Ankstesnis 
 Kitas 
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
9-oji Europos Parlamento kadencija - 2019 m. liepos mėn.
EPUB 142kPDF 1154k
TURINYS
PASTABA SKAITYTOJUI
PAGRINDINIŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU DARBO TVARKOS TAISYKLĖMIS, RINKINYS

VII ANTRAŠTINĖ DALIS : SESIJOS
3 SKYRIUS : BENDRA PLENARINIŲ POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

171 straipsnis : Kalbėjimo laiko paskirstymas ir kalbėtojų sąrašas (1)

1.   Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per tam tikras diskusijas laiką. Sprendimą dėl tokio pasiūlymo Parlamentas priima be diskusijų.

2.   Parlamento nariai negali kalbėti nepakviesti Parlamento pirmininko. Parlamento nariai kalba iš savo vietų ir kreipiasi į Parlamento pirmininką. Jei kalbėtojai nukrypsta nuo diskusijų temos, Parlamento pirmininkas juos dėl to perspėja.

3.   Parlamento pirmininkas gali sudaryti pirmos tam tikrų diskusijų dalies kalbėtojų sąrašą, kuriame būtų numatyta viena ar kelios kalbėtojų iš kiekvienos frakcijos pagal atitinkamą tų frakcijų dydį grupės.

4.   Šios diskusijų dalies kalbėti skirtas laikas paskirstomas pagal šiuos kriterijus:

(a)   pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms;

(b)   antroji kalbėjimo laiko dalis paskirstoma frakcijoms proporcingai pagal jų narių skaičių;

(c)   nepriklausomiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai remiantis a ir b punktais;

(d)   paskirstant kalbėjimo laiką per plenarinį posėdį atsižvelgiama į tai, kad neįgaliems Parlamento nariams gali prireikti daugiau laiko.

5.   Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Parlamento pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Parlamento pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko.

6.   Likęs diskusijų laikas nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Vietoj to Parlamento pirmininkas gali suteikti galimybę nariams kalbėti paprastai ne ilgiau kaip vieną minutę. Parlamento pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad paeiliui galėtų kalbėti skirtingų politinių pažiūrų kalbėtojai ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantys kalbėtojai.

7.   Paprašius Parlamento pirmininkas gali suteikti pirmenybę atsakingo komiteto pirmininkui ir pranešėjui, taip pat tiems frakcijų pirmininkams, kurie nori kalbėti frakcijų vardu, arba kalbėtojams, kurie juos pavaduoja.

8.   Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį Parlamento nariams, kurie pakeldami mėlynąją kortelę parodo, kad kalbant kitam nariui norėtų pateikti jam klausimą, bet ne ilgiau kaip per pusę minutės, susijusį su tuo, ką tas narys pasakė. Parlamento pirmininkas tai padaro tik tuomet, jei kalbėtojas sutinka atsakyti į klausimą ir jei Parlamento pirmininkas įsitikinęs, kad dėl to nebus trukdoma diskusijoms ir kad kelis kartus iš eilės keliant mėlynąją kortelę nebus didelio frakcijų, kurioms priklauso toje diskusijoje kalbantys nariai, politinių pažiūrų disbalanso.

9.   Parlamento nariai gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: plenarinio posėdžio protokolo, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų.

10.   Kai diskutuojama dėl pranešimo, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po to, kai pranešėjas pristato savo pranešimą. Komisijos ir Tarybos atstovai ir pranešėjas gali kalbėti dar kartą, atsakydami į Parlamento narių padarytus pareiškimus.

11.   Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos.

12.   Tinkamai atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnį, Parlamento pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisija, Taryba ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku dėl jų kalboms skiriamo laiko.

(1) Komitetams mutatis mutandis taikoma 171 straipsnio 2 dalis (žr. 216 straipsnio 4 dalį).
Atnaujinta: 2019 m. birželio 22 d.Teisinis pranešimas