Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 4 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115 ir 116 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į EBPO 2015 m. spalio mėn. BEPS veiksmų planą ir ypač į jo 1 veiksmą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. EBPO darbo programą siekiant parengti bendrą sprendimą dėl mokesčių srities iššūkių, kylančių dėl ekonomikos skaitmeninimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. EBPO viešų konsultacijų dokumentus, atitinkamai „Sekretoriato pasiūlymas dėl Vieningo metodo pagal pirmąjį ramstį“ ir „Pasiūlymas dėl visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija („GloBE“). Antrasis ramstis“ (abu pasiūlymus pateikė EBPO sekretoriatas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. TAXE komiteto rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(1), 2016 m. liepos 6 d. TAX2 komiteto rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(2), 2017 m. gruodžio 13 d. PANA komiteto rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(3) ir 2019 m. kovo 26 d. TAX3 komiteto rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į kiekvieną iš pirmiau išvardytų Europos Parlamento rezoliucijų(6),

–  atsižvelgdamas į įvairių aukščiausiojo lygio G7, G8 ir G20 susitikimų, susijusių su tarptautinio apmokestinimo klausimais, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo politikos dokumentą „Įmonių apmokestinimas pasaulio ekonomikoje“(7),

–  atsižvelgdamas į daugybę tyrimų žurnalistų atskleistų faktų, pavyzdžiui, į „LuxLeaks“, Panamos dokumentus, „Rojaus dokumentus“, ir į pastaruoju metu kilusius „cum‑ex“ skandalus, taip pat pinigų plovimo atvejus, į kuriuos visų pirma įsivėlę Danijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės bankai,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautinių mokesčių klausimams. Uždaviniai ir jų sprendimo būdai“(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių tema(9),

–  atsižvelgdamas į įrodymus, kuriuos TAX3 komitetas surinko surengęs 34 klausymus su ekspertais arba keisdamasis nuomonėmis su Komisijos nariais ir ministrais ir per misijas į Jungtines Amerikos Valstijas, Latviją, Meno Salą, Estiją ir Daniją,

–  atsižvelgdamas į atnaujintą ir tvirtesnę pelno mokesčio sistemą, nustatytą per šią kadenciją, ypač į kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I(10) ir ATAD II(11)),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, kurie dar nepriimti, visų pirma dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės (B(K)PMB)(12), skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinio(13) ir viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR)(14), taip pat į Parlamento poziciją dėl šių pasiūlymų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtą rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso(15) ir į reguliarias Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) ataskaitas ECOFIN Tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatą dėl naujų reikalavimų dėl kovos su mokesčių vengimu ES teisės aktuose, kuriais visų pirma reglamentuojamos finansavimo ir investavimo operacijos (C(2018)1756),

–  atsižvelgdamas į Komisijos vykdomus valstybės pagalbos tyrimus ir sprendimus(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024), kuriame Komisija ragina pirmauti rodant pavyzdį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 28 d. pirmininkaujančios valstybės pranešimą „Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas. Dabartinė padėtis“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(17),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ (COM(2019)0008),

–  atsižvelgdamas į už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakingos vykdomosios pirmininko pavaduotojos, už piliečiams naudingą ekonomiką atsakingo vykdomojo pirmininko pavaduotojo ir už ekonomikos ir pinigų politikos reikalus bei eurą atsakingo Komisijos nario įgaliojamuosius raštus ir klausymus(18),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Sąžiningas apmokestinimas skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje. BEPS 2.0 (O-000040/2019 – B9‑0060/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dabartinės tarptautinės pelno mokesčio taisyklės gali būti neveiksmingos ir gali reikėti jas atnaujinti, nes jos buvo nustatytos XX a. pradžioje ir nebuvo pritaikytos prie skaitmeninės ekonomikos uždavinių, todėl šalys imasi vienašalių priemonių šiems uždaviniams spręsti;

B.  kadangi po 2008–2009 m. finansų krizės ir daugybės žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų atskleistų mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo praktikos pavyzdžių G 20 šalys susitarė šias problemas spręsti visame pasaulyje EBPO lygmeniu įgyvendinant mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) projektą, kurio pagrindu buvo parengtas BEPS veiksmų planas; kadangi taikant EBPO BEPS taisykles aktyviai dalyvaujama ir įsipareigojama įvairiais lygmenimis;

C.  kadangi priėmus BEPS veiksmų planą pavyko rasti bendrą sutarimą daugeliu aspektų kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu; kadangi vis dėlto nebuvo pasiektas susitarimas dėl ekonomikos skaitmeninimo keliamų su mokesčiais susijusių uždavinių sprendimo, todėl 2015 m. buvo parengta atskira galutinė BEPS 1 veiksmo ataskaita;

D.  kadangi Europos Parlamentas savo TAXE, TAX2, TAX3 ir PANA rezoliucijose, taip pat savo nuomonėje dėl bendros pelno mokesčio bazės ne kartą ragino reformuoti tarptautinę pelno mokesčių sistemą, kad būtų kovojama su mokesčių slėpimu ir vengimu bei dėl skaitmeninės ekonomikos kylančiais apmokestinimo uždaviniais, ir ragino Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl bendros Europos pozicijos EBPO / G 20 lygmeniu arba imtis veiksmų ES lygmeniu, jei neįmanoma pasiekti tarptautinio susitarimo;

E.  kadangi 2018 m. vykusiose derybose dėl tarptautinio susitarimo sudarymo Europos Komisija pateikė du pasiūlymus, susijusius su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu; kadangi Europos Parlamentas pritarė šiems pasiūlymams, tačiau Taryba jų nepriėmė dėl to, kad keletas valstybių narių tam prieštaravo, todėl nebuvo galima pasiekti vieningo susitarimo dėl: trumpalaikio sprendimo, kuriuo nustatomas skaitmeninių paslaugų mokestis (SPM), ir ilgalaikio sprendimo, kuriuo apibrėžiama reikšminga skaitmeninė veiklavietė (RSV), kuriuos susiejus būtų nustatytas įmonių apmokestinimas ir kuriais būtų pakeistas SPM;

F.  kadangi, remiantis G 20 finansų ministrų 2017 m. kovo mėn. suteiktais įgaliojimais, pagal EBPO / G 20 įtraukiąją kovos su BEPS programą, kurią įgyvendina Skaitmeninės ekonomikos darbo grupė, 2018 m. kovo mėn. buvo pateikta tarpinė ataskaita „Su skaitmeninimu susiję mokestiniai iššūkiai“;

G.  kadangi 2019 m. gegužės mėn. pagal Įtraukiąją programą buvo priimta Darbo programa siekiant sutarimo, kurią patvirtino G 20, kad iki 2020 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;

H.  kadangi pagal Įtraukiąją programą buvo siūloma suskirstyti narių pasiūlymus, kuriais sprendžiami aktualūs skaitmeninimo keliami uždaviniai, į du ramsčius: pirmasis ramstis sutelkiamas į apmokestinimo teisių paskirstymą taikant naujas pelno paskirstymo ir susietumo taisykles, o antruoju ramsčiu sprendžiamos likusios BEPS problemos, nustatant minimalaus apmokestinimo lygio užtikrinimo priemones;

I.  kadangi 2019 m. spalio 9 d. EBPO sekretoriatas, remdamasis savo pasiūlymu dėl „vieningo metodo“, pradėjo viešas konsultacijas, kad būtų pasiektas sutarimas dėl trijų pagal pirmąjį ramstį nustatytų alternatyvų; kadangi 2019 m. spalio 18 d. G 20(19) nariai teigiamai įvertino EBPO sekretoriato pastangas siekiant įgyvendinti siūlomą vieningą metodą pagal pirmąjį ramstį, bet oficialiai nepritarė pasiūlymui; kadangi 2019 m. lapkričio 8 d. EBPO sekretoriatas pradėjo viešas konsultacijas dėl „GloBE“ pasiūlymo pagal antrąjį ramstį;

J.  kadangi sąžininga ir veiksminga mokesčių sistema yra labai svarbi kovojant su nelygybe ir užtikrinant tikrumą bei stabilumą, kurie yra būtina konkurencingumo sąlyga, taip pat vienodas konkurencijos sąlygas įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms; kadangi sąžininga ir veiksminga mokesčių sistema taip pat yra labai svarbi valstybėms narėms užtikrinant mokestines pajamas, suteikiančias joms galimybę įgyvendinti patikimą politiką, kuri naudinga visai ES dėl padidėjusio stabilumo;

K.  kadangi nominalūs pelno mokesčio tarifai ES lygmeniu sumažėjo nuo vidutiniškai 32 proc. 2000 m. iki 21,7 proc. 2019 m.(20), t. y. sumažėjo 32 proc.; kadangi šis sumažėjimas gali turėti įtakos ES gerovės valstybių tvarumui ir galimą šalutinį poveikį kitoms šalims; kadangi 22 iš 38 šalių, kurios dalyvavo apklausoje rengiant 2018 m. EBPO mokesčių politikos reformos ataskaitą(21), jau taiko 25 proc. arba mažesnį teisės aktais nustatytą įmonių pelno mokesčio tarifą, o 2000 m. tokių šalių buvo šešios;

L.  kadangi kai kuriose ataskaitose pagal šalis Komisija išreiškė kritiką dėl nacionalinių mokesčių sistemų trūkumų, kurie sudaro palankesnes sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, teigdama, kad tai kenkia Europos bendrosios rinkos vientisumui;

M.  kadangi tarptautinių įmonių (TĮ) vertės grandinėse laipsniškai pereinama nuo materialiosios produkcijos prie nematerialiojo turto, kaip rodo pastarųjų penkerių metų autorinių atlyginimų ir licencijų mokesčių pajamų santykiniai augimo rodikliai (beveik 5 proc. kasmet), palyginti su prekyba prekėmis ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (mažiau nei 1 proc. per metus); kadangi kai kuriose valstybėse narėse TĮ nemoka beveik jokių mokesčių, pasinaudodamos teisėtomis mokesčių planavimo strategijomis, nepaisant jų gausaus skaitmeninio turinio ir tose valstybėse narėse gaunamų didelių pajamų;

N.  kadangi perkeliant apmokestinimo srities kompetenciją iš nacionalinio į ES lygmenį būtų būtina keisti Sutartį;

Bendras sutarimas dėl mokesčių srities uždavinių, kylančių dėl ekonomikos skaitmeninimo

1.  pažymi, kad įgyvendinant BEPS veiksmų planą, taip pat pasitelkiant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, pasiekta pažangos, tačiau pripažįsta, kad kai kurie uždaviniai, visų pirma susiję su globalizacija ir ekonomikos skaitmeninimu, vis dar nėra išspręsti;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kovos su mokesčių vengimu direktyva buvo pasiekta daugiau nei BEPS veiksmų planu, ypač atsižvelgiant į naujas ES kontroliuojamų užsienio įmonių taisykles, pagal kurias galima apmokestinti pelną, laikomą mokesčių rojuose, ES šalyje, kurioje įsikūrusi tarptautinės įmonės būstinė; pažymi, kad šiomis priemonėmis ribojamas agresyvus mokesčių planavimas ir mokesčių vengimas; ragina naująją Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, išnagrinėti galimus naujus šios direktyvos apėjimo būdus ir prireikus pateikti naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų kovojama su tokiais metodais;

3.  primena, kad ES pasiūlymai dėl B(K)PMB taip pat yra daug platesnio užmojo nei EBPO alternatyvos ES lygmeniu, ypač tuo atveju, kai nukrypstama nuo atskiro subjekto principo; primena Parlamento poziciją dėl B(K)PMB;

4.  mano, kad ES pasiūlymai dėl B(K)PMB yra naudingi ir įmonėms, ir piliečiams, nes jais būtų supaprastinta mokesčių sistema ir padedama kovoti su mokesčių vengimu; pabrėžia konsolidavimo svarbą siekiant mažinti administracinę naštą, reikalavimų laikymosi sąnaudas ir mokestines kliūtis tarpvalstybinėms įmonėms ES ir pašalinti poreikį taikyti sudėtingą sandorių kainodaros tvarką; todėl primygtinai ragina Tarybą skubiai patvirtinti abu pasiūlymus;

5.  primena, kad ES pirmoji dėjo pastangas sprendžiant mokesčių srities uždavinius, kylančius dėl skaitmeninimo, visų pirma pateikdama pasiūlymus dėl B(K)PMB, SPM ir RSV;

6.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nesugebėjo susitarti dėl bendro požiūrio į B(K)PMB, SPM ir RSV; pažymi, kad EBPO siekia išspręsti mokesčių srities uždavinius, susijusius su ekonomikos skaitmeninimu, ir iki 2020 m. pabaigos pasiekti sutarimo pagrindu pagrįstą ilgalaikį sprendimą; mano, kad visuotinis sprendimas būtų veiksmingiausias sprendžiant šiuos uždavinius;

7.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės nustatė arba svarsto galimybę nacionaliniu lygmeniu nustatyti DST arba RSV kaip galimą regresinį sprendimą, jei nei EBPO, nei ES derybos nebus sėkmingos;

8.  teigimai vertina pagal Įtraukiąją programą parengtą Darbo programą kaip svarbų žingsnį siekiant tarptautinio susitarimo EBPO / ĮP dėl tarptautinės pelno mokesčio sistemos reformos, kurios reikalauja Parlamentas;

9.  teigiamai vertina visų Įtraukiosios programos dalyvių, apimančių daugiau nei 130 šalių ir jurisdikcijų, bendradarbiavimą vienodomis teisėmis įgyvendinant EBPO / G 20 BEPS dokumentų rinkinį ir derantis dėl bendrų sprendimų likusiems BEPS uždaviniams spręsti; tačiau primena, kad besivystančios šalys buvo įtrauktos į BEPS procesą tik vėlesniais derybų etapais; todėl teigiamai vertina vykstančių derybų įtraukumą; primena Parlamento poziciją dėl tarpvyriausybinės mokesčių institucijos įsteigimo JT sistemoje;

10.  pažymi, kad preliminarios EBPO generalinio sekretoriato atlikto poveikio vertinimo išvados rodo, kad dėl pirmojo ir antrojo ramsčių bendro poveikio gerokai padidės pasaulinės mokestinės pajamos, o apmokestinimo teisės bus perskirstytos rinkos jurisdikcijose; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad antrasis ramstis reikšmingai padidintų pajamas iš įmonių pelno mokesčio visame pasaulyje; supranta, kad du ramsčiai neturės neigiamos įtakos esminiam investicinės aplinkos klausimui(22); ragina valstybes nares reikalauti, kad EBPO išplėstų savo poveikio vertinimus, įtraukdama skirtingas pasiūlymų versijas ir analizę apie tai, kokį poveikį turės susietumas atskirų šalių įmonių pelno mokesčiui, ir kad ji paskelbtų tuos poveikio vertinimus kuo greičiau, kai tik jie bus baigti, kad būtų galima pateikti būtinas siūlomų reformų gaires;

11.  pabrėžia bendrosios rinkos, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, ypatumus, todėl mano, kad bet kokia tarptautinė pelno mokesčio reforma turėtų užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, visų pirma užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas visoms įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, be kita ko, užtikrinant, kad įmonės sumokėtų sąžiningą mokesčių dalį, kai vykdoma esminė ir tikra ekonominė veikla ir sukuriama vertė, ir kad mokestinės pajamos būtų teisingai paskirstytos visose valstybėse narėse; mano, kad galimybės patekti į bendrąją rinką, kurioje sutelktos didžiausios vartotojų grupės pasaulyje ir kuri didina ES konkurencingumą, yra neatsiejamos nuo mokestinių įsipareigojimų;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išlaikyti sąžiningą ir skaidrią valstybių narių konkurenciją mokesčių srityje ir taip skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą;

Pirmasis ramstis. Vieningas metodas siekiant sąžiningesnio apmokestinimo teisių paskirstymo

13.  teigiamai vertina EBPO sekretoriato pasiūlymą sujungti visas tris svarstomas pirmojo ramsčio alternatyvas, nes jos turi tuos pačius tikslus:

Taikymo sritis

14.  ragina atsisakyti skaitmeninės ekonomikos atribojimo, nes su mokesčiais susiję uždaviniai, su kuriais šiuo metu susiduriama tarptautinėje mokesčių sistemoje, kyla ne tik dėl ekonomikos skaitmeninimo, bet ir dėl vis labiau globalizuotos ekonomikos;

15.  mano, kad reformos taikymo sritis, kartu vengiant papildomos ir nereikalingos naštos MVĮ, turėtų apimti visas dideles įmones, turinčias galimybę taikyti BEPS praktiką, naudojant teisėtas mokesčių planavimo sistemas, galiojančias keliose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse; pažymi, kad dabartiniame EBPO sekretoriato pasiūlyme šios reformos taikymo sritis apribojama beveik tik skaitmeniniu ar vartotojams skirtu verslu – tai sąvoka, kuri dar nėra aiškiai apibrėžta ir apima tik ribotą skaičių tarptautinių įmonių, užsiimančių agresyviu mokesčių planavimu;

16.  rekomenduoja, kad, kaip būtina sąlyga, veiklos pelnas turėtų būti gaunamas iš konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, atlikus galimybių analizę; tačiau pripažįsta, kad remiantis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis atsiranda laiko spragų, ir ragina valstybes nares išaiškinti šį aspektą derybose dėl Įtraukiosios programos;

17.  pažymi, kad dabartiniame EBPO sekretoriato pasiūlyme numatoma išskirti konkrečius sektorius, kaip antai gavybos ir prekių sektoriai, ir primygtinai ragina Komisiją įtraukti šias išimtis į savo poveikio analizę, visų pirma siekiant užtikrinti, kad vykdant tarptautinę reformą būtų laikomasi ES politikos suderinamumo vystymosi labui iniciatyvos;

18.  primygtinai ragina EBPO savo pasiūlyme aiškiai atskirti sektorius ir įmones pagal jų dydį;

19.  mano, kad mokesčių sistema turėtų padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų susiklosčiusių aplinkybių, visų pirma monopolio mokesčio ir sparčiai augančių novatoriškų bendrovių;

Naujas susietumas

20.  teigiamai vertina sumanymą sukurti naują susietumą, kuris neapsiriboja fizinio buvimo šalyje, dėl kurio šalis įgyja apmokestinimo teises, sąvoka; mano, kad susietumas turėtų būti kuriamas taip, kad apimtų visas įmones, kurios aktyviai bendrauja su klientais ir vartotojais toje šalyje, taip pat skaitmeninėmis priemonėmis;

21.  teigiamai vertina idėją nustatyti konkrečiai šaliai taikomą pajamų ribą, suderintą taip, kad būtų užtikrinta, jog mažesnės šalys taip pat gautų teisingą apmokestinimo teisių dalį; šiuo atžvilgiu primena ES pasiūlymą dėl RSV;

22.  teigiamai vertina idėją, kad šis naujas susietumas būtų savarankiška nuostata, kuri pašalintų poreikį peržiūrėti visas mokesčių sutartis;

Naujas apmokestinimo teisių paskirstymas

23.  teigiamai vertina idėją sukurti naują apmokestinimo teisių paskirstymą, kuris neapsiribotų įprastų rinkos sąlygų principu ir suteiktų naujų apmokestinimo teisių rinkos jurisdikcijoms;

24.  mano, kad atskyrus reguliarų ir nereguliarų pelną – tai sąvokos, kurios dar nėra aiškiai apibrėžtos ir galėtų būti vartojamos tik dirbtiniam atskyrimui, taip pat išlaikius sandorių kainodaros taisykles, pagrįstas įprastų rinkos sąlygų principu paskirstant didžiąją dalį pelno, – įmonėms teks dar didesnė sudėtingumo ir netikrumo našta, ypač kiek tai susiję su EBPO sandorių kainodaros gairėmis; mano, kad būtų tikslinga nuodugniau persvarstyti įprastų rinkos sąlygų principą; yra susirūpinęs dėl to, kad jis galėtų suteikti daugiau galimybių apeiti naujai sutartas taisykles;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares paaiškinti, kaip naujas susietumas ir apmokestinimo teisių paskirstymas gali būti taikomi kartu su dabartinėmis sandorių kainodaros taisyklėmis, kaip pasiūlė EBPO; todėl verčiau pirmenybę reikėtų teikti sprendimui, kuris būtų palankesnis proporcingam pasaulinio pelno paskirstymui, remiantis veiksniais, atspindinčiais esminę ir tikrą ekonominę veiklą bei vertės kūrimą, visų pirma pardavimais, darbuotojais, turtu ir vartotojais; šiuo atžvilgiu primena savo poziciją dėl B(K)PMB ir RSV pasiūlymų, taip pat dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

26.  teigiamai vertina pasiryžimą užtikrinti su mokesčiais susijusį tikrumą ir apriboti ginčus, kurie gali kilti įgyvendinant naująjį susietumą ir naują apmokestinimo teisių paskirstymą; todėl ragina išnagrinėti mechanizmo, veikiančio „vieno langelio“ principu, įgyvendinimo galimybes, nes jis supaprastintų mokėtino mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą bei sumažintų administracinę naštą tiek įmonėms, tiek mokesčių institucijoms, kartu laikantis mokesčių administratorių nacionalinių prievolių; tačiau pabrėžia, kad su mokesčiais susijusį tikrumą būtų galima geriausiai pasiekti nustatant paprastas, aiškias ir suderintas taisykles, kurios visų pirma užkirstų kelią ginčams; reiškia susirūpinimą dėl EBPO sekretoriato su C suma susijusio pasiūlymo dėl privalomo arbitražo, atsižvelgiant į esamą ginčų sprendimo mechanizmą ES lygmeniu(23);

Antrasis ramstis. Pasiūlymas dėl visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija („GloBE“)

27.  teigiamai vertina Įtraukiosios programos narių pasiektą susitarimą(24) dėl Darbo programos antrojo ramsčio „ištirti metodą, pagal kurį jurisdikcijos galėtų laisvai nustatyti savo mokesčių sistemą, įskaitant tai, ar taikyti įmonių pajamų mokestį ir kur nustatyti savo mokesčių tarifus, tačiau apsvarstyti kitų jurisdikcijų teisę taikyti toliau nagrinėjamas taisykles, kai pajamos apmokestinamos efektyviuoju tarifu, mažesniu už minimalų tarifą“(25);

28.  atkreipia dėmesį į G 7 šalių įsipareigojimus, kai „pagal antrąjį ramstį ministrai sutarė, kad minimalus veiksmingo apmokestinimo lygis, pavyzdžiui, JAV GILTI režimas, padėtų užtikrinti, kad įmonės sumokėtų sąžiningą mokesčių dalį“(26);

29.  teigiamai vertina „GloBE“ pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad minimalus mokesčio dydis būtų mokamas ten, kur kuriama vertė ir kur vykdoma ekonominė veikla; mano, kad pagrindinis antrojo ramsčio priemonių tikslas turėtų būti likusių BEPS problemų sprendimas kartu užkertant kelią žalingai konkurencijai mokesčių srityje, visų pirma mažinant spaudimą teikti nepagrįstas mokesčių lengvatas, neturinčias jokio teigiamo ekonominio poveikio, kartu taikant esamas priemones, skirtas kovoti su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu; ragina Komisiją įvertinti ir stebėti šio būsimo minimalaus standarto poveikį galimam bendram įstatymais numatytam įmonių pelno mokesčio tarifo mažinimui visoje ES;

30.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad „GloBE“ pasiūlyme būtų numatyta paprasčiausia sistema, kuri neskatintų kurti žalingų mokesčių sistemų; primena Parlamento reikalavimą sudaryti ES žalingų mokestinių priemonių sąrašą; pabrėžia, kad išlygų ir išimčių taikymas pakenktų „GloBE“ pasiūlymo politiniams ketinimams ir veiksmingumui; rekomenduoja, kad į „GloBE“ pasiūlymą būtų įtraukta visų rūšių žalinga mokesčių praktika, nurodyta BEPS 5 veiksme;

31.  supranta, kad „GloBE“ pasiūlymas būtų gynybinių priemonių, kaip antai pajamų įtraukimo taisyklė, pakeitimo taisyklė, nepakankamai apmokestintų mokėjimų taisyklė ir apmokestinimo taisyklė, visuma; šiuo atžvilgiu primena Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl Kovos su mokesčių vengimu direktyvos(27);

32.  mano, kad mokesčių bazės apskaičiavimas, kaip numatyta „GloBE“ pasiūlyme, turėtų būti atliekamas pagal suderintus tarptautinius principus, kad būtų išvengta mokesčių bazės erozijos ir žalingos konkurencijos tarp šalių, kurios gali pakenkti bet kokio galimo sprendimo dėl minimalaus apmokestinimo lygio veiksmingumui;

33.  mano, kad bet kokiose EBPO / G 20 lygmens diskusijose dėl minimalaus mokesčio tarifo turėtų būti apsvarstyta su tuo tarifu susijusios bazės apibrėžtis; mano, kad bet koks nustatytas minimalus mokesčio tarifas turėtų būti teisingas ir pakankamas, kad būtų išvengta pelno perkėlimo ir žalingos konkurencijos mokesčių srityje;

34.  mano, kad atsižvelgiant į pajamų įtraukimo taisyklę, kiekvienoje jurisdikcijoje, kurioje veikia tarptautinės įmonės, turėtų būti nustatytas minimalus apmokestinimo lygis, siekiant apriboti galimybes toliau užsiimti agresyviu mokesčių planavimu, taip išsaugant mūsų ekonomikos konkurencingumą;

Išvados

35.  apgailestauja dėl to, kad ES lygmeniu nėra bendro požiūrio į vykstančias tarptautines derybas; ragina kiekvieną valstybę narę ir Komisiją viešai paskelbti savo pozicijas dėl EBPO sekretoriato pasiūlymų dėl pirmojo ir antrojo ramsčių;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl bendros plačių užmojų ES pozicijos EBPO derybose, užtikrinant, kad ES būtų vieninga ir rodytų pavyzdį, kad būtų užtikrintas sąžiningesnis apmokestinimo teisių paskirstymas ir minimalus apmokestinimo lygis, sudarant sąlygas sąžiningumui tarptautinėje mokesčių aplinkoje kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu;

37.  ragina Europos Komisiją prisidėti rengiant ES poziciją; ragina Komisiją pateikti poveikio, įskaitant šalutinį poveikį, kiekvienos valstybės narės pajamoms vertinimą pagal abu ramsčius, visų pirma siekiant apsaugoti ES politikos suderinamumo vystymosi labui požiūrį; ragina Komisiją informuoti Tarybą ir Parlamentą apie savo išvadas;

38.  tikisi, kad valstybės narės su EBPO ir Europos Komisija dalysis visais svarbiais duomenimis, kurie padėtų parengti tiksliausius poveikio vertinimus ir atitinkamą analizę;

39.  tvirtai skatina Komisiją ir valstybes nares pasiekti susitarimą tarptautiniu lygmeniu, kuris vėliau būtų perkeltas į ES lygmenį pasitelkiant atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus; taip pat pritaria Komisijos pirmininko įsipareigojimui pasiūlyti ES sprendimą, jei iki 2020 m. pabaigos nebus pasiektas tarptautinis susitarimas, su sąlyga, kad šis ES sprendimas neapsiribos skaitmeninio sektoriaus įmonėmis; supranta, kad toks sprendimas sustiprintų bendrąją rinką nustatant minimalų mokesčio lygį, kuris užkirstų kelią vienašalėms priemonėms;

40.  primena, kad vykstančią tarptautinę įmonių pelno mokesčio reformą sudaro du vienodai svarbūs ramsčiai ir kad šie du ramsčiai papildo vienas kitą; todėl ragina valstybes nares derėtis dėl šių dviejų ramsčių kaip vieno būtinų reformų paketo;

41.  ragina Komisiją ir Tarybą parengti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis tarptautinio susitarimo rezultatai būtų perkelti į ES teisę, ir kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

42.  ragina Tarybą, padedant Komisijai, įvertinti mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo kriterijus, kai tik bus priimtos tarptautinės taisyklės ir (arba) ES naujai sutartos reformos, ir įvertinti, ar būtina juos atnaujinti;

43.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išvengti teisinio pagrindo, kuriam reikalingas vieningas Tarybos pritarimas; primena Komisijos indėlį pateikiant komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“, kuriame siūlomos kvalifikuotos balsų daugumos balsavimo gairės;

44.  pabrėžia, kad veiksminga ir išsami tarptautinė reforma būtinai turi būti grindžiama skaidrumu; teigiamai vertina naujausias Tarybai pirmininkaujančios valstybės pastangas atnaujinti diskusijas dėl ES pasiūlymo dėl viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo; apgailestauja dėl to, kad Taryba iki šiol nesugebėjo susitarti dėl bendro požiūrio į šį pasiūlymą; ragina valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl bendro požiūrio; pabrėžia, kad dėl viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo BEPS 2.0 reforma taptų veiksmingesnė;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EBPO sekretoriatui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 366, 2017 10 27, p. 51. (2) OL C 101, 2018 3 16, p. 79. (3) OL C 369, 2018 10 11, p. 132. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0240. (5) OL C 399, 2017 11 24, p. 74. (6) Tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (ECON) rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir dėl Europos Parlamento (TAXE) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. kovo 16 d., tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (TAX2) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. lapkričio 16 d., ir tolesnių veiksmų planas dėl 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento (PANA) ne teisėkūros rezoliucijos dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo projekto, kurį Komisija priėmė 2018 m. balandžio mėn. (7) Politikos dokumentas Nr. 19/007, Tarptautinis valiutos fondas, 2019 m. kovo 10 d. (8) E. Hadzhieva., Impact of Digitalisation on International Tax Matters: Challenges and Remedies („Skaitmeninimo poveikis tarptautinių mokesčių klausimams. Uždaviniai ir jų sprendimo būdai“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius – Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politika, 2019 m. vasario mėn. (9) Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – galutinė ataskaita (Publikacija apmokestinimo klausimais, Nr. 61, 2016 m. sausio 27 d.), The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates (Publikacija apmokestinimo klausimais Nr. 64, 2016 m. spalio 25 d.) ir Aggressive tax planning indicators – galutinė ataskaita (Publikacija apmokestinimo klausimais Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.). (10) 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). (11) 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (OL L 144, 2017 6 7, p. 1). (12) 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) (COM(2016)0685) ir 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683). (13) Dokumentų rinkinį sudaro 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018)0147), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148), ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650). (14) 2016 m. balandžio 12 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198). (15) OL C 2, 1998 1 6, p. 2. (16) Susijusius su „Fiat“, „Starbucks“ ir Belgijos sprendimu dėl perviršinio pelno, ir sprendimais pradėti valstybės pagalbos tyrimus dėl „McDonalds“, „Apple“ ir „Amazon“. (17) OL C 265, 2017 8 11, p. 59. (18) Europos Komisijos vykdomosios pirmininko pavaduotojos Margrethe Vestager, Europos Komisijos vykdomojo pirmininko pavaduotojo Valdžio Dombrovskio ir Komisijos nario Paolo Gentiloni klausymų stenogramas galima rasti adresu https://www.europarl.europa.eu/news/lt/hearings2019/commission-hearings-2019 (19) „G 20 communiqué“: https://www.mof.go.jp/english/international_policy/convention/g20/g20_191018it.htm (20) Data on Taxation, Taxation Trends in the European Union, Sheet 3: Top statutory corporate income tax rates (including surcharges) („Duomenys apie apmokestinimą. Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje“, 3 lentelė: pagrindiniai įstatymais numatyti pelno mokesčio tarifai (įskaitant papildomus mokesčius), 1995–2019 m., Europos Komisija, 2019 m., galima rasti adresu https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/taxation_trends_report_2019_statutory_rates.xlsx. (21) OECD and Selected Partner Economies, Tax Policy Reforms 2018 („EBPO ir tam tikrų šalių partnerių ekonomika. 2018 m. mokesčių politikos reformos“). Taip pat derėtų pažymėti, kad, Komisijos duomenimis, 28-iose ES valstybėse narėse jau taikomi gerokai mažesni tarifai: 2018 m. vidutinis įmonių pelno mokesčio tarifas buvo 21,9 proc., t. y. mažesnis nei 32 proc. 2000 m.: Taxation Trends in the European Union – Data for the EU Member States, Iceland and Norward, 2018 Edition („Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys. 2018 m. redakcija“) (36 puslapis) ir Taxation Trends in the European Union – Data for the EU Member States, Iceland and Norward, 2015 Edition („Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys. 2015 m. redakcija“ (p. 147). (22) EBPO generalinio sekretoriaus mokesčių ataskaita G 20 finansų ministrams ir centrinių bankų valdytojams, 2019 m. spalio mėn., Paryžius. (23) 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (OL L 265, 2017 10 14, p. 1). (24) Patvirtinta pagal EBPO / G 20 Įtraukiąją programą dėl BEPS 7-ojoje sesijoje, vykusioje 2019 m. gegužės 28–29 d. (25) EBPO darbo programa siekiant parengti bendrą sprendimą dėl mokesčių srities iššūkių, kylančių dėl ekonomikos skaitmeninimo, EBPO, 2019 m., Paryžius, p. 25, 50 dalis. (26) G 7, Pirmininko santrauka: G 7 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimas, vykęs 2019 m. liepos 17–18 d. https://www.gouvernement.fr/sites/default/files/locale/piece-jointe/2019/07/g7_chairs_summary.pdf. (27) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL C 86, 2018 3 6, p. 176).