bendradarbiaujamojo plėtojimo ir viešųjų pirkimų finansavimo uždaviniams spręsti. Taikant tokias finansines priemones būtų galima toliau skatinti kurti bendrus ir tarpvalstybinius gynybos projektus ir didinti gynybos išlaidų veiksmingumą, be kita ko, vykdant projektus, remiamus Fondo lėšomis;

(18)  dėl gynybos pramonės ypatumų, kai paklausą lemia beveik vien tik valstybės narės ir asocijuotosios šalys, kurios taip pat kontroliuoja visą su gynyba susijusių produktų ir technologijų įsigijimą, įskaitant jų eksportą, gynybos sektoriaus veikla yra unikali ir neatitinka tradicinių taisyklių ir verslo modelių, pagal kuriuos veikia tradiciškesnės rinkos. Todėl pramonė negali pati rimčiau finansuoti gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektų, ir dažnai valstybės narės bei asocijuotosios šalys padengia visas MTTP išlaidas. Siekiant Fondo tikslų, visų pirma skatinti skirtingų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teisės subjektų bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgiant į gynybos sektoriaus ypatumus, turėtų būti galima padengti net visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei veiksmai įgyvendinami prieš prototipo kūrimo etapą;

(19)  prototipo kūrimo etapas yra esminis etapas, per kurį valstybės narės arba asocijuotosios šalys paprastai sprendžia dėl savo konsoliduotų investicijų ir pradeda savo būsimų gynybos produktų ar technologijų įsigijimo procesą. todėl būtent šiuo etapu valstybės narės ir asocijuotosios šalys susitaria dėl būtinų įsipareigojimų, įskaitant projekto išlaidų pasidalijimą ir atsakomybę už juos. Siekiant užtikrinti jų įsipareigojimo patikimumą, Sąjungos finansinė parama iš Fondo paprastai neturėtų viršyti 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;

(20)  jei veiksmai nėra susiję su prototipo kūrimo etapu, turėtų būti numatytas finansavimas iki 80 proc. Vykdant šiuos veiksmus, kurie patenka į baigiamąjį produkto ir technologijos kūrimo etapą, vis dar gali būti patiriama didelių išlaidų;

(21)  gynybos sektoriaus suinteresuotosios šalys patiria specifinių netiesioginių išlaidų, pavyzdžiui, saugumo srityje. Be to, suinteresuotieji subjektai veikia specifinėje rinkoje, kurioje, jei nėra pirkėjų paklausos, jos negali susigrąžinti MTTP išlaidų, kaip civiliniame sektoriuje. Todėl yra pagrįsta leisti taikyti 25 proc. fiksuotąją normą, taip pat numatyti galimybę ▌atlyginti netiesiogines išlaidas, kurios apskaičiuojamos pagal įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus, jei tokie metodai pripažįstami jų nacionalinių valdžios institucijų vykdant palyginamą gynybos srities veiklą, apie kurią yra pranešta Komisijai.

(21a)  veiksmais, kuriuose dalyvauja tarpvalstybinės MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, teikiama parama atveriant tiekimo grandines ir prisidedama prie Fondo tikslų. Todėl turėtų būti galima tokiems veiksmams taikyti didesnę finansavimo normą, o tai būtų naudinga visiems dalyvaujantiems subjektams;

(22)  siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų prisidedama prie Europos gynybos pramonės konkurencingumo ir veiksmingumo, svarbu, kad valstybės narės ▌ketina bendrai vykdyti galutinių produktų įsigijimą arba naudoti technologijas, visų pirma vykdydamos bendrus tarpvalstybinius viešuosius pirkimus, kai valstybės narės kartu organizuoja viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma naudodamosi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis;

(22a)  siekiant užtikrinti, kad Fondo finansuojamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas ir veiksmingumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką, grindžiami paklausa ir komerciniu požiūriu perspektyvūs vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Todėl nustatant vystymosi veiksmų tinkamumo finansuoti kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, kad valstybės narės ketina, be kita ko, pateikdamos susitarimo memorandumą arba ketinimų protokolą, koordinuotai pirkti galutinį gynybos produktą arba naudoti technologiją. Nustatant paramos vystymuisi skyrimo kriterijus taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad valstybės narės politiškai arba teisiškai įsipareigoja bendrai naudoti, turėti ar prižiūrėti galutinį gynybos produktą ar technologiją;

(23)  inovacijų ir technologinė plėtra Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti skatinama paisant Sąjungos saugumo ir gynybos interesų. Atitinkamai, veiksmų indėlis užtikrinant šiuos interesus ir įgyvendinant gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų; ▌

(24)  tinkamais finansuoti veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ▌pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas aktyvesnis nuolatinis juridinių asmenų skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimas ir taip būtų tiesiogiai padedama siekti Fondo tikslų. Jei tokie projektai būtų atrinkti, jiems turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą;

(25)  Komisija atsižvelgs į kitą pagal bendrąją programą „Horizontas Europa“ finansuojamą veiklą, siekdama išvengti nereikalingo dubliavimosi ir užtikrinti sinerginį ryšį ir sąveiką tarp civilinių ir gynybos mokslinių tyrimų;

(26)  kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos uždaviniai tampa vis svarbesni, todėl Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pripažino, kad reikia užtikrinti kibernetinės gynybos veiksmų sinergiją vykdant Fondo veiklą ir Sąjungos kibernetinio saugumo srities iniciatyvas, kaip antai paskelbtas bendrame komunikate dėl kibernetinio saugumo. Civilinių ir gynybos aspektų sinergijos kibernetinio saugumo srityje visų pirma turėtų siekti ketinamas sukurti Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centras. Jis galėtų aktyviai remti valstybes nares ir kitus susijusius subjektus teikdamas konsultacijas, dalydamasis patirtimi ir sudarydamas palankias sąlygas bendradarbiauti vykdant projektus ir veiksmus, taip pat, jei veiksmai vykdomi Fondo lėšomis, valstybių narių prašymu veikdamas kaip projekto vadovas;

(27)  turėtų būti užtikrintas integruotas metodas, sujungiant veiklą, kuriai taikomi Komisijos pradėti parengiamieji gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmai, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies b punkte, ir Europos gynybos pramonės plėtros programoje, nustatytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1092(5), ir suderintos dalyvavimo sąlygos, kad būtų sukurtas nuoseklesnis priemonių rinkinys ir padidintas novatoriškumo, bendradarbiavimo ir ekonominis poveikis, taip pat išvengiant bereikalingo dubliavimo ir susiskaidymo. Taikant šį integruotą metodą Fondas taip pat padėtų geriau panaudoti gynybos srities mokslinių tyrimų rezultatus, užpildydamas spragą tarp mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapų, atsižvelgdamas į gynybos sektoriaus ypatumus ir skatindamas visų formų inovacijas, įskaitant ardomąsias inovacijas ▌. Kai tinkama, galima tikėtis teigiamų pasekmių civiliniame sektoriuje;

(28)  kai tikslinga, atsižvelgiant į veiksmo ypatumus, Fondo ▌tikslų taip pat turėtų būti siekiama pasitelkiant ▌finansines priemones ir biudžeto garantijas pagal priemonę „InvestEU“;

(29)  finansine parama turėtų būti proporcingai naudojamasi tokioms problemoms kaip rinkos nepakankamumas arba nepakankamos investicijos spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatusis finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti Sąjungai aiškią pridėtinę vertę;

(30)  Fondo finansavimo rūšys ir veiklos įgyvendinimo būdai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti konkrečių veiksmų tikslų ir rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento ▌125 straipsnio 1 dalyje ▌;

(31)  Komisija, atsižvelgdama į fondo tikslus ir pirminę patirtį, įgytą per Europos gynybos pramonės plėtros programos ir alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, turėtų parengti metines darbo programas. Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti komitetas. Komisija turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Šiomis aplinkybėmis komitetas gali posėdžiauti nacionalinių gynybos ir saugumo ekspertų sudėtimi, kad suteiktų Komisijai konkrečią pagalbą, be kita ko, rekomendacijas dėl įslaptintos informacijos apsaugos vykdant veiksmus. Valstybės narės turi paskirti savo atitinkamus atstovus tame komitete. Komiteto nariams turėtų būti sudarytos veiksmingos galimybės ankstyvame etape išnagrinėti įgyvendinimo aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę;

(31a)  darbo programų kategorijose turėtų būti nurodyti funkciniai reikalavimai, kad pramonės subjektams būtų aišku, kokias funkcijas ir užduotis turi vykdyti pajėgumai, kurie bus plėtojami. Tokiuose reikalavimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokių rezultatų tikimasi, tačiau neturėtų būti nurodomi konkretūs sprendimai ar konkretūs subjektai, ir jie neturėtų užkirsti kelio konkurencijai skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus;

(31b)  rengiant darbo programas Komisija, tinkamai konsultuodamasi su komitetu, taip pat turėtų užtikrinti, kad siūlomais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros veiksmais būtų išvengta nereikalingo dubliavimo. Komisija gali atlikti išankstinį galimo dubliavimosi su esamomis galimybėmis arba jau finansuotais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros projektais Sąjungoje vertinimą;

(31bb)  Komisija turėtų užtikrinti, kad visu gynybos produktų ir technologijų pramoninio ciklo laikotarpiu darbo programos būtų nuoseklios;

(31bc)  darbo programomis taip pat turėtų būti užtikrinama, kad tinkama dalis bendro biudžeto bus skiriama veiksmams, kuriuose MVĮ gali dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu;

(31c)   siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriui, jai komitete bus suteiktas stebėtojos statusas. Atsižvelgiant į gynybos srities ypatumus, komitetui taip pat turėtų padėti Europos išorės veiksmų tarnyba;

(32)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo ir finansavimo atrinktiems technologinės plėtros veiksmams skyrimo. Visų pirma įgyvendinant plėtros veiksmus turėtų būti atsižvelgiama į gynybos sektoriaus ypatumus, visų pirma į valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių atsakomybę planavimo ir pirkimo procese. Šiais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(6);

(32a)  Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, kurių saugumo duomenis turėtų patvirtinti atitinkamos valstybės narės, įvertinusi pasiūlymus, turėtų atrinkti Fondo finansiškai remtinus veiksmus. Komisija turėtų sukurti nepriklausomų ekspertų duomenų bazę. Duomenų bazė turėtų būti nevieša. Nepriklausomi ekspertai turėtų būti skiriami remiantis jų įgūdžiais, patirtimi ir žiniomis, atsižvelgiant į užduotis, kurios turi būti jiems pavestos. Skirdama nepriklausomus ekspertus, Komisija kiek įmanoma turėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota įvairių įgūdžių, patirties, žinių, geografinės įvairovės ir lyties požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje. Be to, turėtų būti siekiama užtikrinti deramą ekspertų rotaciją ir tinkamą privačiojo ir viešojo sektorių pusiausvyrą. Valstybės narės turėtų būti informuojamos apie įvertinimo rezultatus pateikiant atrinktų veiksmų eilės sąrašą ir apie finansuojamų veiksmų įgyvendinimo pažangą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programos priėmimu bei įgyvendinimu ir finansavimo skyrimo sprendimų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(32b)  nepriklausomi ekspertai neturėtų vertinti, konsultuoti ar padėti klausimais, kurių atveju esama interesų konflikto, ypač susijusio su jų užimamomis pareigomis. Visų pirma, jie neturėtų užimti pareigų, kurių atveju jie galėtų pasinaudoti gauta informacija vertinamo konsorciumo nenaudai;

(32bb)  siūlant naujus gynybos produktus ar technologijas, arba siūlant atnaujinti esamus produktus, prašytojai turėtų įsipareigoti laikytis etikos principų, pavyzdžiui, susijusių su žmonių gerove ir žmogaus genomo apsauga, taip pat atitinkamais nacionaliniais, Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją bei Europos žmogaus teisių konvenciją ir, kai tinkama, jos protokolus. Komisija turėtų užtikrinti, kad pasiūlymai būtų sistemingai tikrinami, siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos įvertinti etikos požiūriu;

(33)  kad būtų remiama atvira vidaus rinka, turėtų būti skatinamas tarpvalstybinių MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių – kaip konsorciumų narių, subrangovų arba tiekimo grandinės subjektų – dalyvavimas;

(34)  kad Fondas sėkmingai veiktų, Komisija turėtų stengtis palaikyti dialogą su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais. Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų ir pagrindinė suinteresuotoji šalis, taip pat turėtų dalyvauti;

(35)  šiuo reglamentu nustatomas Europos gynybos fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma pagal naują Tarpinstitucinį Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimą dėl biudžetinės drausmės(7), bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, Komisija turėtų užtikrinti, kad administracinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir tai, kad dėl jų būtų patiriama kuo mažiau papildomų išlaidų;

(36)  Jei nenurodyta kitaip, fondui taikomas Finansinis reglamentas. Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(37)  šiam reglamentui taikomos horizontaliosios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsniu. Šios taisyklės yra patvirtintos Finansiniu reglamentu, kuriame konkrečiai nustatyta biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūra naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą ir numatyta, kad turėtų būti taikomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(38)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(8), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(9), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(10) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(11) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, įskaitant prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(12), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai (tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atžvilgiu) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(39)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;

(40)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šį reglamentą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus kaip vietinio reglamento poveikio vertinimo pagrindas. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo Fondo veiklos pradžios Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, be kita ko, siekdama pateikti pasiūlymų dėl reikiamų šio reglamento pakeitimų, o galutinį vertinimą – Fondo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, ir išnagrinėti finansinę veiklą, t. y. finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, kiek įmanoma tuo metu, rezultatus ir poveikį. Tomis aplinkybėmis galutinė vertinimo ataskaita taip pat padėtų nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Šioje galutinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinis dalyvavimas Fondo finansiškai remiamuose projektuose, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje, ir Fondo indėlis šalinant Pajėgumų plėtojimo plane nustatytus trūkumus, ir į ją turėtų būti įtraukta informacija apie gavėjų kilmę, atskiruose veiksmuose dalyvaujančių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių skaičių ir sukurtos intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija taip pat gali siūlyti šio reglamento pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgta į galimus pokyčius vykdant Fondo veiklą;

(40a)  Komisija turėtų reguliariai stebėti Fondo veiklos įgyvendinimą ir kasmet pranešti apie padarytą pažangą, įskaitant tai, kaip įgyvendinant Fondo paramą yra atsižvelgiama į žinias ir patirtį, įgytą įgyvendinant EGPPP ir parengiamuosius gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmus. Šiuo tikslu Komisija turėtų nustatyti būtiną stebėsenos tvarką. Ši ataskaita turėtų būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai ir joje neturėtų būti neskelbtinos informacijos;

(41)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;

(42)  kadangi Fondo lėšomis remiami tik gynybos produktų ir technologijų moksliniai tyrimai ir technologinės plėtros etapai, Sąjunga iš esmės neturėtų turėti nuosavybės arba intelektinės nuosavybės teisių (INT) į produktus ar technologijas, sukurtus vykdant finansuojamus veiksmas, nebent Sąjungos parama būtų teikiama vykdant viešuosius pirkimus. Tačiau kalbant apie mokslinių tyrimų veiklą, suinteresuotos valstybės narės ir asocijuotosios šalys turėtų turėti galimybę pasinaudoti finansuojamų veiksmų rezultatais ir dalyvauti tolesniuose bendruose technologinės plėtros procesuose ▌.

(43)  Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio su gynyba susijusių produktų siuntimui Sąjungoje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/EB(13), bei produktų, įrangos ar technologijų eksportui. Karinės įrangos ir technologijų eksportas valstybėse narėse reglamentuojamas Bendrąja pozicija 944/2008/BUSP;

(44)  naudojimasis neskelbtina pirmine informacija, įskaitant duomenis, praktinę patirtį ar informaciją, gautus prieš vykdant Fondo veiklą arba už jo veiklos ribų, arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie ▌rezultatų, gautų vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus, gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl neskelbtinos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas atitinkamais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais ;

(44a)  siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą tinkamu lygiu, pasirašant įslaptintas finansavimo sutartis ir finansavimo susitarimus turėtų būti laikomasi būtiniausių pramoninio saugumo standartų. Tuo tikslu ir laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, Komisija turėtų valstybių narių paskirtiems ekspertams kaip rekomendacijas pateikti programos saugumo instrukcijas, įskaitant slaptumo žymų vadovą;

(45)  siekiant galėti, kai manoma, kad tai būtina, papildyti arba iš dalies pakeisti poveikio trajektorijų rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(46)  Komisija turėtų valdyti Fondą deramai atsižvelgdama į konfidencialumo ir saugumo reikalavimus, visų pirma taikytinus įslaptintai ir neskelbtinai informacijai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROS MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR TECHNOLOGINEI PLĖTRAI TAIKYTINOS NUOSTATOS▌

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos gynybos fondas (toliau – Fondas), kaip nustatyta Reglamento …/…/ES [Horizontas - 2018/0224(COD)] 1 straipsnio 3 dalies b punkte.

Jame nustatomi Fondo tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

0)  pareiškėjas – teisės subjektas, teikiantis paraišką Fondo paramai gauti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus arba pagal Finansinio reglamento 195 straipsnio e punktą;

1)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos arba ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

1a)  sertifikavimas – procesas, kuriuo nacionalinė institucija patvirtina, kad gynybos produktas, materialus ar nematerialus komponentas arba technologija atitinka taikomas taisykles;

1b)  įslaptinta informacija – bet kokia forma esanti informacija ar medžiaga, kurios neteisėtas atskleidimas padarytų įvairaus dydžio žalos Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams ir kuri pažymėta ES slaptumo žyma arba ją atitinkančia slaptumo žyma, pagal Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimą dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (2011/C 202/05);

1c)  konsorciumas – pareiškėjų ar gavėjų bendradarbiaujamoji grupė, saistoma konsorciumo susitarimo ir sudaryta tam, kad vykdytų Fondo lėšomis finansuojamus veiksmus;

1d)  koordinatorius – teisės subjektas, kuris yra konsorciumo narys ir kurį visi konsorciumo nariai paskyrė pagrindiniu punktu ryšiams su Komisija palaikyti;

2)  kontrolė – gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus;

3)  technologinės plėtros veiksmas – bet koks daugiausia technologinio plėtojimo etapu atliekamas gynybos veiklos srities veiksmas, susijęs su naujais produktais ar technologijomis arba jau sukurtų produktų ar technologijų naujinimu, išskyrus ginklų gamybą ar naudojimą;

4)  revoliucingoji gynybos technologija – technologija, kuria sukeliamas radikalus pokytis, įskaitant pažangią ar visiškai naują technologiją, kuria pakeičiama gynybos reikalų koncepcijos ir procesų paradigma, įskaitant technologiją, kuria būtų pakeistos esamos gynybos technologijos arba dėl kurios jos taptų nebeaktualios;

5)  vykdomosios valdybos struktūros – pagal nacionalinę teisę paskirtas teisės subjektas, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui, kuriam suteikti įgaliojimai nustatyti teisės subjekto strategiją, tikslus ir bendrą kryptį ir kuri prižiūri ir stebi vadovybės sprendimų priėmimą;

5a)  įgyta informacija – bet kurios formos ar pobūdžio duomenys, praktinė patirtis ar informacija, sukaupti Fondui vykdant veiklą;

6)  teisės subjektas – ▌juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento ▌197 straipsnio 2 dalies c punktą ▌;

7)  vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra ▌MVĮ ▌ir kuri turi ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, darbuotojų skaičių apskaičiuojant pagal Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(14) priedo 3–6 straipsnius;

8)  ikiprekybiniai viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, kurios teikiamos rinkos sąlygomis dalijantis riziką bei naudą ir etapais vykdant konkurencingą technologinę plėtrą, ir kuriuose perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos yra aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų platinimo komerciniu mastu;

9)  projekto vadovas – valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsikūrusi perkančioji organizacija, kuriai valstybė narė ar asocijuotoji šalis arba valstybių narių ar asocijuotųjų šalių grupė pavedė nuolat arba ad hoc pagrindu valdyti tarptautinius ginkluotės projektus;

9a)  kvalifikavimas – visas procesas, kuriuo parodoma, kad gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainas atitinka nurodytus reikalavimus; šio proceso metu pateikiama objektyvių įrodymų, kuriais parodoma, jog įvykdyti konkretūs dizaino reikalavimai;

10)  gavėjas – teisės subjektas, su kuriuo pasirašyta finansavimo sutartis arba finansavimo susitarimas arba kuriam buvo pranešta apie sprendimą dėl finansavimo;

11)  mokslinių tyrimų veikla – bet koks veiksmas, kurį daugiausia sudaro mokslinių tyrimų veikla, visų pirma taikomieji moksliniai tyrimai bei prireikus fundamentiniai moksliniai tyrimai, siekiant įgyti naujų žinių ir dėmesį sutelkiant vien į pritaikymą gynybos tikslams;

12)  rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo padarinys, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;

12a)  neskelbtina informacija – informacija ir duomenys, įskaitant įslaptintą informaciją, kurie turi būti apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar atskleidimo dėl nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose nustatytų prievolių arba siekiant užtikrinti asmens arba organizacijos privatumą ar saugumą;

12b)  mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB;

13)  specialioji ataskaita – specialus mokslinių tyrimų veiklos dokumentas, kuriame apibendrinami jos rezultatai, pateikiama išsami informacija apie mokslinio tyrimo pagrindinius principus, tikslus, faktinius pasiekimus, pagrindines savybes, atliktus bandymus, galimą naudą, galimą pritaikymą gynybos tikslams ir tikėtinus mokslinio tyrimo eksploatavimo būdus siekiant technologinės plėtros, įskaitant informaciją apie tai, kam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, tačiau nereikalaujant įtraukti intelektinės nuosavybės teisių informacijos;

14)  sistemos prototipas – produkto arba technologijos modelis, tinkamas įrodyti to produkto ar technologijos veikimą veikimo aplinkoje;

15)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

16)  neasocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri pagal 5 straipsnį nėra asocijuotoji šalis;

17)  neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas – teisės subjektas, kuris yra įsikūręs neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje arba, jeigu jis yra įsikūręs Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje, kurio vykdomosios valdybos struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje.

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.  Bendrasis Fondo tikslas – didinti Europos gynybos pramonės technologinės bei pramoninės bazės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinį pajėgumą, visoje Sąjungoje, kas prisideda prie Sąjungos strateginės autonomijos ir jos veiksmų laisvės, remiant bendradarbiaujamuosius veiksmus ir tarpvalstybinį juridinių asmenų, ypač MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, taip pat stiprinant ir gerinant ir gynybos tiekimo, ir vertės grandinių lankstumą, plečiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp teisės subjektų ir skatinant geriau išnaudoti pramonės inovacijų kūrimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros potencialą kiekviename gynybos produktų ir technologijų pramoninio gyvavimo ciklo etape. ▌

2.  Konkretūs Fondo tikslai yra šie:

a)  remti bendrus mokslinius tyrimus, galinčius stipriai padidinti būsimų pajėgumų veiksmingumą visoje Sąjungoje, siekiant skatinti kuo daugiau inovacijų ir diegti naujus produktus ir technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas ir siekiant kaip galima efektyviau naudoti Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų lėšas;

b)  remti gynybos produktų ir technologijų bendrą plėtojimą,taip prisidedant prie didesnio gynybos išlaidų efektyvumo Sąjungoje, siekiant didesnės masto ekonomijos, mažinant nereikalingo dubliavimosi riziką ir skatinant Europos produktų ir technologijų įsisavinimą rinkoje bei mažinant gynybos produktų ir technologijų susiskaidymą visoje Sąjungoje. Galiausiai Fondas padės užtikrinti didesnį gynybos sistemų standartizavimą ir didesnį valstybių narių pajėgumų sąveikumą.

Toks bendradarbiavimas turi derėti su gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių valstybės narės kartu susitarė bendros užsienio ir saugumo politikos kontekste ir visų pirma Pajėgumų plėtojimo plano kontekste.

Taip pat, kai tikslinga, galima atsižvelgti į regioninius bei tarptautinius prioritetus, kai jie yra naudingi užtikrinant Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, nustatytus pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, ir atsižvelgiant į būtinybę vengti nereikalingo dubliavimo, jeigu jais neužkertama galimybė dalyvauti nė vienai valstybei narei ar asocijuotajai šaliai.

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Pagal Reglamento …/…/ES 9 straipsnio 1 dalį Europos gynybos fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 11 453 260 000 EUR 2018 m. kainomis (13 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2.  1 dalyje nurodyta suma paskirstoma taip:

a)  3 612 182 000 EUR 2018 m. kainomis (4 100 000 000 EUR) – mokslinių tyrimų veiklai;

b)  7 841 078 000 EUR 2018 m. kainomis (8 900 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – technologinės plėtros veiksmams.

2a.  Siekdama reaguoti į nenumatytas situacijas arba į naujus pokyčius ir poreikius, Komisija gali perskirstyti sumas tarp 2 dalyje minimų mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai skirtų asignavimų padidinant iki daugiausiai 20 proc.

3.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Fondo veiklai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4.  Bent 4 proc. ir ne daugiau kaip 8 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo skiriama kvietimams teikti pasiūlymus arba skiriant finansavimą revoliucingosioms gynybos technologijoms remti.

5 straipsnis

Asocijuotosios šalys

Fondo veikloje gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis. Bet kokie finansiniai įnašai į Fondą vadovaujantis šiuo straipsniu sudaro asignuotąsias pajamas pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis

Parama revoliucingosioms gynybos technologijoms

1.  Finansavimą Komisija skiria po atvirų ir viešų konsultacijų dėl technologijų, kurios skirtos gynybos sričiai ir turi potencialo revoliucingai pakeisti gynybos reikalus darbo programose nustatytose intervencijos srityse.

2.  Darbo programose nustatomos tinkamiausios šių revoliucingųjų technologinių gynybos sprendimų finansavimo formos.

7 straipsnis

Etika

1.  Pagal Fondą įgyvendinami veiksmai atitinka susijusius nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Šie veiksmai taip pat turi atitikti etikos principus, nustatytus ir atitinkamose nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose.

2.  Prieš pasirašant finansavimo susitarimą, pasiūlymai ▌Komisijos tikrinami ▌remiantis konsorciumo parengtu etiniu savęs vertinimu, siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių gali kilti ▌rimtų etikos klausimų, įskaitant su įgyvendinimo sąlygomis susijusius veiksmus ir, kai tinkama, pateikiami juos įvertinti etikos požiūriu.

Etikos aspektų tikrinimą ir vertinimą Komisija atlieka pasitelkusi nepriklausomus įvairių sričių ekspertus, ypač pripažintus gynybos etikos ekspertus.

Veiklos, susijusios su etiniu požiūriu opiais klausimais, įgyvendinimo sąlygos nurodomos finansavimo susitarime.

Komisija užtikrina kuo didesnį etikos procedūrų skaidrumą ir apie tai praneša laikydamasi savo įsipareigojimų pagal 32 straipsnį. Ekspertai yra piliečiai iš kuo įvairesnių valstybių narių.

3.  Vykdant veiksmą dalyvaujantys subjektai, prieš imdamiesi atitinkamos veiklos, gauna visus nacionalinių ar vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų, reikalaujamus atitinkamus patvirtinimus ar kitus privalomus dokumentus. Šie dokumentai saugomi byloje ir, to paprašius, pateikiami Komisijai.

5.  Etikos požiūriu nepriimtini pasiūlymai atmetami ▌.

8 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Fondo veikla įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

1a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, pagrįstais atvejais konkrečius veiksmus pagal netiesioginį valdymą gali įgyvendinti Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos įstaigos. Tai negali būti taikoma atrankos ir sutarties sudarymo procedūrai, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

2.  Fondo finansavimas gali būti teikiamas, laikantis Finansinio reglamento, dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų forma, taip pat, kai tikslinga, atsižvelgiant į veiksmo ypatumus, finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

2a.  Derinimo operacijos įgyvendinamos laikantis Finansinio reglamento X antraštinės dalies ir Reglamento dėl „InvestEU“.

2b.  Finansinės priemonės turi būti skirtos tik gavėjams.

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Gavėjai ir Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys subrangovai turi būti ▌ įsisteigę Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje ▌.

1a.  Gavėjų ir veiksme dalyvaujančių subrangovų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami Fondo finansiškai remiamų veiksmų tikslais, visą veiksmo trukmės laikotarpį turi būti Sąjungos arba asocijuotosios šalies teritorijoje, o jų vykdomosios valdybos struktūros turi būti įsisteigusios Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje.

1b.  Fondo finansiškai remiamo veiksmo tikslais gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai negali būti kontroliuojami neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto.

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1b dalies, Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsteigtas teisės subjektas, kurį kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, yra reikalavimus atitinkantis gavėjas arba veiksme dalyvaujantis subrangovas tik tuo atveju, jeigu Komisijai pateikiamos garantijos, kurias valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje jis įsisteigęs, yra patvirtinusi pagal savo nacionalines procedūras. Tose garantijose gali būti remiamasi Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsteigto teisės subjekto vykdomosios valdybos struktūra. Jeigu valstybė narė ar asocijuotoji šalis, kurioje teisės subjektas yra įsisteigęs, mano, kad tai yra tikslinga, tose garantijose taip pat gali būti remiamasi konkrečiomis vyriausybės teisėmis, kuriomis naudojamasi vykdant teisės subjekto kontrolę.

Garantijose pateikiami patikinimai, kad tokio teisės subjekto dalyvavimas veiksme neprieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis ES sutarties V antraštine dalimi, ar 3 straipsnyje išdėstytiems tikslams. Garantijos taip pat turi atitikti 22 ir 25 straipsnių nuostatas. Garantijomis visų pirma pagrindžiama, kad veiksmo tikslu yra nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

a)  teisės subjekto pareiškėjo kontrolė nevykdoma tokiu būdu, kuriuo būtų suvaržomas arba apribojamas jo gebėjimas atlikti veiksmą ir užtikrinti rezultatus, kuriuo nustatomi apribojimai, susiję su jo infrastruktūra, patalpomis, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktine patirtimi, kurie yra reikalingi veiksmo tikslu, arba kuriuo pakenkiama jo pajėgumams ir standartams, kurie yra reikalingi veiksmui vykdyti;

b)  neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektas negalės susipažinti su ▌neskelbtina informacija apie veiksmą; o vykdant veiksmą dalyvaujantys darbuotojai arba kiti asmenys, turi valstybės narės arba, kai tinkama, asocijuotosios šalies išduotą nacionalinį patikimumo pažymėjimą;

c)  dėl veiksmo atsiradusi intelektinė nuosavybė ir veiksmo rezultatai lieka gavėjo nuosavybė atliekant veiksmą ir jį užbaigus, o jiems nebūtų taikoma neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjekto vykdoma kontrolė ar apribojimai, jie nebūtų eksportuojami už Sąjungos ar asocijuotųjų šalių teritorijos ribų negavus valstybės narės ar asocijuotosios šalies, kurioje įsteigtas teisės subjektas, patvirtinimo ir vadovaujantis 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

Jeigu valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje įsteigtas teisės subjektas mano, kad tikslinga, gali būti suteiktos papildomos garantijos.

Komisija informuoja 28 straipsnyje nurodytą komitetą apie visus teisės subjektus, kurie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal šią dalį.

4.  Jeigu Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje nėra iškart prieinamų konkurencingų pakaitalų, gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai gali naudotis savo turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, kurie yra arba kurie yra laikomi ne Sąjungos valstybių narių ar asocijuotųjų šalių teritorijoje, su sąlyga, kad tas naudojimasis neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, yra suderinamas su 3 straipsnyje išdėstytais tikslais ir visiškai atitinka 22 ir 25 straipsnius. ▌ Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansinės paramos Fondo lėšomis reikalavimų.

4a.  Vykdydami reikalavimus atitinkantį veiksmą gavėjai ir veiksme dalyvaujantys subrangovai taip pat gali bendradarbiauti su teisės subjektais, kurie įsteigti ne valstybių narių ar asocijuotųjų šalių teritorijoje arba kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas, be kita ko, naudodamiesi tokių teisės subjektų turtu, infrastruktūra, patalpomis ir ištekliais, su sąlyga, kad tai neprieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams. Toks bendradarbiavimas turi būti suderinamas su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir turi visiškai atitikti 22 ir 25 straipsnius.

Neasocijuotoji trečioji valstybė arba kitas neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas turi neturėti galimybės be leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su veiksmo vykdymu, ir turi būti vengiama galimo neigiamo poveikio išteklių, kurie itin svarbūs tam veiksmui, tiekimo saugumui.

Su ta veikla susijusios sąnaudos neatitinka finansavimo Fondo lėšomis reikalavimų.

6.  Pareiškėjai pateikia visą susijusią informaciją, reikalingą tinkamumo finansuoti kriterijų ▌įvertinimui. Jeigu vykdant veiksmą įvyksta pasikeitimas, dėl kurio gali kilti abejonių dėl atitikties tinkamumo finansuoti kriterijams, atitinkamas teisės subjektas informuoja Komisiją, o ši įvertina, ar šie tinkamumo finansuoti kriterijai ir sąlygos vis dar tenkinami, ir nusprendžia dėl jo galimo poveikio to veiksmo finansavimui.

9.  Šiame straipsnyje Fondo finansiškai remiamame veiksme dalyvaujantys subrangovai – tai subrangovai, turintys tiesioginius sutartinius ryšius su gavėju, kiti subrangovai, kuriems skiriama bent 10 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, ir subrangovai, kuriems gali reikėti susipažinti su ▌įslaptinta informacija, kad jie galėtų atlikti veiksmą, ir kurie nėra konsorciumo nariai.

11 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.  Tinkami finansuoti tik tie veiksmai, kuriais įgyvendinami 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

2.  Fondo parama teikiama veiksmams, apimantiems naujus gynybos produktus bei technologijas ir esamų produktų ir technologijų naujinimą, su sąlyga, kad naujinimo veiksmams atlikti reikalingos jau egzistuojančios informacijos naudojimui neasocijuotoji trečioji valstybė arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektas netaiko apribojimo, tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų, tokiu būdu, kad tas veiksmas negali būti vykdomas.

3.  Tinkamas finansuoti veiksmas turi būti susijęs su viena ar keliomis iš toliau nurodytų veiklų:

a)  veikla, kuria siekiama kurti, stiprinti ir tobulinti žinias, produktus ir technologijas, įskaitant revoliucingąsias technologijas, galinčias turėti didelį poveikį gynybos sričiai;

b)  veikla, kuria siekiama didinti sąveikumą ir atsparumą, įskaitant saugų duomenų generavimą ir mainus, valdyti ypatingos svarbos gynybos technologijas, stiprinti tiekimo saugumą arba sudaryti sąlygas veiksmingai naudoti gynybos produktų ir technologijų rezultatus;

c)  tyrimais, pavyzdžiui, galimybių studijomis, siekiant ištirti naujų ar patobulintų technologijų, produktų, procesų, paslaugų ir sprendimų galimybes;

d)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainu ir techninių specifikacijų, pagal kurias sukurtas dizainas, parengimu; tai gali apimti dalinius rizikos mažinimo bandymus, atliekamus pramoninėje arba reprezentatyviojoje aplinkoje;

e)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos modelio, tinkamo įrodyti to objekto veikimą veikimo aplinkoje, kūrimu (sistemos prototipas);

f)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos bandymu;

g)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos atitikties reikalavimams kvalifikavimu ▌;

h)  gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos sertifikavimu ▌;

i)  technologijų arba išteklių, kuriais didinamas efektyvumas viso gynybos produktų ir technologijų gyvavimo ciklo metu, kūrimas;

4.  ▌Veiksmas atliekamas bendradarbiaujant bent trijų tinkamų finansuoti subjektų, kurie įsisteigę bent trijose skirtingose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, konsorciume. Bent trys iš reikalavimus atitinkančių subjektų, įsisteigusių bent dviejose valstybėse narėse ▌arba asocijuotosiose šalyse, per visą veiksmo vykdymo laikotarpį nėra tiesiogiai ar netiesiogiai faktiškai kontroliuojami to paties subjekto ir vienas kito nekontroliuoja.

5.  4 dalis netaikoma veiksmui, susijusiam su revoliucingosiomis gynybos technologijomis, ar 3 dalies c punkte nurodytiems veiksmams ▌.

6.  Produktų ir technologijų, kurių naudojimas, kūrimas ar gamyba draudžiami pagal taikytiną tarptautinę teisę, kūrimo veiksmai nėra tinkami finansuoti.

Veiksmai, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus be galimybės žmogui kontroliuoti atrankos ir dalyvavimo sprendimus, priimtus vykdant atakas prieš žmones, taip pat neatitinka fondo finansinės paramos reikalavimų, o tai nedaro poveikio galimybei teikti finansavimą veiksmams, skirtiems išankstinio perspėjimo sistemoms ir reagavimo priemonėms kurti gynybos tikslais.

12 straipsnis

Atrankos ir skyrimo procedūra

1.   Sąjungos finansavimas teikiamas paskelbus konkursą pagal Finansinio reglamento nuostatas. Tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir pagal Finansinio reglamento ▌195 straipsnio e punktą.

2a.  Skirdama finansavimą ▌Komisija parengia įgyvendinimo aktus, priimamus pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

13 straipsnis

Finansavimo skyrimo kriterijai

▌Visi pasiūlymai vertinami pagal šiuos kriterijus:

a)  indėlis į gynybos srities pažangumą arba galimą sukrėtimą, visų pirma įrodant, kad numatomi siūlomo veiksmo rezultatai palyginti su esamais gynybos produktais ar technologijomis turi daug privalumų;

b)  indėlis į Europos gynybos pramonės inovacijas ir technologinę plėtrą, visų pirma įrodant, kad siūlomas veiksmas apima novatoriškas ar naujas koncepcijas ir metodus, naujus daug žadančius būsimus technologinius patobulinimus arba anksčiau gynybos sektoriuje netaikytų technologijų ar koncepcijų taikymą, kartu išvengiant nereikalingo dubliavimo;

c)  indėlis į Europos gynybos pramonės konkurencingumą, visų pirma parodant, kad pasiūlytu veiksmu nustatoma pozityvi išlaidų veiksmingumo ir efektyvumo pusiausvyra, tokiu būdu sudarant naujų rinkos galimybių visoje Sąjungoje bei už jos ribų ir spartinant įmonių augimą visoje Sąjungoje;

d)  indėlis į Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės savarankiškumą, be kita ko, didinant nepriklausomybę nuo ne ES kilmės išteklių bei didinant tiekimo saugumą, ir į Sąjungos saugumo ir gynybos interesus, atsižvelgiant į 3 straipsnyje nurodytus prioritetus ▌;

e)  indėlis į naują teisės subjektų, įsisteigusių valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visų pirma tarp MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, kurios ženkliai dalyvauja veiksme kaip gavėjai, subrangovai ar kiti tiekimo grandinės subjektai ir yra įsisteigusios kitose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse nei tos, kuriose yra įsisteigę konsorciumui priklausantys subjektai, kurie nėra MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės;

f)  veiksmo atlikimo kokybė ir veiksmingumas.

14 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.  Nedarant poveikio Finansinio reglamento 190 straipsniui, Fondas finansuoja iki 100 proc. tinkamų finansuoti veiklos, nurodytos 11 straipsnio 3 dalyje, išlaidų.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų:

a)  veikloms, nurodytoms 11 straipsnio 3 dalies e punkte, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų,

b)  veikloms, nurodytoms 11 straipsnio 3 dalies f–h punktuose, iš Fondo skiriama finansinė parama neviršija 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Technologinės plėtros veiksmų finansavimo norma padidinama šiais atvejais:

a)  veiklos, kuri plėtojama vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nustatyta 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendime (BUSP) 2017/2315, finansavimo norma gali būti padidinta papildomais 10 procentinių punktų;

b)  veiklos finansavimo norma gali būti padidinta, kaip nurodyta šios dalies antroje ir trečioje pastraipose, jeigu bent 10 proc. visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų yra skirta MVĮ, kurios įsisteigusios valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje ir kurios dalyvauja veikloje kaip gavėjai, subrangovai ar tiekimo grandinės subjektai.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų procentinę dalį, paskirtą MVĮ, įsisteigusioms valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse, kuriose yra įsisteigę gavėjai, kurie nėra MVĮ, ir dalyvaujančioms veikloje kaip gavėjai, subrangovai arba tiekimo grandinės subjektai, – ne daugiau kaip papildomais 5 procentiniais punktais.

Finansavimo norma gali būti padidinta procentiniais punktais, kurie atitinka iš dviejų padaugintą visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų procentinę dalį, paskirtą MVĮ, įsisteigusioms kitose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse nei tos, kuriose yra įsisteigę gavėjai, kurie nėra MVĮ, ir dalyvaujančioms veikloje kaip gavėjai, subrangovai arba tiekimo grandinės subjektai;

c)  veiklai galima taikyti papildomais 10 procentinių punktų padidintą finansavimo normą, jeigu bent 15 proc. visų reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų paskirta Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusioms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

d)  bendras veiklos finansavimo normos padidinimas turi neviršyti 35 procentinių punktų.

Pagal Fondą teikiama Sąjungos finansine parama, įskaitant padidintas finansavimo normas, turi būti dengiama ne daugiau kaip 100 proc. reikalavimus atitinkančių veiksmo sąnaudų.

15 straipsnis

Finansinis pajėgumas

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento ▌198 ▌straipsnio nuostatų:

a)  tikrinamas tik koordinatoriaus finansinis pajėgumas ir tik jei prašoma skirti Sąjungos finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR. Tačiau jei esama priežasčių abejoti finansiniu pajėgumu, Komisija patikrina ir kitų pareiškėjų arba koordinatorių finansinį pajėgumą, net jei nesiekiama pirmame sakinyje nurodyta riba;

b)  netikrinamas teisės subjektų, kurių gyvybingumą garantuoja atitinkamos valstybės narės institucijos;

c)  jei finansinį pajėgumą struktūriškai garantuoja kitas teisės subjektas, patikrinamas jo finansinis pajėgumas.

16 straipsnis

Netiesioginės išlaidos

1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 181 straipsnio 6 dalies, netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos ir finansinė parama trečiosioms šalims ir visi fiksuotieji vieneto įkainiai ar fiksuotosios sumos, į kurias įtraukiamos netiesioginės išlaidos.

2.  Kaip alternatyva, netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos ▌gali būti nustatomos pagal ▌gavėjo įprastinę išlaidų apskaitos praktiką, remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis, jeigu laikantis Finansinio reglamento ▌185 ▌ straipsnio nacionalinės valdžios institucijos pripažįsta šią išlaidų apskaitos praktiką taikant panašią veiklą gynybos srityje ir apie ją praneša Komisijai.

17 straipsnis

Bendrų fiksuotųjų sumų arba su išlaidomis nesiejamo įnašo naudojimas

1.  Kai Sąjungos dotacija bendrai finansuojama mažiau kaip 50 proc. visų veiksmo išlaidų, skirtoms dotacijoms Komisija gali naudoti:

a)  su išlaidomis nesiejamą įnašą, nurodytą Finansinio reglamento ▌180 straipsnio 3 dalyje ▌, kuris grindžiamas rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytomis tarpinėmis reikšmėmis arba veiklos rodikliais, pasiekimu; arba

b)  bendrąją fiksuotąją sumą, nurodytą Finansinio reglamento ▌182 ▌ straipsnyje, kuri grindžiama preliminariu veiksmo biudžetu, kurį jau patvirtino bendrą finansavimą skiriančių valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos.

2.  Netiesioginės išlaidos įtraukiamos į fiksuotąją sumą.

18 straipsnis

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai

1.  Sąjunga gali remti ikiprekybinius viešuosius pirkimus skirdama dotaciją perkančiosioms organizacijoms arba perkantiesiems subjektams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES(15), 2014/25/ES(16) ir 2009/81/EB(17), kurie bendrai perka gynybos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas arba koordinuoja savo viešųjų pirkimų procedūras.

2.  Viešųjų pirkimų procedūromis:

a)  laikomasi šio reglamento nuostatų;

b)  gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus);

c)  numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams), kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.

19 straipsnis

Garantijų fondas

Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

20 straipsnis

Viešiesiems pirkimams ir apdovanojimams taikomos tinkamumo sąlygos

1.  10 ir 11 straipsniai taikomi apdovanojimams mutatis mutandis.

2.  10 straipsnis, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 176 straipsnio ir 11 straipsnio, mutatis mutandis taikomas 11 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytiems tyrimams.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKREČIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ VEIKSMAMS TAIKYTINOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Nuosavybės teisė į mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus

1.  Nuosavybės teisę į Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus turi juos sukūrę gavėjai. Kai teisės subjektai bendrai sukuria rezultatų, ir kai neįmanoma nustatyti kiekvieno jų atitinkamo įnašo arba kai tokių bendrų rezultatų neįmanoma atskirti, teisės subjektai įgyja bendrą nuosavybės į rezultatus teisę. Bendrasavininkai sudaro susitarimą dėl lėšų skyrimo ir naudojimosi ta bendra nuosavybe sąlygų laikydamiesi susitarimu dėl dotacijos jiems nustatytų prievolių.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jei Sąjungos parama teikiama viešųjų pirkimų forma, nuosavybės teisė į Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatus priklauso Sąjungai. Valstybės narės ir asocijuotosios šalys, pateikusios aiškų prašymą raštu, naudojasi teise susipažinti su rezultatais.

3.  ▌Fondo finansiškai remiamų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatams▌netaikoma jokia neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotosios trečiosios valstybės teisės subjekto tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant ▌technologijų perdavimo atvejus.

4.  Apie vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus gavėjų sukurtus rezultatus, nedarant poveikio šio straipsnio 8a daliai, Komisijai ex ante pranešama apie bet kokį nuosavybės teisės ▌perdavimą ▌arba išskirtinį leidimo suteikimą neasocijuotajai trečiajai valstybei arba neasocijuotosios trečiosios valstybės subjektui. Jeigu toks nuosavybės teisės perdavimas prieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių ▌saugumo ir gynybos interesams arba šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams, Fondo lėšomis skirtas finansavimas grąžinamas.

5.  Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos turi teisę susipažinti su mokslinių tyrimų veiksmo, kuriam buvo skirtas Sąjungos finansavimas, specialiąja ataskaita. Ši teisė susipažinti suteikiama nemokamai ir Komisijos perduodama valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims po to, kai įsitikina, kad jose taikomos atitinkamos konfidencialumo prievolės.

6.  Valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinės valdžios institucijos specialiąją ataskaitą naudoja tik siekdamos, kad ją naudotų ginkluotosios pajėgos arba saugumo ar žvalgybos pajėgos arba kad ji būtų naudojama jų naudai, taip pat kai įgyvendinamos bendradarbiavimo programos. Jos naudojimas apima, be kita ko, tyrimą, įvertinimą, vertinimą, mokslinius tyrimus, projektavimą ▌ir produktų pripažinimą ir sertifikavimą, eksploatavimą, mokymą ir šalinimą ▌, taip pat viešųjų pirkimų techninių reikalavimų vertinimą ir rengimą, bet tuo neapsiriboja.

7.  Gavėjai Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms suteikia teisę nemokamai susipažinti su Fondo remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatais tinkamai pagrįstu tikslu – kurti, įgyvendinti ir stebėti dabartinę Sąjungos politiką ar programas jos kompetencijos srityse. Ši teisė susipažinti gali būti naudojama tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais.

8.  Siekiant užtikrinti kuo geresnį rezultatų diegimą ir išvengti nesąžiningo pranašumo, į susitarimus dėl dotacijų ir sutartis dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų įtraukiamos specialios nuostatos dėl nuosavybės, teisės susipažinti ir licencijavimo. Perkančiosios organizacijos turi bent teisę savo reikmėms nemokamai susipažinti su rezultatais ir teisę trečiosioms šalims išduoti neišimtines licencijas naudotis rezultatais sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis be teisės išduoti sublicenciją arba reikalauti, kad gavėjai išduotų tokias neišimtines licencijas trečiosioms šalims. Visos valstybės narės ir asocijuotosios šalys turi teisę nemokamai susipažinti su specialiąja ataskaita. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, jis visas rezultatų nuosavybės teises perduoda perkančiosioms organizacijoms.

8a.  Šiame reglamente nustatytomis nuostatomis nedaromas poveikis produktų, įrangos ar technologijų, į kuriuos integruoti Fondo finansiškai remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatai, eksportui, taip pat valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

8b.   Bet kurios dvi ar daugiau valstybių narių arba asocijuotųjų šalių, kurios daugiašaliu pagrindu arba Sąjungos organizaciniame kontekste yra bendrai sudariusios vieną ar kelias sutartis su vienu ar keliais gavėjais tam, kad toliau kartu plėtotų Fondo remiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatus, turi teisę naudotis tokiems gavėjams nuosavybės teise priklausančiais tokiais rezultatais, kurie yra būtini sutarčiai (-ims) vykdyti. Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai ir taikant konkrečias sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tomis teisėmis būtų naudojamasi tik sutarties (-čių) tikslu ir kad būtų nustatyti atitinkami konfidencialumo įsipareigojimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TECHNOLOGINĖS PLĖTROS VEIKSMAMS TAIKYTINOS KONKREČIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Papildomi vystymosi veiksmų tinkamumo kriterijai

1.  ▌Konsorciumas įrodo, kad likusios veiklos išlaidos, kurios nedengiamos Sąjungos paramos lėšomis, bus padengtos kitomis finansavimo priemonėmis, pvz., valstybių narių ▌arba ▌asocijuotųjų šalių įnašais, arba teisės subjektų teikiama bendro finansavimo dalimi.

2.  11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodyta veikla vykdoma pagal suderintus gynybos pajėgumų poreikius, dėl kurių bendrai susitarė bent dvi valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys.

3.  11 straipsnio 3 dalies e–h punktuose nurodytos veiklos atveju konsorciumas, remdamasis nacionalinių valdžios institucijų išduotais dokumentais, įrodo, kad:

a)  bent dvi valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys ketina įsigyti galutinį produktą arba naudoti technologiją koordinuotai, taip pat, kai taikytina, bendro viešojo pirkimo forma;

b)  veikla vykdoma remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys, kurios turi bendrai finansuoti veiksmą arba kurios ketina bendrai įsigyti galutinį produktą arba bendrai naudoti technologiją.

24 straipsnis

Papildomi vystymosi veiksmų tinkamumo kriterijai

Be 13 straipsnyje nurodytų finansavimo skyrimo kriterijų, darbo programoje taip pat atsižvelgiama į:

a)  indėlį į gynybos produktų ir technologijų veiksmingumo didinimą per visą gyvavimo ciklą, įskaitant ekonominį veiksmingumą ir sąveikos galimybę vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir techninės priežiūros bei šalinimo procesus;

b)   indėlį į Europos gynybos pramonės tolesnę integraciją visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu gavėjai įrodo, kad valstybės narės yra įsipareigojusios bendrai ir koordinuotai naudoti, nuosavybės teise valdyti arba techniškai prižiūrėti galutinį produktą ar technologiją.

25 straipsnis

Nuosavybės teisė į plėtros veiksmų rezultatus

1.  Įgyvendinus Fondo finansiškai remiamus plėtros veiksmus gauti produktai ar technologijos nėra Sąjungos nuosavybė ir ji neturi jokių intelektinės nuosavybės teisių į veiksmų rezultatus.

2.  Fondo finansiškai remiamų veiksmų rezultatams netaikoma jokia neasocijuotųjų trečiųjų valstybių arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teisės subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai per vieną ar kelis tarpinius teisės subjektus atliekama kontrolė ar apribojimai, įskaitant technologijų perdavimo atvejus.

2a.  Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos.

3.  Komisijai ex ante pranešama apie kiekvieną su vykdant Fondo finansiškai remiamus veiksmus ir nedarant poveikio šio straipsnio 2a daliai gavėjų sukurtais rezultatais susijusios nuosavybės teisės perdavimą ▌ neasocijuotosioms trečiosioms valstybėms arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektams. Jeigu toks nuosavybės teisės perdavimas prieštarauja Sąjungos ir jos valstybių narių ▌saugumo ir gynybos interesams arba 3 straipsnyje nustatytiems tikslams, ▌Fondo lėšomis skirtas finansavimas grąžinamas.

4.  Jeigu Sąjungos parama teikiama tyrimo viešojo pirkimo forma, ▌valstybės narės ▌arba ▌asocijuotosios šalys turi teisę gauti nemokamą neišimtinę licenciją juo naudotis, kai pateikia prašymą raštu.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

27 straipsnis

Darbo programos

1.  Fondo veikla įgyvendinama pagal metines darbo programas, sudarytas pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Darbo programose nustatomas bendras tarpvalstybiniam MVĮ dalyvavimui skiriamas biudžetas.

2.  Darbo programas Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktus pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

3.  Darbo programose išsamiai nustatomos Fondo finansiškai remtinų mokslinių tyrimų temų veiksmų kategorijos. Tos kategorijos turi atitikti 3 straipsnyje nurodytus gynybos prioritetus.

Išskyrus darbo programos dalį, skirtą revoliucingosioms technologijoms gynybos srityje, šios mokslinių tyrimų temos ir veiksmų kategorijos apima produktus ir technologijas šiose srityse:

a)  pasirengimo, apsaugos, dislokavimo ir tvarumo;

b)  informacijos valdymo ir informacinio pranašumo, taip pat vadovavimo, kontrolės, komunikacijos, kompiuterių, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo (C4ISR), kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo; taip pat

c)  jėgos panaudojimo ir vykdymo įtaisų srityse.

4.  Darbo programose, kai tinkama, nurodomi funkciniai reikalavimai ir ES finansavimo forma pagal 8 straipsnį, kartu neužkertant kelio konkurencijai skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus.

Darbo programose taip pat gali būti atsižvelgiama į Fondo finansiškai jau remtų mokslinių tyrimų veiksmų rezultatų, kurių pridėtinė vertė įrodyta, perdavimą technologinės plėtros etapui.

28 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Europos gynybos agentūra kviečiama stebėtojos teisėmis teikti savo nuomones ir ekspertines žinias. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat kviečiamas dalyvauti.

Komitetas taip pat posėdžiauja ir specialiomis sudėtimis, be kita ko, kad apsvarstytų gynybos ir saugumo aspektus, susijusius su Fondo lėšomis finansuojamais veiksmais.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

28a straipsnis

Konsultavimasis su projekto vadovu

Jei valstybė narė arba asocijuotoji šalis yra paskyrusi projekto vadovą, Komisija prieš atlikdama mokėjimą konsultuojasi su projekto vadovu apie padarytą pažangą.

29 straipsnis

Nepriklausomi ekspertai

1.  Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda atlikti 7 straipsnyje numatytą etikos aspektų tikrinimą ir vertinti pasiūlymus pagal Finansinio reglamento ▌237 ▌straipsnį. ▌

2.  Nepriklausomi ekspertai yra Sąjungos piliečiai iš kuo daugiau valstybių narių, atrinkti paskelbus gynybos ministerijoms ir subordinuotosioms agentūroms, kitoms atitinkamoms vyriausybės įstaigoms, mokslinių tyrimų institutams, universitetams, verslo asociacijoms arba gynybos sektoriaus įmonėms skirtus kvietimus pareikšti susidomėjimą, siekiant sudaryti ekspertų sąrašą. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 237 straipsnio, šis sąrašas neskelbiamas viešai.

3.  Paskirtų nepriklausomų ekspertų saugumo duomenis patvirtina atitinkama valstybė narė.

4.  28 straipsnyje nurodytas komitetas kasmet informuojamas apie ekspertų sąrašą siekiant skaidrumo dėl ekspertų saugumo duomenų. Komisija taip pat užtikrina, kad ekspertai klausimų, dėl kurių jiems kyla interesų konfliktas, nevertintų, jais nekonsultuotų ir nepadėtų.

5.  Nepriklausomi ekspertai parenkami atsižvelgiant į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurie reikalingi jiems paskirtoms užduotims atlikti.

30 straipsnis

Taisyklių dėl įslaptintos informacijos taikymas

1.  Šio reglamento taikymo srityje:

a)  kiekviena valstybė narė ▌užtikrina tokią Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugą, kuri būtų lygiavertė tai, kuri numatyta pagal ▌Sprendimo 2013/488/ES (18)prieduose nustatytas Tarybos saugumo taisykles;

a1)  Komisija saugo įslaptintą informaciją laikydamasi 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių nustatytų saugumo taisyklių;

c)  ▌trečiosiose valstybėse gyvenantys fiziniai asmenys ir jose įsisteigę juridiniai asmenys gali dirbti su ES įslaptinta su Fondu susijusia informacija tik tuo atveju, jeigu jiems tose valstybėse taikomos saugumo nuostatos, pagal kurias užtikrinama apsauga būtų bent lygiavertė tai, kuri numatyta Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 nustatytose Komisijos saugumo taisyklėse ir Sprendime 2013/488/ES ▌nustatytose Tarybos saugumo taisyklėse;

c1)   trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje taikomų saugumo nuostatų lygiavertiškumas nustatomas Sąjungos ir tos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos sudarytame susitarime dėl informacijos saugumo, įskaitant, jei tinkama, nuostatas dėl pramoninio saugumo, laikantis SESV 218 straipsnyje nustatytos tvarkos ir atsižvelgiant į Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsnį;

d)  nedarant poveikio Sprendimo 2013/488/ES 13 straipsniui ir pramoninio saugumo sritį reglamentuojančioms taisyklėms, nustatytoms Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444, fiziniam ar juridiniam asmeniui, trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai gali būti suteikta teisė susipažinti su Europos Sąjungos įslaptinta informacija, jei tai laikoma būtina sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, į tai, ar gavėjui būtina žinoti ir į naudos Sąjungai dydį.

2.  Kai vykdant veiksmą naudojama, reikalinga ▌arba ▌pateikiama įslaptinta informacija, atsakinga finansavimo įstaiga kvietimo teikti pasiūlymus arba konkurso dokumentuose nurodo būtinas priemones ir reikalavimus tokios informacijos reikiamo lygio saugumui užtikrinti.

3.  Komisija sukuria saugią keitimosi informacija sistemą, kad būtų palengvintas keitimasis neskelbtina ir įslaptinta informacija tarp Komisijos ir valstybių narių bei asocijuotųjų šalių ir, kai tinkama, su pareiškėjais ir gavėjais. Šioje sistemoje atsižvelgiama į valstybių narių nacionalines saugumo nuostatas.

4.  Dėl įslaptintos įgytos informacijos, gautos vykdant mokslinių tyrimų arba technologinės plėtros veiksmą kilmės nusprendžia valstybės narės, kurių teritorijoje yra įsisteigę gavėjai. Tuo tikslu tos valstybės narės gali nuspręsti dėl specialios saugumo sistemos, skirtos su veikla susijusios įslaptintos informacijos apsaugai ir tvarkymui, ir apie tai praneša Komisijai. Tokia saugumo sistema nepažeidžia Komisijos galimybės susipažinti su visa veiklai įgyvendinti reikalinga informacija.

Jei tos valstybės narės nenustato tokios konkrečios saugumo sistemos, Komisija nustato veiksmų saugumo sistemą pagal Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 nuostatas.

Taikytina saugumo užtikrinimo sistema turi būti įdiegta ne vėliau kaip prieš pasirašant finansavimo susitarimą arba sutartį.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Fondo veiklos įgyvendinimo ir pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikiami priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti Fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Komisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinama Fondo veikla, ir Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teikia ataskaitą apie padarytą pažangą, įskaitant tai, kaip įgyvendinant fondą atsižvelgiama į per Europos gynybos pramonės plėtros programą ir PTGAS įgytas žinias ir patirtį. Šiuo tikslu Komisija nustato būtiną stebėsenos tvarką.

4.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Fondo veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

32 straipsnis

Fondo vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis Fondo vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie jo veiklos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo jo veiklos įgyvendinimo pradžios. Tarpinio vertinimo ataskaitoje visų pirma pateikiamas Fondo valdymo vertinimas, be kita ko, kiek tai susiję su nuostatomis, susijusiomis su nepriklausomais ekspertais, 7 straipsnyje nurodytų etikos procedūrų įgyvendinimu ir patirtimi, gauta iš EGPPP ir parengiamųjų gynybos srities mokslinių tyrimų veiksmų, įgyvendinimo rodikliai, projekto skyrimo rezultatai, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių dalyvavimo lygį ir jų tarpvalstybinio dalyvavimo mastą, netiesioginių išlaidų kompensavimo normos, apibrėžtos 16 straipsnyje, sumos, paskirtos revoliucingoms technologijoms kvietimuose teikti pasiūlymus ir finansavimas, suteiktas pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį iki 2024 m. liepos 31 d. Tarpiniame vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis, atskiruose projektuose dalyvaujančių šalių skaičių ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Komisija gali teikti pasiūlymus dėl reikiamų šio Reglamento pakeitimų.

3.  Pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo 2027 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį Fondo veiklos įgyvendinimo vertinimą. Galutinėje vertinimo ataskaitoje pateikiami įgyvendinimo rezultatai ir, kiek įmanoma priklausomai nuo laikotarpio, įvertinamas Fondo poveikis. Ataskaitoje, remiantis atitinkamomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma įvertinama pažanga, padaryta siekiant 3 straipsnyje išdėstytų tikslų. Ji taip pat padeda nustatyti, kuriose srityse Sąjunga yra priklausoma nuo trečiųjų valstybių plėtojant gynybos produktus ir technologijas. Joje taip pat nagrinėjamas tarpvalstybinis dalyvavimas, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių tarpvalstybinį dalyvavimą, vykdant Fondo lėšomis finansuojamus projektus, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių integravimas į pasaulinę vertės grandinę ir Fondo indėlis šalinant Pajėgumų plėtojimo plane nustatytus trūkumus. Vertinime taip pat pateikiama informacija apie gavėjų kilmės šalis ir, kai tai įmanoma, apie atsiradusių intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

33 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento ▌127 ▌straipsnį. Pagal SESV 287 straipsnį Europos Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas.

34 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Fonde, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, ▌OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ▌.

35 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Galimybė skelbti akademinius dokumentus, grindžiamus mokslinių tyrimų veiksmų rezultatais, reglamentuojama finansavimo sutartimi arba finansavimo susitarimu.

2.  Komisija vykdo su Fondu ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nustatytais tikslais.

2a.  Fondui skirti finansiniai ištekliai taip pat gali padėti organizuoti sklaidos veiklą, rengti renginius ir vykdyti informuotumo didinimo veiklą, visų pirma siekiant atverti tiekimo grandines, kad būtų skatinamas tarpvalstybinis MVĮ dalyvavimas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI AKTAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.  31 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 31 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 31 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) 2018/1092 (Europos gynybos pramonės plėtros programa) panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

38 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) 2018/1092, taip pat gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams, ir toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami, ir jų rezultatams.

2.  Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą prie Fondo nuo priemonių, priimtų jo pirmtakų – Europos gynybos pramonės plėtros programos reglamento ir gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų – kontekste.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

RODIKLIAI, KURIAIS GRINDŽIAMA FONDO VEIKLOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS, PADARYTOS SIEKIANT KONKREČIŲ TIKSLŲ

3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytas konkretus tikslas:

1 rodiklis. Dalyviai

Matuojamas: dalyvaujančių teisės subjektų skaičiumi (suskirstant pagal jų dydį, rūšį ir įsisteigimo valstybę).

2 rodiklis. Bendri moksliniai tyrimai

Matuojamas:

2.1  finansuotų projektų skaičiumi ir verte;

2.2  Tarpvalstybinis bendradarbiavimas: MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtų sutarčių dalimi, nurodant tarpvalstybinio bendradarbiavimo sutarčių vertę.

2.3  gavėjų, kurie iki Fondo veiklos pradžios nevykdė mokslinių tyrimų veiklos pritaikant ją gynybos tikslams, dalimi.

3 rodiklis. Inovaciniai produktai

Matuojamas:

3.1   vykdant Fondo finansiškai remiamus projektus išduotų naujų patentų skaičiumi;

3.2  bendru patentų paskirstymu tarp vidutinės kapitalizacijos įmonių, MVĮ ir teisės subjektų, kurie nėra nei vidutinės kapitalizacijos įmonės, nei MVĮ;

3.3  bendru patentų paskirstymu kiekvienai valstybei narei.

3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas konkretus tikslas:

4 rodiklis. Bendros gynybinės gebos technologinė plėtra

Matuojamas: finansuotų veiksmų, skirtų Pajėgumų plėtojimo plane nustatytiems pajėgumų trūkumams šalinti, skaičiumi ir verte.

4 rodiklis. Nuolatinė parama visą MTTP ciklą

Matuojamas: pagal tai, ar pirminė informacija apima anksčiau remtus veiksmus vykdant sukurtos intelektinės nuosavybės teises ar sukurtus rezultatus.

5 rodiklis. Sukurtos darbo vietos / parama darbo vietų kūrimui

Matuojamas: gynybos MTTP srities darbuotojų, kuriems suteikta parama, skaičiumi kiekvienai valstybei narei.

(1)2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(2) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
(3) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(4) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;
(5) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (OL L 200, 2018 8 7, p. 30).
(6) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(7) Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Šį susitarimą galima rasti adresu http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC
(8) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(9) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(10) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(11) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(12) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(13) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).
(14)
(15) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(16) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(17) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
(18) OL L 274, 2013 10 15, p. 1–50.

Atnaujinta: 2019 m. liepos 17 d.Teisinis pranešimas