Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2886(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0123/2019

Debatai :

PV 23/10/2019 - 7
CRE 23/10/2019 - 7

Balsavimas :

PV 24/10/2019 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0049

Priimti tekstai
PDF 157kWORD 47k
Ketvirtadienis, 2019 m. spalio 24 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Turkijos karinė operacija šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmės
P9_TA-PROV(2019)0049RC-B9-0123/2019

2019 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių (2019/2886(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2019 m. spalio 17 d. išvadas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2019 m. spalio 14 d. išvadas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus, ypač į jos 2019 m. spalio 9 d. pareiškimą dėl pastarojo meto įvykių šiaurės rytų Sirijoje ir į jos pastabas, pareikštas atvykus į spaudos konferenciją, vykusią po 2019 m. spalio 14 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio, bei tos spaudos konferencijos metu,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos ir į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 18 d. paskelbtą Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Europos Parlamento ir Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetų pirmininkų bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Turkijos ir JAV 2019 m. spalio 17 d. bendrą pareiškimą dėl šiaurės rytų Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės atstovo spaudai Ruperto Colville 2019 m. spalio 11 ir 15 d. pareiškimus dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į NATO generalinio sekretoriaus 2019 m. spalio 14 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Arabų Lygos 2019 m. spalio 12 d. pranešimą dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. paskelbtą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES strategijos dėl Sirijos elementai“ (JOIN(2017)0011) ir į 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir visas Jungtinių Tautų konvencijas, kurių šalys yra Turkija ir Sirija,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač į 2015 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 2254 (2015), taip pat į 2012 m. Ženevos komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/248, kuria įsteigiamas Tarptautinis nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo steigiamuosius dokumentus, taip pat į precedentą, kurį sukūrė Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai, Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Ruandai ir Specialiojo tribunolo Libanui bei panašių tarptautinių tribunolų įsteigimas,

–  atsižvelgdamas į Irano, Rusijos ir Turkijos 2017 m. gegužės 6 d. pasirašytą memorandumą dėl deeskalacijos zonų sukūrimo Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. NATO sutartį,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos(2), kurioje Parlamentas rekomendavo Komisijai ir Tarybai pagal derybų programą oficialiai sustabdyti visas derybas su Turkija dėl narystės ES,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi po JAV Prezidento Donaldo Trumpo sprendimo išvesti JAV karines pajėgas iš šiaurės rytų Sirijos Turkija, pažeisdama tarptautinę teisę, 2019 m. spalio 9 d. pradėjo karinę invaziją į Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) kontroliuojamus Sirijos regionus (operacija „Taikos pavasaris“); kadangi dėl to abiejose sienos pusėse žuvo daug civilių ir kariškių ir, remiantis Jungtinių Tautų šaltiniais, savo gyvenamąsias vietas paliko ne mažiau kaip 300 000 piliečių, įskaitant 70 000 vaikų; kadangi, nepaisant ES vienybės šiuo klausimu, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dar nesiėmė jokių veiksmų dėl krizės;

B.  kadangi 2019 m. spalio 18 d. JAV ir Turkija paskelbė apie nedelsiant įsigaliojusias penkių dienų paliaubas Sirijos pasienio regione; kadangi šis susitarimas yra laikinas, nes Turkija nesutinka iš šiaurės rytų Sirijos išvesti savo pajėgų; kadangi susitarimo dėl ugnies nutraukimo įgyvendinimo padėtis tebėra neaiški; kadangi 2019 m. spalio 22 d. įvyko prezidentų R. T. Erdoğano ir V. Putino susitikimas;

C.  kadangi Taryba pasmerkė Turkijos operaciją ir įsipareigojo imtis pradinių veiksmų, susijusių su ginklų pardavimu Turkijai; kadangi keletas ES valstybių narių jau oficialiai sustabdė ginklų pardavimą Turkijai pagal 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/CFSP, kuria nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(3), nuostatas;

D.  kadangi dėl padėties Sirijoje Taryba pradėjo taikyti keletą ribojamųjų priemonių asmenims, atsakingiems už civilių gyventojų represijas Sirijoje, taip pat su jais susijusiems asmenims ir subjektams; kadangi JAV, reaguodamos į Turkijos vykdomą karinį puolimą šiaurės Sirijoje, nustatė sankcijas Turkijos ministerijoms ir vyresniesiems valdžios pareigūnams;

E.  kadangi ši vienašalė Turkijos karinė operacija neturi jokio teisinio pagrindo ir tik stiprina aštuonių metų trukmės konfliktą Sirijoje; kadangi šios operacijos pasekmės smarkiai kenkia Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos pastangoms, kuriose SDF pajėgos vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį, nes kovoja su vis dar veikiančiomis ISIS kovotojų pajėgomis;

F.  kadangi oficiali ES pozicija yra tęsti įsipareigojimą užtikrinti Sirijos valstybės vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą; kadangi šie tikslai gali būti užtikrinti tik vykdant tikrą politinį pereinamąjį procesą pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254 ir 2012 m. Ženevos komunikatą, dėl kurio Jungtinių Tautų vadovaujamo Ženevos proceso metu susitarė Sirijos konflikto šalys; kadangi, remiant Jungtinėms Tautoms, Sirijos Arabų Respublikos vyriausybė ir Sirijos derybų komisija pasiekė susitarimą, kad būtų sukurtas patikimas, subalansuotas ir įtraukus konstitucinis komitetas, kuris turėtų palengvinti politinį Sirijos karo sprendimą ir kuris dabar gali neveikti dėl vienašalių Turkijos karinių veiksmų;

G.  kadangi esama konkrečių pranešimų apie civilių gyventojų nužudymus, bauginimus, netinkamą elgesį su jais, jų pagrobimą bei namų grobstymą ir konfiskavimus, kuriuos vykdo Turkijos remiamos ginkluotos grupuotės, taip pat pranešama, kad tų grupuočių nariai prievarta iškrausto iš namų arba kontrolės punktuose sulaiko civilius, kurie kaltinami naryste tam tikrose kurdų grupėse; kadangi, pasak Jungtinių Tautų, esama pranešimų apie tai, kad Turkiją palaikančiai ginkluotai grupuotei „Ahrar al-Sharqiya“ priklausantys kovotojai vykdė neteismines egzekucijas; kadangi pranešama, jog „Ahrar al-Sharqiya“ kovotojai kankino ir nužudė žinomą kurdų politikę Hevrin Khalaf;

H.  kadangi išvedus JAV karines pajėgas 2019 m. spalio 14 d. Basharo al-Assado kariai po to, kai kurdų pajėgos, siekdamos sulaikyti Turkijos puolimą, tarpininkaujant Rusijai sudarė susitarimą, pirmą kartą per septynerius metus įžengė į keletą šiaurės rytų Sirijos miestų; kadangi vis dar nėra tikslios informacijos apie susitarimą tarp Damasko ir kurdų; kadangi, remiantis dar nepatikrintais pranešimais, Rusijos kariai patruliuoja priešakinėse linijose tarp Turkijos ir Sirijos kariuomenės pozicijų, siekdamos jas atskirti;

I.  kadangi Turkijos remiamos pajėgos tariamai naudojo ginklus, užtaisytus baltuoju fosforu; kadangi Tal Tamro ir Al-Hasakaho ligoninių nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti stipriai chemikalais apdeginti vaikai; kadangi Turkija paneigė šiuos kaltinimus; kadangi SDF paragino tarptautines organizacijas atsiųsti ekspertų šiam klausimui ištirti; kadangi Jungtinių Tautų cheminių ginklų inspektoriai paskelbė, kad po šių kaltinimų pradėjo rinkti informaciją;

J.  kadangi pažeidimai, kuriuos Sirijos konflikto metu padarė B. al-Assado režimas ir jo sąjungininkai, ISIL („Da'esh) bei kitos teroristų grupės apima antpuolius naudojant cheminio ginklą, atakas prieš civilius, žudymus be teismo, kankinimą ir netinkamą elgesį, priverstinius dingimus, masinius ir savavališkus suėmimus, kolektyvines bausmes, išpuolius prieš medicinos darbuotojus ir maisto, vandens ir medicininės pagalbos tiekimo nutraukimą; kadangi šie nusikaltimai prilygsta karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui, bet iki šiol vykdomi nebaudžiami;

K.  kadangi pranešama, kad šimtai SDF kalintų įtariamų „Da’esh“ narių, tarp kurių yra ir ES piliečių, su šeimomis pabėgo Turkijai vykdant puolimą; kadangi vienas iš pagrindinių regiono ir ES saugumo prioritetų – užkirsti jiems kelią grįžti į kovą ir skleisti terorą; kadangi SDF teigia, kad turi suėmusios apie 10 000 grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų; kadangi iš tūkstančių Europos vaikų, gimusių grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojams, šiuo metu didžioji dauguma gyvena trijose skirtingose šiaurės rytų Sirijoje esančiose stovyklose (Al Holo, Rojo ir Ein Issos), kurioms itin didelį poveikį daro Turkijos puolimas;

L.  kadangi saugių ‏zonų Sirijoje nustatymas kelia didelį susirūpinimą dėl konflikto metu perkeltų asmenų ir asmenų, kurie galėtų būti perkelti iš Turkijos, saugumo; kadangi priverstinis gyventojų perkėlimas, įskaitant demografinių pokyčių tikslais, yra aiškus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, laikytinas nusikaltimu žmoniškumui, ir gali sukelti demografinius ir etninius pokyčius; kadangi vykstant kariniams konfliktams saugios zonos civiliams gyventojams dažnai tampa karo zonomis;

M.  kadangi remiantis patikimais liudijimais pranešama, kad įvairiose provincijose nuo 2019 m. liepos mėn. Turkijos valdžios institucijos savavališkai sulaikė ir priverstinai į šiaurės rytų Siriją sugrąžino daugybę Sirijos gyventojų, pažeisdamos Turkijos tarptautinę pareigą negrąžinti nė vieno asmens į tą vietą, kurioje jam kiltų realus persekiojimo, kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio pavojus arba grėsmė gyvybei;

N.  kadangi nuo karinės intervencijos pradžios Turkijos valdžios institucijos, remdamosi Turkijos įstatymais dėl kovos su terorizmu, taiko griežtas represijas visiems, kurie kritiškai vertina karinę operaciją; kadangi Turkijos valdžios institucijos ėmėsi tirti daugiau nei 500 socialinės žiniasklaidos paskyrų, kurių savininkus kaltina teroristinės propagandos platinimu; kadangi, pasak Turkijos vidaus reikalų ministro, už savo įrašus socialinėje žiniasklaidoje, kuriuose kvestionavo operaciją, jau sulaikytas 121 asmuo; kadangi nuo operacijos pradžios suimta daugiau nei 150 Liaudies demokratinės partijos (HDP) narių;

O.  kadangi dauguma tarptautinės pagalbos organizacijų buvo priverstos nutraukti veiklą ir evakuoti tarptautinius darbuotojus dėl grėsmės jų saugumui; kadangi kliūčių saugiam, netrukdomam ir tvariam humanitarinės pagalbos tiekimui, evakuacijai ir medicininei priežiūrai sudarymas taip pat yra tarptautinės humanitarinės teisės ir keleto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas; kadangi Jungtinės Tautos ir jų partneriai toliau teikia humanitarinę pagalbą dešimtims tūkstančių dėl smurto perkeltų asmenų;

P.  kadangi tarptautinės bendruomenės ir atskirų valstybių pareiga – reikalauti atsakomybės iš tų, kurie atsakingi už tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus Sirijos konflikto metu, be kita ko, taikant visuotinės jurisdikcijos principą bei nacionalinės teisės nuostatas; kadangi tai gali būti padaryta veikiančiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose ir tribunoluose arba dar neįsteigtuose ad hoc tarptautiniuose baudžiamuosiuose tribunoluose;

Q.  kadangi Turkijos ir ES muitų sąjunga įsigaliojo 1995 m. ir nuo tada nebuvo keista; kadangi dėl to dvišalės prekybos vertė išaugo daugiau nei keturis kartus; kadangi 2018 m. Turkija iš viso buvo penkta pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES yra svarbiausia Turkijos prekybos partnerė ir pagrindinė tiesioginių užsienio investicijų (TUI) partnerė; kadangi 2018 m. ES sustabdė iniciatyvą modernizuoti muitų sąjungą dėl nerimą keliančių politinių įvykių Turkijoje;

R.  kadangi Turkija tebėra viena iš pagrindinių ES partnerių, NATO narė ir svarbi veikėja Sirijos krizės metu ir regione; kadangi NATO sutarties 1 straipsnyje numatyta, kad jos šalys įsipareigoja spręsti visus tarptautinius ginčus, kurie su jomis gali kilti, taikiomis priemonėmis, kad nekiltų pavojus tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui, ir savo tarptautinėje politikoje įsipareigoja susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos panaudojimo tokiu būdu, kuris būtų nepriimtinas siekiant Jungtinių Tautų užsibrėžtų tikslų;

1.  griežtai smerkia vienašalę Turkijos karinę intervenciją šiaurės rytų Sirijoje, kuri yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas, kenkia viso regiono stabilumui bei saugumui ir dėl kurios dar labiau kenčia žmonės, kurie jau nukentėjo nuo karo, masiškai perkeliami civiliai gyventojai ir gali vėl iškilti grupuotė „Da’esh“, kuri tebekelia grėsmę Sirijos, Turkijos, platesnio regiono bei viso pasaulio saugumui, taip pat trukdoma gauti humanitarinę pagalbą;

2.  primygtinai ragina Turkiją nedelsiant ir galutinai nutraukti savo karinę operaciją Sirijos šiaurės rytuose ir išvesti visas savo pajėgas iš Sirijos teritorijos; pabrėžia, kad karinė operacija nepadės išspręsti pagrindinių šalies saugumo problemų; reikalauja visapusiškai laikytis humanitarinės teisės, įskaitant civilių gyventojų apsaugą, ir leisti vietos ir tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms nekliudomai veikti;

3.  solidarizuojasi su kurdų tauta ir visais kitais regiono gyventojais; pabrėžia svarbų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF), ypač moterų, indėlį padedant kovoje su grupuote „Da’esh“ ir dar kartą patvirtina laisvės ir pilietinių teisių svarbą kurdų daugumos gyvenamo Sirijos regiono socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo raidai;

4.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai perduoti ES poziciją Turkijos valdžios institucijoms ir padėti pagrindą tvirtam ir išsamiam ES atsakui į šią krizę; ragina jį pradėti dialogą su Turkijos valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti greitą padėties deeskalavimą ir rasti tvarų krizės sprendimą; pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais Jungtinėse Tautose, turėtų apsvarstyti visas galimybes;

5.  atkreipia dėmesį į JAV ir Turkijos 2019 m. spalio 17 d. susitarimą dėl laikino ugnies nutraukimo; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad susitarimo nuostatomis įteisinama Turkijos okupacija „saugioje zonoje“ šiaurės rytų Sirijoje; be to, reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad susitarime reikalaujama ne tik perkelti kurdų, jazidų ir asirų, taip pat turkmėnų, armėnų, arabų ir kitoms mažumoms priklausančius vietos gyventojus, bet ir apgyvendinti juos teritorijose, kuriose daugumą sudaro arabai, o dėl to gali kilti nauja įtampa ir grėsmės civilių gyventojų saugumui;

6.  primygtinai reikalauja, kad Sirijos konfliktas pasauliniu mastu būtų išspręstas politinėmis priemonėmis, remiantis Sirijos valstybės vienybės, suverenumo ir teritorinio vientisumo pripažinimu, visapusiškai gerbiant visų Sirijos visuomenės etninių ir religinių grupių teises, laikantis JTungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2254 ir 2012 m. Ženevos komunikato nuostatų, dėl kurių Sirijos konflikto šalys susitarė Jungtinių Tautų vadovaujamo Ženevos proceso metu ir kuriomis numatytas pagrindas tikram politiniam pereinamajam laikotarpiui;

7.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Konstitucinio komiteto veiklos pradžią ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sirijai Geiro O. Pederseno pastangas, kurios turėtų užtikrinti patikimą, subalansuotą ir įtraukų pagrindą politiniam procesui, kuriame be išorės subjektų kišimosi turėtų dalyvauti Sirijos piliečiai; ragina į šį procesą visapusiškai įtraukti visus susijusius subjektus iš šiaurės rytų Sirijos; primena, jog konflikto sprendimas, pasiektas karinėmis priemonėmis, negali būti ilgalaikis, ir ragina visas jo šalis visapusiškai laikytis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, kuriose reikalaujama, kad visos šalys nedelsdamos nutrauktų karo veiksmus ir visas apsiaustis, užtikrintų visapusišką ir nevaržomą humanitarinės pagalbos teikimą visoje šalyje bei humanitarinės pagalbos darbuotojų apsaugą; ragina valstybes nares dar kartą paraginti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją, kuria remdamasi Taryba galėtų tikslingai galiausiai siekti Jungtinių Tautų vadovaujamos saugumo zonos šiaurės Sirijoje sukūrimo ten gyvenančių žmonių naudai;

8.  dar kartą pabrėžia sunkias pasekmes, kurias tolesnis padėties regione eskalavimas ir destabilizavimas sukels tiek regione, tiek ES – sustiprės grėsmės saugumui, humanitarinės krizės ir migracijos srautai; ragina Komisiją visais aspektais parengti ES kuo geriau reaguoti į bet kokią galimą padėties pokytį ir informuoti Europos Parlamentą apie galimas tolesnio eskalavimo ir destabilizacijos regione pasekmes;

9.  apgailestauja, kad 2019 m. spalio 14 d. Užsienio reikalų taryba negalėjo susitarti dėl ES masto ginklų embargo Turkijai; vis dėlto palankiai vertina įvairių ES valstybių narių sprendimą sustabdyti ginklų eksporto licencijų teikimą Turkijai, tačiau primygtinai ragina jas užtikrinti, kad sustabdymas taip pat būtų taikomas pristatymui, kuriam jau suteikta licencija, ir dar nepristatytoms prekėms; be kita ko, pakartoja, kad visos valstybės narės turi griežtai taikyti Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/CFSP dėl ginklų eksporto nustatytas taisykles, įskaitant griežtą ketvirtojo kriterijaus dėl regioninio stabilumo taikymą; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, kol vykdoma Turkijos karinė operacija Sirijoje ir ten yra Turkijos pajėgos, pradėti įgyvendinti iniciatyvą, kuria siekiama Turkijai nustatyti visapusišką ES masto ginklų embargą, įskaitant dvejopo naudojimo technologijų prekes, atsižvelgiant į rimtus įtarimus dėl tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų;

10.  ragina Tarybą nustatyti tikslines sankcijas ir draudimą išduoti vizas Turkijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus dabartinės karinės intervencijos metu, taip pat pateikti panašų pasiūlymą dėl Turkijos pareigūnų, atsakingų už pagrindinių teisių suvaržymus Turkijoje; primygtinai ragina visas valstybes nares užtikrinti visapusišką atitiktį Tarybos sprendimui 2013/255/BUSP(4) dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, visų pirma dėl sąraše nurodytų asmenų turto įšaldymo ir asmenų, kurie turi naudos iš Sirijos režimo arba jį remia, priėmimo apribojimų;

11.  griežtai atmeta Turkijos planus nustatyti vadinamąją saugią zoną palei šiaurės rytų Sirijos sieną; pabrėžia, kad bet koks priverstinis Sirijos pabėgėlių ar šalies viduje perkeltų asmenų perkėlimas į šią sritį būtų sunkus konvencinės tarptautinės pabėgėlių teisės, tarptautinės humanitarinės teisės ir negrąžinimo principo pažeidimas; primena, kad bet koks pabėgėlių sugrąžinimas turi būti saugus, vykdomas savanorišku pagrindu ir oriai, taip pat tai, kad dabartinėmis aplinkybėmis toks perkėlimas visiškai neįmanomas; primygtinai ragina užtikrinti, kad šiose teritorijose nebūtų teikiama jokia ES parama stabilizacijai ar vystymuisi; pabrėžia, kad etninės ir religinės grupės Sirijoje turi teisę oriai ir saugiai ir toliau gyventi savo istorinėse ir tradicinėse gimtinėse arba į jas grįžti;

12.  ragina Tarybą apsvarstyti galimybę patvirtinti tinkamas ir tikslines ekonomines priemones prieš Turkiją, kurios neturėtų daryti poveikio pilietinei visuomenei ar žmonėms, kuriems jau stipriai nukentėjo nuo šalies ekonomikos krizės, Sirijos pabėgėlių padėčiai arba Turkijos studentų tolesniam dalyvavimui Europos mainų programose, pvz., „Erasmus +“; ragina Tarybą atgrasymo tikslais, siekiant išvengti tolesnio padėties šiaurės rytų Sirijos eskalavimo, apsvarstyti prekybos lengvatų taikymo sustabdymą pagal susitarimą dėl žemės ūkio produktų ir, kraštutiniu atveju, sustabdyti ES ir Turkijos muitų sąjungos taikymą;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais dėl pagarbos žmogaus teisėms trūkumo Parlamentas aktyviai siekė sumažinti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) II finansavimą; daro išvadą, kad pastarojo meto veiksmai, kurių ėmėsi Turkijos valdžios institucijos, pažeidžia Europos vertybes; ragina Komisiją užtikrinti, jog ES lėšomis nebūtų naudojamasi siekiant finansuoti dabar vykdomą karinę operaciją ar sudaryti palankesnes sąlygas Sirijos pabėgėlių priverstiniam grąžinimui į vadinamąją „saugią zoną“;

14.  yra labai susirūpinęs dėl įtarimų, kad Turkijos pajėgos ir (arba) jų sąjungininkai naudoja prieš civilius baltąjį fosforą, o tai draudžiama pagal tarptautinę teisę; visapusiškai remia Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) veiklą, kuri pradėjo tyrimą dėl galimo baltojo fosforo naudojimo; ragina atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn;

15.  ragina Turkiją užtikrinti atsakomybę už savo sąjungininkių karinių grupuočių įvykdytus žiaurumus, įskaitant Hevrin Khalaf nužudymą ir kitus neteisminius nužudymus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares paremti įrodymų apie visus pažeidimus šiaurės rytų Sirijoje rinkimo procesą bei tvirtai reikalauti, kad jie būtų nuodugniai ir nešališkai ištirti, o jų vykdytojai – patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

16.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pranešimų, kad vykstant Turkijos puolimui šimtai ISIS kalinių, įskaitant daugelį užsienio kovotojų, bėga iš stovyklų šiaurės Sirijoje, o dėl to didėja ISIS atgimimo rizika; ragina ES valstybes nares parengti nenumatytų atvejų planus, susijusius su grėsme saugumui, kurią kelia galimas ISIS užsienio kovotojų sugrįžimas, taip pat vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal tarptautinius standartus, taikomus tokių asmenų įvykdytiems žiaurumams; ragina nacionalines žvalgybos tarnybas ir saugumo tarnybas būti budresnėms reaguojant į galimą užsienio kovotojų ir jų šeimų sugrįžimą;

17.  yra susirūpinęs dėl dramatiškos Europos vaikų, gimusių grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojams šiaurės Sirijoje, padėties ir jų likimo; ragina valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į šių vaikų padėtį ir poreikius, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės; ragina valstybes nares, priimant visus su vaikais susijusius sprendimus, visų pirma atsižvelgti į vaiko interesus;

18.  dar kartą patvirtina, kad remia Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos, kurios partnerė yra Turkija, pastangas; pabrėžia, kad koalicija ir Sirijos partnerių pajėgos padarė didelę pažangą vykdant kampaniją, kuria siekiama nugalėti „Da’esh“ Sirijoje, tačiau reiškia susirūpinimą, kad vienašališki Turkijos kariniai veiksmai kenkia šiai pažangai;

19.  teigiamai vertina ES įsipareigojimą nuolat teikti humanitarinę pagalbą Sirijos kaimynėms, visų pirma Jordanijai, Libanui, Turkijai, Irakui ir Egiptui, kurios vis dar priima milijonus pabėgėlių; mano, jog nepriimtina, kad Turkijos Prezidentas Recep Tayyip Erdoğan pabėgėlius naudoja kaip ginklą ir jais naudojasi ES šantažuoti; ragina valstybes nares parodyti daug tvirtesnį įsipareigojimą dalytis atsakomybe, kad pabėgėliai, bėgantys iš Sirijos karo zonų, galėtų rasti apsaugą ne tik artimiausiame kaimyniniame regione (juos perkeliant); pabrėžia, kad reikia visapusiškai laikytis negrąžinimo principo; ragina ES ir valstybes nares teikti papildomą finansavimą Irako Kurdistano regiono vyriausybei, kad ji galėtų susidoroti su pabėgėlių iš Sirijos srautu;

20.  pripažįsta, kad Turkija turi teisėtų nuogąstavimų dėl saugumo, tačiau primygtinai reikalauja, kad jie būtų sprendžiami ne kariniais veiksmais, o politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, laikantis tarptautinės teisės, įskaitant humanitarinę teisę;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Turkijai, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims, taip pat pasirūpinti, kad šis tekstas būtų išverstas į arabų ir turkų kalbas.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0215.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0200.
(3) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(4) 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013 6 1, p. 14).

Atnaujinta: 2019 m. spalio 25 d.Teisinis pranešimas