Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0229(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0482/2018

Pateikti tekstai :

A8-0482/2018

Debatai :

PV 15/01/2019 - 16
CRE 15/01/2019 - 16
PV 17/04/2019 - 26
CRE 17/04/2019 - 26

Balsavimas :

PV 16/01/2019 - 21.3
CRE 16/01/2019 - 21.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 18/04/2019 - 10.13
CRE 18/04/2019 - 10.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0026
P8_TA(2019)0433

Priimti tekstai
PDF 460kWORD 135k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 18 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Programa „InvestEU“ ***I
P8_TA(2019)0433A8-0482/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „InvestEU“ sukūrimo (COM(2018)0439 – C8-0257/2018 – 2018/0229(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0439),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0257/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0482/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 131.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 310.
(3) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0026).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../… dėl programos „InvestEU“
P8_TC1-COD(2018)0229

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių, kad būtų išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas (be kita ko, remiantis Europos strateginių investicijų fondo steigimo pagal Investicijų planą Europai patirtimi) vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų ir įtraukų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – strategija „Europa 2020“, kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, Europos kultūros darbotvarkė, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, ES užmojų mastas saugumo ir gynybos srityse, Europos ▌kosmoso strategija ir Europos socialinių teisių ramstis. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(4)  nacionaliniams reformų prioritetams nustatyti ir jų įgyvendinimui stebėti skirta Sąjungos lygmens sistema yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, arba abiejų rūšių lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, gautinos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir „InvestEU“ fondo (nelygu, kas aktualu), pridėtinę vertę;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinę ir ekonominę konvergenciją, be kita ko, inovacijų, ▌ skaitmeninimo srityje, efektyvų išteklių naudojimą, pagrįstą žiedine ekonomika, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinį atsparumą ir integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir, prireikus, įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, teikti strateginę, ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, ir taip prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo. Parama iš fondo turėtų būti skiriama įvairiems sektoriams ir regionams, sykiu vengiant per didelės sektorinės ar geografinės koncentracijos;

(5a)  kultūros ir kūrybos sektoriai yra atsparūs ir greitai augantys Sąjungos sektoriai, kuriuose ir ekonominė, ir kultūrinė vertė sukuriama iš intelektinės nuosavybės ir asmeninio kūrybiškumo. Tačiau dėl šiuose sektoriuose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio jie turi ribotas galimybes gauti privačiojo sektoriaus finansavimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tarptautinio lygmens investicijas, įmonių veiklos plėtrą ir konkurenciją. Programa „InvestEU“ turėtų ir toliau prisidėti prie kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybių gauti finansavimą;

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas tvarus ir įtraukus augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, ir taip prisidedama prie gerovės Sąjungoje didinimo ▌, sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo ir tvirtesnės ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos. „InvestEU“ finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos aplinkos ir socialinius standartus, įskaitant darbo teises. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(8)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti sukurti tvarią Sąjungos finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą tvarių investicijų link, atsižvelgiant į Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane(4) išdėstytus tikslus;

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu ir kiek galima anksčiau, bet ne vėliau kaip 2027 m., nustatyti metinį 30 proc. tikslą. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 40 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(10)  Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo, bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti(5)], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų (DVT) aspektus;

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284(6). Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(12)  vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, reikšmingą Sąjungos paramą gaunantys investiciniai projektai, konkrečiai – infrastruktūros srities, turėtų būti tikrinami įgyvendinančiųjų partnerių, siekiant nustatyti, ar jie daro poveikį aplinkai, klimatui ar socialinį poveikį, ir, jeigu daro, turėtų būti atliekamas jų tvarumo patikrinimas. Vadovaujantis proporcingumo principu ir siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, o projektams, nesiekiantiems tam tikros gairėse nustatytos apimties, neturėtų būti atliekamas tvarumo patikrinimas. Tokiais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimas nereikalingas, jis turi tai pagrįsti Investicijų komitetui. Su klimato tikslų siekimu nesuderinama veikla neturėtų būti laikoma atitinkančia paramos pagal šį reglamentą reikalavimus;

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą, ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su DVT, ir 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius bei kitus saugius ir tvarius mažataršius energijos išteklius, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą. Vykdant „InvestEU“ programą, pirmenybę reikėtų teikti sritims, kuriose investuojama per mažai ir kuriose reikia papildomų investicijų. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą, ir maksimaliai padidinti sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse, kaip transportas, energetika ir skaitmeninimas. Atsižvelgiant į grėsmes saugai ir saugumui, investiciniai projektai, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų apimti infrastruktūros atsparumo, įskaitant techninės priežiūros ir saugos, aspektus ir jais turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(13a)  programa „InvestEU“, kai tinkama, turėtų padėti siekti [persvarstytos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] ir [Valdymo reglamento] tikslų ir, priimant sprendimus dėl investicijų, skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

(13b)   tikroji daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinkai nekenksmingą transporto tinklą, kuriame būtų optimaliai išnaudojamos visų transporto priemonių rūšių galimybės ir kuriama jų sinergija. Programa „InvestEU“ galėtų skatinti investicijas į daugiarūšio transporto mazgus, kurie ne tik turi didelį ekonominį potencialą ir yra naudingi verslui, bet ir kelia didelę riziką privatiems investuotojams. Vykdant programą, taip pat būtų galima prisidėti prie intelektinių transporto sistemų (ITS) kūrimo ir diegimo. Programa „InvestEU“ turėtų paskatinti dėti daugiau pastangų į transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijų kūrimą ir diegimą;

(13c)  programa „InvestEU“ turėtų padėti vykdyti ES jūrų ir vandenynų politiką plėtojant projektus ir įmones mėlynosios ekonomikos srityje ir nustatant jų finansavimo principus. Tai galėtų apimti intervencines priemones jūrų verslininkystės ir pramonės, novatoriškos ir konkurencingos jūrų pramonės, taip pat atsinaujinančiosios jūrų energijos ir žiedinės ekonomikos srityse;

(14)  nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas trūkumas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti sprendimus Sąjungos komerciniame lygmenyje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose, ir pasaulio mastu propaguoti Sąjungos kompetenciją tvarių technologijų srityje kartu su „Europos horizonto“ programa ir Europos inovacijų taryba. Šiuo atžvilgiu patirtis, įgyta įgyvendinant pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomas finansines priemones (pavyzdžiui, „InnovFin“, kuria siekiama suteikti daugiau galimybių gauti ir paspartinti finansavimą novatoriškoms įmonėms, turėtų būti tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas;

(14a)  turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius ir programa „InvestEU“ turėtų padėti stiprinti ilgalaikį jo konkurencingumą remiant veiksmus, skatinančius tvarų, novatorišką ir skaitmeninį turizmą;

(15)  labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją, ją spartinti ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą, kaip numatyta Skaitmeninėje Europos programoje;

(16)  ▌MVĮ Sąjungoje sudaro daugiau kaip 99 proc. įmonių, o jų ekonominė vertė didelė ir svarbi. Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonių poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo, persitvarkymo pagal žiedinės ekonomikos logiką bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėse vis dažniau priimami novatoriški sprendimai, kaip antai verslo įsigijimas ar darbuotojų dalyvavimas versle. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą, inovacijas bei darnų vystymąsi, užtikrinti jų konkurencingumą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams ir galėtų kurti darbo vietas ir visuomenės gerovę, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, padidinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis sėkmingų programų (pavyzdžiui, COSME) pavyzdžiais ir suteikti apyvartinio kapitalo ir investicijų per visą bendrovės gyvavimo ciklą, finansavimą išperkamosios nuomos sandoriams ir galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(17)  kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto(7), ▌ Europos socialinių teisių ramstyje(8) ir Sąjungos sistemoje, susijusioje su JT neįgaliųjų teisių konvencija, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti kultūros, užimtumo, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, regionuose, kurie yra priklausomi nuo daug anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir kuriuos paveikė struktūrinis perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, padėti didinti visų pirma nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse, kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, kartų solidarumas, sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius, socialiniai būstai, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, socialinę infrastruktūrą, mikrofinansavimą, etiškų ir socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms bei socialinio solidarumo įstaigoms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti(9), nustatytas bendras bent 1,5 trilijono EUR investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitas 2018–2030 m. laikotarpiu; jam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat alternatyvių finansavimo teikėjų, pavyzdžiui, etinių, socialinių ir tvarių subjektų ir fondų parama;

(18)  „InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal keturias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, kurie yra tokie: tvari infrastruktūra, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas, MVĮ ir socialinės investicijos bei įgūdžiai;

(18a)  nors MVĮ politikos prioritetas turėtų pirmiausia būti nauda MVĮ, mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės taip pat gali būti priskiriamos šiam sektoriui. Parama vidutinės kapitalizacijos įmonėms turėtų būti teikiama pagal kitas tris politikos sritis;

(19)  kiekvieną politikos sritį turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto arba tik konkrečiose valstybėse narėse kilusias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Laikantis susitarimo dėl įnašo, valstybės narės skyriuje valstybėms narėms, taip pat jose veikiančioms regioninės valdžios institucijoms, turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams, kad ES garantiją būtų galima panaudoti finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios skirtos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti jų pačių teritorijoje, įskaitant mažiau išsivysčiusius regionus ir pažeidžiamas ir atokias vietoves, kaip antai atokiausius Sąjungos regionus, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomo fondo tikslai. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius, neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jo išstumti arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje;

(20)  valstybės narės skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas būtų galima naudoti Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti. Ši galimybė padidintų Sąjungos remiamos biudžeto garantijos pridėtinę vertę, ją teikiant platesniam galutinių naudos gavėjų ratui ir įvairesniems projektams ir diversifikuojant priemones, kuriomis siekiama tikslų pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis lėšomis, ir kartu, taikant Komisijos pagal netiesioginio valdymo principą suteiktą garantiją, užtikrinti nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą. Sąjunga turėtų suteikti garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybės narės skyriaus garantijų susitarimais, pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikydami atidėjinių normą, kurią Komisija, laikydamasi susitarimo dėl įnašo su valstybe nare, nustato atsižvelgdama į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius, o valstybė narė prisiimtų tuos nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų aprėpti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, numatytų įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje, taip pat bet kokias regionines tikslines lėšas, remiantis „InvestEU“ fondo taisyklėmis. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikės nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(10) (Finansinio reglamento) [211 straipsnio 1 dalies]. Šiuo projektu taip pat numatomas bendras taisyklių rinkinys biudžeto garantijoms, remiamoms centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, – taip siekiama palengvinti jų derinimą;

(20a)  turėtų būti sudaryta Komisijos ir EIB grupės partnerystė, kuri remtų veiksmingą ir įtraukią tiesioginę prieigą ir būtų pagrįsta abiejų partnerių stipriosiomis pusėmis siekiant užtikrinti didžiausią politikos poveikį, diegimo veiksmingumą, atitinkamą biudžeto ir rizikos valdymo priežiūrą;

(20b)  Komisija, siekdama užtikrinti įtraukumą ir veiksmingumą, kai tinkama, kartu su EIB grupe turėtų prašyti kitų potencialių įgyvendinančiųjų partnerių nuomonių dėl investavimo gairių, klimato stebėjimo ir tvarumo gairių dokumentų bei bendros metodikos, kol bus įsteigti valdymo organai; po to įgyvendinantieji partneriai turėtų dalyvauti patariančiosios ir valdančiosios tarybų veikloje;

(21)  „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(22)  šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naująjį tarptinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte(11)];

(23)  tikimasi, kad ES garantija, kuri Sąjungos lygmeniu sudaro 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis), visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 698 194 079 000 EUR papildomų investicijų ir turėtų būti ▌ paskirstyta pagal politikos linijas;

(23a)  [data] Komisija paskelbė, kad „Nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į temines ar daugiašales investavimo platformas, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį. Be to, nepažeisdama Tarybos prerogatyvų įgyvendinant SAP, Komisija apsvarstys, kokiu mastu „InvestEU“, kaip ESIF pakeitusiai priemonei, Komisijos komunikato dėl lankstumo kontekste galima taikyti tokį vertinimą, koks buvo taikomas ESIF dėl vienkartinių valstybių narių grynųjų pinigų įnašų, kuriais finansuojamas papildomas ES garantijų, skirtų valstybių narių skyriaus tikslams, kiekis.“

(24)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius tarpininkus, kai taikytina, ir galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Įgyvendinančiųjų partnerių atranka turėtų vykti skaidriai ir vengiant interesų konflikto. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Garantijos rizikos valdymas neturėtų trukdyti įgyvendinantiesiems partneriams jos tiesiogiai pasiekti. Kai garantija per ES skyrių suteikiama įgyvendinantiesiems partneriams, jie turėtų būti visapusiškai atsakingi už visą investicijų procesą ir už išsamų finansavimo ar investavimo operacijų patikrinimą. Iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami projektai, kurių rizikos profilis paprastai yra didesnis nei projektų, kurie remiami vykdant įprastas įgyvendinančiųjų partnerių operacijas, ir kurie be „InvestEU“ fondo paramos, skirtos kitiems viešiems ar privatiems šaltiniams, negalėjo būti vykdomi tuo laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti tokiu pat mastu;

(24a)  „InvestEU“ fondui turėtų būti nustatyta valdymo struktūra, kurios vienintelė funkcija būtų siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų, užtikrinant investicinių sprendimų politinį nepriklausomumą. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti patariamoji taryba, valdančioji taryba ir visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas. Visa valdymo struktūra turėtų būti formuojama siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Valdymo struktūra neturėtų perimti EIB grupės ar kitų įgyvendinančiųjų partnerių sprendimo priėmimo įgaliojimų ar jiems trukdyti, arba pakeisti jų valdymo organų;

(25)  turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai, vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas ir vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas, siekiant keistis informacija ir duomenimis, susijusiais su „InvestEU“ fondo finansinių produktų panaudojimu, ir aptarti kylančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(25a)  valdančioji taryba, kurią sudaro Komisijos, įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir vienas balso teisės neturintis Europos Parlamento paskirtas ekspertas, turėtų nustatyti „InvestEU“ fondo strategines ir veiklos gaires;

(26)  Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris;

(27)  Komisijoje įsikūręs, nepriklausomas ir Investicijų komiteto pirmininkui atskaitingas sekretoriatas turėtų padėti Investicijų komitetui;

(28)  Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių;

(29)  kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat pasiūlytų sprendimus, kaip reaguoti į rinkos nepakankamumą ir neoptimalią investavimo aplinką, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko (EIB) grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai nacionaliniu ir regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį visoje Sąjungos teritorijoje ir užtikrinti deramą geografinę projektų pusiausvyrą. Programa „InvestEU“ turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų skatinamos vienodos sąlygos mažesniems ir jaunesniems skatinamojo finansavimo bankams ar institucijoms. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse ir jei didžiąją dalį jų akcijų paketo turi ES subjektai. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(30)  siekiant skatinti geresnę geografinę diversifikaciją, gali būti kuriamos investicijų platformos, kad būtų galima apjungti įgyvendinančiųjų partnerių ir kitų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, turinčių ribotą patirtį finansinių priemonių naudojimo srityje, pastangas ir patirtį. Tokios struktūros turėtų būti skatinamos, be kita, pasinaudojant, galima „InvestEU“ konsultacijų centro parama. Tikslinga sutelkti bendrus investuotojus, valdžios institucijas, ekspertus, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigas, atitinkamus socialinius partnerius, pilietinės visuomenės atstovus ir kitus atitinkamus Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmenų subjektus, siekiant skatinti naudojimąsi investavimo platformomis tam tikruose sektoriuose;

(31)  valstybės narės skyriaus ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitas tarptautines finansų įstaigas. Atsirinkdama valstybės narės skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus, kaip numatyta susitarime dėl įnašo. Pagal Finansinio reglamento154 straipsnį Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(32)  galiausiai spręsti dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles, politiką ir procedūras ir atsiskaityti už jas jis turėtų savo finansinėje ataskaitoje arba atitinkamais atvejais pateikdamas informaciją finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose. Todėl Komisija turėtų išimtinai atsiskaityti už bet kokį finansinį įsipareigojimą, kylantį iš ES garantijos, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(33)  „InvestEU“ fondo veikloje turėtų būti numatyta galimybė, kai tinkama, dotacijas ar finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba kitų fondų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, sklandžiai, nuosekliai ir veiksmingai derinti su ta garantija situacijose, kuriose tai yra reikalinga, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, padėsiančios spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas;

(34)  įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant parama būtų derinama su kitų Sąjungos programų parama, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(35)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą ir tuo tikslu turėtų būti naudojamasi konsultacijų iniciatyvomis, kurias įgyvendintų EIB grupė, kiti patariamieji partneriai arba tiesiogiai Komisija. „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų skatinti geografinę diversifikaciją, kad būtų prisidėta prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų ir sumažinti regioniniai skirtumai. InvestEU“ konsultacijų centras ypatingą dėmesį turėtų skirti tam, kad mažesni projektai būtų sujungiami į didesnius portfelius. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į vietos gyvendinančiųjų partnerių praktinę patirtį ir vietos pajėgumus, taip pat į Europos investavimo konsultacijų centrą. Be to, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų būti pagrindinis prieigos taškas projektų plėtojimo pagalbai, teikiamai valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams per „InvestEU“ konsultacijų centrą, gauti;

(35a)  Komisija turėtų įsteigti „InvestEU“ konsultacijų centrą su EIB grupe, kaip pagrindine partnere, visų pirma, remdamasi Europos investavimo konsultacijų centro įgyta patirtimi. Komisija turėtų būti atsakinga už „InvestEU“ konsultacijų centro politikos valdymą ir už pagrindinio prieigos taško valdymą. EIB grupė turėtų vykdyti konsultacijų iniciatyvas pagal politikos linijas. Be to, EIB grupė turėtų teikti Komisijai veiklos paslaugas ir todėl, be kita ko, padėti rengti strategines ir politikos gaires, identifikuoti vykdomas ir naujas konsultacijų iniciatyvas, įvertinti konsultavimo poreikius ir konsultuoti Komisiją, kaip optimaliai patenkinti šiuos poreikius pasitelkiant vykdomas arba naujas konsultacijų iniciatyvas;

(36)  siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, atsižvelgiant į esamas paramos programas ir vietoje esančius partnerius, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje. Siekiant palengvinti konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu ir užtikrinti veiksmingumą, sinergiją ir veiksmingą geografinę paramos aprėptį visoje Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba institucijomis, taip pat pasiremti ir pasinaudoti jų sukaupta patirtimi;

(36a)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų teikti konsultacinę paramą mažiems projektams ir startuolių projektams, ypač tais atvejais, kai startuoliai siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės (IN) teises, pavyzdžiui, patentus, ir tai daryti atsižvelgdamas į tai, ar esama kitų tarnybų, galinčių vykdyti tokius veiksmus, ir siekdamas sinergijos su jomis;

(37)  įgyvendinant „InvestEU“ fondą turėtų būti atsižvelgta į projektų plėtojimo paramos ir paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai ir rinkos formavimo veikla ir taip užtikrinama projektų kokybė, poreikį. Be to, siekiama sukurti sąlygas potencialaus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičiaus didėjimui, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų dydžio projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, kaip antai socialinio finansavimo ekosistemoje, įskaitant filantropines organizacijas, ir kultūros bei kūrybos sektoriuje. ▌Parama gebėjimams stiprinti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas. Pastangos turėtų būti dedamos siekiant remti potencialių projektų rengėjų, visų pirma vietos organizacijų ir institucijų, gebėjimų stiprinimą;

(38)  turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant padidinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės įgyvendinantiesiems partneriams sukūrimui;

(39)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(12) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti programą „InvestEU“ remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant programos „InvestEU“ poveikį vietoje;

(40)  kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultato ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Kad užtikrintų atskaitomybę Europos piliečiams, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas;

(41)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(42)  programai „InvestEU“ taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR]. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(43)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046(13) (Finansinis reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(16) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(17) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų (taip pat sukčiavimų) prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti ▌Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(18). Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai (tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atveju) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(44)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės gali dalyvauti ir remdamosi kitais teisiniais dokumentais. Siekiant atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), taip pat Europos Audito Rūmams suteikti būtinas teises ir prieigą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali nuostata;

(45)  remiantis [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES 88 straipsniu] užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai gali gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos „InvestEU“ taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(46)  siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus investavimo gairėmis ir rezultatų suvestine, sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, rezultatų suvestinės, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant atnaujinti ar papildyti rodiklius, ir atidėjinių normos koregavimo. Laikantis proporcingumo principo į tokias investavimo gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kad būtų išvengta nepagrįstos administracinės naštos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)  programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti Sąjungos masto ir (arba) konkrečios valstybės narės rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu rinkoje išbandyti novatoriškus finansinius produktus, taip pat sistemas, per kurias jie būtų platinami, sprendžiant sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija, kuria remiamos finansavimo ir investavimo operacijos, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomas konsultacinės paramos mechanizmas, kuriuo siekiama remti projektų, kuriems reikalingos investicijos, kūrimą ir galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti atitinkamą gebėjimų stiprinimą („InvestEU“ konsultacijų centras). Juo taip pat sukuriama duomenų bazė, kuria užtikrinamas projektų, kuriems projektų vykdytojai siekia gauti finansavimą, matomumas ir kuria investuotojams teikiama informacija apie investavimo galimybes („InvestEU“ portalas).

Jame nustatomi programos „InvestEU“ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas ir ES garantijos suma, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  derinimo operacijos – iš Sąjungos biudžeto remiamos operacijos, kuriomis visų formų negrąžintina parama arba grąžintina parama, arba abiejų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama; pagal šią apibrėžtį Sąjungos programos, finansuojamos ne iš Sąjungos biudžeto, o iš kitų šaltinių, kaip antai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, gali būti prilyginamos Sąjungos programoms, finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto;

1a)  EIB – Europos investicijų bankas;

1b)  EIB grupė – Europos investicijų bankas ir jo patronuojamosios įmonės arba kiti subjektai, apibrėžti EIB statuto 28 straipsnio 1 dalyje;

1c)  finansinis įnašas – įgyvendinančiojo partnerio įnašas jo paties prisiimamos rizikos forma, teikiamas pari passu pagrindu su ES garantija arba kitokiomis formomis, kurios sudaro sąlygas veiksmingai įgyvendinti programą „InvestEU“, kartu užtikrinant tinkamą interesų suderinimą;

1d)  susitarimas dėl įnašo – teisinė priemonė, kurioje Komisija ir viena ar kelios valstybės narės išdėsto ES garantijos valstybės narės skyriuje sąlygas, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

2)  ES garantija – iš Sąjungos biudžeto teikiama bendra neatšaukiama, besąlyginė ir pagal pareikalavimą suteikiama garantija, pagal kurią biudžeto garantijos pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį įsigalioja pasirašius atskirus susitarimus dėl garantijų su įgyvendinančiaisiais partneriais;

3)  finansinis produktas – ▌finansinis mechanizmas arba sudarytas susitarimas, pagal kurį įgyvendinantysis partneris tiesiogiai arba netiesiogiai teikia bet kurios formos, nurodytos 13 straipsnyje, finansavimą galutiniams gavėjams;

4)  finansavimo ir (arba) investavimo operacijos – tiesioginio arba netiesioginio lėšų teikimo galutiniams gavėjams finansinių produktų forma operacijos, kurias savo vardu ir pagal savo vidaus taisykles, politiką ir procedūras vykdo įgyvendinantysis partneris ir kurios įtraukiamos į jo finansines ataskaitas arba apie kurias atitinkamais atvejais informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose;

5)  pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybės narės skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

6)  susitarimas dėl garantijos – teisinė priemonė, kuria Komisija ir įgyvendinantysis partneris nustato finansavimo arba investavimo operacijų, kurioms turi būti suteikta ES garantija, siūlymo sąlygas, biudžeto garantijos suteikimo toms operacijos sąlygas ir jų įgyvendinimo pagal šio reglamento nuostatas sąlygas;

7)  įgyvendinantysis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, kaip antai finansų įstaiga ar kitas tarpininkas, su kuriuo Komisija pasirašo susitarimą dėl garantijos ▌;

8)  „InvestEU“ konsultacijų centras – 20 straipsnyje apibrėžtos techninės paramos centras;

8a)  susitarimas dėl konsultacijų – teisinė priemonė, kuria Komisija ir patariamasis partneris nustato „InvestEU“ konsultacijų centro veiklos sąlygas;

8b)  konsultacijų iniciatyva – tai techninės pagalbos ir konsultacijų paslaugos, kuriomis remiamos investicijos, įskaitant pajėgumų stiprinimo veiklą, kaip apibrėžta 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir kurias teikia patariamieji partneriai, išorės paslaugų teikėjai Komisijos pavedimu arba vykdomoji įstaiga;

8c)  patariamasis partneris – reikalavimus atitinkantis subjektas, pvz., finansų įstaiga arba kitas subjektas, su kuriuo Komisija pasirašo susitarimą įgyvendinti vieną ar daugiau konsultacijų iniciatyvų, išskyrus konsultacijų iniciatyvas, kurias įgyvendina išorės paslaugų teikėjai Komisijos pavedimu arba vykdomosios įstaigos;

9)  „InvestEU“ portalas – 21 straipsnyje apibrėžta duomenų bazė;

10)  programa „InvestEU“ – „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras, „InvestEU“ portalas ir derinimo operacijos kartu;

10b)  investavimo platformos – specialiosios paskirties vienetai, valdomos sąskaitos, sutartimis grindžiamos bendro finansavimo arba rizikos pasidalijimo priemonės arba kitaip nustatytos priemonės, kurias taikydami subjektai skiria finansinius įnašus keletui investicinių projektų finansuoti, ir kurios gali apimti:

a)  nacionalines arba subnacionalines platformas, sutelkiančias keletą tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomų investicinių projektų;

b)  tarpvalstybines, daugiašales, regionines arba makroregionines platformas, sutelkiančias tam tikroje geografinėje vietovėje vykdomais projektais besidominčius partnerius iš keleto valstybių narių, regionų arba trečiųjų valstybių;

c)  temines platformas, sutelkiančias tam tikro sektoriaus investicinius projektus;

11)  mikrofinansavimas – mikrofinansavimas, apibrėžtas Reglamente [[ESF+] numeris];

13)  nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

14)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(19) priede;

15)  mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės – subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojai ir kurie nėra MVĮ;

16)  socialinė įmonė – socialinė įmonė, apibrėžta Reglamente [[ESF+] numeris];

17)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos „InvestEU“ tikslai

1.  Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

a)  Sąjungos konkurencingumo, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą,

b)  Sąjungos ekonomikos ir užimtumo augimo, jos tvarumo, su aplinka ir klimatu susijusių veiksmų, kurie padeda pasiekti DVT ir Paryžiaus klimato susitarimo tikslus ir sukurti aukštos kokybės darbo vietas;

c)  Sąjungos socialinio atsparumo, ▌įtraukumo ir inovatyvumo,

ca)  mokslinės ir technologinės pažangos, kultūros, švietimo ir mokymo skatinimo;

d)  Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas;

da)   ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos.

2.  Konkretūs programos „InvestEU“ tikslai:

a)  remti finansavimo ir investavimo operacijas į tvarią infrastruktūrą 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse,

b)  remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, taip pat, be kita ko, novatoriškų įmonių plėtojimą ir technologijų patekimą į rinką,

c)  didinti MVĮ ir ▌mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą ir jų konkurencingumą pasaulyje,

d)  gerinti socialinių įmonių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą, remti su socialinėmis investicijomis, kompetencija ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti ir stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse.

4 straipsnis

ES garantijos biudžetas ir suma

1.  ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc.

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris](20) [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris](21) [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

Valstybės narės papildomą ES garantijos sumą valstybės narės skyriaus reikmėms taip pat gali suteikti grynųjų pinigų forma.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

2.  1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos preliminarus paskirstymas pateikiamas šio reglamento I priede. Prireikus Komisija gali pakeisti tame I priede nurodytas sumas ne daugiau kaip 15 proc. kiekvienam tikslui. Ji apie visus pakeitimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  V ir VI skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 525 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

4.  3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5 straipsnis

„InvestEU“ fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis,

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

i)  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra,

ii)  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal [Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas,

iii)  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos,

iv)  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

Sąjungos finansavimas ir jo formos

1.  ES garantija įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčiuose nurodytomis įstaigomis. Kitų formų ES finansavimas pagal šį reglamentą įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pagal Finansinį reglamentą, įskaitant pagal VIII antraštinę dalį įgyvendinamas dotacijas ir pagal šį straipsnį kuo sklandžiau įgyvendinamas derinimo operacijas, užtikrinant efektyvią ir nuoseklią Sąjungos politikos paramą.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikoma ES garantija ir kurios yra dalis derinimo operacijos, kuria parama pagal šį reglamentą derinama su parama, teikiama pagal vieną ar daugiau kitų Sąjungos programų, arba su parama iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo:

a)  atitinka politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus taisyklėse dėl Sąjungos programos, pagal kurią priimami sprendimai dėl paramos,

b)  atitinka šį reglamentą.

3.  Derinimo operacijos, įskaitant finansinę priemonę, kuri yra visiškai finansuojama pagal kitas Sąjungos programas arba iš ATLPS inovacijų fondo, nenaudojant ES garantijos pagal šį reglamentą, atitinka Sąjungos programos, pagal kurią teikiama parama, taisyklėse nustatytus politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus.

4.  Pagal 6 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl visų formų negrąžintinos paramos ir (arba) finansinių priemonių iš Sąjungos biudžeto, kurie yra 2 ir 3 dalyse nurodytos derinimo operacijos dalis, priimami pagal atitinkamos Sąjungos programos taisykles ir įgyvendinami vykdant derinimo operaciją pagal šį reglamentą ir [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį].

Ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie atitiktį Sąjungos programos taisyklėse, pagal kurias priimami sprendimai dėl paramos, nustatytiems politikos tikslams ir tinkamumo kriterijams, taip pat apie atitiktį šiam reglamentui.

II SKYRIUS

„InvestEU“ fondas

7 straipsnis

Politikos linijos

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, įskaitant daugiarūšį transportą, kelių eismo saugumo, taip pat siekiant ES tikslo iki 2050 m. sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių iki nulio, geležinkelių ir kelių infrastruktūros atnaujinimo ir priežiūros, energetikos, visų pirma atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, laikantis 2030 m. energetikos strategijos, pastatų renovacijos projektų, kuriais siekiama tausoti energiją ir integruoti pastatus į sujungtą energetikos, energijos kaupimo, skaitmeninių tinklų ir transporto sistemą, tinklų sujungimo lygių didinimo, skaitmeninio junglumo ir skaitmeninės prieigos, be kita ko, kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, įskaitant vidaus vandenų kelius, atliekų tvarkymo laikantis atliekų hierarchijos ir žiedinės ekonomikos principų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, kultūros paveldo, turizmo, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir atsparumo klimato kaitai arba socialinio tvarumo, arba abiejų šių sričių tikslų ir kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų, produktų plėtros ir inovacijų veiklą, technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, paramą rinkos varomosioms jėgoms ir įmonių bendradarbiavimui, novatoriškų sprendimų demonstravimą ir diegimą ir paramą novatoriškų įmonių ▌ veiklos plėtrai, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą,

c)  MVĮ politikos liniją – tai apima visų pirma MVĮ, įskaitant novatoriškas ir kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančias MVĮ, taip pat mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką bei priemones, kuriomis skatinama lyčių lygybė; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant sveikatos ir švietimo infrastruktūrą ir socialinį būstą bei studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę ir kūrybinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

2.  Jeigu 19 straipsnyje nurodytam Investicijų komitetui siūloma finansavimo arba investavimo operacija priklauso daugiau nei vienai politikos linijai, ji priskiriama tai linijai, kuriai priklauso jos arba daugumos jos paprojekčių pagrindinis tikslas, išskyrus atvejus, kai investavimo gairėse nustatyta kitaip.

3.  Finansavimo ir investavimo operacijos tikrinamos siekiant nustatyti, ar jomis daromas poveikis aplinkai ir klimatui arba socialinis poveikis, ir tokiu atveju atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos parengsimomis gairėmis. Projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas. Projektai, kurie nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais, nelaikomi tinkamais gauti paramą pagal šį reglamentą.

Komisijos gairėmis, laikantis Sąjungos aplinkosaugos tikslų ir standartų, leidžiama:

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį,

b)  įtraukti bendrą projekto poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, žeme ir biologine įvairove,

c)  įvertinti socialinį poveikį, įskaitant poveikį lyčių lygybei, tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai ir sričių bei sektorių, kuriems įtaką daro struktūrinės problemos, pvz., ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikiai, ekonominei plėtrai,

ca)  nustatyti projektus, kurie nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais,

cb)  suteikti įgyvendinantiesiems partneriams gaires, pagal kurias būtų atliekamas 3 dalies 1 pastraipoje numatytas tikrinimas. Tais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimas nebus atliekamas, jis turi tai pagrįsti Investicijų komitetui.

4.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 55 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje.

Komisija kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais siekia užtikrinti, kad tvarių investicijų linijai naudojama biudžeto garantijos dalis būtų paskirstoma siekiant skirtingų sričių pusiausvyros.

6.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos kiekvienos politikos linijos investavimo gairės. Investavimo gairės rengiamos vykdant glaudų dialogą su EIB grupe ir kitais galimais įgyvendinančiaisiais partneriais.

6a.  Komisija suteikia informacijos apie investavimo gairių taikymą ar interpretavimą įgyvendinantiesiems partneriams, Investicijų komitetui ir patariamiesiems partneriams.

8 straipsnis

Skyriai

1.  Kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją sudaro du skyriai, kuriais ▌rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

a)  ES skyriumi sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

i)  rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ▌,

ii)  Sąjungos masto ir (arba) valstybei narei būdingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)  ▌ rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, visų pirma naujos ar sudėtingos problemos, kurioms spręsti reikia sukurti novatoriškus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

b)  valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos viename ar keliuose regionuose arba valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, politikos tikslų, visų pirma sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje šalinant regionų skirtumus.

2.  1 dalyje nurodyti skyriai prireikus naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą.

9 straipsnis

Valstybės narės skyriui taikomos konkrečios nuostatos

1.  Sumos, kurias valstybė narė savanoriškai skyrė pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį], naudojamos ES garantijos dalies, kuria padengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti arba galimam įnašui iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų „InvestEU“ konsultacijų centrui. Šiomis sumomis padedama siekti politikos tikslų, atrinktų partnerystės susitarime ir programose, kuriomis prisidedama prie „InvestEU“.

Sumos, skiriamos pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, naudojamos garantijos atidėjiniams suformuoti.

2.  Ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

9 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa ir 9 straipsnio 5 dalis netaikoma papildomai sumai, kurią suteikia valstybė narė pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

Šio straipsnio nuostatos dėl sumų, skiriamų pagal Reglamento [BNR numeris] 10 straipsnio 1 dalį arba Reglamento [BŽŪP planas] 75 straipsnio 1 dalį, netaikomos susitarimui dėl įnašo, susijusiam su papildoma 4 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta valstybės narės suma.

Valstybė narė ir Komisija sudaro susitarimą dėl įnašo arba jį iš dalies pakeičia per keturis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas arba BŽŪP planas, priėmimo arba tuo pačiu metu, kai priimamas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa arba BŽŪP planas.

Dvi ar daugiau valstybių narių su Komisija gali sudaryti bendrą susitarimą dėl įnašo.

Nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalies], valstybės narės skyriaus ES garantijos atidėjinių norma yra 40 proc. ir kiekviename susitarime dėl įnašo ji gali būti sumažinta arba padidinta, siekiant atsižvelgti į riziką, susijusią su naudotinais finansiniais produktais.

3.  Susitarime dėl įnašo pateikiama bent ši informacija:

a)  atitinkamos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės suteikta kompensacine garantija,

b)  valstybės narės strategija, kurią sudaro finansiniai produktai ir jų minimalus svertas, geografinė aprėptis, įskaitant, prireikus, regioninę aprėptį, projektų rūšys, investavimo laikotarpis ir, kai taikoma, galutinių gavėjų ir reikalavimus atitinkančių tarpininkų kategorijos,

c)  galimas įgyvendinantysis partneris arba partneriai, pasiūlyti pagal 12 straipsnį, ir Komisijos pareiga informuoti valstybę narę apie pasirinktą įgyvendinantįjį partnerį arba partnerius,

d)  galimas įnašas iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų „InvestEU“ konsultacijų centrui,

e)  valstybei narei taikomos metinių ataskaitų teikimo pareigos, įskaitant ataskaitų, parengtų remiantis atitinkamais rodikliais, susijusiais su partnerystės susitarime arba programoje nustatytais politikos tikslais ir nurodytais susitarime dėl įnašo ▌, teikimą,

f)  nuostatos dėl atlyginimo už valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį,

g)  galimas derinimas su ES skyriaus ištekliais, įskaitant daugiasluoksnę struktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis rizikos padengimas pagal 8 straipsnio 2 dalį.

4.  Susitarimus dėl įnašų Komisija įgyvendina pagal 14 straipsnį pasirašydama su įgyvendinančiaisiais partneriais susitarimus dėl garantijų ir su patariamaisiais partneriais pasirašydama susitarimus dėl konsultacijų.

Jeigu per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo pasirašymo susitarimas dėl garantijos nesudaromas arba vienu ar daugiau susitarimų dėl garantijų neprisiimami įsipareigojimai dėl visos susitarimo dėl įnašo sumos, pirmuoju atveju susitarimas dėl įnašo nutraukiamas arba bendru sutarimu pratęsiamas, o antruoju atveju – atitinkamai iš dalies keičiamas ▌. Nepanaudota atidėjinio suma, kurią sudaro valstybių narių pagal Reglamento [[BNR]] 10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP]] [75 straipsnio 1 dalį] skirtos sumos, pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį]. Nepanaudota atidėjinio suma, kurią sudaro valstybės narės pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtos sumos, grąžinama tai valstybei narei.

Jeigu susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalyje] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalyje] nustatytą laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas ▌. Nepanaudota atidėjinio suma, kurią sudaro valstybių narių pagal Reglamento [[BNR]] 10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP]] [75 straipsnio 1 dalį] skirtos sumos, pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį]. Nepanaudota atidėjinio suma, kurią sudaro valstybės narės pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtos sumos, grąžinama tai valstybei narei.

5.  Valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjiniams, nustatytiems susitarime dėl įnašo, taikomos šios taisyklės:

a)  pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, metinis atidėjinių perteklius, apskaičiuotas palyginant atidėjinių sumą, kuri reikalinga pagal atidėjinių normą, ir faktinius atidėjinius, pakartotinai panaudojamas pagal [BNR] [10 straipsnio 7 dalį] ir [[BŽŪP plano] numeris] [75 straipsnio 7 dalį],

b)  nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [213 straipsnio 4 dalies], pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, atidėjiniai kasmet nepildomi, kol nepanaudojama ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis,

c)  Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio,

d)  jeigu tos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjinių lygis pasiekia 10 proc. pradinio atidėjinių lygio, atitinkama valstybė narė, Komisijai paprašius, į bendrąjį atidėjinių fondą skiria ne daugiau kaip 5 proc. pradinio atidėjinių lygio.

IIA SKYRIUS

KOMISIJOS IR EIB GRUPĖS PARTNERYSTĖ

9a straipsnis

Partnerystės taikymo sritis

1.  Komisija ir EIB grupė pagal šį reglamentą sudaro partnerystę, kurios tikslas – remti programos įgyvendinimą ir nuoseklumą, įtraukumą, papildomumą bei diegimo efektyvumą. Laikydamasi šio reglamento sąlygų ir atsižvelgdama į išsamesnes 2 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas, EIB grupė:

a)  įgyvendina ES garantijos dalį, nurodytą 10 straipsnio 1b dalyje;

b)  remia „InvestEU“ fondo ES skyriaus ir, kai taikytina pagal 12 straipsnio 1 dalį, valstybės narės skyriaus įgyvendinimą, visų pirma:

i)  kartu su galimais įgyvendinančiaisiais partneriais prisideda prie investavimo gairių pagal 7 straipsnio 6 dalį, prisideda rengiant rezultatų suvestinę pagal 19 straipsnio 1a dalį ir kitus dokumentus, kuriuose nustatomos „InvestEU“ fondo veiklos gairės,

ii)  kartu su Komisija ir galimais įgyvendinančiaisiais partneriais apibrėžia rizikos metodiką ir rizikos kartografavimo sistemą, susijusias su įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo ir investavimo operacijomis, siekiant sudaryti galimybes tokias operacijas vertinti pagal bendrą reitingų skalę,

iii)  Komisijai paprašius ir susitarus su susijusiu galimu įgyvendinančiuoju partneriu, atlieka to galimo įgyvendinančiojo partnerio sistemų vertinimą ir teikia tikslines technines konsultacijas dėl jų, jei ir kiek tai yra būtina atsižvelgiant į ramsčio vertinimo audito išvadas, siekiant įgyvendinti to galimo įgyvendinančiojo partnerio numatytus finansinius produktus,

iv)  teikia neprivalomą nuomonę dėl su bankais susijusių aspektų, visų pirma dėl finansinės rizikos ir finansinių sąlygų, susijusių su įgyvendinančiajam partneriui skiriama ES garantijos dalimi, kaip apibrėžta susitarimuose dėl garantijos, kurie bus sudaryti su kitais nei EIB grupė įgyvendinančiaisiais partneriais. Komisija prireikus bendradarbiauja su įgyvendinančiuoju partneriu remdamasi nuomonės išvadomis. Ji apie savo priimtą sprendimą praneša EIB grupei,

v)  atlieka finansinės rizikos ir atlyginimo už bendrą portfelį modeliavimą ir prognozes, remdamasi prielaidomis, dėl kurių susitarė su Komisija,

vi)  atlieka finansinės rizikos vertinimą ir teikia finansines ataskaitas dėl bendro portfelio ir

vii)  Komisijai paprašius ir susitarus su įgyvendinančiuoju partneriu, teikia Komisijai restruktūrizavimo ir išieškojimo paslaugas, nustatytas 9a straipsnio 2 dalies b punkte nurodytame susitarime, laikantis 14 straipsnio 2 dalies g punkto, jei įgyvendinantysis partneris nebėra atsakingas už restruktūrizavimo ir išieškojimo veiklos vykdymą pagal atitinkamą susitarimą dėl garantijos;

c)  gali, nacionaliniam skatinamojo finansavimo bankui arba institucijai paprašius, stiprinti to nacionalinio skatinamojo finansavimo banko arba institucijos ir (arba) kitų tarnybų, susijusių su ES garantija remiamų finansinių produktų įgyvendinimu, gebėjimus, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies f punkte;

d)  „InvestEU“ konsultacijų centro atveju,

i)  gauna iki 375 mln. EUR sumą iš 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo ii punkte nurodytoms patariamosioms iniciatyvoms ir veiklos užduotims finansuoti;

ii)  konsultuoja Komisiją ir vykdo veiklos užduotis, kurios bus nustatytos 9a straipsnio 2 dalies c punkte nurodytame susitarime:

1.  remdama Komisiją kuriant ir steigiant „InvestEU“ konsultacijų centrą ir vykdant jo veiklą;

2.  suteikdama prašymų teikti konsultavimo paslaugas, kurių Komisija nelaiko patenkančiomis į esamų patariamųjų iniciatyvų sritį, vertinimą, siekiant padėti Komisijai priimti sprendimą dėl paskirstymo;

3.  remdama nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus arba institucijas jų prašymu stiprindama gebėjimus, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies f punkte, siekiant plėtoti jų patariamuosius gebėjimus dalyvaujant patariamosiose iniciatyvose;

4.  Komisijai ir galimam patariamajam partneriui paprašius, taip pat EIB grupei pritarus, sudarydama sutartis su patariamaisiais partneriais Komisijos vardu dėl patariamųjų iniciatyvų įgyvendinimo.

EIB grupė užtikrina, kad jos 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytos užduotys būtų vykdomos visiškai nepriklausomai nuo jos patariamojo partnerio funkcijos.

2.  Su bankais susijusi informacija, kurią EIB grupei pateikė Komisija pagal 1 dalies b punkto ii, iv, v ir vi papunkčius, apima tik tą informaciją, kurios griežtai reikia EIB grupei, kad ji vykdytų savo įsipareigojimus pagal šiuos punktus. Komisija, vykdydama glaudų dialogą su EIB grupe ir galimais įgyvendinančiaisiais partneriais, apibrėžia minėtos informacijos pobūdį ir taikymo sritį, atsižvelgdama į ES garantijos patikimo finansų valdymo reikalavimus, teisėtus įgyvendinančiojo partnerio interesus, susijusius su neskelbtina komercine informacija, ir EIB grupės poreikius siekiant vykdyti jos įsipareigojimus pagal tuos punktus.

3.  Partnerystės sąlygos nustatomos susitarimuose, įskaitant:

a)  susitarimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 10 straipsnio 1b dalyje, suteikimo ir įgyvendinimo:

i)  Komisijos ir EIB grupės susitarimą dėl garantijos arba

ii)  atskirus Komisijos ir EIB ir (arba) patronuojamosios įmonės arba kito subjekto, apibrėžto EIB statuto 28 straipsnio 1 dalyje, susitarimus dėl garantijos;

b)  Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su 1 dalies b ir c punktais;

c)  Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su „InvestEU“ konsultacijų centru;

d)  EIB grupės ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bei institucijų susitarimus dėl paslaugų, susijusius su gebėjimų stiprinimu ir kitomis paslaugomis pagal 1 dalies c punktą.

4.  Nedarant poveikio 15 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant 1 dalies b ir c punktuose nurodytas užduotis, atitinka sąlygas, dėl kurių susitarta pagal 2 dalies b punkte nurodytą susitarimą, ir gali būti padengtos iš ES garantijai priskirtinų grąžinimų arba pajamų, kurie skirti atidėjiniams, laikantis Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 ir 5 dalių, arba gali būti apmokėtos iš 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo, EIB grupei pateikus šių sąnaudų pagrindimą ir laikantis bendros viršutinės 7 000 000 EUR ribos.

5.  EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas veiklos užduotis, visiškai padengiamos ir apmokamos iš 1 dalies d punkto i papunktyje nurodytos sumos, EIB grupei pateikus šių sąnaudų pagrindimą ir laikantis bendros viršutinės 10 000 000 EUR ribos.

9b straipsnis

Interesų konfliktas

Pagal šią partnerystę EIB grupė imasi visų būtinų priemonių ir atsargumo priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, be kita ko, sudarydama specialią ir nepriklausomą grupę 9a straipsnio 1 dalies b punkto iii, iv, v ir vi papunkčiuose nurodytoms užduotims vykdyti, kuriai taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės, kurios ir toliau taikomos grupę palikusiems nariams. EIB grupė ar kiti įgyvendinantieji partneriai nedelsdami informuoja Komisiją apie kiekvieną tokio konflikto atvejį arba atvejį, kuris gali lemti tokį konfliktą. Jei kyla abejonių, Komisija priima sprendimą, ar yra interesų konfliktas, ir apie tai praneša EIB grupei. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių. Valdančioji taryba informuojama apie priemones, kurių buvo imtasi, ir jų rezultatus.

EIB grupė imasi būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų atvejų įgyvendinant „InvestEU“ konsultacijų centro veiklą, visų pirma susijusią su 9a straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytomis veiklos užduotimis remiant Komisiją. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių.

III SKYRIUS

ES garantija

10 straipsnis

ES garantija

1.  ES garantija – neatšaukiama ir besąlyginė garantija pagal reikalavimą – įgyvendinantiesiems partneriams suteikiama pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį ir valdoma pagal Finansinio reglamento X antraštinę dalį vykdant netiesioginį valdymą.

1a.  Atlyginimas už ES garantiją susiejamas su finansinių produktų charakteristikomis ir rizikos profiliu, tinkamai atsižvelgiant į tų finansavimo ir investavimo operacijų pobūdį ir numatytų politikos tikslų pasiekimą. Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžiu ir prieinamumu finansine prasme tiksliniams galutiniams gavėjams, tai gali apimti sąnaudų sumažinimą arba galutiniam gavėjui teikiamo finansavimo sąlygų gerinimą, moduliuojant atlyginimą už ES garantiją arba, prireikus, ES biudžeto lėšomis padengiant neapmokėtas administracines išlaidas, kurias patyrė įgyvendinantysis partneris, visų pirma:

a)  tais atvejais, kai dėl nepalankių finansų rinkos sąlygų kiltų kliūčių vykdyti operaciją rinka pagrįstomis kainomis, arba

b)  kai būtina paskatinti finansavimo ir investavimo operacijas sektoriuose ar srityse, kuriuose yra didelis rinkos nepakankamumas arba neoptimali investavimo aplinka, ir kai būtina palengvinti investavimo platformų steigimą

tokiu mastu, kad atlyginimo už ES garantiją sumažinimas arba neapmokėtų administracinių išlaidų, kurias patyrė įgyvendinantieji partneriai, apmokėjimas nedarytų didelio poveikio „InvestEU“ garantijos atidėjiniams.

Atlyginimo už ES garantiją sumažinimas yra visapusiškai naudingas galutiniams gavėjams.

1b.  Finansinio reglamento 219 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga taikoma kiekvienam įgyvendinančiajam partneriui atsižvelgiant į portfelį.

1c.  75 proc. ES skyriaus ES garantijos, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, t. y. 30 613 125 000 EUR, skiriama EIB grupei. EIB grupė suteikia bendrą finansinį įnašą, kuris siekia 7 653 281 250 EUR. Šis įnašas skiriamas tokiu būdu ir tokia forma, kad būtų lengviau įgyvendinti „InvestEU“ fondą ir pasiekti 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.

1d.  Likę 25 proc. ES skyriaus ES garantijos skiriami kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, kurie taip pat teikia finansinį įnašą, kuris turi būti nustatytas susitarimuose dėl garantijos.

1e.  Reikia dėti visas galimas pastangas siekiant užtikrinti, kad pasibaigus investavimo laikotarpiui investicijos būtų paskirstytos įvairiems sektoriams ir regionams ir kad būtų išvengta per didelės sektorinės arba geografinės koncentracijos. Šios pastangos apima paskatas mažesniems ar mažiau išplėtotiems nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams arba institucijoms, kurie turi lyginamąjį pranašumą dėl savo buvimo vietoje, žinių ir investavimo kompetencijos. Komisija remia šias pastangas plėtodama nuoseklų požiūrį.

2.  Parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 13 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios finansavimo ir investavimo operacijos

1.  „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios

a)  atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytas sąlygas, visų pirma reikalavimus dėl rinkos nepakankamumo, neoptimalios investavimo aplinkos ir papildomumo, kaip nustatyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir šio reglamento V priede ir, tam tikrais atvejais, didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punktą;

b)  padeda siekti Sąjungos politikos tikslų ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas; ▌

ba)  neteikia finansinės paramos neįtrauktai veiklai, apibrėžtai šio reglamento V priedo B punkte ir

c)  atitinka investavimo gaires.

2.  Be Sąjungoje vykdomų projektų, „InvestEU“ fondas, vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas, gali remti šiuos projektus ir operacijas:

a)  ▌projektus, vykdomus subjektų, esančių arba įsisteigusių vienoje ar daugiau valstybių narių, ir apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis, kurios patenka į Europos kaimynystės politikos taikymo sritį, taip pat Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nustatytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

b)  finansavimo ir investavimo operacijas 5 straipsnyje nurodytose valstybėse, kurios prisidėjo prie konkretaus finansinio produkto.

3.  „InvestEU“ fondas gali remti finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis teikiamos lėšos gavėjams, kurie yra teisės subjektai, įsteigti bet kurioje iš toliau nurodytų valstybių:

a)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

b)  valstybėje arba teritorijoje, kuri pagal 5 straipsnį yra programos „InvestEU“ asocijuotoji trečioji valstybė arba teritorija;

c)  tam tikrais atvejais, trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

d)  kitose valstybėse, jei reikia finansuoti projektą valstybėje arba teritorijoje, nurodytoje a–c punktuose.

12 straipsnis

Įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, atranka

1.  Komisija pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį ▌atrenka įgyvendinančiuosius partnerius, išskyrus EIB grupę.

Įgyvendinantieji partneriai gali sudaryti grupę. Įgyvendinantysis partneris gali būti vienos ar kelių grupių narys.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 10 straipsnio 1c dalyje.

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau ▌garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą ▌. Atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu taip pat gali siūlyti EIB grupę ir savo pačios lėšomis gali sudaryti sutartį su EIB grupe dėl 9a straipsnyje išvardytų paslaugų teikimo.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

2.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamu finansinių produktų portfeliu būtų siekiama šių tikslų:

a)  maksimaliai padidinti 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

b)  maksimaliai padidinti ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

c)  tam tikrais atvejais maksimaliai padidinti privačiojo sektoriaus investicijas;

ca)  skatinti diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

d)  užtikrinti geografinę diversifikaciją laipsniškai skiriant ES garantiją ir sudaryti galimybę finansuoti mažesnius projektus;

e)  užtikrinti pakankamą rizikos diversifikaciją.

3.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija taip pat atsižvelgia į:

a)  galimas išlaidas ir atlyginimą į Sąjungos biudžetą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą visapusiškai vykdyti Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir 155 straipsnio 3 dalies reikalavimus, susijusius su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis.

4.  Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba institucijos gali būti pasirinkti kaip įgyvendinantieji partneriai, jei jie atitinka šiame straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

13 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio finansavimo rūšys

1.  ES garantija gali būti naudojama šių rūšių finansavimo, kurį teikia įgyvendinantieji partneriai, rizikai padengti:

a)  tiesiogiai arba netiesiogiai per finansų tarpininkus, fondus, investavimo platformas ar kitas priemones galutiniams gavėjams teikiamų paskolų, garantijų, priešpriešinių garantijų, kapitalo rinkos priemonių, bet kokių kitų finansavimo formų ar kredito vertės didinimo priemonių, įskaitant subordinuotąją skolą arba investicijas į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio teikiamo finansavimo arba garantijų kitai finansų įstaigai, kad pastaroji galėtų vykdyti a punkte nurodytą finansavimo veiklą.

Kad būtų suteikta ES garantija, šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos finansavimo priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansavimo arba investavimo operacijoms, jeigu įgyvendinančiojo partnerio finansavimas suteiktas pagal finansavimo susitarimą arba sandorį, kurį įgyvendinantysis partneris pasirašė arba sudarė po to, kai buvo pasirašytas Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio susitarimas dėl garantijos, kurio galiojimas nesibaigė ar kuris nebuvo nutrauktas.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijos, vykdomos per fondus ar kitas tarpines struktūras, remiamos ES garantija pagal nuostatas, kurios turi būti išdėstytos investavimo gairėse, net jei tokia struktūra investuoja tik nedidelę dalį savo investicijų ne Sąjungoje arba 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose valstybėse arba į turtą, kuris nėra šio reglamento reikalavimus atitinkantis turtas.

14 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

1.  Komisija su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl ES garantijos suteikimo pagal šio reglamento reikalavimus, o šios garantijos suma turi neviršyti Komisijos nustatytos sumos.

Jeigu įgyvendinantieji partneriai suformuoja ▌grupę, Komisija ir kiekvienas grupei priklausantis įgyvendinantysis partneris arba vienas įgyvendinantysis partneris grupės vardu sudaro vieną susitarimą dėl garantijos.

2.  Į susitarimus dėl garantijos visų pirma įtraukiamos šios nuostatos:

a)  nuostatos dėl finansinio įnašo, kurį turi pateikti įgyvendinantysis partneris, sumos ir sąlygų;

b)  finansavimo arba garantijų, kurias įgyvendinantysis partneris turi suteikti kitam įgyvendinimo procese dalyvaujančiam teisės subjektui, jei toks yra, sąlygos;

c)  išsamios ES garantijos suteikimo taisyklės, laikantis 16 straipsnio, įskaitant jos aprėpties taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali būti reikalaujama mokėti pagal ES garantiją;

d)  nuostatos dėl atlyginimo už rizikos prisiėmimą, kuris turi būti paskirstytas proporcingai Sąjungos ir įgyvendinančiojo partnerio atitinkamai prisiimtos rizikos daliai arba pritaikytas tinkamai pagrįstais atvejais pagal 16 straipsnio 1 dalį;

e)  mokėjimo sąlygos;

f)  nuostatos dėl įgyvendinančiojo partnerio įsipareigojimo sutikti su Komisijos ir Investicijų komiteto sprendimais dėl ES garantijos naudojimo siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai vykdyti, nepažeidžiant įgyvendinančiojo partnerio teisės priimti sprendimą dėl siūlomos operacijos be ES garantijos;

g)  nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas įgyvendinančiajam partneriui;

h)  nuostatos dėl finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo ir pagal ES garantiją vykdomų operacijų stebėsenos;

i)  nuostatos dėl pagrindinių veiklos rodiklių, visų pirma susijusių su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytiems tikslams ir kriterijams ir privataus kapitalo sutelkimu;

j)  kai taikoma, nuostatos ir procedūros, susijusios su derinimo operacijomis;

k)  kitos atitinkamos nuostatos, kuriomis laikomasi Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir X antraštinės dalies reikalavimų;

l)  nuostatos dėl tinkamų mechanizmų, skirtų privačiųjų investuotojų galimiems susirūpinimą keliantiems klausimams, taikymo.

3.  Susitarime dėl garantijos taip pat numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą mokėti pagal ES garantiją.

4.  Be to, susitarime dėl garantijos numatoma, kad bet kokia įgyvendinančiajam partneriui mokėtina su ES garantija susijusi suma atskaitoma iš bendros įgyvendinančiojo partnerio Sąjungai dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo mokėtinos atlyginimo, pajamų ir grąžinimų sumos. Jeigu šios sumos nepakanka įgyvendinančiajam partneriui pagal 15 straipsnio 3 dalį mokėtinai sumai padengti, likusi suma imama iš ES garantijos atidėjinių.

5.  Jei susitarimas dėl garantijos sudaromas valstybės narės skyriuje, susitarime gali būti numatyta, kad valstybės narės arba atitinkamų regionų atstovai dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl garantijos.

15 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

1.  ES garantija suteikiama įsigaliojus su atitinkamu įgyvendinančiuoju partneriu sudarytam susitarimui dėl garantijos.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijoms ES garantija suteikiama tik tuomet, jei jos atitinka šiame reglamente ir atitinkamose investavimo gairėse nustatytus kriterijus ir jei Investicijų komitetas padarė išvadą, kad jos atitinka reikalavimus, kad joms būtų skirta parama suteikiant ES garantiją. Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires.

3.  Komisija įgyvendinančiajam partneriui nedengia jokių administracinių išlaidų ar mokesčių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijų pagal ES garantiją įgyvendinimu, nebent dėl politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžio ir prieinamumo finansine prasme tiksliniams galutiniams gavėjams arba suteikto finansavimo pobūdžio įgyvendinantysis partneris gali tinkamai pagrįsti Komisijai, kad reikia taikyti išimtį. Tokios išlaidos padengiamos iš ES biudžeto apsiribojant suma, kurios būtinai reikia atitinkamoms finansavimo ir investavimo operacijoms įgyvendinti, ir tam tikra apimtimi, kai padengiamos tik išlaidos, kurios nebuvo padengtos iš įgyvendinimo partnerių gautų pajamų, susijusių su atitinkamomis finansavimo ir investavimo operacijomis. Su mokesčiais susijusi tvarka nustatoma susitarime dėl garantijos ir atitinka 14 straipsnio 4 dalies sąlygas ir Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies g punktą.

4.  Be to, įgyvendinantysis partneris gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai išieškojimo išlaidų, nebent jos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo, pagal 14 straipsnio 4 dalį.

16 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1.  Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų operacijų rizikos daliai. Atlyginimas už ES garantiją gali būti sumažintas tinkamai pagrįstais atvejais, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

Įgyvendinantysis partneris pats prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

2.  ES garantija padengia:

a)  13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skolos produktų atveju:

i)  pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento įgyvendinančiajam partneriui mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas; subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas;

ii)  restruktūrizavimo nuostolius;

iii)  nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos;

b)  13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų;

c)  13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto įgyvendinančiojo partnerio kitam teisės subjektui teikiamo finansavimo arba garantijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas.

3.  Jeigu Sąjunga įgyvendinančiajam partneriui pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, jai perleidžiamos visos atitinkamos likusios galioti įgyvendinančiojo partnerio teisės, susijusios su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikyta ES garantija.

Įgyvendinantysis partneris Sąjungos naudai vykdo perleistų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

IV SKYRIUS

VALDYMAS

17 straipsnis

Patariamoji taryba

1.  Komisijai ir valdančiajai tarybai pataria patariamoji taryba ▌.

1a.  Patariamoji taryba stengiasi užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir ją sudaro:

a)  vienas kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovas;

b)  vienas kiekvienos valstybės narės atstovas;

c)  vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas;

d)  vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas.

4.  Patariamajai tarybai pirmininkauja Komisijos atstovas ▌. EIB grupės paskirtas atstovas yra pirmininko pavaduotojas.

Patariamoji taryba posėdžiauja reguliariai ir ne rečiau kaip du kartus per metus; į posėdžius ji renkasi pirmininko prašymu. ▌

5.  Patariamoji taryba

a)  ▌teikia konsultacijas Komisijai ir valdančiajai tarybai apie finansinių produktų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal šį reglamentą, kūrimą;

b)  Komisijai ir valdančiajai tarybai teikia konsultacijas rinkos pokyčių, rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais;

c)  keičiasi nuomonėmis apie rinkos pokyčius ir dalijasi geriausia patirtimi.

5a.  Taip pat atskirai ir ne rečiau kaip du kartus per metus organizuojami valstybių narių atstovų susitikimai, kuriems pirmininkauja Komisija.

5b.  Patariamoji taryba ir jos formacija, kurią sudaro valstybių narių atstovai, gali teikti rekomendacijas dėl programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo, kurias svarsto valdančioji taryba.

5c.  Išsamūs patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai kuo greičiau po to, kai patariamoji taryba juos patvirtina.

Komisija nustato veiklos taisykles ir procedūras ir vadovauja patariamosios tarybos sekretoriatui. Patariamajai valdybai pateikiami visi atitinkami dokumentai ir informacija, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis.

5d.  Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų atstovai patariamojoje taryboje iš savo tarpo išrenka kitų įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, atstovus valdančiojoje taryboje, nurodytoje 17a straipsnio 1 dalyje. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai siekia užtikrinti proporcingą atstovavimą, kabant apie jų dydį ir geografinę vietą, valdančiojoje taryboje. Atrinkti atstovai atstovauja visų įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, sutartai bendrai pozicijai.

17a straipsnis

Valdančioji taryba

1.  Įsteigiama „InvestEU“ programos valdančioji taryba. Ją sudaro keturi Komisijos atstovai, trys EIB grupės atstovai ir du kitų įgyvendinimo partnerių (ne EIB grupės) atstovai ir vienas Europos Parlamentos paskirtas balsavimo teisės neturintis ekspertas. Tas ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų, jų nurodymais nesivadovauja ir veiklą vykdo visiškai nepriklausomai. Ekspertas savo pareigas vykdo nešališkai ir atsižvelgdamas į „InvestEU“ fondo interesus.

Nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, išskyrus kitus (ne EIB grupė) įgyvendinimo partnerius. Pastarieji skiriami dvejų metų kadencijai.

2.  Valdančioji taryba iš Komisijos atstovų išrenka pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmininkas valstybių narių atstovams patariamojoje taryboje du kartus per metus teikia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą.

Išsamūs valdančiosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai valdančioji taryba juos patvirtina.

3.  Valdančioji taryba:

a)  nustatyto strategines ir veiklos gaires įgyvendinantiesiems partneriams, įskaitant finansinių produktų kūrimo ir su kitomis „InvestEU“ fondo veikimui būtinomis politikos priemonėmis ir procedūromis susijusias gaires;

b)  patvirtina rizikos vertinimo metodikos sistemą, kurią parengia Komisija bendradarbiaudama su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais;

c)  prižiūri, kaip įgyvendinama „InvestEU“ programa;

d)  konsultuoja, atsižvelgdama į visų savo narių nuomones, dėl galutinio kandidatų į Investicijų komitetą sąrašo prieš išrinkimą pagal 19 straipsnio 2 dalį;

e)  priima 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas Investicijų komiteto sekretoriato darbo tvarkos taisykles.

f)  priima operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles.

4.  Vykstant diskusijoms valdančiojoje taryboje taikomas bendru sutarimu grindžiamas požiūris, taigi kuo labiau atsižvelgiama į visų narių pozicijas. Jei nariai negali susitarti dėl pozicijos, valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota savo balsuojančių narių balsų dauguma, kurią turi sudaryti ne mažiau nei 7 balsai.

17b straipsnis

Rezultatų suvestinė

1.  Siekiant užtikrinti nepriklausomą, skaidrų ir suderintą Investicijų komiteto vykdomą prašymų suteikti ES garantiją siūlomai įgyvendinimo partnerio finansavimo ar investavimo operacijai vertinimą, nustatoma rezultatų suvestinė.

2.  Kiekvienas įgyvendinantysis partneris pildo siūlomo finansavimo ir investicijų operacijų rezultatų suvestinę.

3.  Rezultatų suvestinėje visų pirma pateikiami šie elementai:

a)  finansavimo ir investavimo operacijos aprašas;

b)  indėlis siekiant ES politikos tikslų;

c)  papildomumas, rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos padėties aprašymas, taip pat finansinis ir techninis įgyvendinančiojo partnerio indėlis;

d)  investicijų poveikis;

e)  finansavimo ir investavimo operacijos finansinis profilis;

f)  papildomumo rodikliai.

4.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant papildomus rezultatų suvestinės elementus, įskaitant išsamias rezultatų suvestinės, kurią turi naudoti įgyvendinantieji partneriai, taisykles.

18 straipsnis

Politikos patikra

3.  Komisija patvirtina, ar įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB, siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką.

3a.  Jei vykdomos EIB finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikomas šis reglamentas, tai ES garantija joms netaikoma tuo atveju, jei Komisija pateikia nepalankią nuomonę Protokolo Nr. 5 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis

Investicijų komitetas

1.  Įsteigiamas visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas „InvestEU“ fondo reikmėms. Jis:

a)  nagrinėja įgyvendinančiųjų partnerių pateiktus pasiūlymus suteikti ES garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios, Komisijai atlikus patikrinimą, buvo patvirtintos kaip atitinkančios Sąjungos teisę ir politiką, kaip nurodyta 18 straipsnio 3 dalyje, arba dėl kurių pateikta palanki nuomonė Protokolo Nr. 5 19 straipsnyje nustatyta tvarka;

b)  patikrina, ar jie atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires;

ba)  ypač daug dėmesio skiria Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte ir šio reglamento V priede nurodytam papildomumo reikalavimui ir Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytam reikalavimui dėl privačiojo sektoriaus investicijų didinimo ir

c)  tikrina, ar finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms būtų skiriama parama suteikiant ES garantiją, atitinka visus atitinkamus reikalavimus.

2.  Investicijų komitetas į posėdžius renkasi keturių skirtingų sudėčių, atitinkančių 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos linijas.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši apmokami išorės ekspertai. Ekspertai atrenkami pagal Finansinio reglamento 237 straipsnį ir, remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija, Komisija juos skiria ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta. Atlyginimą jiems moka Sąjunga. Komisija, remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija, gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Ekspertai turi turėti aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties, susijusios su projektų struktūros formavimu ir finansavimu arba MVĮ ar didesnių įmonių finansavimu.

Investicijų komitetas yra tokios sudėties, kad būtų užtikrinta, kad jis turėtų plačių žinių apie sektorius, kurioms taikomos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, ir geografines rinkas Sąjungoje ir kad jame būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Keturi nariai turi būti visų keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniais nariais. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma ta politikos linija, patirties. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Valdančioji taryba paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

3.  Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir vadovaudamiesi vien tik „InvestEU“ fondo interesais. Jie nesiekia gauti nurodymų iš įgyvendinančiųjų partnerių, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai ir valdančiajai tarybai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

Valdančioji taryba gali rekomenduoti Komisijai pašalinti narį iš pareigų, jeigu jis nesilaiko šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba dėl kitų tinkamai pagrįstų priežasčių.

4.  Veikdamas pagal šį straipsnį, Investicijų komitetas naudojasi sekretoriato paslaugomis. Sekretoriatas yra nepriklausomas ir atskaitingas Investicijų komiteto pirmininkui. Administraciniu požiūriu sekretoriatas priklauso Komisijai. Sekretoriato darbo tvarkos taisyklėmis užtikrinamas įgyvendinimo partnerių ir atitinkamų valdymo organų keitimosi informacija ir dokumentais konfidencialumas. EIB grupė gali teikti pasiūlymus dėl finansavimo ir investavimo operacijų tiesiogiai Investicijų komitetui ir apie tai praneša sekretoriatui.

Įgyvendinimo partnerių pateikiami dokumentai apima standartinę prašymo formą, 17b straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę ir bet kokį kitą dokumentą, kurį Investicijų komitetas laiko svarbiu, visų pirma, rinkos nepakankamumo pobūdžio arba nepakankamai optimalios investavimo aplinkos aprašą, kuriame taip pat išdėstoma, kaip tokia padėtis bus sušvelninta vykdant finansavimo arba investavimo operaciją, taip pat patikimą vertinimą, kuriuo patvirtinamas finansavimo arba investavimo operacijos papildomumas. Sekretoriatas tikrina įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, pateiktų dokumentų išsamumą. Investicijų komitetas gali prašyti atitinkamo įgyvendinančio partnerio pateikti paaiškinimus, susijusius su pasiūlymu dėl investavimo arba finansavimo operacijos, be kita ko, tiesiogiai dalyvaujant diskusijose dėl minėtos operacijos. Bet koks įgyvendinančiojo partnerio atliktas projekto vertinimas, susijęs su finansavimo ar investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, Investicijų komitetui nėra privalomas.

Atlikdamas pasiūlymų vertinimą ir patikrinimą, Investicijų komitetas naudoja 17b straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę.

5.  Investicijų komiteto išvados priimamos visų narių paprasta balsų dauguma, jei į tą paprastą daugumą įeina bent vienas iš nenuolatinių tam tikros politikos linijos, su kuria yra susijęs pateiktas pasiūlymas, ekspertų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Investicijų komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.

Investicijų komiteto išvados pritarti paramai finansavimo ir investavimo operacijoms suteikiant ES garantiją yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas ir informacija apie operaciją, visų pirma operacijos aprašymas ir vykdytojo arba finansų tarpininko tapatybė ir operacijos tikslai. Išvadose taip pat nurodomas bendras įvertinimas, atliktas remiantis rezultatų suvestine.

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra.

Antroje ir trečioje pastraipose nurodytuose skelbiamuose dokumentuose neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti. Investicijų komiteto išvadų dalys, kuriose esama neskelbtinos komercinės informacijos, perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikus prašymą ir laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Investicijų komitetas du kartus per metus perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai visų išvadų sąrašą ir su jomis susijusias paskelbtas rezultatų suvestines. Kartu, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų, pateikiami sprendimai nepritarti ES garantijos naudojimui.

Investicijų komiteto išvados laiku pateikiamos susijusiam įgyvendinančiajam partneriui.

Visą Investicijų komitetui pateiktą informaciją, susijusią su pasiūlymais dėl finansavimo ir investavimo operacijų, ir su šiomis operacijomis susijusias Investicijų komiteto išvadas Investicijų komiteto sekretoriatas užregistruoja centrinėje saugykloje.

6.  Kai Investicijų komiteto prašoma patvirtinti ES garantijos naudojimą finansavimo arba investavimo operacijai, kuri yra priemonė, programa arba struktūra, kurią sudaro pagrindiniai paprojekčiai, tas patvirtinimas apima pagrindinius paprojekčius, išskyrus atvejus, kai Investicijų komitetas nusprendžia pasilikti teisę juos patvirtinti atskirai. Jei patvirtinti reikia paprojekčius, kurių vertė yra mažesnė nei 3 000 000 EUR, tai Investicijų komitetas šios teisės neišsaugo.

6a.  Investicijų komitetas, jei mano, kad tai būtina, gali pateikti Komisijai apsvarstyti bet kokį operacijų srities klausimą, susijusį su investavimo gairių taikymu ar aiškinimu.

V SKYRIUS

„InvestEU“ konsultacijų centras

20 straipsnis

„InvestEU“ konsultacijų centras

1.  „InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, arba stiprina projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimus įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas. Parama prireikus gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

Komisija pasirašo susitarimus dėl konsultacijų su EIB grupe ir kitais potencialiais patariamaisiais partneriais ir paveda jiems teikti konsultacinę paramą, nurodytą ankstesnėje pastraipoje, ir 2 dalyje nurodytas paslaugas. Komisija taip pat gali įgyvendinti konsultacijų iniciatyvas, be kita ko, sudarydama sutartis su išorės paslaugų teikėjais. Komisija įsteigia bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką ir paveda tvarkyti konsultacinės paramos prašymus pagal atitinkamą konsultacijų iniciatyvą. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, tinkamai atsižvelgiant į esamas struktūras ir veiklą.

▌Konsultacijų iniciatyvos yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis ▌ tą liniją sudarančius sektorius. Be to, konsultacijų iniciatyvos vykdomos įgyvendinant įvairius sektorius apimantį komponentą.

2.  „InvestEU“ konsultacijų centras visų pirma teikia šias paslaugas:

a)  yra pagrindinis Komisijos valdomas ir Komisijoje įsikūręs prieigos taškas projektų plėtojimo pagalbai, teikiamai valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams per „InvestEU“ konsultacijų centrą, gauti;

aa)  skleidžia visą galimą papildomą informaciją apie Komisijos pateiktas investavimo gaires, įskaitant apie šių gairių aiškinimą ir taikymą, valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

b)  prireikus – padeda projektų vykdytojams plėtoti projektus, kad jie atitiktų 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytus tikslus ir tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas nedidelio masto projektams sujungti, be kita ko, pasinaudojant e punkte nurodytomis platformomis; tačiau tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

c)  remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

d)  sudaro palankesnes sąlygas kurti bendradarbiavimo platformas, skirtas keistis ir dalytis tarpusavyje duomenimis, praktine patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant remti projektų bazę ir sektorių plėtrą;

e)  teikia aktyvią konsultacinę paramą kuriant investavimo platformas, įskaitant tarpvalstybines ir makroregionines investavimo platformas, taip pat investavimo platformas, sujungiančios mažus ir vidutinio dydžio projektus vienoje ar daugiau valstybių narių pagal temą arba regioną;

ea)   remia derinimo su dotacijomis ar finansinėmis priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ar iš kitų šaltinių, naudojimą, siekiant sustiprinti Sąjungos priemonių sąveiką ir papildomumą ir kuo labiau padidinti programos „InvestEU“ poveikį ir įtaką;

f)  remia gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai, įgūdžiai ir procesai ir paspartintas organizacijų pasirengimas investicijoms, kad projektų vykdytojai ir valdžios institucijos galėtų kurti investicinių projektų bazes, plėtoti finansinius mechanizmus ir investavimo platformas ir valdyti projektus, o finansų tarpininkai įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas, padėdami subjektams, patiriantiems sunkumų gauti finansavimą, be kita ko, padedant ugdyti rizikos vertinimo gebėjimus ar įgyti su konkrečiu sektoriumi susijusių žinių;

fa)  teikia konsultacinę paramą startuoliams, ypač tais atvejais, kai jie siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, patentus.

3.  „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, įskaitant MVĮ ir startuolius, taip pat valdžios institucijos, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, finansų bei kitų sričių tarpininkai.

4.  Komisija sudaro susitarimą dėl konsultacijų su kiekvienu patariamuoju partneriu dėl vienos ar daugiau konsultacijų iniciatyvų įgyvendinimo. 2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti, išskyrus viešiesiems projektų vykdytojams ir ne pelno organizacijoms teikiamas paslaugas, kurios yra nemokamos, jei tai pagrindžiama. MVĮ už 2 dalyje nurodytas paslaugas mokami mokesčiai neviršija trečdalio tų paslaugų teikimo išlaidų.

5.  Siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti konsultacinę paramą, „InvestEU“ konsultacijų centras remiasi Komisijos, EIB grupės ir kitų patariančiųjų partnerių praktine patirtimi.

5a.  Kiekviena konsultacijų iniciatyva sukuriama remiantis Komisijos ir patariamojo partnerio sąnaudų pasidalijimo mechanizmu, išskyrus atvejus, kai Komisija tinkamai pagrįstais atvejais, kai to reikia dėl konsultacijų iniciatyvos specifikos, užtikrinant aiškias ir vienodas sąlygas visiems patariamiesiems partneriams, sutinka padengti visas konsultacijų iniciatyvos išlaidas.

6.  Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta paramą, įskaitant paramą įgyvendinti ir įtraukti mažus projektus.

6a.  Siekiant teikti 1 dalyje nurodytą konsultacinę paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti vietos lygmeniu, „InvestEU“ konsultacijų centras bendradarbiauja, kai įmanoma, su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba įstaigomis ir naudojasi jų ekspertinėmis žiniomis. Bendradarbiavimo susitarimai su nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku arba įstaiga sudaromi pasitelkiant „InvestEU“ konsultacijų centrą, kai tinkama, ir tokie susitarimai sudaromi su bent vienu kiekvienos valstybės narės nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku arba įstaiga.

7.  Finansavimo prašantiems projektų, visų pirma nedidelių projektų, vykdytojams įgyvendinantieji partneriai atitinkamai siūlo projektus pateikti „InvestEU“ konsultacijų centrui, kad, prireikus, būtų galima patobulinti jų projektų rengimą ir įvertinti galimybę sujungti projektus.

Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai taip pat informuoja projektų vykdytojus apie galimybę įtraukti jų projektus į sąrašą 21 straipsnyje nurodytame „InvestEU“ portale.

VI SKYRIUS

21 straipsnis

„InvestEU“ portalas

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

2.  „InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

3.  Portale pateikiami tik Sąjungos teisę ir politiką atitinkantys projektai.

4.  3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius projektus Komisija perduoda atitinkamiems įgyvendinantiesiems partneriams ir atitinkamais atvejais, kai vykdoma konsultacijų iniciatyva, „InvestEU“ konsultacijų centrui.

5.  Įgyvendinantieji partneriai nagrinėja projektus, patenkančius į jų geografinę ir veiklos sritį.

VII SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖ, STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

21a straipsnis

Atskaitomybė

1.  Europos Parlamentui ar Tarybai paprašius, valdančiosios tarybos pirmininkas prašančiajai institucijai pateikia „InvestEU“ fondo veiklos rezultatų ataskaitą ir, be kita ko, dalyvauja klausyme Europos Parlamente.

2.  Valdančiosios tarybos pirmininkas žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos dėl „InvestEU“ fondo pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites nuo jų gavimo dienos.

22 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama programos „InvestEU“ įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti šio reglamento III priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti „InvestEU“ programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento III priedas, kad prireikus rodikliai ir nuostatos dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo būtų peržiūrėti arba papildyti ▌.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku ir būtų galima vykdyti deramą rizikos ir garantijų portfelio stebėseną. Todėl gyvendinantiesiems partneriams, patariamiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.  Komisija pagal Finansinio reglamento 241 ir 250 straipsnius parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Pagal Finansavimo reglamento 41 straipsnio 5 dalį metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie programos įgyvendinimo lygį, lyginant su jos tikslais ir veiklos rodikliais. Tuo tikslu įgyvendinantieji partneriai kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, įskaitant informaciją apie garantijos veikimą, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas.

5.  Be to, kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Komisijai pateikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybės narės skyrių ▌. Įgyvendinantysis partneris taip pat pateikia informaciją apie valstybės narės skyrių valstybei narei, kurios skyriui jis teikia paslaugas. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje taip pat pateikiami veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys ir numatomų pinigų srautų įvertinimas, susiję su kiekviena finansavimo ir investavimo operacija skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Į kartą per metus EIB grupės ir prireikus kitų įgyvendinančių partnerių teikiamą ataskaitą taip pat įtraukiama informacija apie investavimo kliūtis, su kuriomis susidurta vykdant finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas. Ataskaitose pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai pateikia pagal Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies a punktą.

23 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  [Iki 2024 m. rugsėjo 30 d.] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomą tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, kuriame visų pirma aptariama, kaip buvo panaudota ES garantija, kaip vykdomos 9a straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos sąlygos, kaip skiriama 10 straipsnio 1b ir 1c dalyse numatyta ES garantija, kaip veikia „InvestEU“ konsultacijų centras, kaip paskirtos 9a straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje numatytos biudžeto lėšos ir kaip taikomos 7 straipsnio nuostatos. Visų pirma vertinime parodoma, kaip įtraukiant įgyvendinančiuosius partnerius ir patariamuosius partnerius prisidėta siekiant programos „InvestEU“ tikslų, taip pat ES politikos tikslų, ypač siekiant užtikrinti remiamų finansavimo ir investavimo operacijų pridėtinę vertę, geografinę ir sektorinę pusiausvyrą. Taip pat įvertinama, kaip vykdomas tvarumo patikrinimas ir koks dėmesys skiriamas MVĮ pagal MVĮ liniją.

3.  Baigiant įgyvendinti programą „InvestEU“, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomą galutinį programos „InvestEU“ vertinimą, kuriame visų pirma aptariama, kaip buvo panaudota ES garantija.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.  Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai prisideda prie 1 ir 2 dalyse nurodytų vertinimų ir teikia Komisijai informaciją, kurios reikia tiems vertinimams atlikti.

6.  Pagal [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalį] Komisija kas trejus metus į [Finansinio reglamento] [250 straipsnyje] nurodytą metinę ataskaitą įtraukia šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos tinkamumo peržiūrą, kurioje įvertina faktinį finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, rizikos pobūdį. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad remdamasi ta peržiūra ji galėtų pakoreguoti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą atidėjinių normą ne daugiau kaip 15 proc.

24 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal [Finansinio reglamento] [127 straipsnį].

25 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje „InvestEU“, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Deleguotieji aktai dėl EIB grupės ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių atliekamos ar su jais susijusios veiklos rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su EIB grupe ir potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais.

2.  7 straipsnio 6 dalyje, 17b straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 6 dalyje, 17b straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 7 straipsnio 6 dalį, 17b straipsnį, 22 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VIII SKYRIUS

Skaidrumas ir matomumas

27 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

1a.   Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai informuoja arba įpareigoja finansų tarpininkus informuoti galutinius gavėjus, įskaitant MVĮ, apie „InvestEU“ paramą, užtikrindami, kad ta informacija būtų aiškiai matoma, ypač MVĮ atveju, atitinkamame su „InvestEU“ paramos teikimu susijusiame susitarime, taip didinant visuomenės informuotumą ir gerinant matomumą.

2.  Komisija vykdo su programa „InvestEU“ ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

IX SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą.

2.  Iš Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytos ES garantijos gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Reglamento (ES) 2015/1017 4, 9 ir 12 straipsniuose nustatytais tikslais.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Sumos kiekvienam konkrečiam tikslui

4 straipsnio 2 dalyje nurodytas preliminarus paskirstymas finansinėms ir investicinėms operacijoms yra toks:

a)  ▌11 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

b)  ▌11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

c)  12 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

d)  5 567 500 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems tikslams.

II PRIEDAS

Sritys, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos

Finansavimo ir investavimo operacijos gali būti vykdomos vienoje ar keliose iš šių sričių:

1.  Energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, perėjimą prie švarios energijos ir pagal darbotvarkės iki 2030 m. bei Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, įskaitant visų pirma:

a)  švarių ir tvarių atsinaujinančiosios, taip pat saugių ir tvarių kitų netaršių ir mažai teršiančių energijos išteklių ir sprendimų gamybos, tiekimo ar naudojimo plėtotę;

b)  energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą (daug dėmesio skiriant paklausos mažinimui, pasiekiamam vykdant paklausos valdymą ir pastatų renovaciją);

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (visų pirma, bet tuo neapsiribojant, perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų, valstybių narių elektros tinklų sujungimo, pažangiųjų tinklų) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą;

ca)  inovatyvių netaršių ir mažai teršiančių aprūpinimo šiluma sistemų kūrimą ir bendrą elektros energijos ir šilumos gamybą;

d)  tvarių sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų / anglies junginių aspektu neutralių, taip pat kitų saugių ir tvarių netaršių ir mažai teršiančių šaltinių, gamybą ir tiekimą; biodegalus, biomasės ir alternatyviuosius degalus, be kita ko, visų rūšių transportui, vadovaujantis Direktyvos 2018/2001 tikslais;

e)  infrastruktūrą, skirtą anglies dioksido surinkimui ir saugojimui pramoniniuose procesuose, bioenergijos gamyklose ir gamybos objektuose, siekiant energetikos pertvarkos.

2.  Tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų, taip pat įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

a)  projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant infrastruktūros priežiūrą ir saugą bei miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, oro uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų, taip pat Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytų telematikos priemonių vystymo;

aa)  TEN-T infrastruktūros projektus, kuriais atsižvelgiama į bent dviejų skirtingų transporto priemonių naudojimą, ypač krovinių daugiarūšio transporto terminalus ir keleivinio susisiekimo mazgus;

b)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus, įskaitant vidaus vandenų kelius ir inovatyvius judumo sprendimus (orientuotus į mažataršio transporto mazgus, nediskriminacinį prieinamumą, sumažintą oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą, išmaniųjų miestų tinklus, priežiūrą ar didesnį saugumo lygį ir sumažėjusį nelaimingų atsitikimų skaičių, be kita ko, dviratininkų ir pėsčiųjų atvejais);

c)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti mažataršio ir netaršaus judumo sprendimus, įskaitant alternatyviųjų degalų naudojimą visų rūšių transporto priemonėse;

d)  geležinkelių infrastruktūros▌, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų infrastruktūros, masinio tranzito projektus, taip pat jūrų uostų ir jūrų greitkelių projektus;

e)  visų rūšių transporto alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

ea)  kitus pažangaus ir tvaraus judumo projektus, daugiausia dėmesio skiriant:

i)  kelių eismo saugumui,

ii)  prieinamumui,

iii)  išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui,

iv)  naujų transporto technologijų bei paslaugų, kaip antai susijusios ir autonominės transporto rūšys arba integruotasis bilietų pardavimas, kūrimui ir diegimui;

eb)  projektus, kuriais siekiama išlaikyti arba atnaujinti esamą transporto infrastruktūrą, įskaitant greitkelius TEN-T tinkle, kuriuose būtina padidinti, išlaikyti arba pagerinti kelių eismo saugumą, plėtoti IT paslaugas arba užtikrinti infrastruktūros vientisumą ir standartus, saugias stovėjimo vietas ir susijusius objektus, įkrovimo ir kuro papildymo stoteles alternatyviesiems degalams.

3.  Aplinka ir ištekliai, įskaitant visų pirma:

a)  vandens infrastruktūrą, įskaitant geriamojo vandens tiekimą ir sanitariją, ir tinklų efektyvumą, nuotėkių mažinimą, nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą, pakrančių infrastruktūrą, taip pat kitą su vandeniu susijusią žaliąją infrastruktūrą;

b)  atliekų tvarkymo infrastruktūrą;

c)  projektus ir iniciatyvas aplinkos išteklių valdymo ir tvarių technologijų srityse;

d)  ekosistemų ir jų paslaugų stiprinimą ir atkūrimą, be kita ko, gerinant gamtą ir biologinę įvairovę žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros projektų priemonėmis;

e)  tvarią miestų, kaimo vietovių ir pakrančių plėtrą;

f)  klimato srities veiksmus, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos mažinimą, įskaitant gamtinių pavojų ir nelaimių rizikos mažinimą;

g)  projektus ir iniciatyvas, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, išteklių naudojimo efektyvumo aspektus integruojant į produkcijos ir produktų gyvavimo ciklą, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą;

h)  energijai imlios pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir reikšmingą jos išmetamų teršalų kiekio mažinimą, įskaitant ▌naujoviškų mažataršių technologijų pritaikymą ir diegimą;

ha)  energijos gamybos ir paskirstymo grandinės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, laipsniškai mažinant anglies ir naftos naudojimą;

hb)  projektus, kuriais skatinamas tvarus kultūros paveldas.

4.  Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, be kita ko, įgyvendinant projektus, kuriais prisidedama prie itin didelio pajėgumo skaitmeninių tinklų diegimo, 5G junglumo ir skaitmeninių jungčių ir prieinamumo gerinimo, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose.

5.  Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, įskaitant visų pirma:

a)  mokslinių tyrimų, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir paramą akademinėms įstaigoms, ir inovacijų projektus, kuriais prisidedama prie „Europos horizonto“ tikslų;

b)  verslo projektus, įskaitant profesinį mokymą ir verslo branduolių ir verslo tinklų kūrimo skatinimą;

c)  parodomuosius projektus ir programas, taip pat susijusios infrastruktūros, technologijų ir procesų diegimą;

d)  akademinių įstaigų, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų ir pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo projektus; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir pilietinės visuomenės organizacijas;

e)  žinių ir technologijų perdavimą;

ea)  mokslinius tyrimus bazinių didelio poveikio technologijų ir jų taikymo pramonėje, įskaitant naujas ir pažangiąsias medžiagas, srityje;

f)  naujus veiksmingus ir prieinamus sveikatos priežiūros produktus, įskaitant vaistus, medicinos prietaisus, diagnostikos ir pažangiosios terapijos medicininius preparatus, naujas antimikrobines medžiagas ir novatoriškus kūrimo procesus, kuriuose nenaudojami bandymai su gyvūnais.

6.  Skaitmeninių technologijų ir paslaugų kūrimas, ▌diegimas ir plėtimas, ypač padedant įgyvendinti Skaitmeninės Europos programos tikslus, įskaitant visų pirma:

a)  dirbtinį intelektą;

aa)  kvantinę technologiją;

b)  kibernetinio saugumo ir tinklų apsaugos infrastruktūras;

c)  daiktų internetą;

d)  blokų grandinės ir kitas paskirstytojo registro technologijas;

e)  aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius;

ea)  robotiką ir automatizavimą;

eb)  fotoniką;

f)  kitas aukšto lygio skaitmenines technologijas ir paslaugas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos pramonės skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų, paslaugų ir įgūdžių integravimo į Sąjungos transporto sektorių.

7.  Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 499 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, be kita ko:

a)  suteikiant apyvartinio kapitalo ir investicijų,

b)  nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, įskaitant jų skaitmeninimo ir inovacijų pajėgumo didinimą, ir siekiant užtikrinti jų konkurencingumą pasaulyje;

ba)  teikiant finansavimą verslo įsigijimui ar darbuotojų dalyvavimui versle.

8.  Kultūros ir kūrybos sektoriai; kultūros paveldas, žiniasklaida, audiovizualinis sektorius, ▌žurnalistika ir spauda, visų pirma (bet ne tik) plėtojant naujas technologijas, naudojant skaitmenines technologijas ir technologinį intelektinės nuosavybės teisių valdymą.

9.  Turizmas.

9a.  Pramoninių vietovių (įskaitant užterštas vietoves) atkūrimas ir grąžinimas siekiant tvariai naudoti.

10.  Tvarus žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba, akvakultūra ir kiti platesnės tvarios bioekonomikos srities elementai.

11.  Socialinės investicijos, įskaitant tas, kuriomis prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, visų pirma per:

a)  mikrofinansus, etiškų, socialinių įstaigų finansus ir socialinę ekonomiką;

b)  įgūdžių paklausą ir pasiūlą;

c)  švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas, be kita ko, suaugusiems;

d)  socialinę infrastruktūrą, visų pirma:

i)  įtraukų švietimą ir mokymą, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, ir su tuo susijusią švietimo infrastruktūrą bei švietimui skirtas patalpas ir (arba) priemones, alternatyvią vaikų priežiūrą, besimokančiųjų apgyvendinimą ir skaitmeninę įrangą, kurie prieinami visiems;

ii)  socialinį būstą;

iii)  sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, įskaitant klinikas, ligonines, pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomenėse teikiamą priežiūrą;

e)  socialines inovacijas, įskaitant inovatyvius socialinius sprendimus ir schemas, kuriomis siekiama didinti socialinį poveikį ir rezultatus šiame punkte nurodytose srityse;

f)  socialiai orientuotą kultūrinę veiklą;

fa)  priemones, kuriomis skatinama lyčių lygybė;

g)  pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, integravimą;

h)  inovatyvius sveikatos priežiūros sprendimus, įskaitant e. sveikatą, sveikatos paslaugas ir naujus priežiūros modelius;

i)  neįgaliųjų įtrauktį ir jiems sudaromas galimybes.

12.  Gynybos pramonės plėtra, padedant stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma teikiant paramą:

a)  Sąjungos gynybos pramonės tiekimo grandinei, įskaitant finansinę paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

b)  bendrovėms, dalyvaujančioms gynybos sektoriaus radikalių inovacijų projektuose, ir su tuo glaudžiai susijusioms dvejopos paskirties technologijoms;

c)  gynybos sektoriaus tiekimo grandinei, dalyvaujant bendradarbiaujamojo pobūdžio gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektuose, įskaitant tuos, kuriems teikiama Europos gynybos fondo parama;

d)  gynybos srities mokslinių tyrimų ir mokymo infrastruktūrai.

13.  Kosmosas, visų pirma vystant kosmoso sektorių pagal Kosmoso strategijos tikslus, siekiant:

a)  maksimaliai padidinti Sąjungos visuomenės ir ekonomikos gaunamą naudą;

b)  padidinti kosmoso sistemų technologijų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant tiekimo grandinių pažeidžiamumui;

c)  remti su kosmoso technologijomis susijusį verslumą, be kita ko, tolesnės grandies sektoriaus plėtrą;

d)  sustiprinti Sąjungos savarankiškumą kuriant saugią ir patikimą prieigą prie kosmoso, įskaitant dvejopos paskirties aspektus.

13a.  Jūros ir vandenynai, prisidedant prie projektų ir įmonių plėtojimo mėlynosios ekonomikos srityje ir laikantis savo finansavimo principų, visų pirma pasitelkiant jūrų verslininkystę ir pramonę, atsinaujinančiąją jūrų energiją ir žiedinę ekonomiką.

III PRIEDAS

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

1.  „InvestEU“ finansavimo apimtis (pagal politikos linijas)

1.1  Pasirašytų operacijų apimtis

1.2  Sutelktos investicijos

1.3  Sutelkto privačiojo finansavimo suma

1.4  Pasiektas sverto ir didinamasis poveikis

2.  „InvestEU“ finansavimo geografinė aprėptis (pagal politikos linijas, šalis ir regionus NUTS 2 lygmeniu)

2.1  Šalių, kuriose vykdomos operacijos, skaičius

2.1a  Regionų, kuriuose vykdomos operacijos, skaičius

2.1b  Operacijų apimtis kiekvienoje valstybėje narėje ir regione

3.  „InvestEU“ finansavimo poveikis

3.1  Sukurtų arba paremtų darbo vietų skaičius

3.2  Klimato tikslus remiančios investicijos, kai tinka, išskaidytos pagal politikos linijas

3.3  Skaitmeninimą remiančios investicijos

3.3a  Pramonės pertvarką remiančios investicijos

4.  Tvari infrastruktūra

4.1  Energetika: įrengti papildomi atsinaujinančiosios ir kitos saugios ir tvarios netaršios ir mažataršės energijos gamybos pajėgumai (MW)

4.2  Energetika: geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių, viešosios ir komercinės paskirties pastatų skaičius

4.2a  Energetika: apskaičiuota įgyvendinant projektus sutaupyta energija kilovatvalandėmis (kWh)

4.2b  Energetika: metinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas / išvengtas jų išmetimas CO2 ekvivalento tonomis

4.2c  Energetika: investicijų į tvarios energetikos infrastruktūros vystymą, tobulinimą ir modernizavimą apimtis

4.3  Skaitmeninimas: papildomi namų ūkiai, įmonės arba viešieji pastatai, turintys prieigą prie plačiajuosčio, bent 100 Mbps spartos ryšio su gigabaitinės spartos galimybe, arba įrengtų belaidžio ryšio zonų skaičius

4.4  Transportas: sutelktos investicijos, visų pirma į TEN-T

–  Tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių projektų (be kita ko, projektai, susiję su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo miestų transporto mazgais, regioninėmis tarpvalstybinių geležinkelių jungtimis, daugiarūšio vežimo platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, jungtims su oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais), skaičius

–  Projektų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių, visų pirma įdiegiant ERTMS, UIP, ITS, VTMIS / e. jūrų laivybos paslaugas ir SESAR, skaičius

–  Pastatytų ar atnaujintų alternatyviųjų degalų tiekimo punktų skaičius

–  Projektų, didinančių transporto saugumą, skaičius

4.5  Aplinka: investicijos, kuriomis padedama įgyvendinti planus ir programas, kurių reikalaujama pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus, susijusius su oro kokybe, vandeniu, atliekomis ir gamta

5.  Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas

5.1  Įnašas siekiant tikslo 3 proc. Sąjungos BVP investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas

5.2  Įmonių, kurioms suteikta parama įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, skaičius pagal dydį

6.  Mažosios ir vidutinės įmonės

6.1  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį (labai mažos, mažosios, vidutinės ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės)

6.2  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

6.2a  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal valstybę narę ir NUTS 2 lygmens regioną

6.2b  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal sektorius pagal NACE kodą

6.2c  Investicijų pagal MVĮ liniją, skirtų MVĮ, apimties dalis procentais

7.  Socialinės investicijos ir įgūdžiai

7.1  Socialinė infrastruktūra: socialinės infrastruktūros, kuriai suteikta parama, apimtis pagal sektorių ir prieiga prie šios infrastruktūros: būstas, švietimas, sveikata, kt.

7.2  Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: mikrofinansinės paramos gavėjų ir socialinės ekonomikos įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius

7.5  Įgūdžiai: asmenų, kurie įgyja naujų įgūdžių arba kurių įgūdžiai pripažįstami ir sertifikuojami, skaičius: formaliojo švietimo ir mokymo kvalifikacija

IV PRIEDAS

Programa „InvestEU“. Ankstesnės priemonės

A.  Nuosavo kapitalo priemonės

—  Europos technologijų priemonė (ETF98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—  TTP: Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Įmonių ir pramonės generalinio direktorato papildomo finansavimo sprendimas dėl veikos krypties „Prekių vidaus rinka ir politikos kryptys pagal sektorius“ veiksmų finansavimo 2007 m. ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pamatinis sprendimas dėl parengiamųjų veiksmų „ES vaidmuo globalėjančiame pasaulyje“ ir keturių bandomųjų projektų „Erasmus“ jauniems verslininkams“, „Priemonės mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti“, „Technologijų perdavimas“ ir „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ finansavimo 2007 m. (C(2007) 531).

—  Europos technologijų priemonė (ETF01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—  GIF: 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—  Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), su pakeitimais, padarytais 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

—  COSME EFG: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—  „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—  EaSI gebėjimų stiprinimo investicijų linija: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

B.  Garantijų priemonės

—  MVĮ garantijų priemonė 98 (MVĮG98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—  MVĮ garantijų priemonė 01 (MVĮG01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—  MVĮ garantijų priemonė 07 (MVĮG07): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (EPMF-G): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—  RSI:

–  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1);

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 86);

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 299).

—  EaSI garantijos: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

—  COSME paskolų garantijų priemonė (COSME LGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—  „InnovFin“ skolos priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—  Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS GF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

—  Studentų paskolų garantijų sistema (SLGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

—  Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

C.  Rizikos pasidalijimo priemonės

—  Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP): 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

—  „InnovFin“:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

—  Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė (EITP DI): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

—  Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

D.  Specialios paskirties investavimo subjektai

—  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – savitarpio fondai – specialūs investicijų fondai (EPMF FCP-FIS): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—  „Marguerite“:

–  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1);

–  2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas C(2010)941 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo 2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fonde (fonde „Marguerite“).

—  Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEVEF): 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

V PRIEDAS

Rinkos nepakankamumo, neoptimalios investavimo aplinkos problemos, papildomumas ir neįtrauktos veiklos rūšys

A.  Rinkos nepakankamumo, neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir papildomumas

Pagal Finansinio reglamento 209 straipsnį ES garantijos priemonėmis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas (209 straipsnio 2 dalies a punktas) ir pasiekiama papildomumo užkertant kelią galimam paramos ir investicijų iš kitų viešųjų ar privačiųjų šaltinių pakeitimui (209 straipsnio 2 dalies b punktas).

Siekiant laikytis Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, finansinės ir investavimo operacijos, kurios remiamos suteikiant ES garantiją, turi atitikti šiuos reikalavimus, nustatytus toliau išdėstytuose 1 ir 2 punktuose:

1.  Rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos

Siekiant spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a punkte, investicijos, kurioms skirtos finansavimo ir investavimo operacijos, pasižymi viena iš toliau išvardytų ypatybių:

a)  Joms būdingas viešųjų gerybių aspektas (kaip antai investicijos į švietimą ir įgūdžius, sveikatos priežiūrą ir prieinamumą, saugumą ir gynybą, infrastruktūrą, kuria galima naudotis nemokamai arba už nereikšmingą mokestį), už kurį veiklos vykdytojas arba įmonė negali gauti pakankamos finansinės naudos.

b)  Išorės veiksniai, kurių veiklos vykdytojui arba įmonei iš esmės nepavyksta paversti vidiniais, kaip antai investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, energijos vartojimo efektyvumas, klimato kaita ar aplinkos apsauga.

c)  Informacijos asimetrija, visų pirma MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių atveju, įskaitant didesnį rizikos lygį, susijusį su pradinio etapo įmonėmis, įmonėmis, kurių turtas daugiausia nematerialusis arba kurios neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, arba įmonės, kurios daugiausia vykdo didesnės rizikos veiklą.

d)  Tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ir susijusios paslaugos arba fondai, investuojantys tarpvalstybiniu mastu siekiant spręsti susiskaidymo problemą ir stiprinti koordinaciją ES vidaus rinkoje.

e)  Patiriama didesnė rizika tam tikruose sektoriuose, šalyse arba regionuose, kuri yra didesnio lygio nei privatūs finansų subjektai gali arba norėtų prisiimti. Tai reiškia, kad dėl novatoriškumo arba rizikos, susijusios su inovacijomis ar nepatikrinta technologija, atitinkama investicija nebūtų įgyvendinta arba būtų įgyvendinta ne tokiu pat lygmeniu.

f)  Nauji ir (arba) sudėtingi rinkos nepakankamumo atvejai arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį.

2.  Papildomumas

Finansavimo ir investavimo operacijos turi atitikti abu papildomumo aspektus, kaip nurodoma Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte. Tai reiškia, kad be „InvestEU“ fondo paramos kiti viešieji ar privatieji šaltiniai negalėtų vykdyti atitinkamų operacijų arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti tokiu pat mastu. Šio reglamento tikslais finansavimo ir investavimo operacijomis laikomos operacijos, kurios atitinka šiuos du kriterijus:

1)  Kad būtų laikomas papildančiu privačiuosius šaltinius, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas remia įgyvendinančių partnerių finansavimo ir investavimo operacijas, skirtas investicijoms, kurios dėl savo ypatybių (viešųjų gėrybių aspekto, išorės veiksnių, informacijos asimetrijos, socialinės ir ekonominės sanglaudos aspektų ar kitų ypatybių) negali teikti pakankamos rinkos lygio finansinės grąžos arba laikomos pernelyg rizikingomis (palyginti su rizikos, kurią susiję privatieji subjektai sutiktų prisiimti, lygiu). Todėl tokioms finansavimo ir investavimo operacijoms rinkos sąlygomis negalima gauti finansavimo pagrįstomis sąlygomis, turint mintyje kainą, užtikrinimo priemonės reikalavimus, finansavimo rūšį, teikiamo finansavimo pradinį terminą arba kitas sąlygas, ir be viešosios paramos jos nebūtų įgyvendintos visai arba būtų įgyvendintos ne tokiu pat mastu.

2)  Kad būtų laikomas papildančiu esamą paramą, gaunamą iš kitų viešųjų šaltinių, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomos šios sąlygos:

a)  be „InvestEU“ fondo paramos įgyvendinantis partneris finansavimo ir investavimo operacijų nevykdytų arba jas vykdytų ne tokiu pat mastu; taip pat

b)  finansavimo ir investavimo operacijos nebūtų vykdomos arba jos būtų vykdomos ne tokiu pat mastu taikant kitas esamas viešąsias priemones, kaip antai pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomos finansinės priemonės, taikomos regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Vis dėlto galima naudoti „InvestEU“ fondą papildant kitus viešuosius šaltinius visų pirma tais atvejais, kai gali būti gaunama ES pridėtinė vertė ir kai galima optimizuoti viešųjų išteklių, naudojamų politikos tikslams veiksmingai pasiekti, naudojimą.

Siekdamas įrodyti, kad finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms teikiama ES garantija, papildo esamą rinkos ar kita viešąją paramą, įgyvendinantis partneris pateikia informaciją, įrodančią bent vieną iš toliau išvardytų ypatybių:

a)  teikiamai paramai tenka antraeilė pozicija kitų viešųjų arba privačiųjų skolintojų atžvilgiu arba finansavimo struktūroje;

b)  parama teikiama pasitelkus investicijas į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą, arba paskolas su ilgais pradiniais terminais, kainomis, užtikrinimo priemonės reikalavimais arba kitomis sąlygomis, kurios nėra pakankamai prieinamos rinkoje arba iš kitų viešųjų šaltinių; parama operacijoms, susijusioms su didesne rizika nei rizika, kurią paprastai prisiima įgyvendinantis partneris pagal savo standartinę veiklą, arba parama įgyvendinantiems partneriams, kuri viršija nuosavus pajėgumus teikti paramą tokioms operacijoms;

c)  dalyvavimas rizikos pasidalijimo mechanizmuose, skirtuose politikos sritims, kuriose įgyvendinantis partneris patiria didesnę riziką, palyginti su rizikos, kurią įgyvendinantis partneris įprastai prisiima, lygiu, arba kurią finansiniai subjektai gali arba nori prisiimti, lygiu;

d)  parama, kuri dėl „InvestEU“ fondo teikiamos paramos nulemto signalo efekto paskatina ir (arba) sutelkia papildomą privatųjį arba viešąjį finansavimą ir papildo kitus privačiuosius arba komercinius šaltinius, visų pirma priskiriamus tradiciškai rizikos vengiančių investuotojų klasėms arba instituciniams investuotojams;

e)  parama, teikiama pasitelkus finansinius produktus, kurių negalima gauti arba kurių nesiūloma pakankamu lygmeniu tikslinėse šalyse arba regionuose dėl to, kad ten nėra rinkos, ji nepakankamai išvystyta arba nepakankama.

Per tarpininkus vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų, visų pirma skirtų MVĮ remti, atvejais papildomumas tikrinamas tarpininko, o ne galutinio gavėjo lygmeniu. Laikoma, kad esama papildomumo, kai „InvestEU“ fondas remia finansų tarpininką, kuriantį naują paskolų portfelį, pasižymintį didesniu rizikos lygiu, arba plečia veiklą, kuri jau yra labai rizikinga, palyginti su rizika, kurią privatieji ir viešieji finansų subjektai šiuo metu gali arba nori prisiimti tikslinėse valstybėse narėse (tikslinėje valstybėje narėje) arba regionuose.

ES garantija neteikiama siekiant remti refinansavimo operacijas (pvz., pakeičiančias esamus paskolų susitarimus arba kitų formų finansinę paramą projektams, kurie jau iš dalies arba visiškai įgyvendinti), išskyrus konkrečias išimtines ir gerai pagrįstas aplinkybes, kuriomis įrodyta, jog operacija suteikus ES garantiją sudarys galimybes naujoms investicijoms politikos srityje, kurioje galima vykdyti finansavimą, sudarančioms sumą, papildančią įgyvendinančio partnerio arba finansų tarpininko įprastą veiklos apimtį, bent jau lygią operacijos, kuri atitinka tinkamumo gauti finansavimą kriterijus, nustatytus šiame reglamente, sumai. Minėti kriterijai, susiję su rinkos nepakankamumu, neoptimalios investavimo aplinkos problemomis ir papildomumu, taikomi ir tokioms refinansavimo operacijoms.

B.  Neįtrauktos veiklos rūšys

„InvestEU“ fondo lėšomis neremiama:

1)  veikla, kuria ribojamos asmens teisės ir laisvės arba pažeidžiamos žmogaus teisės;

2)  su gynyba susijusios veiklos srityje – gaminių ir technologijų, draudžiamų pagal galiojančią tarptautinę teisę, naudojimas, plėtra ir gamyba;

3)  su tabaku susiję gaminiai ir veikla (gamyba, platinimas, apdirbimas ir prekyba);

4)  veikla, neįtraukta į Reglamento [„Europos horizontas“] [X] straipsnį; moksliniai tyrimai žmonių klonavimo reprodukcijos tikslais srityje; veikla, kuria siekiama keisti žmogaus genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi; veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą;

5)  lošimų veikla (veikla, susijusi su atitinkama gamyba, statyba, platinimu, tvarkymu, prekyba arba programine įranga);

6)  prekyba sekso paslaugomis ir susijusi infrastruktūra, paslaugos ir žiniasklaida;

7)  veikla, susijusi su gyvų gyvūnų naudojimų eksperimentiniais ir mokslo tikslais tokiu mastu, kuriuo negali būti užtikrinama atitiktis neužtikrinama atitiktis Europos Tarybos konvencijai dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos;

8)  nekilnojamojo turto plėtojimo veikla (pvz., veikla, kuria siekiama tik renovuoti ir pernuomoti arba perparduoti esamus pastatus, taip pat statyba pagal naujus projektus); vis dėlto veikla nekilnojamojo turto sektoriuje, susijusi su konkrečiais „InvestEU“ fondo tikslais, išvardytais šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, ir (arba) su sritimis, kuriose leidžiama vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas pagal šio reglamento II priedą, kaip antai investicijos į energijos naudojimo efektyvumo projektus arba socialinį būstą, tinkama finansuoti;

9)  finansinė veikla, pvz., finansinių priemonių pirkimas arba prekyba jomis. Visų pirma intervencijos, kuriomis siekiama išpirkti išparduodamą turtą arba suteikti išparduodamo turto pakeitimo kapitalą, yra neįtraukiama veikla;

10)  veikla, kuri draudžiama pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus;

11)  atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas, eksploatacija, pritaikymas arba statyba;

12)  investicijos, susijusios su kietojo iškastinio kuro ir naftos kasyba / gavyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu, taip pat investicijos, susijusio su dujų išgavimu. Ši išimtis netaikoma:

i.  projektams, kurių atveju nesama perspektyvios alternatyvios technologijos;

ii.  projektams, susijusiems su taršos prevencija ir kontrole;

iii.  projektams, kuriuos įgyvendinant įrengti anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir panaudojimo įrenginiai; pramoniniams ir mokslinių tyrimų projektams, kurių rezultatas – esmingai sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su galiojančiais apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos lyginamaisiais standartais;

13)  investicijoms į infrastruktūrą, skirtą atliekų šalinimui sąvartynuose. Ši išimtis netaikoma investicijoms į:

i.  vietoje esančią sąvartyno infrastruktūrą, kuri yra pramoninio ar kasybos investicijų projekto pagalbinis elementas, ir kai įrodyta, kad sąvartynas yra vienintelė perspektyvi pasirinktis siekiant tvarkyti pramonines ar kasybos atliekas, susidarančias vykdant pačią susijusią veiklą;

ii.  esamą sąvartyno infrastruktūrą, siekiant užtikrinti sąvartyno dujų naudojimą ir skatinti sąvartynų kasybą ir kasybos atliekų perdirbimą.

14)  investicijos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Ši išimtis netaikoma investicijoms siekiant modifikuoti esamus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius energijos gavimo iš atliekų tikslais arba atskirų atliekų perdirbimo tikslais, pvz., kompostavimo arba anaerobinio skaidymo tikslais;

15)  investicijos į deginimo įrenginius, skirtus atliekoms apdoroti. Ši išimtis netaikoma investicijoms į:

i.  įrenginius, išimtinai skirtus apdoroti neperdirbamoms arba pavojingoms atliekoms;

ii.  esamus įrenginius siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas siekiant jas saugoti arba panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginimo metu gautų pelenų, su sąlyga, kad dėl šių investicijų nebus padidinti įrenginio atliekų perdirbimo pajėgumai.

Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų išimties kriterijus pasirašymo metu ir už šios atitikties stebėseną projekto įgyvendinimo metu ir už tai, kad būtų imamasi atitinkamų taisomųjų priemonių, jei reikia.

(1)OL C […], […], p. […].
(2)OL C […], […], p. […].
(3) 2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(4)COM(2018)0097 final.
(5)COM(2018)0353.
(6)2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)
(7)COM(2017)0206.
(8)COM(2017)0250.
(9)European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.
(10)
(11)Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą rasite http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC
(12)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(13) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(14)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(15)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(16)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(17)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(18)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(19)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(20)
(21)

Atnaujinta: 2019 m. liepos 17 d.Teisinis pranešimas