Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0043(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0390/2018

Pateikti tekstai :

A8-0390/2018

Debatai :

PV 17/04/2019 - 24
CRE 17/04/2019 - 24

Balsavimas :

PV 18/04/2019 - 10.12

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0432

Priimti tekstai
PDF 344kWORD 86k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Padengtosios obligacijos ir jų viešoji priežiūra ***I
P8_TA-PROV(2019)0432A8-0390/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (COM(2018)0094 – C8-0113/2018 – 2018/0043(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0094),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 53 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0113/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0390/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 56.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES(1)
P8_TC1-COD(2018)0043

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos ▌ 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(4) 52 straipsnio 4 dalyje pateikiami ypač bendro pobūdžio reikalavimai, susiję su struktūriniais padengtųjų obligacijų elementais. Pagal tuos reikalavimus tenumatyta, kad padengtąsias obligacijas turi išleisti valstybėje narėje registruotą buveinę turinti kredito įstaiga, o pačioms obligacijoms turi būti taikoma speciali viešoji priežiūra ir dvigubo reikalavimo tvarka. Šios sritys yra reglamentuojamos ir kur kas išsamiau reguliuojamos pagal nacionalines padengtųjų obligacijų sistemas. Be to, tos nacionalinės sistemos apima kitas struktūrines nuostatas, visų pirma taisykles dėl užtikrinamojo turto grupės sudėties, turto tinkamumo kriterijų, galimybės sutelkti turtą į grupę, skaidrumo ir informacijos teikimo pareigų ir likvidumo rizikos mažinimo. Valstybių narių požiūriai į reglamentavimo esmę taip pat skiriasi. Kelios valstybės narės neturi jokios specialios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos. Todėl pagrindiniai struktūriniai elementai, kuriuos turi atitikti Sąjungoje leidžiamos padengtosios obligacijos, dar nėra Sąjungos teisėje nustatyti;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(5) 129 straipsniu nustatomos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus papildančios sąlygos, pagal kurias apskaičiuojant kapitalo reikalavimus taikomas lengvatinis prudencinis vertinimas, leidžiantis į padengtąsias obligacijas investuojančioms kredito įstaigoms turėti mažiau kapitalo nei investuojant į kitą turtą. Nors šiais papildomais reikalavimais padidinamas padengtųjų obligacijų aspektų suderinimas Sąjungoje, jie turi specialią paskirtį – apibrėžti tokio lengvatinio vertinimo taikymo padengtųjų obligacijų investuotojams sąlygas – ir nėra taikytini Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nereguliuojamose srityse;

(3)  kituose Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61(6), Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES(8), taip pat pateikiama nuoroda į Direktyvoje 2009/65/EB nustatytą apibrėžtį, pagal kurią turi būti nustatomos padengtosios obligacijos, kurioms gali būti taikomas tuose teisės aktuose numatytas lengvatinis vertinimas padengtųjų obligacijų investuotojams. Tačiau tų teisės aktų formuluotės skiriasi priklausomai nuo jų paskirties ir dalyko, todėl terminas „padengtosios obligacijos“ vartojamas nenuosekliai;

(4)  kalbant apie investavimo į padengtąsias obligacijas sąlygas, padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką apskritai galima laikyti suderinta. Tačiau trūksta Sąjungos lygmens padengtųjų obligacijų emisijų sąlygų suderinimo ir tai turi tam tikrų pasekmių. Pirmiausia lengvatinis vertinimas vienodai taikomas priemonėms, kurios gali skirtis savo pobūdžiu, taip pat rizikos lygiu ir investuotojų apsauga. Antra, nacionalinių sistemų skirtumas arba tokios sistemos nebuvimas ir visuotinai suderintos padengtųjų obligacijų apibrėžties trūkumas gali kliudyti vystytis išties integruotai bendrajai padengtųjų obligacijų rinkai ▌. Trečia, dėl skirtingų apsaugos priemonių, nustatytų pagal nacionalines taisykles, gali kilti rizika finansiniam stabilumui, kai visoje Sąjungoje su ta nuoroda galima įsigyti padengtųjų obligacijų, kurioms taikoma skirtingo lygio investuotojų apsauga ir gali būti taikomas lengvatinis prudencinis vertinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 bei kitus Sąjungos teisės aktus;

(5)  todėl suderinus tam tikrus nacionalinių sistemų aspektus ir pradėjus taikyti nustatytą geriausią patirtį turėtų būti užtikrintas sklandus ir tolygus gerai veikiančių padengtųjų obligacijų rinkų vystymasis Sąjungoje ir apribota galima rizika finansiniam stabilumui ir jo pažeidžiamumas. Tokius principais grindžiamu suderinimu turėtų būti padedamas visų padengtųjų obligacijų emisijų Sąjungoje bendras pagrindas. Dėl suderinimo visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti padengtųjų obligacijų sistemas, o tai taip pat turėtų padėti vystytis padengtųjų obligacijų rinkoms tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu nėra. Tokia rinka suteiktų stabilų finansavimo šaltinį kredito įstaigoms, kurios dėl to turėtų geresnes sąlygas teikti vartotojams ir įmonėms prieinamas hipotekos paskolas, o investuotojams užtikrinti saugesnes investicijas;

(6)  Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) paskelbė rekomendaciją(9), kuria paragino nacionalines kompetentingas institucijas ir Europos bankininkystės instituciją (EBI) nustatyti geriausią padengtųjų obligacijų srities praktiką ir paskatinti nacionalinių sistemų suderinimą. Ji taip pat rekomendavo EBI koordinuoti nacionalinių priežiūros institucijų vykdomus veiksmus, visų pirma susijusius su užtikrinamojo turto grupių kokybe ir atskyrimu, padengtųjų obligacijų neliečiamumu bankroto atveju, užtikrinamojo turto grupėms gresiančia turto ir įsipareigojimų rizika ir informacijos apie užtikrinamojo turto grupių sudėtį atskleidimu. Be to, rekomendacijoje EBI raginama dvejus metus stebėti padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lyginant su geriausia jos nustatyta praktika, nustatyti, ar reikia teisėkūros veiksmų, ir apie tokį poreikį pranešti ESRV ir Komisijai;

(7)  2013 m. gruodžio mėn. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 503 straipsnio 1 dalį paprašė EBI rekomendacijos;

(8)  atsižvelgdama tiek į 2012 m. gruodžio 20 d. ESRV rekomendaciją, tiek į 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos prašymą pateikti rekomendaciją, 2014 m. liepos 1 d. EBI paskelbė ataskaitą(10). Ataskaitoje rekomenduojama didinti nacionalinių padengtųjų obligacijų srities teisės, reguliavimo ir priežiūros sistemų konvergenciją, siekiant ▌ skatinti padengtosioms obligacijoms Sąjungoje taikyti vieną bendrą lengvatinių rizikos koeficientų vertinimą;

(9)  kaip numatė ESRV, EBI dvejus metus stebėjo padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lygindama jį su geriausia toje rekomendacijoje nustatyta praktika. Tuo pagrindu 2016 m. gruodžio 20 d. EBI pateikė ESRV, Tarybai ir Komisijai antrą ataskaitą dėl padengtųjų obligacijų(11). Ataskaitoje padaryta išvada, kad, siekiant Sąjungoje suvienodinti padengtųjų obligacijų apibrėžtis ir reguliavimo tvarką, suderinimo darbą būtina tęsti. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vykdant derinimą reikėtų remtis dabartinėmis gerai veikiančiomis rinkomis kai kuriose valstybėse narėse;

(10)  paprastai padengtąsias obligacijas leidžia kredito įstaigos. Būdinga šios priemonės savybė – teikti paskolų finansavimą, o plataus masto paskolų teikimas yra viena iš pagrindinių kredito įstaigų veiklos sričių. Atitinkamai pagal Sąjungos teisės aktus lengvatinis vertinimas taikomas tik kredito įstaigų išleistoms padengtosioms obligacijoms;

(11)  padengtąsias obligacijas leidžiant išleisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad emitentas turės reikalingų žinių, kad galėtų valdyti užtikrinamojo turto grupės paskoloms kylančią kredito riziką. Be to, taip užtikrinama, kad emitentui būtų taikomi kapitalo reikalavimai, užtikrinantys investuotojų apsaugą, grindžiamą dvigubo reikalavimo tvarka, pagal kurią investuotojui ir išvestinės finansinės priemonės sutarties šaliai suteikiama teisė teikti reikalavimą tiek padengtosios obligacijos emitentui, tiek užtikrinamojo turto atžvilgiu. Todėl leidus padengtąsias obligacijas leisti tik kredito įstaigoms užtikrinama, kad padengtosios obligacijos ir toliau būtų saugi ir veiksminga finansavimo priemonė, kartu prisidedant prie svarbių bendro intereso viešosios politikos tikslų – didinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Be to, tai atitiktų gerai veikiančių nacionalinių rinkų taikomą metodą, pagal kurį padengtąsias obligacijas leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms;

(12)  todėl pagal Sąjungos teisę leidimą išleisti padengtąsias obligacijas derėtų suteikti tik kredito įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Specializuotoms hipotekos kredito įstaigoms būdinga tai, kad jos priima ne indėlius, o kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų, todėl šiuo atžvilgiu jos atitinka tą apibrėžtį. Nedarant poveikio papildomai veiklai, kuri leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, specializuotos hipotekos kredito įstaigos yra įstaigos, kurios teikia tik hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas, įskaitant paskolas, kurias jos įsigijo iš kitų kredito įstaigų. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – siekiant užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą reglamentuoti sąlygas, kuriomis tos kredito įstaigos gali leisti padengtąsias obligacijas kaip finansavimo priemonę, nustatant produktui taikytinus reikalavimus ir numatant specialią priežiūrą, kurių jos turi laikytis;

(13)  dvigubo reikalavimo tvarka – daugelio dabartinių padengtųjų obligacijų nacionalinių sistemų esminė sąvoka ir elementas, be to, tai yra pagrindinis padengtųjų obligacijų elementas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Todėl, siekiant užtikrinti, kad pagal suderintas sąlygas investuotojai ir išvestinės finansinės priemonės sutarties šalys visoje Sąjungoje galėtų teikti reikalavimą tiek padengtųjų obligacijų emitentui, tiek užtikrinamajam turtui, būtina tą sąvoką patikslinti;

(14)  siekiant užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų investuotojams suėjus obligacijos terminui būtų grąžinti pinigai, esminė padengtųjų obligacijų ypatybė taip pat turėtų būti neliečiamumas bankroto atveju. Emitento įsipareigojimų neįvykdymo atveju automatiškai paankstinus pinigų grąžinimą galima iškreipti padengtųjų obligacijų investuotojų eiliškumą. Todėl svarbu užtikrinti, kad ▌pinigai net ir įsipareigojimų neįvykdymo atveju būtų grąžinami padengtųjų obligacijų investuotojams pagal sutartinį tvarkaraštį. Neliečiamumas bankroto atveju yra atitinkamai tiesiogiai susijęs su dvigubo reikalavimo tvarka, todėl turėtų taip pat būti pagrindinė padengtųjų obligacijų sistemos ypatybė;

(15)  kita pagrindinė dabartinių nacionalinių padengtųjų obligacijų sistemų ypatybė yra reikalavimas, kad, siekiant užtikrinti užtikrinamojo turto grupės patikimumą, užtikrinamasis turtas būtų labai aukštos kokybės. Tokiam užtikrinamajam turtui būdingos specialios ypatybės, susijusios su mokėjimo prašymais ir įkeičiamu turtu, kuriuo užtikrinamas tas užtikrinamasis turtas. Todėl derėtų nustatyti bendrąsias kokybės ypatybes, kurias turėtų atitikti turtas, kad būtų tinkamas naudoti kaip užtikrinamasis turtas. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktuose išvardytas turtas ▌padengtųjų obligacijų sistemoje turėtų būti laikomas tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu. Tai apima ir atvejus, kai toks užtikrinamasis turtas nebeatitinka nė vieno iš tuose punktuose nustatytų reikalavimų, tačiau laikomas tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu pagal 1 dalies b punktą tol, kol atitinka šios direktyvos reikalavimus. Paskolos valstybinei įmonei arba jos garantuotos paskolos, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punkte, gali būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu, jei ta valstybinė įmonė teikia būtiniausias viešąsias paslaugas, kad išlaikytų ypatingos svarbos socialinę veiklą. Be to, valstybinės įmonės turėtų teikti savo paslaugas pagal koncesiją arba gauti valdžios institucijos leidimą, joms turėtų būti taikoma viešoji priežiūra ir jos turėtų gauti pakankamai pajamų savo mokumui užtikrinti. Kai valstybės narės nusprendžia leisti naudoti turtą paskolų valstybinėms įmonėms arba tų įmonių garantuojamų paskolų pavidalu savo nacionalinėje sistemoje, jos turėtų deramai atsižvelgti į galimą poveikį konkurencijai dėl šio turto. Nepriklausomai nuo to, kas jų savininkas, kredito įstaigos arba draudimo bendrovės neturėtų būti laikomos valstybinėmis įmonėmis. Todėl kredito įstaigų pozicijos pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a arba b punktą turėtų būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu, priklausomai nuo to, ar jos atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus. Draudimo bendrovių pozicijos taip pat turėtų būti laikomos tinkamu naudoti užtikrinamuoju turtu pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktą. Kitas panašus aukštos kokybės užtikrinamasis turtas pagal direktyvą taip pat galėtų būti laikomas tinkamu, jei tas turtas atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus įkeičiamam turtui, kuriuo užtikrinamas mokėjimo prašymas. Materialaus įkeičiamo turto atveju nuosavybės teisės turėtų būti registruotos viešame registre, kad būtų užtikrintas vykdymas. Tais atvejais, kai nėra viešo registro, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti alternatyvią nuosavybės ir reikalavimų patvirtinimo formą, kuri būtų palyginama su ta, kuri taikoma viešai registruojant suvaržytą fizinį turtą. Kai valstybės narės naudoja tokią alternatyvią patvirtinimo formą, jos turėtų taip pat nustatyti nuosavybės ir reikalavimų pokyčių registravimo procedūrą. Valstybėms narėms turėtų būti leista į savo nacionalines sistemas tam tikro turto neįtraukti. Kad padengtųjų obligacijų investuotojai galėtų geriau įvertinti padengtųjų obligacijų programos riziką, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti rizikos diversifikavimo taisykles, susijusias su sudėtimi ir reikšminga koncentracija kalbant apie paskolų arba pozicijų skaičių užtikrinamojo turto grupėje ir sandorio šalių skaičių. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, koks sudėties ir reikšmingos koncentracijos, reikalaujamos pagal nacionalinę teisę, lygis yra tinkamas;

(16)  padengtosioms obligacijoms būdingos specialios struktūrinės ypatybės, skirtos nuolatinei investuotojų apsaugai. Viena šių ypatybių – reikalavimas suteikti padengtųjų obligacijų investuotojams galimybę teikti reikalavimą ne tik emitentui, bet ir specialioje užtikrinamojo turto grupėje esančio turto atžvilgiu. ▌Tie struktūriniai su produktu susiję reikalavimai skiriasi nuo prudencinių reikalavimų, taikytinų padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai. Pirmųjų paskirtis – ne užtikrinti įstaigos emitentės tinkamą prudencinę padėtį, bet apsaugoti investuotojus nustatant konkrečius reikalavimus pačioms padengtosioms obligacijoms. Be konkretaus reikalavimo naudoti tik aukštos kokybės užtikrinamąjį turtą, siekiant dar labiau padidinti investuotojų apsaugą, derėtų reglamentuoti ir užtikrinamojo turto grupės ypatybėms taikomus bendruosius reikalavimus. Tie reikalavimai turėtų apimti konkrečias taisykles, kuriomis būtų siekiama apsaugoti užtikrinamojo turto grupę, kaip antai taisykles dėl užtikrinamojo turto ▌atskyrimo. Atskyrimą galima vykdyti įvairiais būdais, pavyzdžiui, balanse, steigiant specialiosios paskirties įmonę (SPĮ) arba kitomis priemonėmis. Vis dėlto turto atskyrimo tikslas yra užtikrinti, kad to turto teisiškai negalėtų pasiekti kreditoriai, jei jie nėra padengtųjų obligacijų turėtojai. Užtikrinamojo turto buvimo vieta taip at turėtų būti reglamentuojama, kad būtų užtikrintas investuotojų teisių įgyvendinimas ▌. Taip pat svarbu, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl užtikrinamojo turto grupės sudėties ▌. Šioje direktyvoje taip pat reikėtų nustatyti padengimo turtu reikalavimus, nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti skirtingus rizikos mažinimo būdus, pavyzdžiui, valiutos ir palūkanų normos rizikos mažinimo būdus. Siekiant užtikrinti, kad užtikrinamojo turto grupėms būtų taikomi bendri aukštos kokybės standartai visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti padengimo turtu apskaičiavimo būdą ir sąlygas, kuriomis išvestinių finansinių priemonių sandoriai gali būti įtraukti į užtikrinamojo turto grupę. Padengimo turtu skaičiavimas turėtų būti vykdomas pagal nominaliosios sumos principą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti kitą apskaičiavimo metodą nei nominaliosios sumos principas, jei jis labiau riboja riziką, t. y. dėl jo nepadidėja padengimo turtu rodiklis, kur apskaičiuotas užtikrinamasis turtas yra naudojamas kaip skaitiklis, o apskaičiuoti padengtųjų obligacijų įsipareigojimai – kaip vardiklis. Valstybės narės turėtų galėti reikalauti taikyti didesnį užtikrinimo priemonių perviršio lygį nei 15 straipsnyje nurodytas padengimo turtu reikalavimas padengtosioms obligacijoms, kurias yra išleidusios atitinkamoje valstybėje narėje esančios kredito įstaigos;

(17)  keliose valstybėse narėse jau reikalaujama, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojas vykdytų specialias užduotis, susijusias su reikalavimus atitinkančio turto kokybe, ir užtikrintų atitiktį nacionaliniams padengimo turtu reikalavimams. Todėl, siekiant visoje Sąjungoje suderinti padengtosioms obligacijoms taikomą tvarką, svarbu aiškiai nustatyti užtikrinamojo turto grupės stebėtojo (kur jis yra privalomas pagal nacionalinę sistemą) užduotis ir pareigas. Užtikrinamojo turto grupės stebėtojo egzistavimas nepanaikina kompetentingų institucijų pareigų, susijusių su padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros vykdymu, visų pirma su šios direktyvos 6–12 ir 14–17 nurodytų reikalavimų laikymusi;

(17a)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje nustatoma keletas sąlygų padengtosioms obligacijoms, kurias užtikrina pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai. Viena iš tų sąlygų yra susijusi su apimtimi, kuria tos rūšies įkeičiamas turtas gali būti naudojamas, – tokių struktūrų naudojimas neturi viršyti 10 arba 15 % neapmokėtų padengtųjų obligacijų sumos. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos institucijos gali šios sąlygos netaikyti. Komisijos ataskaitoje dėl šios nuostatos netaikymo tinkamumo daroma išvada, kad galimybę kaip įkeičiamą turtą išleidžiant padengtąsias obligacijas naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ar padengtąsias obligacijas reikėtų numatyti tik kitoms padengtosioms obligacijoms (grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros) ir jos neriboti nuoroda į neapmokėtų padengtųjų obligacijų sumą. Siekiant užtikrinti optimalų skaidrumo lygį, išorei išleistų padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupės turi neturėti kitų kredito įstaigų grupės viduje išleistų padengtųjų obligacijų. Be to, kadangi naudojant grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūras gali būti netaikomos ribos kredito įstaigų pozicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnį, turėtų būti reikalaujama, kad išorei ir grupės viduje išleistas padengtąsias obligacijas išleidimo momentu būtų galima priskirti 1 kredito kokybės žingsniui, arba, jei vėliau pasikeistų kredito kokybės žingsnis, kompetentingoms institucijoms pritarus, jas būtų galima priskirti 2 kredito kokybės žingsniui. Kai išorei arba grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebeatitinka to reikalavimo, grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebelaikomos reikalavimus atitinkančiu turtu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnį, o atitinkamai išorei išleistoms susijusios užtikrinamojo turto grupės padengtosioms obligacijoms nebebus taikoma to reglamento 129 straipsnio 1aa dalyje nustatyta išimtis. Jeigu tos grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos nebeatitinka atitinkamo kredito kokybės žingsnio reikalavimo, jos vis riek turėtų būti laikomos tinkamu užtikrinamuoju turtu pagal šią direktyvą, jeigu jos atitinka visus šios direktyvos reikalavimus, o išorei išleistos padengtosios obligacijos, užtikrintos tomis grupės viduje išleistomis padengtosiomis obligacijomis ar kitu turtu, atitinkančiu šią direktyvą, dėl šios priežasties turėtų galėti naudoti Europos padengtųjų obligacijų ženklą. Leidimas naudotis tokiomis struktūromis numatytas kaip valstybės narės pasirinkimas. Tai reiškia, jog tam, kad ši galimybė būtų veiksmingai prieinama kredito įstaigoms, priklausančioms skirtingose valstybėse narėse esančiai grupei, visos susijusios valstybės narės turėjo pasinaudoti šia galimybe ir perkelti šią nuostatą į savo teisės aktus;

(18)  leisdamos padengtąsias obligacijas mažos kredito įstaigos patiria sunkumų, nes padengtųjų obligacijų programos rengimas dažnai pareikalauja didelių išankstinių išlaidų. Padengtųjų obligacijų rinkose taip pat ypač svarbus yra likvidumas, kuris iš esmės priklauso nuo neapmokėtų obligacijų kiekio. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas padengtąsias obligacijas leisti mažesnėms kredito įstaigoms, derėtų numatyti dviejų ar daugiau kredito įstaigų bendrą finansavimą. Tokiu būdu būtų suteikta galimybė kelioms kredito įstaigoms sutelkti užtikrinamąjį turtą, naudojamą kaip įkeistas turtas padengtosioms obligacijoms, kurias išleidžia viena kredito įstaiga, ir supaprastinta padengtųjų obligacijų emisija tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu ▌ nėra gerai išvystytos rinkos. Bendro finansavimo sutarčių naudojimui taikomais reikalavimais reikėtų užtikrinti, kad kredito įstaigoms emitentėms parduodamas užtikrinamasis turtas arba, jei valstybės narės leido taikyti tokią galimybę, perleidžiamas užtikrinamasis turtas pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, sudarytą vadovaujantis Direktyva 2002/47/EB, atitiktų ▌užtikrinamojo turto tinkamumo ir atskyrimo reikalavimus pagal Sąjungos teisę;

(20)  užtikrinamojo turto grupės, kuria užtikrinama padengtoji obligacija, skaidrumas yra šios rūšies finansinių priemonių esminė dalis, nes leidžia lengviau jas palyginti, o investuotojams sudaro sąlygas atlikti reikalingą rizikos įvertinimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB(12) nustatytos taisyklės, taikomos prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, sąrašą, sudarymui, tvirtinimui ir platinimui. Ilgainiui nacionalinės teisėkūros institucijos ir rinkos dalyviai parengė keletą Direktyvą 2003/71/EB papildančių iniciatyvų, susijusių su padengtųjų obligacijų investuotojams atskleistina informacija. Vis dėlto Sąjungos teisės lygmeniu reikia nustatyti būtiną bendrąją informaciją, pateiktiną investuotojams prieš perkant padengtąsias obligacijas arba jų pirkimo metu. Valstybėms narėms reikėtų leisti šiuos būtinuosius reikalavimus papildyti papildomomis nuostatomis;

(21)  užtikrinant padengtųjų obligacijų investuotojų apsaugą svarbiausia yra mažinti priemonės likvidumo riziką. Tai ypač svarbu užtikrinant su padengtąja obligacija susijusių įsipareigojimų vykdymą laiku. Todėl, siekiant valdyti likvidumo trūkumo riziką, kaip antai terminų ir palūkanų normų neatitikimo, mokėjimų nutrūkimo, bendro lėšų naudojimo riziką, išvestinių finansinių priemonių ir kitų veiklos įsipareigojimų terminų suėjimo padengtųjų obligacijų programos laikotarpiu riziką, derėtų nustatyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą. Kredito įstaiga gali susidurti su atvejais, kai tampa sudėtinga laikytis užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimo, pavyzdžiui, nepalankiomis sąlygomis, kai rezervas naudojamas netenkamų pinigų srautui padengti. Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų stebėti, kaip laikomasi užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimo, ir prireikus imtis priemonių, kad kredito įstaiga atkurtų tą atsargą. Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga skiriasi nuo kredito įstaigoms pagal kitus Sąjungos teisės aktus taikomų bendrųjų likvidumo reikalavimų, nes yra tiesiogiai susijusi su užtikrinamojo turto grupe ir jos paskirtis – mažinti konkrečiai šiai grupei kylančią likvidumo riziką. Siekdamos kuo labiau sumažinti reglamentavimo naštą, valstybės narės turėtų galėti numatyti deramą sąveiką su likvidumo reikalavimais, nustatytais kitais Sąjungos ▌ teisės aktais ir turinčiais kitą paskirtį nei užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga. Todėl valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad iki tos dienos, kai bus pakeisti tie Sąjungos teisės aktai, užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimas būtų taikomas tik tuo atveju, kai kredito įstaigoms netaikomas joks kitas likvidumo reikalavimas pagal Sąjungos ▌ teisės aktus laikotarpiu, kurį tokie kiti reikalavimai apima. Tokiu sprendimu kredito įstaigoms neturėtų būti nustatyta pareiga tuo pačiu laikotarpiu padengti tuos pačius netenkamų pinigų srautus kitu likvidžiuoju turtu. Tačiau ši nuostata reiškia, kad galimybė valstybėms narėms nuspręsti netaikyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos turėtų būti iš naujo įvertinta atsižvelgiant į būsimus kredito įstaigų likvidumo reikalavimų pokyčius pagal Sąjungos teisę, įskaitant pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnį priimtą deleguotąjį reglamentą. Likvidumo riziką būtų galima valdyti kitomis priemonėmis nei likvidaus turto tiekimas, pavyzdžiui, išleidžiant padengtąsias obligacijas, kurioms taikomos terminų pratęsimo struktūros, jei tai išspręstų likvidumo trūkumo arba sunkumų problemas. Tokiu atveju valstybės narės turėtų galėti leisti apskaičiuoti likvidumo atsargą, kuri būtų grindžiama padengtųjų obligacijų galutinio termino data, atsižvelgiant į galimą terminų pratęsimą, jei tai sumažintų likvidumo riziką. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti netaikyti užtikrinamojo turto grupės likvidumo reikalavimų padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomi finansavimo atitikmens reikalavimai, kai mokėjimai pagal sutartis turi būti gauti prieš pateikiant mokėjimus, ir kurios tuo metu investuotos į labai likvidų turtą;

(22)  keliose valstybėse narėse siekiant išvengti potencialios likvidumo rizikos, įskaitant terminų nesutapimą, yra sukurtos naujoviškos terminų struktūros. Pagal tas struktūras numatyta galimybė tam tikram laikotarpiui pratęsti nustatytą padengtosios obligacijos terminą arba leisti padengtųjų obligacijų turėtojams gauti pinigų srautus tiesiogiai iš užtikrinamojo turto ▌. Siekiant suderinti terminų pratęsimo struktūras visoje Sąjungoje, svarbu apibrėžti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali leisti šias struktūras naudoti, kad jos nebūtų per sudėtingos ar nekeltų investuotojams didesnės rizikos. Todėl šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad kredito įstaigos negalėtų pratęsti termino savo nuožiūra. Terminą turėtų būti leidžiama pratęsti tik tuo atveju, kai atsiranda nacionalinėje teisėje numatytų objektyvių ir aiškiai apibrėžtų priežastinių veiksnių arba tikėtina, kad jų gali atsirasti artimoje ateityje. Tokiais veiksniais turėtų būti siekiama užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui, pavyzdžiui, sprendžiant likvidumo trūkumo, rinkos nepakankamumo arba rinkos sutrikdymo problemą. Terminų pratęsimas taip pat galėtų palengvinti padengtąsias obligacijas leidžiančių kredito įstaigų tvarkingą likvidavimą, nes nemokumo arba pertvarkymo atveju suteikus leidimą pratęsti terminą būtų galima išvengti turto išpardavimo už gerokai mažesnę kainą;

(23)  specialios viešosios priežiūros sistema – padengtosioms obligacijoms būdingas elementas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ta direktyva tokios priežiūros pobūdis, turinys ir už ją atsakingos institucijos nėra nustatyti. Todėl būtina suderinti tokios padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros sandaros elementus ir aiškiai nustatyti ją vykdysiančių nacionalinių kompetentingų institucijų užduotis ir pareigas;

(24)  kadangi padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra skiriasi nuo kredito įstaigų Sąjungoje priežiūros, valstybės narės turėtų galėti šioms kitokioms priežiūros funkcijoms vykdyti paskirti kitas nacionalines kompetentingas institucijas nei ta, kuri vykdo bendrąją kredito įstaigos priežiūrą. Tačiau, siekiant užtikrinti nuoseklų padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros vykdymą visoje Sąjungoje, būtina šią priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas įpareigoti glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, vykdančiomis bendrąją kredito įstaigų priežiūrą;

(25)  padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra turėtų apimti leidimo suteikimą kredito įstaigoms leisti padengtąsias obligacijas. Kadangi padengtąsias obligacijas turėtų būti leidžiama išleisti tik kredito įstaigoms, be kredito įstaigos veiklos leidimo šis leidimas neturėtų būti suteikiamas. Kadangi Europos Centriniam Bankui pavesta suteikti leidimus kredito įstaigoms Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančiose valstybėse narėse pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą, tik pagal šią direktyvą paskirtos institucijos turėtų būti kompetentingos suteikti leidimą padengtosioms obligacijoms leisti ir padengtųjų obligacijų viešajai priežiūrai vykdyti. Be to, į šią direktyvą reikėtų įtraukti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojamos sąlygos, kuriomis pagal Sąjungos teisę veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos gali gauti leidimą vykdyti padengtųjų obligacijų leidimo ▌veiklą;

(26)  ▌leidimo taikymo sritis turėtų būti susijusi su padengtųjų obligacijų programa ▌. Tai programai turėtų būti taikoma priežiūra pagal šią direktyvą. Kredito įstaiga gali vykdyti daugiau kaip vieną padengtųjų obligacijų programą. Tokiu atveju kiekvienai programai reikalaujama turėti atskirą leidimą. Padengtųjų obligacijų programa gali apimti vieną arba daugiau užtikrinamojo turto grupių. Kelios užtikrinamojo turto grupės arba tos pačios padengtųjų obligacijų programos skirtingos emisijos (su skirtingais tarptautiniais vertybinių popierių identifikavimo numeriais, ISIN) nebūtinai sudaro atskiras padengtųjų obligacijų programas;

(26a)  esamoms padengtųjų obligacijų programoms neprivaloma gauti naujo leidimo, pradėjus taikyti naujas nacionalinių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taisykles. Vis dėlto padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga turi laikytis visų šios direktyvos reikalavimų. Tą laikymąsi prižiūri pagal šią direktyvą paskirtos kompetentingos institucijos, ši priežiūra yra padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros dalis. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę galėtų teikti rekomendacijas, kaip vykdyti atitikties vertinimą po datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę. Kompetentingos institucijos turėtų galėti persvarstyti padengtųjų obligacijų programą ir įvertinti, ar reikia pakeisti tos programos leidimą. Toks poreikis pakeisti leidimą galėtų atsirasti dėl reikšmingų padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos verslo modelio pasikeitimų, pavyzdžiui, pakeitus nacionalinę padengtųjų obligacijų sistemą arba kredito įstaigai priėmus tam tikrų sprendimų. Tokie pakeitimai galėtų būti laikomi reikšmingais, jei dėl jų reikia iš naujo įvertinti sąlygas, kuriomis buvo suteiktas leidimas išleisti padengtąsias obligacijas;

(26b)  jei valstybėje narėje numatytas specialaus administratoriaus paskyrimas, ji turėtų turėti galimybę nustatyti taisykles dėl tokio specialiojo administratoriaus kompetencijos ir veiklos reikalavimų. Pagal tas taisykles specialiajam administratoriui neturėtų būti leidžiama rinkti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš vartotojų ir mažmeninių investuotojų, tačiau jos galėtų rinkti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš profesionalių investuotojų;

(27)  siekiant užtikrinti, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikytųsi joms taikomų reikalavimų, ir užtikrinti panašų vertinimą bei laikymąsi visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų būti įpareigotos numatyti administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti sudaryta galimybė numatyti baudžiamąsias sankcijas. Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti baudžiamąsias sankcijas, o ne administracines nuobaudas, turėtų pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas;

(28)  tos valstybių narių nustatytos administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikomos tos sankcijos arba priemonės, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti jas skiriant, padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančių kompetentingų institucijų informacijos skelbimo pareigų, įgaliojimų skirti sankcijas ir galimų skirti administracinių piniginių baudų dydžių. Prieš priimant sprendimą taikyti administracines nuobaudas arba kitas administracines priemones subjektui turėtų būti suteikta galimybė būti išklausytam. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė taikyti teisės būti išklausytam išimtis kitų administracinių priemonių atveju. Visos tokios išimtys turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus ir, siekiant išvengti didelių nuostolių trečiosioms šalims, pvz., padengtų obligacijų investuotojams, arba siekiant išvengti didelės žalos finansų sistemai arba ją ištaisyti, reikia skubiai imtis priemonių. Tokiais atvejais subjektui turėtų būti suteikta galimybė būti išklausytam po to, kai jam buvo pritaikyta priemonė;

(29)  siekiant užtikrinti nuoseklų administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių taikymą visose valstybėse narėse, valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, nustatydamos administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir dydį. Valstybės narės galėtų įtraukti administracines priemones, susijusias su terminų pratęsimu atsižvelgiant į terminų pratęsimo struktūrą. Tais atvejais, kai valstybės narės taiko tokias priemones, tos priemonės galėtų suteikti kompetentingoms institucijoms galimybę panaikinti terminų pratęsimą ir nustatyti tokio panaikinimo sąlygas, kad būtų galima ištaisyti padėtį, kai kredito įstaiga pratęsia terminą pažeisdama objektyvius veiksnius, nustatytus nacionalinėje teisėje, arba kai reikia užtikrinti finansinį stabilumą ir investuotojų apsaugą;

(30)  kad galėtų nustatyti galimus padengtųjų obligacijų emisijai ir pardavimui taikomų reikalavimų pažeidimus, padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos turėtų turėti reikalingus tyrimo įgaliojimus ir veiksmingus mechanizmus, skatinančius pranešti apie galimus arba faktinius pažeidimus. Tie mechanizmai neturėtų daryti poveikio jokių asmenų arba subjektų, kuriems tokių įgaliojimų ir mechanizmų taikymas padarė neigiamą poveikį, teisei į gynybą;

(31)  padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos taip pat turėtų būti įgaliotos skirti administracines nuobaudas ir priimti kitas administracines priemones, kad užtikrintų kuo platesnio masto veiksmus įvykus pažeidimui ir padėtų užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, nepriklausomai nuo to, ar pagal nacionalinę teisę tokios priemonės yra laikomos administracinėmis nuobaudomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis. Be nurodytųjų šioje direktyvoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti papildomas sankcijas, taip pat didesnius nei pagal šią direktyvą numatytus administracinių piniginių baudų dydžius;

(32)  dabartiniams padengtųjų obligacijų srities nacionalinės teisės aktams būdingas išsamus padengtųjų obligacijų emisijų ir programų reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu ir priežiūra siekiant užtikrinti, kad visada būtų paisoma investuotojų teisių, susijusių su padengtųjų obligacijų emisija. Ta priežiūra apima nuolatinį programos ypatybių, padengimo turtu reikalavimų ir užtikrinamojo turto grupės kokybės stebėjimą. Esminis investuotojų apsaugos elementas – tinkamo lygio investuotojų informavimas apie reglamentavimo sistemą, taikomą padengtųjų obligacijų emisijai. Todėl derėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos reguliariai skelbtų informaciją apie savo nacionalines priemones, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir metodą, pagal kurį jos vykdo padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą;

(33)  šiuo metu padengtosios obligacijos Sąjungoje platinamos su nacionaliniais pavadinimais ir ženklais (kai kurie iš jų yra gerai žinomi, o kai kurie – ne). ▌Todėl būtų prasminga padengtąsias obligacijas Sąjungoje leidžiančioms kredito įstaigoms parduodant padengtąsias obligacijas tiek Sąjungos, tiek trečiųjų valstybių investuotojams leisti naudoti specialų Europos padengtųjų obligacijų ženklą, jeigu šios padengtosios obligacijos atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Jei padengtosios obligacijos taip pat atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio reikalavimus, kredito įstaigoms turėtų būti leidžiama naudoti ženklą „Europos padengtosios obligacijos (aukščiausios rūšies)“. Tas ženklas, rodantis, kad laikomasi specialių papildomų reikalavimų, užtikrinančių aukštą ir gerai suprantamą kokybę, gali būti patrauklus ir tose valstybėse narėse, kuriose naudojami gerai žinomi nacionaliniai ženklai. Dviem ženklais: „Europos padengtoji obligacija“ ir „Europos padengtoji obligacija (aukščiausios rūšies)“ siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams įvertinti padengtųjų obligacijų kokybę ir taip padidinti tų padengtųjų obligacijų, kaip investavimo priemonės, patrauklumą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Tačiau naudoti tuos ženklus neturėtų būti privaloma – valstybės narės turėtų galėti palikti galioti savo nacionalinius pavadinimus ir ženklinimo sistemą greta Europos padengtųjų obligacijų ženklų;

(34)  siekdama įvertinti šios direktyvos taikymą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, turėtų stebėti padengtųjų obligacijų raidą Sąjungoje ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl investuotojų apsaugos lygio ir padengtųjų obligacijų rinkų raidos. Ataskaitoje taip pat turėtų būti skirta dėmesio turto, kuriuo užtikrinama padengtųjų obligacijų emisija, raidai ▌. Vis plačiau naudojamos terminų pratęsimo struktūros. Todėl Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl jų veikimo ir su terminų pratęsimo struktūra pasižyminčiomis padengtosiomis obligacijomis susijusios rizikos ir naudos. Rinkos dalyviai ir kiti subjektai kaip papildomą bankų priemonę realiajai ekonomikai finansuoti pasiūlė naują finansinių priemonių klasę – Europos užtikrintuosius vekselius, kurie būtų padengti rizikingesniu negu viešojo sektoriaus pozicijos ir hipotekos paskolos turtu, kuris pagal šią direktyvą nėra laikomas tinkamu užtikrinamuoju turtu. 2017 m. spalio 3 d. Komisija konsultavosi su EBI, kad įvertintų, kokiu mastu Europos užtikrintųjų vekselių atveju būtų galima pasinaudoti EBI tradicinėms padengtosioms obligacijoms taikoma „geriausia praktika“, ir įvertintų tinkamą Europos užtikrintųjų vekselių rizikos valdymą ir galimą jų poveikį banko balanso turto suvaržymo lygiui. Atsakydama į tai EBI 2018 m. liepos 24 d. pateikė ataskaitą. Kartu su EBI ataskaita Komisija 2018 m. spalio 12 d. paskelbė tyrimo rezultatus. Komisijos tyrime ir EBI ataskaitoje prieita prie išvados, kad reikia toliau įvertinti, pavyzdžiui, reguliavimo tvarką. Todėl Komisija turėtų toliau nagrinėti, ar Europos užtikrintųjų vekselių teisinė sistema būtų tinkama, ir šiuo klausimu pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(35)  šiuo metu nėra jokios lygiavertiškumo sistemos, pagal kurią Sąjunga pripažintų padengtąsias obligacijas, kurias trečiosiose valstybėse išleido kredito įstaigos, išskyrus prudencines aplinkybes, kuriomis kai kurių trečiųjų valstybių obligacijų likvidumui tam tikromis sąlygomis taikomas lengvatinis vertinimas. Todėl Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, turėtų įvertinti, ar yra reikalinga ir tinkama nustatyti trečiųjų valstybių padengtųjų obligacijų emitentams ir investuotojams taikytiną lygiavertiškumo sistemą. Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po datos, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, Komisija turėtų šiuo klausimu pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(36)  padengtosioms obligacijoms būdingas nustatytas kelerių metų terminas. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad prieš [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios Direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje] ▌ išleistoms padengtosioms obligacijoms poveikis nebūtų daromas. Todėl prieš tą datą išleistos padengtosios obligacijos turėtų nuolat atitikti Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir joms neturėtų būti taikoma dauguma naujų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Tokios padengtosios obligacijos ir toliau turėtų būti laikomos padengtosiomis obligacijomis, jei jų atitiktį Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies nustatytiems reikalavimams, taikomiems jų išleidimo dieną, ir šios direktyvos taikomiems reikalavimams prižiūri pagal šią direktyvą paskirtos kompetentingos institucijos. Tokia priežiūra nevykdoma šios direktyvos reikalavimų, kurie tokioms padengtosioms obligacijoms netaikomi, atžvilgiu. Kai kuriose valstybėse narėse ISIN galioja ilgesnį laikotarpį, kad galėtų būti vykdoma tęstinė padengtųjų obligacijų emisija su tuo numeriu turint tikslą padidinti tos padengtosios obligacijos (tęstinė emisija) apimtį (emisijos dydis). Pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų apimti padengtųjų obligacijų tęstines emisijas su ISIN, kuris buvo suteiktas iki... [LB: prašom įrašyti datą + viena diena, nurodytą šios Direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje], taikant tam tikrus apribojimus;

(37)  nustačius vienodą padengtųjų obligacijų sistemą, reikėtų iš dalies pakeisti padengtųjų obligacijų apibūdinimą, pateiktą Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje. Direktyvoje 2014/59/ES padengtosios obligacijos apibrėžiamos pateikiant nuorodą į Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį, tad iš dalies pakeitus šį apibūdinimą reikėtų iš dalies keisti ir Direktyvą 2014/59/ES. Be to, siekiant išvengti poveikio iki [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje] pagal Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalį išleistoms padengtosioms obligacijoms, tos padengtosios obligacijos iki jų termino turėtų būti ir toliau nurodomos arba apibrėžiamos kaip padengtosios obligacijos. Todėl direktyvas 2009/65/EB ir 2014/59/ES reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(38)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(13) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(39)  kadangi šios direktyvos tikslų: nustatyti bendrą padengtųjų obligacijų sistemą, užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų struktūrinės ypatybės visoje Sąjungoje atitiktų žemesnės rizikos pobūdį, dėl kurio atsiranda pagrindas taikyti Sąjungos lengvatinį vertinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio toliau plėtoti padengtųjų obligacijų rinką ir remti tarpvalstybines investicijas visoje Sąjungoje tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39a)  buvo konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku ir jis 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė savo nuomonę;

(40)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(14) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę dėl ...(15). Padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos tvarko didelį kiekį asmens duomenų. Tas tvarkymas turi visada būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Taip pat Europos bankininkystės institucijos vykdomas asmens duomenų tvarkymas, kai vykdydama šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus ji tvarko administracinių nuobaudų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai praneša nacionalinės kompetentingos institucijos, centrinę duomenų bazę, turėtų būti vykdomas laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001;

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos šios investuotojų apsaugos taisyklės, susijusios su:

1)  padengtųjų obligacijų emisijos reikalavimais;

2)  struktūrinėmis padengtųjų obligacijų ypatybėmis;

3)  padengtųjų obligacijų viešąja priežiūra;

4)  ▌skelbimo reikalavimais, susijusiais su padengtosiomis obligacijomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų išleistoms padengtosioms obligacijoms.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  padengtoji obligacija – kredito įstaigos laikantis nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis šios direktyvos privalomi reikalavimai perkeliami į nacionalinę teisę, išleistas skolinis įsipareigojimas, užtikrintas užtikrinamuoju turtu, kurio atžvilgiu padengtosios obligacijos investuotojai, kaip privilegijuotieji kreditoriai, turi tiesioginio reikalavimo teisę;

2)  padengtųjų obligacijų programa – padengtosios obligacijos emisijos struktūrinės savybės, apibrėžtos teisės aktuose ir sutarties sąlygose, atsižvelgiant į padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai suteiktą leidimą;

3)  užtikrinamojo turto grupė – aiškiai apibrėžtas turto rinkinys, užtikrinantis padengtųjų obligacijų emitento mokėjimų įsipareigojimus, susietas su padengtosiomis obligacijomis ir atskirtas nuo kito padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos laikomo turto;

3a)  užtikrinamasis turtas – užtikrinamojo turto grupės turtas;

3b)  įkeičiamas turtas – materialus turtas ir turtas, kurį sudaro pozicijos, garantuojančios užtikrinamąjį turtą;

3c)  atskyrimas – padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos vykdomi veiksmai nustatant užtikrinamąjį turtą ir užtikrinant, kad jo teisiškai negalėtų pasiekti kreditoriai, kurie nėra padengtųjų obligacijų investuotojai ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalys;

4)  kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

5)  specializuota hipotekos kredito įstaiga – kredito įstaiga, finansuojanti paskolas išskirtinai ar daugiausia padengtųjų obligacijų emisijomis, kuriai pagal teisės aktus leidžiama teikti tik hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas, bet neleidžiama priimti indėlių, išskyrus kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų;

6)  automatinis termino paankstinimas – situacija, kai padengtosios obligacijos emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju padengtoji obligacija automatiškai tampa nedelsiant apmokėtina, o pagal ją padengtosios obligacijos investuotojas turi vykdytiną grąžinimo reikalavimą, kuris išmokamas nesuėjus pradiniam terminui;

7)  nekilnojamojo turto atveju „rinkos vertė“ – rinkos vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 76 punkte;

8)  nekilnojamojo turto atveju „hipotekinė vertė“ – hipotekinė vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 74 punkte;

10)  vyraujantis turtas – dominuojantis užtikrinamojo turto grupės turtas, pagal kurį apibrėžiamas užtikrinamojo turto grupės pobūdis;

11)  pakaitinis turtas – užtikrinamasis turtas, naudojamas padengimo turtu reikalavimams vykdyti, išskyrus vyraujantį turtą;

12)  užtikrinimo priemonės perviršis – visas teisės aktais, ▌sutartyje nustatytas arba savanoriškas užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijamas padengimo turtu reikalavimas, nustatytas 15 straipsnyje;

13)  finansavimo atitikmens reikalavimai – taisyklės, kuriomis įpareigojama suderinti vykdytinų įsipareigojimų ir turto pinigų srautus, sutarties sąlygomis užtikrinant, kad mokėjimų iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių terminas būtų ankstesnis nei turi būti vykdomi mokėjimai padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, ▌kad tos sumos būtų bent tokios pačios vertės kaip padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims mokėtini mokėjimai ir kad iš paskolos gavėjų ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalių gautos sumos būtų įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę pagal 16 straipsnio 3 dalį, kol reikės atlikti mokėjimus padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims;

14)  grynasis netenkamų pinigų srautas – visi per vieną kalendorinę dieną mokėtini mokėjimai, įskaitant pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimus, taip pat mokėjimus pagal padengtųjų obligacijų programos išvestinių finansinių priemonių sandorius, atskaičius visus tą pačią kalendorinę dieną gautinus mokėjimus, susijusius su užtikrinamuoju turtu;

15)  terminų pratęsimo struktūra – tvarka, pagal kurią numatyta galimybė atsiradus priežastiniam veiksniui tam tikram laikotarpiui pratęsti iš anksto nustatytą padengtųjų obligacijų terminą;

16)  padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra – padengtųjų obligacijų programų priežiūra, kuria užtikrinamas padengtųjų obligacijų emisijai taikytinų reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas;

17)  specialusis administratorius – asmuo ar subjektas, paskirtas administruoti padengtųjų obligacijų programą pagal tą programą padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju arba kai ta kredito įstaiga pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalį įvardijama kaip žlunganti arba galinti žlugti, arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai atitinkama kompetentinga institucija nustato, kad tos kredito įstaigos tinkamam veikimui yra iškilęs rimtas pavojus;

17a)  pertvarkymas – pertvarkymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

18)  grupė – grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 137 punkte.

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

STRUKTŪRINĖS PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ YPATYBĖS

1 skyrius

Dvigubo reikalavimo tvarka ir neliečiamumas bankroto atveju

4 straipsnis

Dvigubo reikalavimo tvarka

1.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kurios atitinka 11 straipsnį, suteikiama teisė teikti šiuos reikalavimus:

a)  reikalavimą padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai;

b)  padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju – prioritetinį reikalavimą, susijusį su turto, įtraukto į užtikrinamąjį turtą, pagrindine suma ir visomis sukauptomis ir būsimomis palūkanomis;

c)  jeigu padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju prioritetinis reikalavimas, nurodytas b punkte, negali būti visiškai įvykdytas, – reikalavimą tos kredito įstaigos nemokaus skolininko turto atžvilgiu, kurio eiliškumas pari passu prilygsta kredito įstaigos paprastųjų neapsaugotų kreditorių reikalavimų eiliškumui, nustatytam pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju.

2.  1 dalyje nurodyti reikalavimai neviršija visų su padengtosiomis obligacijomis susijusių mokėjimo įsipareigojimų.

3.  Taikant 1 dalies c punktą, specializuotos hipotekos kredito įstaigos nemokumo atvejui valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriomis padengtųjų obligacijų investuotojams ir išvestinių finansinių priemonių sutarčių šalims, kurios atitinka 11 straipsnį, suteikiama teisė teikti didesnio prioriteto reikalavimą, nei teikia tos specializuotos hipotekos kredito įstaigos paprastieji neapsaugoti kreditoriai, kurių reikalavimų eiliškumas nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju, bet mažesnio prioriteto nei bet kurių kitų privilegijuotųjų kreditorių reikalavimai.

5 straipsnis

Padengtųjų obligacijų neliečiamumas bankroto atveju

Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju su padengtosiomis obligacijomis susijusiems mokėjimo įsipareigojimams nebūtų taikomas automatiškas termino paankstinimas.

2 skyrius

Užtikrinamojo turto grupė ir padengimas turtu

I skirsnis

Reikalavimus atitinkantis turtas

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantis užtikrinamasis turtas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad padengtosios obligacijos visada būtų užtikrintos:

a)  turtu, kuris pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktus laikomas tinkamu, su sąlyga, kad padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga atitinka to reglamento 129 straipsnio 1a–3 dalių reikalavimus;

b)  aukštos kokybės užtikrinamuoju turtu, užtikrinančiu, kad padengtąsias obligacijas išleidžianti kredito įstaiga teisę teikti mokėjimo prašymą, kaip nurodyta 2 dalyje, ir kad jie būtų garantuojami įkeičiamu turtu, kaip nurodyta 3 dalyje; arba

c)  turtu paskolų valstybinei įmonei arba jos garantuotų paskolų, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB 2 straipsnio b punkte, pavidalu, kuriam taikoma 4 dalis.

2.  1 dalies b punkte nurodytam mokėjimo prašymui taikomi šie teisiniai reikalavimai:

a)  turtas yra mokėjimo prašymas sumai, kurios minimali vertė bet kuriuo metu gali būti nustatyta, kuris yra teisiškai galiojantis ir vykdytinas, kuriam netaikomos kitos sąlygos, išskyrus sąlygą, kad mokėjimo terminas sueina ateityje, taip pat kad jis užtikrinamas hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teise arba kita garantija;

b)  mokėjimo prašymą užtikrinanti turto hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisė arba kita garantija yra vykdytina;

c)  visi teisiniai reikalavimai dėl turto hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisės arba garantijos, kuriais užtikrinamas mokėjimo prašymas, nustatymo yra įvykdyti;

d)  hipotekos, suvaržymo, sulaikymo teisė arba garantija, kuria užtikrinamas mokėjimo prašymas, sudaro padengtąsias obligacijas išleidusiai kredito įstaigai sąlygas nepagrįstai nedelsiant susigrąžinti prašymo vertę.

▌ valstybės narės reikalauja, kad prieš įtraukdamos mokėjimo prašymus ir įkeičiamą turtą į užtikrinamojo turto grupę padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos įvertintų ▌ galimybę gauti mokėjimus ▌.

3.  1 dalies b punkte nurodytas užtikrinimo turtas atitinka vieną iš šių reikalavimų:

a)  materialaus turto atveju yra nustatyti ekspertų visuotinai priimti vertinimo standartai, kurie yra taikomi susijusiam materialiam turtui, taip pat yra sukurtas viešas registras, kuriame registruojama informacija apie to materialaus turto nuosavybę ir reikalavimus jo atžvilgiu;

b)  turto, kuris yra pozicijos, atveju sandorio šalies saugumas ir patikimumas nustatomas pagal jos apmokestinimo įgaliojimus arba pagal tai, ar sandorio šalies veiklos patikimumui ir finansiniam pajėgumui taikoma viešoji priežiūra.

Šios dalies a punkte nurodytu materialiu įkeičiamu turtu prisidedama padengiant su padengtąja obligacija susietus įsipareigojimus, neviršijančius mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų ir 70 proc. to materialaus užtikrinimo turto vertės. Šios dalies a punkte nurodytas materialus įkeičiamas turtas, kuris laikomas tinkamu pagal 1 dalies a punktą, neturi atitikti 70 proc. ribos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nustatytų ribų.

Kai šios dalies a punkto tikslais nėra konkretaus materialaus turto viešo registro , valstybės narės gali numatyti alternatyvią to materialaus turto nuosavybės ir reikalavimų patvirtinimo formą, tik jei ji suteikia tokią pat apsaugą kaip viešas registras, t. y. ar tas patvirtinimas laikantis susijusios valstybės narės teisės aktų leidžia suinteresuotoms trečiosioms šalims gauti informaciją, suteikiančią joms galimybę nustatyti suvaržytą materialų turtą, sužinoti, kas jo savininkas, susipažinti su dokumentais ir suvaržymų suteikimu, taip pat su užtikrinimo teisių vykdymu.

4.  1 dalies c punkto tikslais padengtosioms obligacijoms, užtikrintoms paskola valstybinei įmonei arba jos garantuotoms, kaip vyraujančiam turtui taikomas minimalus 10 % užtikrinimo priemonių perviršio lygis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 12 dalyje, ir visos šios sąlygos:

a)  valstybinės įmonės teikia būtiniausias viešąsias paslaugas pagal licenciją, koncesijos sutartį arba kitos formos pavedimą, kurį suteikė valdžios institucija;

b)  valstybinėms įmonėms taikoma viešoji priežiūra;

c)  valstybinės įmonės turi pakankamai įgaliojimų vykdyti pajamų duodančią veiklą; tai garantuojama tuo, kad šios įmonės:

i)  turi pakankamai lankstumo rinkti ir didinti mokesčius, rinkliavas ir gautinas sumas už teikiamas paslaugas, kad užtikrintų savo finansinį patikimumą ir mokumą;

ii)  teisės aktuose numatyta tvarka gauna pakankamas dotacijas, kad užtikrintų savo finansinį patikimumą ir mokumą mainais už pagrindinių viešųjų paslaugų teikimą, arba

iii)  yra sudariusios pelno ir nuostolių perdavimo susitarimą su valdžios institucija.

5.  Valstybės narės parengia taisykles dėl materialaus turto, naudojamo kaip užtikrinimo turtas, nurodytas 1 dalies a ir b punktuose, vertinimo metodikos ir procedūrų. Tos taisyklės užtikrina bent tai, kad:

a)  būtų atliktas kiekvieno materialus užtikrinimo turto vieneto vertinimas jo įtraukimo į užtikrinamojo turto grupę metu ir gautos vertės, lygios rinkos arba hipotekos vertei arba už ją mažesnės;

b)  vertinimą atliktų vertintojas, turintis reikiamą kvalifikaciją, gebėjimus ir patirtį tokiam vertinimui atlikti; taip pat

c)  vertintojas būtų nepriklausomas nuo kredito sprendimų proceso, neatsižvelgtų į užtikrinimo turto vertinimo spekuliacinius elementus ir skaidriai bei aiškiai dokumentais pagrįstų užtikrinimo turto vertę.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos nustatytų procedūras, pagal kurias būtų stebima, kad kaip užtikrinimo priemonė naudojamas materialus užtikrinimo turtas, nurodytas 1 dalies a ir b punktuose, būtų tinkamai apdraustas nuo žalos rizikos ir kad draudimo kreditiniai reikalavimai būtų atskirti pagal 12 straipsnį.

7.  ▌ Valstybės narės įpareigoja padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas pagrįsti dokumentais užtikrinamojo turto, kaip nurodyta 1 dalies a ir b punktuose, ir jų skolinimo politikos atitiktį šiam straipsniui.

8.  Valstybės narės parengia taisykles, kuriomis užtikrinama rizikos diversifikacija užtikrinamojo turto grupėje, atsižvelgiant į turto, kuris nėra laikomas tinkamu pagal 1 dalies a punktą, sudėtį ir reikšmingą koncentraciją.

7 straipsnis

Už Sąjungos ribų esantis įkeičiamas turtas

1.  Laikydamosi 2 dalies ▌, valstybės narės gali leisti padengtąsias obligacijas leidžiančioms kredito įstaigoms į užtikrinamojo turto grupę įtraukti užtikrinimo turtu padengtą turtą, esantį už Sąjungos ribų ▌.

2.  Kai valstybės narės numato tokio turto įtraukimą pagal 1 dalį, jos užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad kredito įstaigos įsitikintų, ar tas užtikrinimo turtas atitinka visus 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Valstybės narės užtikrina, kad toks įkeičiamas turtas suteiktų panašaus lygio saugumą kaip Sąjungoje esantis įkeičiamas turtas ir kad tokio įkeisto turto realizavimo vykdymą būtų galima teisiškai užtikrinti ▌būdu, duodančiu lygiavertį poveikį kaip Sąjungoje esančio įkeičiamo turto realizavimas.

8 straipsnis

Grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros

Valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros naudojimo, pagal kurias vykdant grupės vidaus sandorį grupei priklausančios kredito įstaigos išleistos padengtosios obligacijos (grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos) naudojamos kaip užtikrinamasis turtas kitos tai pačiai grupei priklausančios kredito įstaigos išorinei padengtųjų obligacijų emisijai (išorei išleistos padengtosios obligacijos). Į tas taisykles įtraukiami bent šie reikalavimai:

a)  grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos parduodamos kredito įstaigai, išleidžiančiai išorei padengtąsias obligacijas;

b)  grupės viduje išleistos padengtosios obligacijos naudojamos kaip užtikrinamojo turto grupės užtikrinamasis turtas išorei išleistoms padengtosioms obligacijoms ir įrašomos į kredito įstaigos, išleidžiančios išorei padengtąsias obligacijas išorei, balansą;

ba)  išorei išleistų padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupėje yra tik viduje išleistų padengtųjų obligacijų, kurias išleido viena grupės kredito įstaiga;

c)  kredito įstaiga, išorei išleidžianti padengtąsias obligacijas, ketina jas parduoti grupei nepriklausantiems padengtųjų obligacijų investuotojams;

d)  tiek grupės viduje, tiek išorei išleistos padengtosios obligacijos išleidimo dieną priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyriuje, ir yra užtikrintos reikalavimus atitinkančiu užtikrinamuoju turtu, kaip nurodyta 6 straipsnyje.

da)  tarpvalstybinių grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūrų atveju viduje išleistų padengtųjų obligacijų užtikrinamasis turtas atitinka išorei išleistų padengtųjų obligacijų tinkamumo ir padengimo turtu reikalavimus.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais kompetentingos institucijos gali leisti padengtąsias obligacijas, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui atlikus pakeitimą, kuriuo jos priskiriamos žemesniam kredito kokybės žingsniui, palikti įtrauktas į grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūrą, jei tos kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad kredito kokybės žingsnio pakeitimas atliktas ne dėl to, kad buvo pažeisti leidimo suteikimo reikalavimai pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis 19 straipsnio 2 dalis perkeliama į nacionalinę teisę. Kompetentingos institucijos po to informuoja EBI apie pagal šią pastraipą priimtą sprendimą.

9 straipsnis

Bendras finansavimas

1.  ▌Valstybės narės leidžia naudoti reikalavimus atitinkantį užtikrinamąjį turtą, kurį inicijavo kredito įstaiga ir įsigijo padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga, kaip ▌padengtųjų obligacijų emisijos užtikrinamąjį turtą. Valstybės narės reglamentuoja tokį įsigijimą siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 6 ir 12 straipsnių reikalavimų.

2.  Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, valstybės narės gali suteikti galimybę perleisti užtikrinamąjį turtą pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, sudarytą vadovaujantis Direktyva 2002/47/EB.

Valstybės narės taip pat gali leisti kaip užtikrinamąjį turtą naudoti turtą, kurį inicijavo įstaiga, kuri nėra kredito įstaiga. Kai valstybės narės šia galimybe pasinaudoja, jos turi reikalauti, kad padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga arba įvertintų įmonės, iš kurios ji perka užtikrinamąjį turtą, kredito teikimo standartus arba pati atliktų išsamų skolininko kreditingumo vertinimą.

10 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupės sudėtis

Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą nustatydamos taisykles dėl užtikrinamojo turto grupių sudėties. Tose taisyklėse prireikus nustatomos sąlygos, taikomos padengtąsias obligacijas leidžiančioms kredito įstaigoms, kuriomis jos gali vyraujantį turtą, kurio struktūrinės ypatybės, galiojimo laikotarpis arba rizikos profilis skiriasi, įtraukti į susijusį užtikrinamąjį turtą.

11 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupėje esantys išvestinių finansinių priemonių sandoriai

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą leisdamos į užtikrinamojo turto grupę įtraukti išvestinių finansinių priemonių sandorius tik tais atvejais, kai įvykdyti bent šie reikalavimai:

a)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai į užtikrinamojo turto grupę įtraukiami tik siekiant apsidrausti nuo rizikos; sumažėjus apdraustajai rizikai jų apimtis koreguojama, o jai išnykus šie sandoriai pašalinami;

b)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra pakankamai pagrįsti dokumentais;

c)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra atskirti pagal 12 straipsnį;

d)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju negali būti nutraukti;

e)  išvestinių finansinių priemonių sandoriai atitinka pagal 2 dalį nustatytas taisykles.

2.  Siekdamos užtikrinti 1 dalyje išvardytų reikalavimų laikymąsi, valstybės narės nustato ▌taisykles, taikomas užtikrinamojo turto grupės išvestinių finansinių priemonių sandoriams.

Tose taisyklėse privaloma tinkamu mastu pateikti:

a)  apsidraudimo sandorio šalių tinkamumo kriterijus;

b)   dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių pateiktinus būtinuosius dokumentus.

12 straipsnis

Užtikrinamojo turto ▌atskyrimas

1.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamas užtikrinamojo turto ▌atskyrimas. Į tas taisykles įtraukiami bent šie reikalavimai:

a)  visą užtikrinamąjį turtą padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga gali visada identifikuoti;

b)  visam užtikrinamajam turtui padengtąsias obligacijas išleidusi kredito įstaiga taiko teisiškai privalomą ir vykdytiną atskyrimą;

c)  visas užtikrinamasis turtas yra apsaugotas nuo trečiųjų šalių reikalavimų ir nėra įtrauktas į padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokaus skolininko turto sudėtį, kol vykdomas 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prioritetinis reikalavimas.

Taikant pirmą pastraipą, laikoma, kad užtikrinamasis turtas apima visas gautas užtikrinimo priemones, susijusias su išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijomis.

2.  1 dalyje nurodytas užtikrinamasis turto atskyrimas taip pat taikomas padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju.

13 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupės stebėtojas

1.  Valstybės narės gali įpareigoti padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas paskirti užtikrinamojo turto grupės stebėtoją, kad šis nuolat stebėtų užtikrinamojo turto grupės atitiktį 6–12 ir 14–17 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

2.  Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, jos nustato taisykles, kuriomis reglamentuojami bent šie aspektai:

a)  užtikrinamojo turto grupės stebėtojo paskyrimas ir atleidimas;

b)  visi užtikrinamojo turto grupės stebėtojui taikomi tinkamumo kriterijai;

c)  užtikrinamojo turto grupės stebėtojo vaidmuo ir pareigos, taip pat padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju;

d)  pareiga teikti informaciją kompetentingoms institucijoms, paskirtoms pagal 18 straipsnio 2 dalį;

e)  teisė gauti informaciją, reikalingą užtikrinamojo turto grupės stebėtojo pareigoms vykdyti.

3.   Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, užtikrinamojo turto grupės stebėtojas turi būti atskiras ir nepriklausomas nuo padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos ir jos auditoriaus.

4.  Valstybės narės gali numatyti, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojas neprivalo būti atskiras nuo kredito įstaigos, jei:

a)  vidinis užtikrinamojo turto grupės stebėtojas yra nepriklausomas nuo padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos kredito sprendimų proceso;

b)  nedarant poveikio 2 dalies a punktui valstybės narės užtikrina, kad vidinis užtikrinamojo turto grupės stebėtojas nebūtų pašalintas iš užtikrinamojo turto grupės stebėtojo pareigų be išankstinio padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, patvirtinimo; taip pat

c)  vidinis užtikrinamojo turto grupės stebėtojas prireikus turi tiesioginę prieigą prie priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo.

4.  Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje numatyta galimybe, jos apie tai informuoja EBI.

14 straipsnis

Informacija investuotojams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos teiktų pakankamai išsamią informaciją apie padengtųjų obligacijų programas, kad investuotojai galėtų įvertinti tos programos pobūdį ir riziką ir atlikti išsamų patikrinimą.

2.  Taikydamos 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad informacija investuotojams būtų teikiama bent kas ketvirtį ir ją sudarytų ši būtiniausia portfelio informacija:

a)  užtikrinamojo turto grupės ir neapmokėtų padengtųjų obligacijų vertė;

aa)  visų pagal tą programą išleistų padengtųjų obligacijų tarptautinių vertybinių popierių identifikavimo numerių (ISIN) sąrašas;

b)  užtikrinamojo ▌turto geografinis pasiskirstymas ir turto rūšis, į jo sudėtį įtrauktų paskolų dydis ir vertinimo metodas;

c)  informacija apie rinkos riziką, įskaitant palūkanų normų riziką ir valiutos riziką, taip pat su kreditu ▌ ir likvidumu susijusią riziką;

d)  užtikrinamojo ▌turto ir padengtųjų obligacijų terminų struktūra, įskaitant, jei taikoma, terminų pratęsimo priežasčių apžvalgą;

e)  privalomo ir turimo, taip pat teisės aktais nustatyto padengimo turtu, sutartinio ir savanoriško užtikrinimo priemonių perviršio lygiai;

f)  pradelstų paskolų, kurios laikomos neįvykdytomis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį, ir bet kuriuo atveju daugiau kaip devyniasdešimt dienų pradelstų paskolų procentinė dalis.

Valstybės narės užtikrina, kad išorės subjektų naudojant grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūras pagal 8 straipsnį išleistoms padengtosioms obligacijoms šios dalies pirmos pastraipos a–f punktuose nurodyta informacija arba nuoroda į ją būtų suteikta investuotojams visų grupės viduje išleistų padengtųjų obligacijų atžvilgiu.

Valstybės narės užtikrina, kad ta informacija investuotojams būtų teikiama bent apibendrintu pavidalu. ▌

3.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą įpareigodamos padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas skelbti savo interneto svetainėse pagal 1 ir 2 dalis investuotojams pateiktą informaciją. Valstybės narės gali nereikalauti, kad tos kredito įstaigos skelbtų tą informaciją popieriuje.

II skirsnis

Padengimo turtu ir likvidumo reikalavimai

15 straipsnis

Padengimo turtu reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad padengtųjų obligacijų programos visada atitiktų bent 2–8 punktuose nurodytus padengimo turtu reikalavimus.

2.  Visi su padengtosiomis obligacijomis susiję įsipareigojimai turi būti padengti mokėjimo prašymais, susietais su užtikrinamuoju turtu.

3.  2 dalyje nurodyti įsipareigojimai apima:

a)  neapmokėtų padengtųjų obligacijų pagrindinės sumos mokėjimo įsipareigojimą;

b)  neapmokėtų padengtųjų obligacijų sukauptų palūkanų mokėjimo įsipareigojimą;

c)  su pagal 11 straipsnį turimų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusį mokėjimo įsipareigojimą; taip pat

d)  tikėtinas išlaidas, susijusias su padengtųjų obligacijų programos laipsniško likvidavimo valdymu ir administravimu.

Taikydamos d punktą, valstybės narės gali leisti apskaičiuoti vienkartinę sumą.

4.  padengimo turtu reikalavimą padeda vykdyti šis užtikrinamasis turtas:

a)   vyraujantis turtas;

b)   pakaitinis turtas;

c)   pagal 16 straipsnį laikomas likvidusis turtas; taip pat

d)  mokėjimo prašymai, susieti su pagal 11 straipsnį turimais išvestinių finansinių priemonių sandoriais;

Tais atvejais, kai laikoma, kad įvyko įsipareigojimų neįvykdymas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį, neužtikrinti reikalavimai į padengiamąjį turtą nėra įtraukiami.

5.  Kad galėtų taikyti 3 dalies c punktą ir 4 dalies d punktą, valstybės narės nustato išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimo taisykles.

6.  Apskaičiuojant reikalingą padengimo turtu lygį užtikrinama, kad bendra viso užtikrinamojo turto pagrindinė suma būtų lygi bendrai neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliajai sumai („nominaliosios sumos principas“) arba ją viršytų.

▌Valstybės narės gali numatyti kitus apskaičiavimo principus, jei apskaičiuojant pagal juos negaunamas didesnis padengimo turtu rodiklis nei apskaičiuojant pagal nominaliosios sumos principą.

Valstybės narės nustato mokėtinų ir gautinų palūkanų, susijusių su neapmokėtomis padengtosiomis obligacijomis, apskaičiavimo taisykles, kurios turi atitikti patikimus rizikos ribojimo principus pagal taikomus apskaitos standartus.

7.  Nukrypdamos nuo 6 dalies pirmos pastraipos, valstybės narės, laikydamosi patikimų rizikos ribojimo principų ir taikomų apskaitos standartų, gali leisti atsižvelgti į ateityje už užtikrinamąjį turtą gautinas palūkanas, atėmus būsimas palūkanas, mokėtinas už atitinkamas padengtąsias obligacijas, siekiant subalansuoti su padengtąja obligacija susieto pagrindinio mokėjimo įsipareigojimo padengimo turtu trūkumą, jei yra glaudi sąsaja, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 523/2014 2 straipsnyje, ir jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)  per užtikrinamojo turto gyvavimo ciklą gauti mokėjimai ir mokėjimo įsipareigojimui, susietam su atitinkama padengtąja obligacija, padengti būtini mokėjimai yra atskirti pagal 12 straipsnį arba įtraukti į užtikrinamojo turto grupę kaip užtikrinamasis turtas, nurodytas 6 straipsnyje, kol turės būti vykdomi mokėjimai; taip pat

b)  išankstinis užtikrinamojo turto apmokėjimas galimas tik vykdant pristatymo pasirinkimo sandorį, kaip apibrėžta deleguotajame reglamente, priimtame pagal Reglamento (ES) 575/2013 33 straipsnio 4 dalį, arba, jei padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išperka padengtąsias obligacijas pirma laiko nominaliąja verte, užtikrinamojo turto skolininkui apmokant bent pareikalautos padengtosios obligacijos nominaliąją vertę.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad turtas ir įsipareigojimai būtų apskaičiuojami pagal tą pačią metodiką. Valstybės narės gali numatyti kitą apskaičiavimo metodiką, jei apskaičiuojant pagal ją negaunamas didesnis padengimo turtu rodiklis nei apskaičiuojant pagal tą pačią metodiką.

16 straipsnis

Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimas

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad užtikrinamojo turto grupėje visada būtų iš prieinamo likvidžiojo turto sudaryta likvidumo atsarga padengtųjų obligacijų programos grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.

2.  Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga turi padengti 180 kalendorinių dienų maksimalų sukauptą netenkamų pinigų srautą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą sudarytų pagal šios direktyvos 12 straipsnį atskirtas šių rūšių turtas:

a)  1 lygio, 2A lygio arba 2B lygio reikalavimus atitinkantis turtas pagal deleguotojo reglamento, priimto pagal Reglamento (ES) 575/2013 460 straipsnį, 10, 11 ir 12 straipsnius, įvertintas pagal to deleguotojo reglamento 9 straipsnį ir ne pačios įstaigos išleistas pagal to deleguotojo reglamento 7 straipsnio 3 dalį;

b)  trumpalaikės kredito įstaigų pozicijos, priskiriamos 1 arba 2 kredito kokybės žingsniui, arba trumpalaikės paskolos kredito įstaigoms, kurios priskiriamos 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punktą.

Valstybės narės gali nuspręsti apriboti pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų rūšių likvidųjį turtą.

▌Valstybės narės užtikrina, kad į užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą nebūtų įskaičiuojami reikalavimai, susiję su ▌pozicijomis, kurios laikomos neįvykdytomis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį.

4.  Kai padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai taikomi kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti likvidumo reikalavimai, kurie sutampa su užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimu, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltos 1, 2 ir 3 dalys, visą tuose Sąjungos teisės aktuose numatytą laikotarpį. Valstybės narės šia galimybe gali naudotis tik iki tos dienos, kurią įsigalioja tų Sąjungos teisės aktų pakeitimas, kuriuo panaikinamas sutapimas, ir praneša Komisijai bei EBI, jei nusprendžia tai daryti.

5.  Valstybės narės gali leisti apskaičiuoti terminų pratęsimo struktūrų pagrindinę sumą pagal padengtosios obligacijos galutinį terminą, laikydamosi nustatytų sąlygų.

6.  Valstybės narės gali leisti, kad 1 dalyje nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomi finansavimo atitikmens reikalavimai.

17 straipsnis

Terminų pratęsimo struktūroms taikomos sąlygos

1.  Valstybės narės gali leisti padengtųjų obligacijų emisijas numatant terminų pratęsimo struktūrą, kai investuotojų apsauga užtikrinama bent šiais būdais:

a)  terminas gali būti pratęstas tik esant objektyviems veiksniams, numatytiems nacionalinėje teisėje, o ne kredito įstaigos, leidžiančios padengtąsias obligacijas, nuožiūra;

b)  termino pratęsimo priežastiniai veiksniai nurodyti padengtosios obligacijos sutarties sąlygose;

c)  investuotojams pateikiama pakankamai informacijos apie terminų pratęsimą, kad jie galėtų nustatyti padengtosios obligacijos riziką, išsamiai aprašant:

i)  terminų pratęsimo priežastinius veiksnius;

ii)  ▌padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo pasekmes terminų pratęsimui;

iii)  pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų institucijų, ir, jei aktualu, specialiojo administratoriaus vaidmenį terminų pratęsimo atžvilgiu ▌;

d)  bet kuriuo metu galima nustatyti galutinį padengtosios obligacijos terminą;

e)  padengtąją obligaciją išleidusios kredito įstaigos nemokumo arba pertvarkymo atveju terminų pratęsimas nedaro poveikio padengtųjų obligacijų investuotojų eiliškumui ir nepakeičia padengtųjų obligacijų programos pradžioje sudaryto terminų eiliškumo;

f)  dėl terminų pratęsimo nesikeičia padengtųjų obligacijų struktūrinės ypatybės, susijusios su dvigubo reikalavimo tvarka, kaip nurodyta 4 straipsnyje, ir neliečiamumu bankroto atveju, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

2.  Valstybės narės, leidusios padengtųjų obligacijų emisijas numatant terminų pratęsimo struktūrą, apie tai informuoja EBI.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PADENGTŲJŲ OBLIGACIJŲ VIEŠOJI PRIEŽIŪRA

18 straipsnis

Padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą numatydamos padengtųjų obligacijų emisijai taikyti padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą.

2.  Kad galėtų vykdyti 1 dalyje nurodytą padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą, valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų. Apie tas paskirtas institucijas ir apie bet kokį funkcijų ir pareigų paskirstymą jos informuoja Komisiją ir EBI.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos stebėtų padengtųjų obligacijų emisijas siekdamos įvertinti jų atitiktį nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, reikalavimams.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos registruotų visus savo sandorius, susijusius su padengtųjų obligacijų programa, ir taikytų pakankamas ir tinkamas dokumentavimo sistemas ir procesus.

5.  Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos priemonės, leidžiančios pagal 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms gauti informacijos, reikalingos siekiant įvertinti atitiktį nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, reikalavimams, ištirti galimus šių reikalavimų pažeidimus ir skirti administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones pagal nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 23 straipsnis.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų žinių, išteklių, veiklos pajėgumų, įgaliojimų ir savarankiškumą, reikalingų siekiant vykdyti jų funkcijas, susijusias su padengtųjų obligacijų viešąja priežiūra.

19 straipsnis

Padengtųjų obligacijų programoms suteikiamas leidimas

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą reikalaudamos, kad prieš leidžiant padengtąsias obligacijas pagal padengtųjų obligacijų programą, tai programai būtų gautas leidimas. Valstybės narės suteikia įgaliojimą suteikti tokius leidimus pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms.

2.  Valstybės narės nustato 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo reikalavimus, apimančius bent šiuos aspektus:

a)  tinkamą veiklos programą, kurioje numatyta padengtųjų obligacijų emisija;

b)  į užtikrinamojo turto grupę įtrauktų paskolų patvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir refinansavimo tinkamą politiką, procesus ir metodikas, kuriais užtikrinama investuotojų apsauga;

c)  padengtųjų obligacijų programai įgyvendinti skirtą vadovybę ir darbuotojus, turinčius tinkamą kvalifikaciją ir žinių, susijusių su padengtųjų obligacijų emisija ir padengtųjų obligacijų programos administravimu;

d)  užtikrinamojo turto grupės administracinę struktūrą ir stebėseną, atitinkančią taikytinus reikalavimus, nustatytus nacionalinėse nuostatose, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

20 straipsnis

Padengtųjų obligacijų viešoji priežiūra nemokumo ar pertvarkymo atveju

1.  Padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos pertvarkymo atveju pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos bendradarbiauja su pertvarkymo institucija siekdamos užtikrinti, kad būtų apsaugotos padengtųjų obligacijų investuotojų teisės ir interesai, be kita ko, bent tikrindamos nuolatinį ir patikimą padengtųjų obligacijų programos valdymą pertvarkymo proceso metu.

2.  Valstybės narės gali numatyti, kad ▌ būtų paskirtas specialusis administratorius, užtikrinsiantis, kad būtų apsaugotos padengtųjų obligacijų investuotojų teisės ir interesai, be kita ko, bent tikrindamas nuolatinį ir patikimą padengtųjų obligacijų programos valdymą reikiamu laikotarpiu.

Kai valstybės narės ta galimybe pasinaudoja, jos gali reikalauti, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos patvirtintų specialiojo administratoriaus paskyrimą ir atleidimą, ir jos bent jau reikalauja, kad su kompetentingomis institucijomis būtų konsultuojamasi dėl specialiojo administratoriaus paskyrimo ir atleidimo.

3.  Kai valstybės narės numato specialiojo administratoriaus paskyrimą pagal 2 dalį, jos patvirtina taisykles, kuriomis nustatomos to specialiojo administratoriaus užduotys ir pareigos, susijusios bent su:

a)  įsipareigojimų, susijusių su padengtosiomis obligacijomis, vykdymu;

b)  užtikrinamojo turto ▌valdymu ir realizavimu, įskaitant jo perdavimą kartu su padengtųjų obligacijų įsipareigojimais kitai padengtąsias obligacijas leidžiančiai kredito įstaigai;

c)  teisinių sandorių, būtinų užtikrinamojo turto grupei tinkamai administruoti, ir įsipareigojimų, susijusių su padengtosiomis obligacijomis, padengimo turtu situacijai nuolat stebėti, vykdymu siekiant pradėti procedūras, kad būtų atgauta užtikrinamojo turto grupės turto vertė, ir įvykdžius visus padengtųjų obligacijų įsipareigojimus likusį tokį turtą įtraukti į padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokaus skolininko turtą. Tais tikslais padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo atveju valstybės narės gali leisti veikti specialiajam administratoriui pagal tos kredito įstaigos leidimą, taikydamos tuos pačius veiklos reikalavimus.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos, specialusis administratorius, kai jis yra paskirtas, ir pertvarkymo institucija dėl nemokumo arba pertvarkymo proceso koordinuotų savo veiklą ir keistųsi informacija.

21 straipsnis

Informacijos teikimas kompetentingoms institucijoms

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą įpareigodamos padengtąsias obligacijas leidžiančias kredito įstaigas teikti 2 dalyje nurodytą informaciją apie padengtųjų obligacijų programas pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms. Informacija teikiama reguliariai ir gavus tų kompetentingų institucijų prašymą. Valstybės narės nustato taisykles dėl to reguliaraus informacijos teikimo periodiškumo.

2.  Pagal 1 dalį nustatytinomis pareigomis teikti informaciją reikalaujama, kad būtų teikiama informacija bent apie:

c)  turto tinkamumą ir užtikrinamojo turto grupės reikalavimus pagal 6–11 straipsnius;

d)  užtikrinamojo turto ▌atskyrimą pagal 12 straipsnį;

e)  užtikrinamojo turto grupės stebėtojo veikimą pagal 13 straipsnį;

g)  padengimo turtu reikalavimus pagal 15 straipsnį;

h)  užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargą pagal 16 straipsnį;

i)  terminų pratęsimo struktūroms taikomas sąlygas pagal 17 straipsnį.

3.  Valstybės narės numato taisykles, pagal kurias padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos nemokumo ar pertvarkymo atveju padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos teikia informaciją 2 dalyje nustatyta tvarka pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms.

22 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai vykdant padengtųjų obligacijų viešąją priežiūrą

1.  Valstybės narės užtikrina investuotojų apsaugą suteikdamos pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms visus priežiūros, tyrimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, kurių reikia vykdant padengtųjų obligacijų viešosios priežiūros užduotį.

2.  1 dalyje nurodyti įgaliojimai apima bent jau:

a)  įgaliojimą suteikti arba atsisakyti suteikti leidimus pagal 19 straipsnį;

b)  įgaliojimą reguliariai peržiūrėti padengtųjų obligacijų programą siekiant įvertinti jos atitiktį šiai direktyvai;

c)  įgaliojimą vykdyti patikrinimus vietoje ir nuotoliniu būdu;

d)  įgaliojimą taikyti administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas 23 straipsnis;

e)  įgaliojimą priimti ir įgyvendinti priežiūros gaires, taikytinas padengtųjų obligacijų emisijoms.

23 straipsnis

Administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės

1.  Nepažeisdamos valstybių narių teisės numatyti baudžiamąsias sankcijas valstybės narės nustato taisykles, kuriomis yra nustatomos tinkamos administracinės nuobaudos ir kitos administracinės priemonės, taikomos bent šiais atvejais:

a)  kai kredito įstaiga gavo leidimą vykdyti padengtųjų obligacijų programą pateikusi melagingą informaciją ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

b)  kai kredito įstaiga nebeatitinka sąlygų, kuriomis buvo suteiktas leidimas vykdyti padengtųjų obligacijų programą;

c)  kai kredito įstaiga leidžia padengtąsias obligacijas neturėdama leidimo pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 19 straipsnis;

d)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 4 straipsnis;

e)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, kurios neatitinka reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 5 straipsnis;

f)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, neužtikrintas pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 6 straipsnis;

g)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga išleidžia padengtąsias obligacijas, kurios užtikrintos už Sąjungos ribų esančiu turtu, pažeisdama reikalavimus, nustatytus nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 7 straipsnis;

h)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga padengtąsias obligacijas užtikrina grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūra, pažeisdama reikalavimus, nustatytus nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 8 straipsnis;

i)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka bendro finansavimo sąlygų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 9 straipsnis;

j)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka užtikrinamojo turto grupės sudėties reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 10 straipsnis;

k)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga į užtikrinamojo turto grupę įtraukia išvestinių finansinių priemonių sandorius ne apsidraudimo nuo rizikos tikslu arba neįvykdo reikalavimų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 11 straipsnis;

l)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga neatitinka užtikrinamojo turto ▌atskyrimo reikalavimų pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 12 straipsnis;

m)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją, pažeisdama nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 14 straipsnis;

n)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga pakartotinai arba nuolat neturi užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos, pažeisdama nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 16 straipsnis;

o)  kai padengtąsias obligacijas su terminų pratęsimo struktūromis leidžianti kredito įstaiga neatitinka terminų pratęsimo struktūroms taikomų sąlygų, nustatytų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas 17 straipsnis;

p)  kai padengtąsias obligacijas leidžianti kredito įstaiga nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie pareigas, pažeisdama nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkelti 21 straipsnio 2 dalies a–i punktai.

Valstybės narės gali nuspręsti nenumatyti taisyklių dėl administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių už pažeidimus, už kuriuos pagal jų nacionalinę teisę skiriamos baudžiamosios sankcijos. Tokiais atvejais valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

2.  1 dalyje nurodytos sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos bei atgrasomos ir apimti bent:

a)  leidimo vykdyti padengtųjų obligacijų programą atšaukimą;

b)  viešą pareiškimą pagal 24 straipsnį, kuriame nurodoma už pažeidimą atsakingo fizinio arba juridinio asmens tapatybė ir pažeidimo pobūdis;

c)  įsakymą fiziniam ar juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

d)  administracines pinigines nuobaudas.

3.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ▌nuobaudos ir 1 dalyje nurodytos priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad, nustatydamos administracinių nuobaudų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir tų administracinių piniginių nuobaudų sumą, kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas šias svarbias aplinkybes (jei yra):

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)  už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, taip pat vertinant pagal bendrą juridinio asmens apyvartą arba fizinio asmens metines pajamas;

d)  už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens padarius pažeidimą gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)  trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)  už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis lygį;

g)  ankstesnius už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus;

h)  visus faktinius ar galimus sisteminius pažeidimo padarinius.

5.  Kai 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, valstybės narės taip pat užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos taikytų šio straipsnio 2 dalyje nurodytas administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones valdymo organo nariams ir kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad prieš priimdamos bet kokį sprendimą skirti 2 dalyje nurodytas administracines nuobaudas ar kitas administracines priemones pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos suteiktų atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui galimybę būti išklausytam. Teisės būti išklausytam išimtys nustatant tas kitas administracines priemones galėtų būti taikomos, kai reikia imtis skubių veiksmų siekiant išvengti didelių nuostolių trečiosioms šalims arba didelės žalos finansų sistemai. Tokiu atveju susijusiam asmeniui suteikiama galimybė būti išklausytam kuo greičiau po tokios administracinės priemonės priėmimo ir prireikus ta priemonė persvarstoma.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad visi sprendimai, kuriais skiriamos 2 dalyje nustatytos administracinės nuobaudos ar kitos administracinės priemonės, būtų tinkamai motyvuoti ir galėtų būti apskųsti.

24 straipsnis

Administracinių nuobaudų ir kitų administracinių priemonių skelbimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad į nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, būtų įtrauktos taisyklės, kuriomis reikalaujama nepagrįstai nedelsiant apie administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones paskelbti pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų institucijų oficialiose interneto svetainėse. Tos pačios pareigos taikomos, kai valstybė narė nusprendžia taikyti baudžiamąsias sankcijas pagal 23 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį ir paskutinę pastraipą.

2.  Pagal 1 dalį priimtomis taisyklėmis reikalaujama paskelbti bent sprendimus, kurie nebuvo apskųsti ar nebegali būti apskųsti ir kurie taikomi dėl nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad skelbiant tokį sprendimą būtų pateikiama informacijos apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir nurodoma fizinio ar juridinio asmens, kuriam skiriama nuobauda ar priemonė, tapatybė. Laikydamosi 4 dalies valstybės narės taip pat užtikrina, kad tokia informacija būtų paskelbta nepagrįstai nedelsiant po to, kai adresatui pranešta apie tą nuobaudą ar priemonę ir kai apie ją paskelbiama sprendimą dėl tos nuobaudos ar priemonės priėmusių kompetentingų institucijų oficialiose interneto svetainėse.

4.  Tais atvejais, kai valstybės narės leidžia skelbti sprendimus dėl nuobaudų, dėl kurių dar nagrinėjamas skundas, pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialiose interneto svetainėse taip pat skelbia informaciją apie to skundo nagrinėjimo eigą ir jo rezultatus.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos sprendimą, kuriuo skiriamos nuobaudos ar priemonės, skelbtų nuasmenintą ir laikydamosi nacionalinės teisės bet kuriomis iš toliau nurodytų aplinkybių:

a)  kai nuobauda arba priemonė skiriama fiziniam asmeniui ir nustatoma, kad asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas;

b)  kai dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

c)  kai dėl paskelbimo būtų padaryta neproporcinga žala atitinkamoms įstaigoms arba fiziniams asmenims (kai tai galima nustatyti).

6.  Tuo atveju, kai valstybė narė paskelbia nuasmenintą sprendimą dėl nuobaudos ar priemonės, tuo pagrindu galima leisti atidėti atitinkamų duomenų paskelbimą.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad visi galutiniai teismo sprendimai, kuriais anuliuojamas sprendimas skirti administracinę nuobaudą ar priemonę, taip pat būtų paskelbti.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kokia pagal 2–6 dalis paskelbta informacija pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtų kompetentingų institucijų oficialiose interneto svetainėse liktų bent penkerius metus po jos paskelbimo dienos. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys oficialioje interneto svetainėje lieka tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis. Šis saugojimo laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių teisės aktuose nustatytus senaties terminus, tačiau jokiu atveju nėra ilgesnis kaip dešimt metų.

9.  Pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos informuoja EBI apie visas taikytas administracines nuobaudas ir kitas administracines priemones, įskaitant, jei tinka, visus su jomis susijusius skundus ir jų rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų bendrą ir išsamią informaciją apie galutinį sprendimą dėl bet kokių skirtų baudžiamųjų sankcijų ir kad kompetentingos institucijos tą informaciją taip pat pateiktų EBI.

10.  EBI tvarko administracinių nuobaudų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai pranešta, centrinę duomenų bazę. Ta duomenų baze naudojasi tik kompetentingos institucijos ir ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pagal 9 dalį pateikta informacija.

25 straipsnis

Bendradarbiavimo pareigos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų su bendrąją kredito įstaigų priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis, laikydamosi atitinkamų toms įstaigoms taikomų Sąjungos teisės aktų, o padengtąsias obligacijas išleidusios kredito įstaigos pertvarkymo atveju – su pertvarkymo institucija.

2.  Be to, valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje. Bendradarbiaudamos jos, be kita ko, viena kitai teikia visą informacija, svarbią kitų institucijų priežiūros užduotims, laikydamosi nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

3.  Taikydamos 2 dalies antrą sakinį, valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos vykdytų šiuos veiksmus:

a)  gavusios kitos pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos prašymą, perduotų jai visą svarbią informaciją;

b)  savo iniciatyva kitoms kitų valstybių narių pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms perduotų visą būtiną informaciją.

4.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiautų su EBI arba, atitinkamais atvejais, su EVPRI įgyvendinant šią direktyvą.

5.  Taikant šį straipsnį, informacija laikoma būtina, jei ji gali daryti reikšmingą įtaką padengtųjų obligacijų emisijos vertinimui kitoje valstybėje narėje.

26 straipsnis

Informacijos atskleidimo reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos savo oficialiose interneto svetainėse skelbtų šią informaciją:

a)  su padengtųjų obligacijų emisijomis susijusių priimtų nacionalinių įstatymų, potvarkių, administracinių taisyklių ir bendro pobūdžio gairių tekstus;

b)  leidimus leisti padengtąsias obligacijas turinčių kredito įstaigų sąrašą;

c)  padengtųjų obligacijų, kurias galima žymėti ▌ ženklu „Europos padengtosios obligacijos“, sąrašą ir padengtųjų obligacijų, kurias leista žymėti ženklu „Europos padengtosios obligacijos (aukščiausios rūšies)“, sąrašą.

2.  Pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turi pakakti, kad būtų galima iš esmės palyginti skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų taikomus metodus. Ši informacija atnaujinama siekiant atsižvelgti į visus pasikeitimus.

3.  Taikydamos 1 dalies b ir c punktus, pagal 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos EBI kiekvienais metais pateikia kredito įstaigų ir padengtųjų obligacijų sąrašus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽENKLINIMAS

27 straipsnis

ŽENKLINIMAS

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ženklas „Europos padengtosios obligacijos“ ir jo vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudojamas tik padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms reikalavimus, nustatytus nuostatomis, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ženklas „Europos padengtosios obligacijos (aukščiausios rūšies)“ ir jo vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas būtų naudojamas tik padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms reikalavimus, nustatytus nuostatomis, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio nuostatomis.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KITŲ DIREKTYVŲ PAKEITIMAI

28 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB pakeitimas

Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

1)  pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 25 %, jeigu obligacijos buvo išleistos iki [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena] ir atitiko jų emisijos dieną galiojančioje šios dalies versijoje nustatytus reikalavimus arba jeigu obligacijos atitinka padengtųjų obligacijų apibrėžtį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 20XX/XX* 3 straipsnio 1 punktą.

____________________________

* [LB: prašom įrašyti nuorodą į ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL C […], […], p. […])].“.

"

2)  trečia pastraipa išbraukiama.

29 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES pakeitimas

Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 96 punktas pakeičiamas taip:"

„96) padengtoji obligacija – finansinė priemonė, kaip nurodyta jos emisijos dieną galiojančios versijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB* 52 straipsnio 4 dalyje, išleista iki ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena], arba padengtoji obligacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 20XX/XX** 3 straipsnio 1 punkte;

__________________________________

* 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

** [LB: prašom įrašyti nuorodą į ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/… dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL C […], […], p. […])].“.

"

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad padengtosioms obligacijoms, išleistoms iki [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena] ir atitinkančioms jų emisijos dieną galiojančios versijos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, nebūtų taikomi šios direktyvos 5–12, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių reikalavimai, tačiau jas būtų galima toliau iki jų termino laikyti padengtosiomis obligacijomis pagal šią direktyvą.

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šios direktyvos 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos prižiūrėtų padengtųjų obligacijų, išleistų iki ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena], atitiktį jų emisijos dieną galiojančios versijos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams ir šios direktyvos reikalavimams, taikomiems pagal šios dalies pirmą pastraipą.

2.  Valstybės narės gali leisti, kad pirma pastraipa taip pat būtų taikoma padengtųjų obligacijų tęstinėms emisijoms, kurių ISIN buvo suteiktas iki ... [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje], ne ilgiau kaip 24 mėnesius po ... [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje], jei tos emisijos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)  padengtosios obligacijos terminas yra ankstesnis kaip ... [LB: prašom įrašyti datą, nurodytą šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje + penkeri metai];

b)  bendras po ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena] išleistos tęstinės emisijos dydis neviršija dvigubo neapmokėtų padengtųjų obligacijų emisijos dydžio ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 1 diena];

c)  bendras padengtųjų obligacijų emisijos dydis suėjus terminui neviršija 6 000 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta;

d)  įkeičiamas turtas yra valstybėje narėje, kuri naudojosi ta galimybe šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę metu.

31 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

1.  Iki XX [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 2 metai] Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurioje įvertina, ar ir kaip padengtąsias obligacijas leidžiančioms trečiųjų valstybių kredito įstaigoms ir padengtųjų obligacijų investuotojams būtų galima nustatyti lygiavertiškumo sistemą, atsižvelgiant į tarptautinius padengtųjų obligacijų srities pokyčius, visų pirma teisės aktų sistemų pokyčius trečiosiose valstybėse.

2.  Ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 3 metai] Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos įgyvendinimo investuotojų apsaugos lygio ir padengtųjų obligacijų emisijų pokyčių Sąjungoje aspektais ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Į ataskaitą įtraukiami šie pokyčiai:

a)  leidimų leisti padengtąsias obligacijas skaičiaus pokyčiai;

b)  laikantis nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio išleistų padengtųjų obligacijų skaičiaus pokyčiai;

c)  padengtųjų obligacijų emisijas užtikrinančio turto pokyčiai;

d)  užtikrinimo priemonių perviršio lygio pokyčiai;

e)  tarpvalstybinės investicijos į padengtąsias obligacijas, įskaitant vietos investicijas iš trečiųjų šalių ir užsienio investicijas ▌į jas;

f)  padengtųjų obligacijų emisijų numatant terminų pratęsimo struktūrą pokyčiai;

g)  Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje nurodytų pozicijų naudojimo rizikos ir naudos pokyčiai;

h)  padengtųjų obligacijų rinkų veikimas.

3.  Taikydamos 2 dalį, valstybės narės iki ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 2 metai] pateikia Komisijai informaciją pagal a–g punktus.

4.  Iki ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 2 metai] Komisija, užsakiusi ir gavusi ataskaitą, kurioje įvertinama terminų pratęsimo struktūra pasižyminčių padengtųjų obligacijų rizika ir nauda, pasikonsultavusi su EBI, parengia ataskaitą, ir tą tyrimą bei ataskaitą, o prireikus ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą datą + 2 metai] Komisija parengia ataskaitą dėl galimybės sukurti dvigubo reikalavimo priemonę, vadinamą Europos užtikrintaisiais vekseliais. Komisija tą ataskaitą ir, prireikus, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

32 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [įrašyti datą: įsigaliojimo data + 18 mėnesių] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko ne vėliau kaip nuo ... [perkėlimo į nacionalinę teisę terminas + 12 mėnesių].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

34 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pareiškimas dėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 pakeitimo, susijusio su kredito įstaigoms taikomais padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimais

Pasiūlymo dėl [Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 16 straipsnyje nustatyti specialios padengtųjų obligacijų likvidumo atsargos reikalavimai gali dubliuotis su Deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 nustatytais reikalavimais kredito įstaigoms turėti bendrą likvidumo atsargą.

Siekdama spręsti šio dubliavimosi problemą ir kartu užtikrinti, kad speciali padengtųjų obligacijų likvidumo atsarga būtų taikoma ir laikotarpiu, kuriam taikomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR), Komisija nori iš dalies pakeisti Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61, kad atsižvelgtų į konkrečią padėtį, susijusią su padengtosiomis obligacijomis. Tokį pakeitimą reikėtų priimti laiku, kad jis galėtų įsigalioti prieš Direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros taikymo pradžios datą.

(1)* TEKSTAS NĖRA TEISININKŲ LINGVISTŲ PATVIRTINTA GALUTINĖ REDAKCIJA.
(2)OL C 367, 2018 10 10, p. 56.
(3) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(5)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(6)2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).
(7)2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 12, 2015 1 17, p. 1).
(8)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(9)2012 m. gruodžio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2012/2 dėl kredito įstaigų finansavimo (2013/C 119/01).
(10)EBI ataskaita „ES padengtųjų obligacijų sistemos ir kapitalo vertinimas“ (2014 m.).
(11)Ataskaita „Padengtosios obligacijos: rekomendacijos dėl ES padengtųjų obligacijų sistemų suderinimo“, EBI (2016 m.), EBA-Op-2016-23.
(12)2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).
(13)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(14)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(15)[OL C […].]

Atnaujinta: 2019 m. balandžio 24 d.Teisinis pranešimas