Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2028(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0017/2019

Pateikti tekstai :

A9-0017/2019

Debatai :

PV 22/10/2019 - 14
CRE 22/10/2019 - 14

Balsavimas :

PV 23/10/2019 - 11.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0038

Priimti tekstai
PDF 200kWORD 56k
Trečiadienis, 2019 m. spalio 23 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
P9_TA-PROV(2019)0038A9-0017/2019

2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11734/2019 – C9-0119/2019 – 2019/2028(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl 2020 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2020 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Komisijos priimtą Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2019)0400),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 3 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba 2019 m. rugsėjo 13 d. perdavė Europos Parlamentui (11734/2019 – C9-0119/2019),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo, kurį 2016 m. spalio 5 d. ratifikavo Europos Sąjunga, 2 straipsnio 1 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų paskelbtą padėties apžvalgą „ES veiksmai energetikos ir klimato kaitos srityje“ (2017),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į kitų suinteresuotų komitetų nuomones,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9–0017/2019),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  primena, kad savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl 2020 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas nustatė aiškius politinius 2020 m. biudžeto, kuris turėtų būti tiltas į būsimą Europą ir užtikrinti Europos pridėtinę vertę, prioritetus; dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai pasiryžęs siekti tų prioritetų, ir išdėsto toliau nurodytą poziciją siekdamas užtikrinti tinkamą prioritetų finansavimo lygį tam, kad šie prioritetai būtų įgyvendinti;

2.  pakartoja Parlamento nuomonę, kad 2020 m. Sąjungos biudžetas turėtų sudaryti sąlygas parengti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir suteikti tvirtą pagrindą tam, kad būtų pradėtos įgyvendinti naujos kartos Sąjungos programos ir politika; be to, primena, kad 2020 m. yra paskutiniai dabartinės DFP metai, taigi ir paskutinė galimybė Sąjungai padaryti pažangą vykdant šiam laikotarpiui nustatytus politinius įsipareigojimus, be kita ko, siekiant ES klimato srities tikslo, JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį bei Sąjungos tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad jos ekonomika neišskirtų anglies dioksido; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, sudarant Sąjungos biudžetą, turi būti visapusiškai įvertintas ES lyčių lygybės politikos priemonių poveikis ir į jį atsižvelgta (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą), taip siekiant skatinti lyčių aspekto integravimą ir lygias galimybes;

3.  atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl biudžeto projekto, pagal kurią 1,51 mlrd. EUR sumažinti įsipareigojimų asignavimai, palyginti su Komisijos pasiūlymu; mano, kad Tarybos atliktas asignavimų sumažinimas visiškai nesuderinamas su Sąjungos prioritetais, nėra pagrįstas gebėjimu panaudoti lėšas ir reiškia, kad bus panaikinti visi specialūs Parlamento ankstesniais biudžetiniais metais prašyti ir užtikrinti lėšų padidinimai; todėl nusprendžia apskritai į visas eilutes, kurių lėšas Taryba sumažino, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus asignavimus, kalbant ir apie veiklos, ir administracines išlaidas, ir rengdamas savo poziciją biudžeto projektu vadovautis kaip atskaitos tašku;

4.  yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina spręsti klimato kaitos problemą ir saugoti aplinką taip, kad būtų skatinamas užimtumas, kuriamos naujos darbo vietos, stiprinamas konkurencingumas, darnus vystymasis ir užtikrinama socialinė gerovė; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo itin svarbų vaidmenį atlieka naujos ir besiformuojančios technologijos; pabrėžia, kad Sąjunga turi rodyti pavyzdį ir įkvėpti kitas valstybes visame pasaulyje toliau investuoti bei daugiau lėšų panaudoti su klimatu susijusioms reikmėms; palankiai vertina tai, kad neseniai vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais Sąjungos vadovai energingai ragino imtis veiksmų ir kad kelios valstybės narės neseniai įsipareigojo padidinti išlaidas tokiose srityse, kaip antai, energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančioji energija, tvarus transportas ir energetikos infrastruktūra; mano, kad tokius pareiškimus turėtų lydėti konkretūs valstybių narių veiksmai, taip pat tuomet, kai klausimai svarstomi Taryboje;

5.  primena Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos įsipareigojimą siekti tikslo, kad 2014–2020 m. su klimato kaita susijusios Sąjungos išlaidos siektų 20 proc.; pažymi, kad 21,0 proc. įsipareigojimų asignavimų, siūlomų 2020 m. biudžeto projekte, yra susiję su klimatu ir kad reikėtų papildomai skirti mažiausiai 3,5 mlrd. EUR su klimatu susijusioms išlaidoms padengti norint, kad būtų pasiektas 20 proc. tikslas; apgailestauja, kad pagal dabartinę DFP Sąjungos biudžetas turi ribotas priemones klimato kaitos problemai spręsti, ir atkreipia dėmesį į daug didesnius investicijų šioje srityje poreikius, nes, Komisijos vertinimu, reikalinga suma siekia nuo 175 iki 290 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. pabaigos būtų kuo labiau priartėta prie bendro Sąjungos biudžeto tikslo;

6.  pabrėžia, kad 2020 m. biudžetas turėtų Sąjungai padėti pasirengti pagal 2021–2027 m. DFP numatyti dar platesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslą, siekiant pateisinti Europos piliečių lūkesčius; reikalauja taikyti skaidresnę, griežtesnę ir visapusiškesnę metodiką, parengtą pagal tarptautiniu mastu nustatytas metodikas, ir, be kita ko, atnaujintus veiklos rezultatų rodiklius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ir stebėti su klimatu ir biologine įvairove susijusias išlaidas; laukia konkretaus pasiūlymo dėl Europos žaliojo kurso, kaip nurodyta būsimos išrinktosios Komisijos pirmininkės politinėse gairėse; atsižvelgdamas į tai, primena savo tvirtą įsipareigojimą reformuoti Sąjungos nuosavų išteklių sistemas ir, be kita ko, sukurti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kad šios sistemos būtų geriau suderintos su pagrindiniais Sąjungos politikos prioritetais, įskaitant kovą su klimato kaita;

7.  primena savo 2019 m. kovo mėn. rezoliucijoje išdėstytą įsipareigojimą prašyti Komisijos į visus ES prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti privalomą sąlygą, pagal kurią būtų reikalaujama ratifikuoti ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, siekiant kovoti su klimato kaita;

8.  todėl siūlo parengti tokį 2020 m. biudžetą, kuris svariai prisidėtų sprendžiant su aplinkos apsauga ir klimato kaita susijusias problemas ir kiek įmanoma padėtų kompensuoti esamą vėlavimą siekiant 20 proc. su klimato kaita susijusių Sąjungos išlaidų tikslo 2014–2020 m. laikotarpiu; siūlo gerokai, t. y. daugiau kaip 2 mlrd. EUR, viršijant biudžeto projekte numatytas sumas, padidinti į įvairių išlaidų kategorijų biudžeto eilutes, visų pirma, į 1a išlaidų pakategorę įrašytus asignavimus, nes taip bus žymiai prisidėta siekiant su klimato kaita susijusių išlaidų tikslo; ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų padidinti asignavimai eilutėse, pagal kurias lėšų panaudojimo lygis ir galimybės 2020 m. panaudoti papildomus asignavimus yra labai geri;

9.  pabrėžia, kad jaunimas išlieka svarbiausias Sąjungos biudžeto prioritetas; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant teigiamų jaunimo nedarbo lygio Sąjungoje mažėjimo tendencijų, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių ir regionų ir tam tikrose Sąjungos dalyse jaunimas stokoja ateities galimybių, ir tai yra reali socialinė nepaprastoji padėtis; todėl nusprendžia Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti didesnį, negu siūlo Komisija, finansavimą, be kita ko, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) pagal kitą DFP;

10.  pabrėžia, kad Sąjunga turi įvykdyti visus savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė siekdama padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti;

11.  taip pat padidina finansinius išteklius, kad būtų patenkinti būsimi programos „Erasmus+“ – pagrindinės švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, jaunimą ir sportą Europoje, programos – poreikiai; pabrėžia, kad programa „Erasmus +“ yra pagrindinė Sąjungos pavyzdinė programa, kuri plačiai žinoma jos piliečiams ir davė apčiuopiamų rezultatų, turinčių aiškią Europos pridėtinę vertę; primena savo įsipareigojimą patrigubinti šios programos finansavimą pagal 2021–2027 m. DFP; pabrėžia, kad reikia tęsti ir toliau stiprinti „DiscoverEU“ parengiamuosius veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad juos suplanuota integruoti į 2021–2027 m. programą „Erasmus +“; ragina ypatingą dėmesį skirti su judumu susijusiems veiksmams suaugusiųjų ir, visų pirma, vyresnio amžiaus gyventojų švietimo srityje pagal programą „Erasmus +“;

12.  siūlo toliau tikslingai didinti lėšas kitose biudžeto eilutėse, susijusiose su Parlamento prioritetais tokiose srityse, kaip antai, MVĮ, skaitmeninimas, dirbtinis intelektas, vėžio tyrimai, bendradarbiavimas saugumo ir teisingumo srityse, muitinė, migracija ir išorės politika, įskaitant vystymosi ir humanitarinę pagalbą;

13.  iš esmės pritaria Komisijos pateiktoms decentralizuotų agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; todėl mano, kad bet koks Tarybos siūlomas lėšų sumažinimas keltų pavojų tinkamam agentūrų veikimui ir nesudarytų galimybių joms atlikti savo užduočių; siūlo tikslingai didinti asignavimus agentūroms, kurios vykdys papildomas užduotis arba dėl kylančių iššūkių susiduria su padidėjusiu darbo krūviu;

14.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti pirmiau nurodytus neatidėliotinus prioritetus ir atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. tam tikrų išlaidų kategorijų maržos bus labai mažos arba jų nebus, reikės visapusiškai pasinaudoti lankstumo priemone ir bendrąją įsipareigojimų marža, taip pat mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą taip, kad dalimi jo lėšų būtų galima pasinaudoti ir nenumatytiems atvejams kitais metais; taip pat primena, kad šio laikotarpio pabaigoje nustos galioti DFP reglamente išdėstytos lankstumo galimybės;

15.  pabrėžia, kad būtina visiškai išnaudoti galimybę pakartotinai panaudoti panaikintus asignavimus moksliniams tyrimams, kaip nustatyta Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje; labai apgailestauja, kad Taryba vėl atmeta galimybę taikyti tą teisės akto nuostatą, kurią Komisija pasiūlė iš dalies pradėti taikyti biudžeto projekte; pareiškia, kad ketina tvirtai laikytis savo pozicijos, nes ji atspindi Finansinio reglamento turinį ir principus; ketina spręsti šį klausimą per šių metų taikinimo biudžeto klausimais procedūrą; siūlo visiškai vėl panaudoti minėtus panaikintus asignavimus siekiant padidinti keturių programos „Horizontas 2020“biudžeto eilučių, pagal kurias numatyta daugiausiai su klimatu susijusios mokslinių tyrimų veiklos, lėšas;

16.  nustato bendrą 2020 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 170 971 519 973 EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. 2 699 813 994 EUR daugiau, palyginti su biudžeto projektu; nusprendžia skirti papildomą 280 700 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą be panaikintų asignavimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; nustato bendrą 2020 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 159 146 168 195 EUR mokėjimų asignavimų;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal programą „Horizontas 2020“ sukuriama labai didelė Europos pridėtinė vertė, žymiai prisidedama prie žaliųjų technologijų kūrimo ir klimatui bei aplinkai palankių inovacijų plėtros ir kad taip dedami nuo iškastinio kuro nepriklausomos ateities pamatai ir remiamas perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos; be to, pabrėžia programos vertingumą kitose svarbiose Europos mokslinių tyrimų srityse, pvz., skaitmeninimas ir vėžio tyrimai; todėl gerokai, t. y. dar 737,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų padidina programai „Horizontas 2020“ biudžeto projekte numatytą asignavimų sumą; taip pat pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį į glaudžiausiai su klimato srities mokslinių tyrimų projektais susijusias programos „Horizontas 2020“ biudžeto eilutes įrašo 280,7 mln. EUR, t. y. visą dėl neįvykdytų mokslinių tyrimų projektų 2018 m. panaikintų įsipareigojimų asignavimų sumą, ir prašo Komisijos skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų užtikrintas sąžiningas šių lėšų geografinis paskirstymas;

18.  yra įsitikinęs, kad kova su vėžiu turėtų būti absoliutus Sąjungos prioritetas ir kad šioje srityje reikia dėti daug daugiau pastangų; pabrėžia, kad vėžio tyrimai yra svarbi šio proceso dalis; todėl patvirtina didesnius finansinius išteklius vėžio tyrimams pagal atitinkamas programos „Horizontas 2020“ biudžeto eilutes, kurioms taip pat būdingas aukštas biudžeto vykdymo lygis; pabrėžia, kad šios srities mokslinius tyrimus reikia nedelsiant spartinti, be kita ko, atsižvelgiant į kitoje DFP numatytas didesnes investicijas;

19.  primena, kad Europos, kaip pagrindinės informacinių ir ryšių technologijų (IRT) teikėjos, pozicija priklauso nuo to, ar skiriami ištekliai naujų IRT technologijų kūrimui ir bandymui ir remiamos naujai įsteigtos įmonės ir technologijų įmonės, siekiant padidinti rinkoje svarbius pajėgumus; todėl pakartoja, kad reikia teikti papildomą finansavimą Europos mokslinių tyrimų įstaigoms ir MVĮ, daugiausia dėmesio skiriant tokių technologijų, kaip antai, paieškos sistemos, vertimo raštu paslaugos bei panašios naujoviškos technologijos, kūrimui ir plėtojimui;

20.  atkreipia dėmesį į itin svarbų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį skatinant didelio efektyvumo, tvaraus ir susieto, kalbant apie transporto (ypatingas dėmesys skirtinas geležinkelio tinklui, įskaitant naktinius traukinius) energetikos bei informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros sritis, transeuropinio tinklo, kuris labai padėtų pereiti prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, strateginę plėtrą; todėl siūlo padidinti programoms „EITP – Transportas“ ir „EITP – Energetika“ skiriamą finansavimą iš viso 545 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, palyginti su biudžeto projekte numatytais asignavimais;

21.  mano, kad taip pat būtina skirti daugiau lėšų kitiems svarbiems šios pakategorės prioritetams; ryšium su tuo atkreipia dėmesį į MVĮ, kurios yra nepaprastai svarbi Sąjungos ekonomikos dalis ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant aukštos kokybės investicijas ir kuriant darbo vietas visose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai, tvirtina lėšų programai COSME padidinimą, kad būtų galima dar labiau sustiprinti programos potencialą skatinant verslumą, įskaitant moterų verslumą, didinant Sąjungos įmonių konkurencingumą ir galimybes patekti į rinkas, ir ragina dėmesį sutelkti į skaitmeninę MVĮ transformaciją; primena, kad biudžeto projekte pasiūlyti asignavimai COSME programai buvo dar mažesni, nei numatyti finansinio programavimo dokumente, ir patvirtina įsipareigojimų asignavimų padidinimą 50 mln. EUR, palyginti su biudžeto projekte numatytais asignavimais;

22.  pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ tebėra labai vertinama ir itin populiari programa, pagal kurią teikiamų paraiškų skaičius gerokai viršija turimas lėšas, ir kad ji padeda puoselėti tvirtą bendros Europos tapatybės jausmą; todėl patvirtina 123,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų padidinimą, palyginti su biudžeto projekte numatyta suma, kad būtų galima pagerinti žemus sėkmingumo rodiklius ir sudaryti sąlygas didesniam skaičiui žmonių pasinaudoti šia programa;

23.  siūlo tikslingai padidinti Europos darbo institucijos (EDI), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) asignavimus, taip pat padidinti Europos GNSS agentūros, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) biuro ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) asignavimus ir darbuotojų skaičių;

24.  todėl padidina 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą 1 503 766 221 EUR daugiau, negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones; šiai išlaidų pakategorei skiria papildomą 280 700 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą be panaikintų asignavimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

25.  primena, kad tvarus ekonomikos augimas ir tikslinės investicijos yra itin svarbūs veiksniai kuriant kokybiškas darbo vietas ir didinant visų gerovę, todėl būtina struktūrinių fondų lėšas ir investicijas veiksmingiau nukreipti, kad būtų skatinamas integracinis augimas, mažinama nelygybė ir skatinama socialinė konvergencija;

26.  apgailestauja, kad jaunimo nedarbo lygis, kuris, kaip įvertinta, 2019 m. balandžio mėn., siekė 14,2 proc., vis dar yra nepriimtinai aukštas ir išlieka itin didelis kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose; pabrėžia, kad svarbu didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir verslumo gebėjimus bei kartu kovoti su nelygybe; yra įsitikinęs, kad kovai su nedarbu reikia didelių finansinių lėšų; yra pasiryžęs paskutiniais dabartinės DFP metais užtikrinti papildomą Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą; pabrėžia, kad reikia paspartinti šios programos įgyvendinimą ir toliau didinti jos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad ją vykdant būtų užtikrinta didesnė Europos pridėtinė vertė nacionalinės užimtumo politikos srityje; todėl siūlo Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti daugiau, nei numatyta biudžeto projekte, t. y. padidinti finansavimą 363,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma;

27.  padidina techninės pagalbos finansavimą, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl projektų valdymo procedūrų sudėtingumo, nuo paraiškų rengimo iki finansų valdymo ir poveikio stebėsenos, kuris yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių geriau pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis;

28.  padidina 1b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą 3 73 278 264 EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus) ir siūlo šį padidinimą finansuoti mobilizuojant specialių priemonių lėšas;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas: gamtos ištekliai

29.  susirūpinęs pažymi, kad vėl tik 8,3 proc. visų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmais, o tai yra žemiausia procentinė dalis nuo 2015 m., nors pastebimas precedento neturintis rūšių nykimo, kuris greitėja, lygis; ragina skirti pakankamai padidintų ir atsekamų išteklių siekiant užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią biologinės įvairovės apsaugą visoje Sąjungoje; atsižvelgdamas į bendrą prioritetą kovoti su klimato kaita, numato ypač padidinti į 7 ir 34 antraštines dalis įrašytų biudžeto eilučių, susijusių su programa LIFE+, įsipareigojimų asignavimus, t. y. – 233 mln. EUR suma; tikisi, kad Komisija užtikrins būtinus įsisavinimo pajėgumus, kad šie papildomi ištekliai būtų veiksmingai panaudoti, ir užtikrins teisingesnį tokių aplinką tausojančių lėšų geografinį paskirstymą, kaip numatyta pagal kitos DFP programas;

30.  siūlo būtinai padidinti į tam tikras biudžeto eilutes įrašytų lėšų kiekį, ypač siekiant finansuoti priemones, skirtas afrikinio kiaulių maro poveikio problemai keliose valstybėse narėse spręsti; atkreipia dėmesį į nuo 2019 m. pradžios užregistruotų protrūkių didelį skaičių ir sunkius padarinius, kai buvo paskersta dešimtys tūkstančių gyvūnų; pažymi, kad trečiosios valstybės investavo į mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti vakciną nuo afrikinio kiaulių maro, ir kad Sąjunga turėtų investuoti į vakcinos mokslinius tyrimus ir kūrimą, nes ji padėtų per trumpiausią laiką sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą ir jį išnaikinti;

31.  primena, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) asignavimų lygį vis tiek reikės patikslinti, atsižvelgiant į asignuotąsias pajamas, kurias tikimasi gauti 2020 m., kaip nurodyta Komisijos taisomajame rašte;

32.  siūlo tikslingai padidinti Europos aplinkos agentūrai numatytų asignavimų lygį ir darbuotojų skaičių;

33.  apibendrinant padidina 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 267,3 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), šis padidinimas turėtų būti finansuojamas panaudojant esamą maržą pagal viršutinę ribą; pabrėžia, kad žemės ūkio biudžetas neturėtų būti daugiau mažinamas, nes žemės ūkio sektorius dažnai patiria krizes, kurias reikia spręsti biudžetinėmis priemonėmis;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

34.  atsižvelgdamas į tai, kad nuo dabartinės DFP pradžios nustatyta nerealistiškai žema viršutinė riba, padidina Parlamento prioritetų finansavimą vidaus saugumo, migracijos, pagrindinių teisių ir pagarbos teisinės valstybės principui, taip pat nediskriminavimo bei lygybės skatinimo ir kovos su smurtu dėl lyties srityse; tvirtai prieštarauja tam, kad Taryba sumažintų Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) skiriamas lėšas ir atmeta Tarybos pasiūlymą 400 mln. EUR PMIF numatytų įsipareigojimų asignavimų perkelti į rezervą, laukiant pažangos Reglamento „Dublinas III“ (7) reformos srityje, nes dėl to pirmosios su migrantų antplūdžiu susiduriančios valstybės narės negalėtų gauti paramos, kurios reikia siekiant humaniškai valdyti migracijos spaudimą;

35.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu investuoti į tinkamą visų agentūrų, vykdančių veiklą migracijos, saugumo, sienų kontrolės ir pagrindinių teisių srityse, ypač Europolo, Eurojusto, Europos prokuratūros, FRONTEX ir Pagrindinių teisių agentūros (FRA) finansavimą bei darbuotojų skaičių; pabrėžia, kad Europos prokuratūrai turi būti suteikta reikiamų priemonių, kad ji galėtų nuodugniai tirti tarpvalstybines nusikalstamas veikas ir patraukti už jas baudžiamojon atsakomybėn;

36.  ragina Komisiją nedelsiant sukurti fondą, kurio tikslas būtų remti paieškos ir gelbėjimo operacijas, kad Viduržemio jūroje būtų užtikrinta tvirta paieškos ir gelbėjimo veikla;

37.  dar kartą pakartoja, kad yra pasirengęs naudoti Sąjungos biudžeto lėšas kaip veiksmingos kovos su esama nelygybe ir lyčių lygybės skatinimo priemonę, visų pirma padidinant išteklius, numatytus konkrečiam programos „Daphne“ tikslui pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą ir žmogaus socialinei raidai pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą siekiant kovoti su smurtu dėl lyties ir prieš pabėgėles moteris bei mergaites ir kitas pažeidžiamas grupes, pvz., LGBTIQ+ asmenis, nukreiptu smurtu;

38.  siūlo 10 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimų, skirtų programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėms MEDIA ir „Kultūra“, kiekį siekiant spręsti jų nuolatinio nepakankamo finansavimo ir prasto paraiškų sėkmės rodiklio problemą; taip pat padidina asignavimų sumą, skiriamą daugialypės terpės veiksmams, kurie yra labai svarbūs kovojant su dezinformacija ir skatinant nepriklausomą žurnalistiką;

39.  taip pat siūlo tikslingai padidinti Sąjungos įnašą į Europos vaistų agentūrą;

40.  todėl padidina 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 121 799 746 EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), šis padidinimas turi būti finansuojamas mobilizuojant daugiau specialių priemonių lėšų;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

41.  pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turi būti labiau remiamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės, taip pat klimato diplomatija valstybėse, kurioms taikoma vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmas; atkreipia dėmesį į galimybę Sąjungos biudžeto lėšomis teikti finansinę paramą siekiant nelaimių rizikos mažinimo ir mobilizuoti novatoriškų finansinių priemonių, įskaitant ES išorės investicijų planą, lėšas siekiant remti su klimatu susijusių vystymosi projektų Afrikoje rengimą ir finansavimą;

42.  siūlo labai padidinti Vakarų Balkanų šalių finansavimą pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę, ypač veikiančių demokratinių institucijų, teisinės valstybės, gero valdymo ir viešojo administravimo srityse; atsižvelgdamas į daugybę iššūkių, kuriuos Sąjunga ir valstybės narės turės atremti Europos kaimynystėje, atkreipia dėmesį į prasmingo finansavimo svarbą siekiant remti politines reformas ir derinti teisės aktus su acquis Vakarų Balkanuose;

43.  primena, kad, atsižvelgiant į nuolatinę grėsmę saugumui ir blogėjančią saugumo aplinką prie Sąjungos rytinių sienų, taip pat į sudėtingas reformas, kurias turi vykdyti Rytų Europos partnerės, svarbu teikti pakankamą finansavimą, kad būtų remiama krizių ir konfliktų prevencija, stabilumas, demokratija ir pasitikėjimo stiprinimas, ir labiau stengtis remti skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą regione; taip pat primena, kad pietinėms kaimyninėms šalims reikia papildomos finansinės paramos, nes jos patiria didžiulį spaudimą, įskaitant konfliktus Sirijoje ir Libijoje, ekstremizmo stiprėjimą ir su tuo susijusį pabėgėlių ir migrantų judėjimą;

44.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad JAV nusprendė atšaukti savo metinį finansinį įnašą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir mano, kad Sąjunga turėtų padėti kompensuoti dėl to susidariusį deficitą; pripažįsta, kad UNRWA, laikydamasi Visuotinės ES strategijos Artimuosiuose Rytuose, atlieka veiksmingą vaidmenį išsaugant nenutrūkstamas pagrindines paslaugas milijonams Palestinos pabėgėlių ir prisideda prie regiono stabilumo ir kovos su radikalėjimu.

45.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad JAV administracija, atsižvelgdama į Pasaulio prekybos organizacijos arbitražo kolegijos sprendimą bendrovės „Airbus“ byloje, nusprendė kai kuriems ES produktams nustatyti muitų tarifus; yra įsipareigojęs spręsti šį klausimą per ateinantį 2020 m. biudžeto procedūros taikinimo laikotarpį ir sieks užtikrinti būtiną į tam tikras biudžeto eilutes įrašytų lėšų padidinimą, visų pirma skirtų finansuoti priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti JAV Sąjungos įmonėms nustatytas prekybos kliūtis ir sušvelninti jų poveikį.

46.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos, norinčių persikelti maronitų ir visų asmenų, gyvenančių izoliuotose vietovėse, gerovės, kaip susitarta 3-iame Vienos susitarime, ir būtų paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

47.  pabrėžia Sąjungos atsakomybę remti Arkties apsaugą; pabrėžia, kad svarbu investuoti į labiau suderintą ES Arkties politiką;

48.  ragina skirti daugiau lėšų projektams, kuriais siekiama remti pabėgėlius iš Venesuelos, pabėgusius į kaimynines šalis, įskaitant valstybių narių teritorijas Karibų jūros regione;

49.  mano, kad, atsižvelgiant į dideles ir nuolatines Turkijos pastangas statyti į pavojų regiono stabilumą agresyviai elgiantis valstybių narių atžvilgiu, taip pat į jos pastaruosius vienašališkus prieš kurdų gyventojus nukreiptus veiksmus Šiaurės Rytų Sirijoje, kurie lemia tolesnį Sirijos pabėgėlių persikėlimą ir labai trukdo pasinaudoti humanitarine pagalba, ir dėl to labai kenčia civiliai gyventojai, kenkiama viso regiono stabilumui ir randasi trūkumų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse, yra pagrįsta sumažinti Turkijai pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę skiriamus asignavimus ir įšaldyti 100 mln. EUR (šią sumą įrašyti į rezervą); vis dėlto pabrėžia, kad įšaldymas ir mažinimas neturėtų būti susiję su pilietine visuomene, Sirijos pabėgėliais ar studentais Turkijoje;

50.  smerkia Turkijos įsiveržimą į Šiaurės Rytų Siriją, dėl kurio esama daug civilių gyventojų aukų, daugėja pabėgėlių skaičius ir dar labiau destabilizuojama padėtis regione; todėl, atsižvelgdamas į pastaruosius įvykius, per taikinimo procedūrą dėl 2020 m. metinio biudžeto planuoja atitinkamai reaguoti pakoreguodamas savo poziciją dėl Turkijai skirtų biudžeto eilučių ir tuo pat metu išsaugodamas finansinę paramą pilietinės visuomenės veikėjams.

51.  apgailestauja dėl riboto Parlamento vaidmens prižiūrint ir valdant ES patikos fondus; mano, jog nepaprastai svarbu, kad Parlamentas galėtų stebėti veiklos komiteto veiklą, ir ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie tame komitete priimamus sprendimus ir užtikrinti, kad Parlamentui būtų atstovaujama per jo posėdžius;

52.  padidina 4 išlaidų kategorijos bendrą sumą 257 217 394 EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), šis padidinimas turi būti finansuojamas mobilizuojant daugiau specialių priemonių lėšų;

5 išlaidų kategorija. Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos. Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

53.  vėl įrašo biudžeto projekte numatytas administracinių išlaidų, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas, eilučių sumas; siūlo skirti 5,5 mln. EUR daugiau negu numatyta biudžeto projekte įsipareigojimų asignavimų, susijusių su konferencija dėl Europos demokratijos / Europos ateities; pažymi, kad konferencija turėtų būti pajėgi vykdyti veiklą, pagrįstą tam tikro masto savarankiškumu, o Parlamentas joje turėtų dalyvauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitos Europos institucijos; be to, pabrėžia, kad galimybę dalyvauti konferencijoje ir domėtis su ja susijusia veikla turėtų turėti įvairioms grupėms atstovaujantys piliečiai, įskaitant jaunimą;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

54.  primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios formuluoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatiniais Sąjungos veiksmais ir programomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, turint mintyje tuos projektus ir veiksmus, kuriais sukuriamas pagrindas naujoms dabartinio Komisijos pirmininko ir Parlamento remiamoms programoms, pvz., Teisingos pertvarkos fondui, Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį siekdama juos įgyvendinti tokiu būdu, kurį paremtų didžiausia Parlamento dalis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, priima suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus; ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir teikti grįžtamąją informaciją apie jų veiksmingumą ir vietoje pasiektus rezultatus;

Mokėjimai

55.  atkreipia dėmesį į precedento neturinčią 20 067,6 mln. EUR maržą, kuri pagal biudžeto projekte numatytą viršutinę mokėjimų ribą susidarė dėl to, kad labai vėlai pradėtos įgyvendinti 2014–2020 m. programos ir atitinkamai susikaupė nepanaudotų mokėjimų, ypač 1b išlaidų pakategorėje; pabrėžia būtinybę vengti didelio mokėjimų prašymų susikaupimo kitos DFP laikotarpio pradžioje, dėl kurio Sąjungos biudžete gali kilti dar viena mokėjimų krizė, kaip buvo dabartiniu laikotarpiu, ir tai gali trukdyti tvarkingai pradėti įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpio naujos kartos programas;

56.  todėl bendra 3 mlrd. EUR suma padidina Europos struktūrinių ir investicijų fondų mokėjimus remdamasis lūkesčiais, kad paskutiniais dabartinės DFP metais valstybės narės toliau spartins savo veiklos programų įgyvendinimą ir geriau laikysis savo pačių prognozių; 948 mln. EUR suma padidina ESIF garantijų fondo atidėjinius siekdamas nedarant poveikio biudžetui paankstinti ir į 2020 m. perkelti tas metines dalis, kurios iki šiol buvo suplanuotos atlikti 2021–2023 m., t. y. tuo metu, kai numatoma, kad įtampa mokėjimų srityje bus didesnė; galiausiai padidina mokėjimų asignavimų sumą tose eilutėse, kuriose padidinti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

I skirsnis. Europos Parlamentas

57.  vėl įrašo sąmatose numatytus asignavimus remdamasis išsamia ir atsakinga Parlamento poreikių 2020 m. analize ir kurie buvo patvirtinti plenariniame posėdyje didžiąja balsų dauguma pirmiau minėtoje 2019 m. kovo 28 d. Parlamento rezoliucijoje; žino, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį Komisijai leidžiama patikslinti kitų institucijų sąmatų projektus; vis dėlto išreiškia savo nuostabą ir didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija sumažino Parlamento biudžetą ir taip nutraukė gero abiejų institucijų bendradarbiavimo tradiciją;

58.  įrašo daugiau lėšų negu numatyta biudžeto projekte į dvi biudžeto eilutes dėl naujų veiksnių, kurių poveikio 2020 m. biudžeto pereinamojo laikotarpio pašalpoms nebuvo įmanoma išvengti: į Europos Parlamentą nebuvo perrinkta daugiau narių (63 proc., tuo tarpu apskaičiavimo bazės vidurkis buvo 50 proc.) ir iki 2019 m. spalio 31 d. atidėtas „Brexit’as“; taip pat padidina į Europos politiniams fondams skirtą eilutę įrašytų lėšų kiekį, nes šių fondų darbas yra labai svarbus skatinant demokratiją ir kovojant su melagingomis naujienomis bei dezinformacija;

59.  atsižvelgdamas į Parlamento patvirtintas sąmatas:

   a) prašo Biuro parengti techninį sprendimą, kad Parlamento nariai galėtų įgyvendinti savo teisę balsuoti, kai jie naudojasi motinystės, tėvystės ar ilgalaikėmis laikinojo nedarbingumo atostogomis;
   b) pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje; todėl nepritaria nuolat taikomai praktikai, kai metų pabaigoje atliekamas kaupiamasis perkėlimas siekiant paremti dabartinius pastatų projektus, kuris sistemingai vykdomas tuose pačiuose skyriuose, antraštinėse dalyse ir dažnai tiksliai tose pačiose biudžeto eilutėse; mano, kad pastatų politika turėtų būti skaidriai finansuojama iš jai skirtų biudžeto eilučių;
   c) primena savo prašymą Biurui imtis veiksmų, siekiant nuo 2020 m. sausio 1 d. visiškai suderinti išmokų, mokamų pareigūnams, kitiems tarnautojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams dėl tarnybinių kelionių tarp trijų Parlamento darbo vietų, normas;
   d) pakartoja savo raginimą Pirmininkų sueigai ir Biurui persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia tai, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams laikantis tam tikrų sąlygų lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijas ir misijas;
   e) prašo generalinio sekretoriaus skubiai pateikti įgyvendinimo taisykles siekiant užtikrinti akredituotų Parlamento narių padėjėjų teisės aktuose numatytas teises, kad būtų išvengta aiškinimo savo nuožiūra ir dabartinės nelygybės, dėl kurių jie negali pilnavertiškai vykdyti savo pareigų, kaip nustatyta Parlamento narių ir padėjėjų statutuose;
   f) prašo visapusiškai įgyvendinti priemones, kaip rekomenduojama 2017 m. spalio 26 d. Parlamento rezoliucijoje dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta Europos Sąjungoje(8), t. y. visiems darbuotojams ir Parlamento nariams rengti kovos su priekabiavimu mokymo kursus, atlikti abiejų esamų kovos su priekabiavimu komitetų išorės auditą, taip pat du esamus komitetus pertvarkyti į vieną nepriklausomą komitetą, kurio nuolatiniai nariai būtų gydytojai ir teisininkai; prašo toliau teikti paramą siekiant padengti papildomų darbuotojų, kompetentingų valdyti priekabiavimo atvejus Parlamente, sąnaudas įsteigiant specialią tarnybą, kurioje dirbtų asmenys, turintys patirties medicinos, psichologijos, teisės ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse, ir pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį padengti priekabiavimo aukų teismines ir medicinines išlaidas;
   g) pakartoja savo prašymą generaliniam sekretoriui pateikti SPAAK pastato parengiamųjų techninių darbų išsamias sąmatas ir išlaidų paskirstymą, atsižvelgiant į renovaciją, kurios numatomos išlaidos – 12,4 mln. EUR;
   h) dar kartą ragina, siekiant saugoti aplinką ir taupyti išteklius, labiau naudotis vaizdo konferencijomis ir kitomis technologijomis, visų pirma mažinti darbuotojų keliones tarp trijų darbo vietų;

Kiti skirsniai (IV–X skirsniai)

60.  pažymi, kad biudžeto projektas daugiausia atspindi įvairių institucijų, kurios patenka į kitus biudžeto skirsnius, sąmatas ir todėl su kai kuriomis išimtimis atitinka jų finansinius poreikius; todėl mano, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas turėtų žalingą poveikį susijusių institucijų darbui ir atitinkamai jų labai svarbiam indėliui į Sąjungos veikimą; atsižvelgdamas į tai, siūlo beveik visais atvejais vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas, be kita ko, atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Europos išorės veiksmų tarnybos etatų planus; laikydamasis džentelmeniško susitarimo, nekeičia Tarybos svarstymo, susijusio su Taryba ir Europos Vadovų Taryba;

61.  mano, kad nedaugeliu atvejų ir atsižvelgiant į institucijų sąmatas būtina padidinti biudžeto eilučių sumas, palyginti su biudžeto projektu, ir patarti steigti papildomus etatus; todėl siūlo:

   a) Teisingumo Teismui dėl jo didėjančio darbo krūvio vėl įrašyti Teismo sąmatoje pasiūlytus 11 etatų (7 AD ir 4 AST etatai), kurių Komisija neįtraukė į biudžeto projektą, ir numatyti darbo užmokesčiui ir išmokoms būtinus asignavimus;
   b) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui skirti daugiau asignavimų į kelias eilutes, nei numatyta biudžeto projekte, kad būtų išlaikytas panašus į praėjusių metų asignavimų lygis;
   c) Europos ombudsmenui įrašyti dar du AD etatus, palyginti su biudžeto projektu, ir šiek tiek sumažinti lėšas pagal tris biudžeto eilutes siekiant subalansuoti sumas, vėl įrašytas į kitas dvi eilutes;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0210.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0326.
(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0417.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 24 d.Teisinis pranešimas