Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)

Europos Parlamento atstovo spaudai skyriui dažnai užduodami klausimai

28-03-2017 - 12:02
 

Kaip EP nariai dirba, kiek jie uždirba ir kokios jų išlaidos? Atsakymai į šiuos ir kitus dažnai užduodamus klausimus apie Parlamento darbo metodus ir einamąsias išlaidas pateikiami DUK skiltyje.


Žemiau pateikiamas klausimų ir atsakymų rinkinys apie kasdieninę Europos Parlamento veiklą. Jis nuolat papildomas aktualijomis, kurios gali sudominti žiniasklaidą.


Kontaktiniai EP atstovo spaudai skyriaus ir Spaudos tarnybos duomenys pateikiami adresu http://www.europarl.europa.eu/pdfs/news/public/contact/ep-presscontact-en.pdf

Nuoroda : 20140331FAQ41132
Atnaujinta: ( 22-05-2018 - 10:05)
 
 

Parlamentas: Kas yra Europos Parlamentas?

Europos Parlamentas dalijasi ES biudžeto sudarymo ir teisėkūros galiomis su Europos Sąjungos Taryba (ES vyriausybių ministrais), atlieka svarbų vaidmenį renkant Europos Komisijos pirmininką ir užtikrina, kad kitos ES institucijos veiktų demokratiškai. Europos Parlamento nariai renkami valstybėse narėse ir atstovauja 500 milijonų ES gyventojų interesams. Bėgant metams ir tam tikrais aspektais iš dalies keičiant ES sutartis, Parlamentas įgijo svarbių teisėkūros ir biudžeto galių.

 
 

Parlamentas: Europos Parlamento galios ir teisėkūros procedūros

Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų – jis turi įgaliojimus priimti bei iš dalies keisti teisės aktus ir lygiomis teisėmis su Taryba sprendžia dėl metinio ES biudžeto. Jis taip pat stebi Komisijos ir kitų ES institucijų darbą ir bendradarbiauja su ES šalių parlamentais skatindamas juos prisidėti prie teisėkūros proceso.


Dauguma ES teisės aktų priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kuri dar žinoma kaip bendro sprendimo procedūra. Tai dažniausiai taikoma procedūra, pagal kurią Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai užtikrinamas lygiavertis vaidmuo. Ji taikoma įvairiose srityse, kaip antai ekonomikos valdymas, imigracija, energetika, transportas, klimato kaita, aplinka ir vartotojų apsauga.


Yra keletas sričių, kuriose taikomos kitos sprendimų priėmimo procedūros. Tokiose srityse kaip mokesčiai, konkurencijos teisė ir bendra užsienio ir saugumo politika su Europos Parlamentu konsultuojamasi. Tais atvejais Parlamentas gali patvirtinti arba atmesti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlyti jį iš dalies pakeisti, tačiau Taryba nėra teisiškai įpareigota laikytis Parlamento nuomonės, nors ir turi prieš priimdama sprendimą jos sulaukti. Pritarimo procedūra, kai reikalaujama Parlamento sutikimo, taikoma į ES priimant naujas valstybes nares, taip pat sudarant tarptautinius ES ir trečiųjų šalių ar šalių grupių prekybos susitarimus. Be to, pritarimo procedūra taikoma priimant galutinį sprendimą dėl Europos Komisijos skyrimo.


Teisėkūros iniciatyva. Kas inicijuoja ES teisę?


Nors įgaliojimai siūlyti naujus ES teisės aktus priklauso Komisijai, Parlamentas gali imtis iniciatyvos paprašyti Komisijos pateikti teisės akto pasiūlymą. Parlamento nariai, priimdami tokią teisėkūros iniciatyvą, gali nustatyti pasiūlymo pateikimo terminą. Jei Komisija atsisako, ji turi paaiškinti, kodėl.


Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai


Kai priimamas naujas teisės aktas, Europos Parlamentas arba Taryba gali pavesti Komisijai nežymiai jį papildyti arba pakeisti (pvz., pridėti techninius priedus ar atlikti atnaujinimus). Tai daroma deleguotaisiais aktais (kurie papildo arba iš dalies pakeičia teisės akto dalis) arba įgyvendinimo aktais (kuriuose pateikiama išsami informacija apie tai, kaip teisės aktą įgyvendinti). Tai neapsunkina teisėkūros, nes prireikus teisės aktai gali būti papildyti ir atnaujinti be naujų teisėkūros institucijų derybų.


Tai, ką Parlamento nariai gali daryti, jei nesutinka su Komisijos pasiūlytomis priemonėmis, priklauso nuo Komisijos pasiūlyto teisės akto rūšies. Parlamento nariai turi teisę vetuoti deleguotuosius aktus. Parlamento nariai taip pat gali prašyti Komisijos iš dalies pakeisti arba panaikinti įgyvendinimo aktus, tačiau Komisija nėra teisiškai įpareigota tai padaryti.

 
 

Parlamentas: Europos Parlamento vaidmuo sudarant ES biudžetą

Parlamentas kartu su Taryba sprendžia dėl ES metinių biudžetų. Metiniai biudžetai neturi viršyti ES septynerių metų finansinėje programoje nustatytų ribų. Šiai programai patvirtinti reikia Parlamento sutikimo.


Kad nuspręstų, ar suteikti kiekvienai institucijai biudžeto įvykdymo patvirtinimą, t. y. galutinai patvirtinti, kaip tam tikrais metais buvo įvykdytas biudžetas, kiekvienų metų pabaigoje Parlamento nariai tikrina, kaip Europos Komisija ir ES šalys panaudojo lėšas.

 
 

Rinkimai: Kaip renkami Europos Parlamento nariai?

Europos Parlamento rinkimai rengiami kas penkerius metus. Kiti rinkimai vyks 2019 m. gegužės 23–26 d. Paskutinieji vyko 2014 m. gegužės 22–25 d.


Kiekviena valstybė narė turi nustatytą Europos Parlamento narių skaičių: nuo šešių narių iš Maltos, Liuksemburgo, Kipro ir Estijos iki 96 iš Vokietijos, o bendras narių skaičius – 751. Jei pasitrauktų 73 Jungtinėje Karalystėje išrinkti EP nariai, EP nariai ir Taryba susitarė sumažinti EP narių skaičių nuo 751 iki 705. Sumažinus narių skaičių liktų vietų galimai būsimai Europos Sąjungos plėtrai.


Vietų paskirstymo tvarka nustatyta Europos Sąjungos sutartyse. Šalys, kurių gyventojų skaičius yra didesnis, turi daugiau vietų nei mažiau gyventojų turinčios šalys, tačiau mažesnės šalys turi daugiau vietų nei joms priklausytų griežtai taikant proporcingumo principą. Ši sistema vadinama mažėjančios proporcijos principu.


Europos Parlamento rinkimai daugiausia reglamentuojami nacionalinių rinkimų įstatymų ir tradicijų, tačiau esama ir bendrų ES taisyklių. 2015 m. EP nariai inicijavo ES taisyklių reformą, kurios tikslas – sumažinti skirtumus tarp įvairių ES valstybių piliečių ir užtikrinti visos sistemos skaidrumą. Procedūra, kurioje dalyvauja ir Taryba, turėtų būti baigta iki 2019 m. rinkimų.

 
 

Rinkimai: Kas yra frakcijos ir kaip jos sudaromos?

Po rinkimų EP nariai buriasi į frakcijas. Šios frakcijos jungia EP narius iš skirtingų valstybių narių pagal jų politines pažiūras. Jos gali būti sudarytos ir vėliau Europos Parlamento kadencijos metu. Dabar Europos Parlamente yra aštuonios frakcijos.


Frakciją sudaryti būtina, kad jai priklausytų ne mažiau kaip 25 EP nariai, išrinkti ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių (t. y. mažiausiai septyniose). EP narys gali priklausyti tik vienai frakcijai.


Įsteigus frakciją apie ją būtina pranešti EP pirmininkui, pranešime nurodant frakcijos pavadinimą, jos narius ir biuro sudėtį.


Paprastai Europos Parlamentas nevertina frakcijos narių politinių pažiūrų. Sukurdami frakciją EP nariai iš esmės pripažįsta, kad vadovaujasi tam tikromis politinėmis pažiūromis. Tik jei atitinkami EP nariai tai neigia, Europos Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija sukurta nepažeidžiant Darbo tvarkos taisyklių.


Frakcijos gali samdytis darbuotojus ir jos aprūpinamos Europos Parlamento biudžeto lėšomis finansuojamais administraciniais ištekliais. Europos Parlamento biuras nustato šių lėšų ir išteklių naudojimo bei tikrinimo taisykles.


Frakcijoms suteikiamos lėšos skirtos padengti ne tik frakcijos darbuotojų administracinėms ir veiklos išlaidoms, bet ir politinės ir informacinės veiklos, susijusios su Europos Sąjungos politine veikla, išlaidoms.


Tačiau jų negalima naudoti bet kokio pobūdžio Europos, nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu rengiamoms rinkimų kampanijoms arba politinių partijų ar nuo jų priklausančių organizacijų veiklai nacionaliniu ir Europos lygmenimis finansuoti.


Ne visi EP nariai priklauso frakcijoms. Joms nepriklausantys vadinami nepriklausomais nariais. Jiems taip pat skiriama darbuotojų ir pagal Europos Parlamento biuro nustatytas taisykles suteikiamos tam tikros teisės.

 
 

Rinkimai: EP narių vietų paskirstymas plenarinių posėdžių salėje

Kiekvienos EP kadencijos pradžioje Pirmininkų sueiga (frakcijų pirmininkai ir EP pirmininkas) priima sprendimą, kaip frakcijų atstovams, nepriklausomiems EP nariams ir ES institucijų atstovams paskirstomos vietos plenarinių posėdžių salėje. Jau kelias pastarąsias kadencijas frakcijoms skirtos posėdžių salės vietos atrodo kaip skritulinės diagramos dalys, o visų frakcijų pirmininkai sėdi pirmoje eilėje, išskyrus tuos atvejus, kai įsteigiama nauja frakcija kadencijos viduryje.

 
 

Rinkimai: Europos politinės partijos ir politiniai fondai

Europos politinės partijos


Kas yra Europos politinė partija?


Europos politinė partija veikia tarpvalstybiniu lygiu. Partijos nariai – nacionalinės partijos ir asmenys ir jai atstovaujama keliose (ne mažiau kaip septyniose) ES valstybėse narėse.


Žr. ES sutarties 10 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnį.


Kaip finansuojamos Europos politinės partijos?


Nuo 2004 m. liepos mėn. Europos politinės partijos gali gauti metinį finansavimą savo veiklai iš Europos Parlamento. Šiuo finansavimu gali būti dengiama iki 90 proc. partijos išlaidų, o likusioji dalis turi būti dengiama nuosavais ištekliais, pavyzdžiui, nario mokesčiais ir dovanojamomis lėšomis. Naujas Europos politinių partijų ir fondų finansavimo taisykles Europos Parlamentas patvirtino 2018 m. balandžio 17 d.


Kam gali būti ir kam negali būti naudojama dotacija?


Dotacija skirta tiesiogiai su partijos politinėje programoje nustatytų tikslų įgyvendinimu susijusioms išlaidoms padengti, pvz.:

  • posėdžių ir konferencijų išlaidoms,
  • publikacijų, tyrimų ir reklamos išlaidoms,
  • administravimo, kelionių išlaidoms ir išlaidoms darbuotojams arba
  • su Europos Parlamento rinkimais susijusių rinkimų kampanijų išlaidoms.

Dotacija negali būti naudojama šioms išlaidoms padengti:

  • referendumų ir rinkimų kampanijų (išskyrus Europos Parlamento rinkimus) išlaidoms,
  • tiesioginio ir netiesioginio nacionalinių partijų, rinkimų kandidatų ir nacionalinių ir Europos politinių fondų finansavimo išlaidoms,
  • skoloms ir skolų aptarnavimo mokesčiams.

Europos politiniai fondai


Kas yra Europos politinis fondas?


Europos politinis fondas yra susijęs su Europos politine partija ir remia bei papildo tos partijos tikslus. Europos politinis fondas analizuoja diskusijas Europos viešosios politikos klausimais ir prisideda prie jų. Jis taip pat vykdo su minėta politika susijusią veiklą, pavyzdžiui, rengia seminarus, mokymus, konferencijas ir atlieka tyrimus.


Kaip finansuojami Europos politiniai fondai?


Nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. fondus finansavo Europos Komisija, teikdama dotacijas veiksmams pagal bandomąjį projektą. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. šių fondų finansavimą perėmė Europos Parlamentas ir dabar jis skiria metines dotacijas veiklai. Dotacijomis gali būti dengiama iki 90 proc. fondo išlaidų, o likusioji dalis turi būti dengiama fondo nuosavais ištekliais, pavyzdžiui, nario mokesčiais ir dovanojamomis lėšomis.


Kam gali būti ir kam negali būti naudojama dotacija?


Dotacija gali būti naudojama tiesiogiai su fondo veiklos programoje nustatyta veikla susijusioms išlaidoms padengti, pvz.:

  • posėdžių ir konferencijų išlaidoms,
  • publikacijų, tyrimų ir reklamos išlaidoms arba
  • administravimo, kelionių išlaidoms ir išlaidoms darbuotojams.

Dotacija negali būti naudojama tokioms išlaidoms kaip:

  • referendumų ir rinkimų kampanijų išlaidos,
  • tiesioginio ir netiesioginio nacionalinių partijų, rinkimų kandidatų ir nacionalinių politinių fondų finansavimo išlaidos arba
  • skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai.

Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija


Nuo 2016 m. Europos politines partijas ir Europos politinius fondus registruoja ir kontroliuoja Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (toliau – Institucija), kuri gali taip pat jiems skirti sankcijas. Institucija nepriklauso nuo Europos Parlamento. Kilus abejonių dėl to, ar partija arba fondas laikosi būtinų reikalavimų, Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija gali pateikti Institucijai prašymą patikrinti padėtį. Prieš priimdama sprendimą nutraukti partijos arba fondo registraciją, Institucija privalo pasikonsultuoti su nepriklausomų žymių asmenų komitetu. Institucijai atstovauja jos direktorius, kuris Institucijos vardu priima visus jos sprendimus.

 
 

Rinkimai: Kas yra EP nariai, einantys vadovaujamąsias pareigas, ir kaip jie renkami?

Pirmoje po Europos Parlamento rinkimų vykstančioje plenarinėje sesijoje renkamas naujasis Europos Parlamento pirmininkas, 14 jo pavaduotojų ir penki kvestoriai.


Visos renkamos vadovybės pareigybės Europos Parlamente, pvz., EP pirmininko, jo pavaduotojo, kvestoriaus, komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo, delegacijos pirmininko ir jo pavaduotojo, atnaujinamos kas dveji su pusę metų, t. y. vieną kartą prasidedant penkerių metų Europos Parlamento kadencijai ir vieną kartą jai įpusėjus. Minėtas renkamas pareigas einantys asmenys gali būti paskirti antram dvejų su pusę metų laikotarpiui.


Renkant EP pirmininką, jo pavaduotojus ir kvestorius turi būti atsižvelgiama į tai, jog būtina užtikrinti, kad būtų tolygiai atstovaujama visoms valstybėms narėms ir politinėms pažiūroms.


Europos Parlamento pirmininkas


Pirmininkas vadovauja Parlamento veiklai, pirmininkauja plenariniams posėdžiams ir pasirašo metinį ES biudžetą. Jis atstovauja Europos Parlamentui palaikant išorės ryšius ir ryšius su kitomis ES institucijomis.


2017 m. sausio mėn. Europos Parlamento pirmininku išrinktas Antonio TAJANI.


Kaip renkamas Europos Parlamento pirmininkas?

 

Pirmoji naujai išrinkto Europos Parlamento užduotis yra išsirinkti pirmininką. Kandidatūras į EP pirmininko pareigas gali siūlyti arba frakcija, arba ne mažiau kaip keturiasdešimt EP narių. Balsavimas yra slaptas. Norėdamas laimėti rinkimus kandidatas turi surinkti absoliučią balsavusių narių balsų daugumą, t. y. jį turi paremti 50 proc. EP narių ir dar vienas.


Jeigu po pirmojo balsavimo neišrenkamas nė vienas kandidatas, tie patys arba kiti kandidatai tomis pačiomis sąlygomis gali būti siūlomi antrajam balsavimui. Ta pati procedūra gali būti kartojama ir trečią kartą, jei nepaaiškėja laimėtojas po antrojo balsavimo.


Jei po trijų balsavimų neišrenkamas nė vienas kandidatas, per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių. Ketvirtajame balsavime laimi daugiau balsų surinkęs kandidatas (jei balsai pasidalija po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas).


Kas yra Europos Parlamento pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai?


Prireikus EP pirmininko pavaduotojai gali pakeisti EP pirmininką ir vykdyti jo funkcijas, įskaitant ir pirmininkavimą plenariniams posėdžiams. Jie taip pat yra Biuro, kuris atsakingas už visus EP administracinius, organizacinius ir personalo klausimus, nariai.


Kvestoriai atsako už tiesiogiai su EP nariais susijusius administracinius klausimus.


Europos Parlamente yra 14 EP pirmininko pavaduotojų ir penki kvestoriai.


Kaip jie renkami?

 

Kandidatūras į EP pirmininko pavaduotojo ir kvestoriaus pareigas gali siūlyti arba frakcija, arba ne mažiau kaip keturiasdešimt EP narių. Pavaduotojai renkami vienu slaptu balsavimu dėl visų kandidatų. EP pirmininko pavaduotojų eiliškumą lemia jų vieta pagal balsavimo rezultatus.


Kas yra frakcijų pirmininkai ir kaip jie renkami?


Šiuo metu Europos Parlamente yra 8 frakcijos. Kiekviena frakcija renka savo pirmininką ar pirmininkus. Frakcijų pirmininkai ir EP pirmininkas sudaro Pirmininkų sueigą.


Pirmininkų sueiga organizuoja EP darbą ir teisėkūros programos rengimą, priima sprendimus dėl komitetų ir delegacijų įgaliojimų bei sudėties ir yra atsakinga už ryšius su kitomis ES institucijomis, nacionaliniais parlamentais ir ES nepriklausančiomis šalimis.


Kas yra komitetų pirmininkai ir kaip jie renkami?


Per pirmąjį savo posėdį (ir kadencijos viduryje, kai perrenkami EP vadovybės nariai), EP komitetai renka savo pirmininkus ir jų pavaduotojus. Jie gali taip pat būti perrinkti antrajam laikotarpiui per EP kadencijos viduryje vykstančius rinkimus.


Kiekvienas komitetas atskiru balsavimu renka savo biurą, kurį sudaro komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojai. Komiteto pirmininko pavaduotojų skaičių nustato Europos Parlamentas, gavęs Pirmininkų sueigos pasiūlymą.


EP nuolatinės tarpparlamentinės delegacijos (ryšiams su ES nepriklausančių šalių parlamentais) renka savo pirmininkus ir jų pavaduotojus vadovaudamosi tokia pačia tvarka, kokia taikoma komitetams.


Kas yra komitetų koordinatoriai ir kaip jie renkami?


Frakcijos gali komitetuose paskirti koordinatorius. Koordinatoriai yra kiekvienos frakcijos politiniai lyderiai atitinkamame komitete. Jie koordinuoja savo frakcijos poziciją tam tikrais klausimais komitete ir kartu su pirmininku ir pirmininko pavaduotoju organizuoja komiteto darbą.

 
 

Rinkimai: Naujų EP narių įgaliojimų tikrinimas

Naujai išrinktų EP narių įgaliojimai tikrinami tam, kad būtų nustatyta, jog jie neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu. Nesuderinamos pareigos – narystė ES valstybės narės vyriausybėje ar parlamente, Europos Komisijoje, Teisingumo Teisme, Europos Centrinio Banko direktorių valdyboje, Audito Rūmuose ar Europos investicijų banke. Oficialias pareigas einantiems ES institucijų ar įstaigų, įsteigtų pagal ES sutartis Bendrijos lėšoms valdyti, pareigūnams taip pat draudžiama būti EP nariais.


Pasibaigus rinkimams valstybės narės praneša išrinktų EP narių pavardes, o valstybių narių prašoma imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta pareigų nesuderinamumo.


Nauji EP nariai, apie kurių išrinkimą buvo pranešta Europos Parlamentui, prieš užimdami EP nario vietą privalo raštu patvirtinti, kad jie neina jokių pareigų, nesuderinamų su EP nario mandatu. Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki pirmojo Europos Parlamento plenarinio posėdžio.


Naujų EP narių įgaliojimus ex post tikrina Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas, kuris parengia sprendimą remdamasis valstybių narių pateikta informacija. Sprendimas perduodamas EP pirmininkui, kuris apie jį praneša EP nariams kitame plenariniame posėdyje. Europos Parlamentas ne tik tikrina narių įgaliojimus, bet ir sprendžia dėl ginčų pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą, išskyrus nacionaliniais rinkimų įstatymais grindžiamus ginčus.


Jei nustatoma, kad EP narys eina su EP nario mandatu nesuderinamas pareigas, Europos Parlamentas „konstatuoja, kad atsirado laisva vieta“.

 
 

Rinkimai: Europos Parlamento nario imunitetas

Europos Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, tačiau juo užtikrinama, kad EP narys galėtų laisvai vykdyti savo įgaliojimus ir nebūtų savavališkai persekiojamas dėl politinių pažiūrų. Imunitetas yra viso Europos Parlamento nepriklausomumo ir neliečiamumo garantija.


Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.


EP nariai naudojasi dvejopais imunitetais:

  • savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams, ir
  • visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn (žr. Protokolo Nr. 7 9 straipsnį).

Imunitetas netaikomas, kai EP narys yra padaręs nusikalstamą veiką arba kai kompetentingos teisminės institucijos įtaria, kad jis ją padarė.


Kaip atšaukiamas arba ginamas imunitetas?


Kai valstybės narės kompetentinga institucija pateikia Europos Parlamentui prašymą atšaukti EP nario imunitetą (arba kai esamas ar buvęs EP narys pateikia prašymą ginti imunitetą), Europos Parlamento pirmininkas paskelbia apie jį per plenarinį posėdį ir perduoda jį atsakingam komitetui, t. y. Teisės reikalų komitetui.


Atsakingas komitetas gali paprašyti suteikti jam informacijos ar paaiškinimų, kurie, jo nuomone, yra būtini. Atitinkamiems EP nariams suteikiama galimybė pasiaiškinti ir jie gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus.


Komitetas uždarame posėdyje priima dokumentą, kuriame Parlamentui rekomenduojama pritarti prašymui arba jį atmesti, t. y. atšaukti arba ginti atitinkamo EP nario imunitetą. Per kitą plenarinę sesiją po komiteto sprendimo Europos Parlamentas priima sprendimą paprastąja balsų dauguma. Po balsavimo EP pirmininkas nedelsdamas informuoja atitinkamą EP narį ir atitinkamos valstybės narės kompetentingą instituciją apie EP sprendimą.


Ar EP narys išlaiko savo vietą, net jei jo imunitetas atšauktas?

 

Taip. EP nario mandatas yra nacionalinis, todėl jo negali atimti jokia kita institucija. Be to, EP nario imuniteto atšaukimas nėra kaltinamasis sprendimas. Jis tik suteikia teisę nacionalinėms teisminėms institucijoms vykdyti tyrimą ar nagrinėti bylą. EP nariai renkami pagal nacionalinius rinkimų įstatymus, todėl, jei EP narys pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tos valstybės narės institucijos sprendžia, ar panaikinti minėto EP nario mandatą.

 
 

Rinkimai: Kaip pakeičiamas mandato atsisakęs EP narys?

Jei EP narys palieka Europos Parlamentą nebaigęs savo kadencijos, jis pakeičiamas kitu pagal EP nario šalyje galiojančias taisykles. Jei norite gauti daugiau informacijos, susisiekite su Europos Parlamento biuru savo šalyje

 
 

Rinkimai: Kaip skiriamas Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai?

Komisijos pirmininko skyrimas


Europos Parlamentas renka Komisijos pirmininką.


Po EP rinkimų viena iš pirmųjų naujai išrinkto Europos Parlamento užduočių yra išrinkti naują Europos Komisijos (ES vykdomosios valdžios) pirmininką. Kandidatą į šias pareigas skiria valstybės narės, tačiau jį skirdamos jos privalo atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Be to, Europos Parlamentas turi patvirtinti naująjį Komisijos pirmininką visų savo narių balsų dauguma (pusė esamų EP narių ir dar vienas). Jei kandidatas nesurenka būtinos daugumos, valstybės narės turi per vieną mėnesį pasiūlyti kitą kandidatą (Europos Vadovų Taryba dėl kandidatūros sprendžia kvalifikuota balsų dauguma). Nuo 2014 m. rinkimų Europos Parlamentas nustatė pagrindinių kandidatų sistemą. Kiekviena Europos politinė partija skiria kandidatą į Komisijos pirmininko pareigas, o daugiausiai vietų gavusi partija gali pasiūlyti Europos Parlamento kandidatą į Komisijos vadovo pareigas.


Komisijos nariai


Kandidatai į kitas Komisijos narių pareigas taip pat turi pereiti griežtą kompetencijos patikrą Europos Parlamente.


Taryba, pritarus išrinktajam Komisijos pirmininkui, tvirtina kandidatų (po vieną iš kiekvienos valstybės narės) į Komisijos narius sąrašą. Šie kandidatai į Komisijos narius išklausomi Europos Parlamento komitetuose, atsakinguose už būsimas jų kompetencijos sritis. Po to kiekvienas komitetas posėdyje įvertina kandidato žinias ir klausymo rezultatus ir tą vertinimą perduoda Europos Parlamento pirmininkui. Praeityje jau buvo atvejų, kai neigiamai įvertinti kandidatai turėjo pasitraukti iš atrankos proceso. Tuomet Europos Parlamentas vienu balsavimu turi pritarti visai Komisijos sudėčiai, įskaitant Komisijos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai.


Europos Parlamentui patvirtinus Komisijos pirmininką ir Komisijos narius, juos kvalifikuota balsų dauguma oficialiai paskiria Taryba.


Per Komisijos kadenciją pasikeitus nemažai Komisijos narių, prireikus užimti atsiradusią laisvą vietą ar skiriant naują Komisijos narį į ES įstojus naujai valstybei narei, atitinkami Komisijos nariai vėl išklausomi Europos Parlamento komitetuose, atsakinguose už jų kompetencijos sritis.

 
 

Rinkimai: Nebaigti darbai: kas nutinka su iki Europos Parlamento kadencijos pabaigos nebaigtais rengti teisės aktais?

Visi balsavimai, vykę Europos Parlamente prieš rinkimus, teisiškai galioja ir kitos kadencijos Europos Parlamentui. Tai reiškia, kad naujos sudėties Europos Parlamentas tęs ankstesniojo EP pradėtus darbus ir pereis į tolesnį šių sprendimų priėmimo procedūros etapą.


Jei teisėkūros veikla nepasiekia balsavimo per plenarinį posėdį etapo, tai reiškia, kad Europos Parlamentas nesuformulavo teisiškai galiojančios pozicijos, todėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad per ankstesnę kadenciją atliktas darbas, susijęs su šia veikla (pvz., darbas komitete), nebegalioja. Vis dėlto prasidedant naujai kadencijai naujojo Europos Parlamento pirmininkų sueiga, kurią sudaro EP pirmininkas ir frakcijų pirmininkai, gali nuspręsti toliau tęsti jau pradėtą darbą (Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 229 straipsnis).

 
 

Rinkimai: Kas yra jungtinės grupės ir kaip jos sudaromos?

Jungtinės grupės yra neoficialios EP narių, besidominčių tam tikra tema, kuri nebūtinai priskiriama įprastam Europos Parlamento darbui, tačiau yra svarbi plačiajai visuomenei, grupės. Jungtinės grupės rengia neoficialias diskusijas ir skatina EP narių ir pilietinės visuomenės keitimąsi nuomonėmis.


Kadangi jungtinės grupės nėra oficialūs Europos Parlamento organai, jų reiškiama nuomonė negali būti laikoma Europos Parlamento nuomone. Jos negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Europos Parlamento veikla.


Europos Parlamento biuras nustatė jungtinių grupių, kurios sudaromos kiekvienos EP kadencijos pradžioje, sudarymo sąlygas (pvz., prašymą turi pasirašyti ne mažiau kaip trys frakcijos ir būtina kasmet pateikti finansinių interesų deklaraciją). Jei šios sąlygos įvykdomos, frakcijos gali jungtinėms grupėms teikti logistinę paramą.


Jungtinių grupių vadovai turi deklaruoti bet kokią pinigais arba natūra gaunamą paramą. Šios deklaracijos turi būti kasmet atnaujinamos ir skelbiamos viešai.

 
 

EP nariai: EP narių darbas

EP nariai yra ES gyventojų išrinkti atstovai; jie atstovauja jų ir savo miestų ar Europos regionų interesams. Jie klausosi žmonių, turinčių vietos ar nacionalinio lygmens problemų, interesų grupių ir įmonių. EP nariai priima ES teisės aktus, tačiau taip pat gali teikti klausimus Komisijai ir ES Tarybai bei raginti jas imtis veiksmų. EP nariai atlieka svarbų vaidmenį spręsdami svarbius mūsų laikų klausimus, kaip antai klimato kaita, migracija, žmogaus teisės pasaulyje ir mūsų rinkų reguliavimo būdai.


EP narių darbo krūvis pasiskirsto taip: darbas su rinkėjais savo šalyje, darbas komitetuose, diskusijos frakcijose ir diskusijos bei balsavimas per plenarinę sesiją. EP nariai dalyvauja savo komitetų, frakcijų ir daugelio kitų organų posėdžiuose. Jie taip pat gali būti delegacijų ryšiams su ES nepriklausančiomis šalimis nariais ir dėl to jiems kartais gali tekti keliauti už ES ribų.


Darbas komitetuose


Europos Parlamentas suskirstytas į dvidešimt specializuotų komitetų, kurie pirmiausia nagrinėja jam pateiktus ES teisės aktų pasiūlymus.


Šie komitetai juos nagrinėja priimdami pranešimus su pakeitimais. (Tarp balsavimo komitetuose ir diskusijų bei balsavimo per plenarinę sesiją pakeitimai ir rezoliucijos aptariamos frakcijose.) Komitetai taip pat skiria EP narių grupę, kuri veda derybas su Taryba dėl ES teisės aktų. Jie taip pat priima rezoliucijas savo iniciatyva, rengia klausymus, į kuriuos kviečiami ekspertai, ir vykdo kitų ES organų ir institucijų kontrolę.


Komitetą sudaro 25–73 tikrieji nariai ir tiek pat pavaduojančių narių.


Kiekvienas komitetas iš savo tikrųjų narių dvejų su puse metų kadencijai išsirenka po pirmininką ir po keturis pirmininko pavaduotojus – kartu jie sudaro komiteto biurą. Politinė komiteto sudėtis atspindi Europos Parlamento politinę sudėtį.


Europos Parlamentas taip pat gali steigti pakomitečius ir specialius laikinuosius komitetus konkretiems klausimams nagrinėti bei gali kurti tyrimo komitetus įtariamiems ES teisės pažeidimams ar netinkamo administravimo atvejams tirti.


Paprastai Europos Parlamento komitetai posėdžiauja Briuselyje. Jų diskusijos vyksta viešai ir paprastai yra transliuojamos internetu.

 
 

EP nariai: Kiek yra EP narių?

Nuo 2014 m. liepos 1 d. Europos Parlamente yra 751 narys, kaip numatyta Lisabonos sutartyje.


2018 m. EP nariai balsavo už tai, kad per kitus rinkimus į Europos Parlamentą, kurie įvyks 2019 m. gegužės mėn., būtų sumažintas vietų skaičius. Jei pasitrauktų 73 Jungtinėje Karalystėje išrinkti EP nariai, Europos Parlamentas pasiūlė sumažinti EP narių skaičių nuo 751 iki 705. Sumažinus narių skaičių liktų vietų galimai būsimai Sąjungos plėtrai.


Pasiūlymu užtikrinama, kad vietos būtų skirstomos „objektyviai, teisingai, ilgam laikui ir skaidriai“. Jei Europos Vadovų Taryba patvirtins naująją vietų paskirstymo sistemą, turėtų būti laikomasi mažėjančios proporcijos principo, pagal kurį už tam tikrą gyventojų skaičių didesnės valstybės narės gaus mažiau vietų negu mažesnės; EP nariai iš didelių valstybių atstovautų didesniam rinkėjų skaičiui, nei EP nariai iš mažesnių valstybių. Kartu turės būti atsižvelgta į valstybių narių skaičiaus ir demografinės padėties pokyčius bei į bendrą institucinės sistemos balansą.

 
 

EP nariai: Atlyginimai ir pensijos

Kiek uždirba EP nariai?


2009 m. liepos mėn. įsigaliojus bendram Europos Parlamento narių statutui visi EP nariai gauna vienodą atlyginimą.


Pagal šį statutą mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 8 611,31 EUR (nuo 2017 m. liepos mėn.). Atlyginimas mokamas iš Europos Parlamento biudžeto ir atskaičius ES mokestį bei draudimo įmokas sudaro 6 710,67 EUR. Kai kuriose valstybėse narėse atlyginimui taikomas ir nacionalinis mokestis. Nustatytas EP narių bazinis atlyginimas yra 38,5 proc. bazinio Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo, taigi EP nariai neturi galimybių priimti sprendimo dėl jų atlyginimo dydžio.


Yra keletas šio bendro statuto išimčių: EP nariams, kurie buvo Parlamento nariai iki 2009 m. rinkimų, buvo suteikta galimybė pasirinkti, kad per visą jų buvimo Europos Parlamento nariais laikotarpį jų atlyginimui, pereinamojo laikotarpio pašalpai ir pensijoms būtų taikoma ankstesnė jų valstybės narės sistema.


Ar EP nariai turi teisę gauti pensiją? Kokia ji?


Europos Parlamento nariai, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensija lygi sumai, gautai sudėjus po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus pilnus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau visa jos suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Šios pensijos mokamos iš Europos Sąjungos biudžeto.


1989 m. sukurta EP narių papildomo pensijų kaupimo sistema nuo 2009 m. liepos mėn. naujiems nariams nebetaikoma ir palaipsniui bus panaikinta.

 
 

EP nariai: Išmokų suvestinė

Didžiąją EP narių darbo dalį sudaro darbas toli nuo namų ir savo šalies, todėl jų patirtoms išlaidoms padengti skiriama keletas išmokų.


Kelionės išlaidos


Dauguma Europos Parlamento posėdžių, pvz., plenarinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai, vyksta Briuselyje arba Strasbūre. EP nariams kompensuojamos kelionės į posėdžio vietą bilietų kainą atitinkančios faktinės išlaidos, pateikus patvirtinančius dokumentus, tačiau kelionės išlaidos negali viršyti verslo (ar panašios) klasės įkainių, jei skrendama lėktuvu, pirmos klasės įkainių, jei keliaujama traukiniu, arba 0,5 EUR/km, jei vykstama automobiliu (daugiausia 1000 km). Be to, gali būti mokamos fiksuoto dydžio išmokos už kelionės atstumą ir trukmę, skirtos su kelione susijusioms papildomoms išlaidoms (pvz., greitkelių mokesčiams, bagažo antsvorio ar rezervavimo išlaidoms) padengti.


EP nariai, eidami savo pareigas ir kitais tikslais (pvz., norėdami dalyvauti konferencijoje arba vykti su darbo vizitu), dažnai turi vykti į valstybę narę, kurioje jie buvo išrinkti, arba į kitas valstybes. Kai EP nariai vykdo veiklą ne valstybėje narėje, kurioje buvo išrinkti, jiems gali būti kompensuojamos kelionės, apgyvendinimo ir kitos susijusios išlaidos neviršijant metinės 4 264 EUR sumos. Už veiklą toje valstybėje narėje, kurioje buvo išrinkti, kompensuojamos tik kelionės išlaidos neviršijant kiekvienai šaliai nustatytos metinės sumos.


Dienpinigiai


Europos Parlamento mokami 313 EUR dienpinigiai kompensuoja apgyvendinimo ir kitas susijusias išlaidas, kai EP narys dalyvauja oficialioje veikloje Briuselyje arba Strasbūre ir jei pasirašo oficialiame dalyvių sąraše. Kompensuojamos patirtos apgyvendinimo, maitinimo ir kitos išlaidos. Dienpinigių suma sumažinama perpus, jei EP narys nedalyvauja daugiau nei pusėje vardinių balsavimų, vykstančių plenarinės sesijos metu, netgi jei jis arba ji dalyvavo posėdyje ir pasirašė dalyvių sąraše.


Kai EP narys dalyvauja posėdžiuose ne ES teritorijoje, dienpinigių suma yra 156 EUR ir mokama tik jam pasirašius oficialiame dalyvių sąraše. Apgyvendinimo išlaidos pateikus sąskaitas faktūras kompensuojamos atskirai.


Bendrųjų išlaidų apmokėjimas


Šios iš anksto nustatyto dydžio išmokos skirtos daugiausiai rinkimų apygardoje vykdomos veiklos, pvz., biuro nuomos ir išlaikymo, telefono ir pašto paslaugų, atstovavimo, kompiuterių ir telefonų, konferencijų ir parodų rengimo, išlaidoms kompensuoti. Jei EP narys be pateisinamos priežasties per Europos Parlamento darbo metus (nuo rugsėjo iki rugpjūčio mėn.) nedalyvavo pusėje plenarinių posėdžių, ši išmoka sumažinama perpus.


2018 m. šios išmokos dydis buvo 4 416 EUR per mėnesį.


Gydymo išlaidos


EP nariams atlyginami du trečdaliai patirtų gydymo išlaidų. Išskyrus šią gydymo išlaidų kompensavimo dalį, EP nariams taikomos tokios pat šios sistemos taisyklės bei procedūros kaip ir kitiems ES tarnautojams.


Išeitinė išmoka pasibaigus kadencijai


Pasibaigus kadencijai EP nariai turi teisę gauti atlyginimo dydžio pereinamojo laikotarpio išmoką, kuri mokama po vieną mėnesį už kiekvienus metus, kuriais EP narys ėjo savo pareigas. Ilgiausia šios išmokos mokėjimo trukmė – dveji metai. Išmoka nemokama, jeigu EP narys pradeda vykdyti įgaliojimus kitame parlamente arba eiti pareigas valstybės tarnyboje. Jei EP narys tuo pat metu turi teisę gauti senatvės ar prarasto darbingumo pensiją, jis arba ji negali gauti abiejų išmokų, t. y. turi pasirinkti vieną iš jų.


Kitos išmokos


EP nariai gali naudotis įrengtais Europos Parlamento biurais Briuselyje ir Strasbūre. EP nariai, būdami bet kuriame iš šių miestų, darbo reikalais taip pat gali naudotis tarnybinėmis Europos Parlamento transporto priemonėmis.

 
 

EP nariai: Nuostatos, susijusios su personalu: EP narių padėjėjai

EP nariai gali patys pasirinkti asmeninį personalą, už kurio paslaugas mokama neviršijant Europos Parlamento skirto biudžeto lėšų. 2018 m. didžiausia mėnesinė suma, skirta visoms išlaidoms, susijusioms su asmeninių padėjėjų įdarbinimu, padengti, yra 24 526 EUR vienam EP nariui. Šios lėšos tiesiogiai EP nariams nemokamos.


EP nariai gali pasirinkti įvairius padėjėjus:

  • akredituotus padėjėjus. Šių padėjėjų, įdarbintų Briuselyje (taip pat Liuksemburge arba Strasbūre), administracinius reikalus tiesiogiai tvarko Europos Parlamento administracija pagal tokias pačias kaip laikinųjų ES darbuotojų įdarbinimo sąlygas. EP nariai gali įdarbinti ne daugiau kaip tris akredituotus padėjėjus (tam tikromis sąlygomis – keturis). Akredituotų padėjėjų įdarbinimui turi būti panaudota mažiausiai ketvirtadalis viso biudžeto;
  • EP nariai taip pat gali įdarbinti vietinius padėjėjus, kurie dirbtų valstybėse narėse, kuriose jie išrinkti. Jų administracinius reikalus tvarko kvalifikuoti mokėjimų tarpininkai, siekiant užtikinti, kad būtų tinkamai laikomasi mokesčių ir socialinės apsaugos reikalavimų. Vietiniams padėjėjams gali būti naudojama daugiausiai 75 proc. viso biudžeto.

Be akredituotų ir vietinių padėjėjų įdarbinimo iki ketvirtadalio viso turimo biudžeto gali būti panaudota EP nario pasirinktų paslaugų teikėjų paslaugoms, pvz., ekspertų tyrimų užsakymui, apmokėti.


Padėjėjai turi vengti su darbu nesusijusios veiklos, kuri galėtų sukelti interesų konfliktą. Nuo 2009 m. EP nariai nebegali įdarbinti artimų giminaičių.


Visų padėjėjų vardai ir pavardės arba pavadinimai sutarties galiojimo laikotarpiu skelbiami Europos Parlamento interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų priežasčių siekiant užtikrinti jų saugumą buvo padaryta išlyga.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Kodėl Parlamentas dirba ir Briuselyje, ir Strasbūre?

1992 m. ES valstybių narių vyriausybės vienbalsiai nusprendė ES sutartyje nustatyti, kur bus oficialiosios ES institucijų būstinės.


Šis sprendimas turėjo didelės įtakos Parlamento darbo tvarkai: oficialiąja jo būstine ir daugumos plenarinių sesijų vieta oficialiai tapo Strasbūras, Parlamento komitetų posėdžius nutarta rengti Briuselyje, o Parlamento sekretoriatas (jo darbuotojai) oficialiai įsikūrė Liuksemburge. 1997 m. ši tvarka buvo įtraukta į ES sutartį.


Norint pakeisti dabartinę sistemą, reikėtų pakeisti Sutartį – šiems pakeitimams turėtų vienbalsiai pritarti visų valstybių narių vyriausybės, o jų nacionaliniai parlamentai turėtų juos ratifikuoti.



Kiek kainuoja tai, kad Parlamento būstinė yra Strasbūre?

 

2013 m. Europos Parlamento atliktas tyrimas parodė, kad, jei visa Parlamento veikla būtų perkelta iš Strasbūro į Briuselį, per metus būtų galima sutaupyti 103 mln. EUR (2014 m. kainomis). Tai didelė suma, nors ji sudaro tik 6 proc. Parlamento biudžeto, 1 proc. ES administracinio biudžeto arba tik 0,1 proc. viso ES biudžeto.


2014 m. Audito Rūmai, reaguodami į 2013 m. lapkričio 20 d. EP rezoliuciją, parengė savo nepriklausomą analizę. Audito Rūmai patvirtino 2013 m. EP tyrimo išvadas, tačiau nustatė, kad bendros išlaidos, susijusios su būstine Strasbūre, sudaro 109 mln. EUR per metus. Dar 5 mln. EUR būtų sutaupyta sumažėjus kelionės išlaidoms Europos Komisijos ir Tarybos biudžetuose.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Kodėl oficiali Europos Parlamento būstinė įsteigta Strasbūre?

1992 m. sprendimu buvo įteisinta tuo metu jau vyravusi padėtis, kuri atspindėjo per daugelį metų pasiektus kompromisinius susitarimus.


Kai 1952 m., praėjus keletui metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, buvo įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), kuri nustatė bendrą šešių valstybių (įskaitant Vokietiją ir Prancūziją) anglies ir plieno atsargų valdymą, jos institucijos įsikūrė Liuksemburge. Strasbūre jau buvo įkurta Europos Taryba (47 valstybes vienijanti tarpvyriausybinė žmogaus teisių ir kultūros institucija, taip pat įsteigta netrukus po Antrojo pasaulinio karo) ir ji pasiūlė savo plenarinių posėdžių salę Europos anglių ir plieno bendrijos „Bendrosios Asamblėjos“ (kuri vėliau tapo Europos Parlamentu) posėdžiams rengti. Strasbūras palaipsniui tapo pagrindine Parlamento plenarinių sesijų vieta, nors per praėjusio amžiaus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius papildomos sesijos taip pat rengtos ir Liuksemburge.


1958 m. įkūrus Europos ekonominę bendriją, didelė dalis Europos Komisijos ir Ministrų Tarybos atliekamo darbo buvo sutelkta Briuselyje. Kadangi Parlamento darbas susijęs su atidžiu abiejų šių institucijų stebėjimu ir bendravimu su jomis, laikui bėgant Parlamento nariai nusprendė taip organizuoti savo darbą, kad daugiau jo būtų galima atlikti Briuselyje. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jau buvo daugmaž nustatyta dabartinė darbo organizavimo tvarka: komitetų ir frakcijų posėdžiai vyko Briuselyje, o pagrindinės plenarinės sesijos – Strasbūre. Didelė dalis Parlamento darbuotojų dirba Liuksemburge.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Kokios kalbos vartojamos Parlamente?

Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos. Akivaizdu, jog taip yra dėl to, kad visi ES piliečiai turėtų galimybę susipažinti su teisės aktais arba kitais jiems aktualiais ES dokumentais savo gimtąja kalba ir galėtų sekti diskusijas savo gimtąja kalba. Taip pat svarbu, kad EP nariai turėtų galimybę kalbėti, klausytis, skaityti ir rašyti savo gimtąja kalba ir, iš tiesų, bet kuria oficialiąja ES kalba. Tai, kad kiekvienas ES pilietis gali tapti Europos Parlamento nariu, net jeigu jis nemoka vienos iš Parlamento darbo kalbų (anglų, prancūzų), yra pagrindinis demokratijos principas. Bet kuris pilietis, tapęs Europos Parlamento nariu, privalo turėti galimybę eiti savo pareigas be specialiųjų užsienio kalbų žinių. O tam, kad visiems EP nariams būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos, jie turi turėti galimybę visapusiškai naudotis informacija savo atitinkama kalba. EP narių sakomos kalbos viena oficialiąja kalba sinchroniškai verčiamos į kitas oficialiąsias kalbas. Oficialūs dokumentai verčiami į visas 24 kalbas.


2013 m. liepos 1 d. į ES įstojus Kroatijai, iš viso vartojamos 24 oficialiosios kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, prancūzų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.


Iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, anglų kalba savaime nepraras oficialiosios kalbos statuso. Tokį sprendimą turėtų vieningai priimti visos ES vyriausybės, tačiau anglų kalba taip pat yra oficialioji Airijos ir Maltos kalba, todėl atrodo, kad tokia galimybė yra nedidelė.


Vertėjo žodžiu ar vertėjo raštu darbas


Kiekvienas vertėjas žodžiu ar vertėjas raštu paprastai verčia į savo gimtąją kalbą. Turint 24 oficialiąsias kalbas, įmanomi 552 kalbų deriniai. Kad galėtų užtikrinti vertimą į visas šias kalbas ir iš jų, Parlamentas kartais naudojasi vertimo per tarpinę kalbą sistema: kalbėtojo kalba arba tekstas pirmiausia žodžiu arba raštu išverčiamas į vieną iš labiausiai vartojamų kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių), o tuomet – į kitas kalbas.


Vertimas žodžiu ir vertimas raštu yra skirtingos profesijos: vertėjai žodžiu sinchroniškai verčia iš vienos kalbos į kitą per posėdžius; vertėjai raštu dirba su rašytiniais dokumentais ir sukuria visiškai tikslią dokumento versiją savo gimtąja kalba.


Parlamente dirba apie 300 nuolatinių vertėjų žodžiu, be to, jis gali reguliariai naudotis daugiau kaip 1 500 išorės akredituotų vertėjų žodžiu paslaugomis. Plenarinių sesijų savaičių metu verčia apie 700–900 vertėjų žodžiu. Parlamente dirba apie 700 vertėjų raštu, kurie kiekvieną mėnesį išverčia daugiau nei 100 000 puslapių.


2013 m. daugiakalbystei Parlamentas išleido maždaug ketvirtadalį viso savo biudžeto.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Kiek žmonių dirba Parlamente?

2018 m. sausio mėn. Parlamente (įskaitant frakcijas) skirtingose vietose dirbusių pareigūnų, laikinųjų darbuotojų ir dirbančių pagal sutartis skaičius:


IŠ VISO

Briuselyje

Strasbūre

Liuksemburge

Kitose vietose

7698

4903

292

2251

252


Dauguma Parlamento darbuotojų (55 proc.) yra moterys.


Beveik devyni procentai Parlamento darbuotojų dirba frakcijose (671 etatas).


Parlamento darbuotojai yra atvykę iš visų Europos Sąjungos valstybių narių ir netgi kelių kitų šalių. Didžiausia dalis tenka Belgijai, po jos – Prancūzijai, Italijai, Ispanijai ir Vokietijai.


Tam tikri darbai, pavyzdžiui, dalis Parlamento pastatų valdymo, IT, valymo ir valgyklų paslaugų, yra perduoti išorės paslaugų teikėjams. Vidutiniškai bet kurią dieną Parlamento patalpose gali būti daugiau kaip 10 000 žmonių, nes darbuotojų skaičių dar papildo žurnalistai, lankytojai ir lobistai.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Europos Parlamento pastatų prieinamumas neįgaliesiems

Per keletą metų įgyvendinta daugybė priemonių, kurios labai pagerino neįgalių Parlamento narių, darbuotojų ir lankytojų galimybes patekti į Europos Parlamentą. Visuose naujuose projektuose, kuriais siekiama išplėsti, renovuoti ar pritaikyti Parlamento pastatus, nuo pat pradžių pirmenybė turi būti teikiama visapusiškam prieinamumo neįgaliesiems užtikrinimui.


Visi Parlamento pastatai turi bent vieną įėjimą, per kurį galima patekti neįgaliųjų vežimėliu. Visų trijų miestų, kuriuose įsikūręs Parlamentas (Briuselis, Strasbūras ir Liuksemburgas), požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse yra rezervuotos vietos neįgaliems vairuotojams, o kavinėse įrengti stalai ir grynųjų pinigų kasos, pritaikyti neįgaliųjų vežimėliu besinaudojantiems asmenims. Į Parlamento patalpas leidžiama patekti su šunimis vedliais.


Be šių prieinamumą užtikrinančių priemonių, per pastaruosius kelerius metus nuolat gerėjo Parlamento skaitmeninis prieinamumas – yra vis daugiau pagalbinių technologijų, kuriomis galima naudotis pateikus prašymą. Klausos sutrikimų turintiems asmenims gali būti sudarytos sąlygos naudotis indukcinėmis kilpomis ir galima iš anksto paprašyti gestų kalbos vertėjų žodžiu. Kalbant apie silpnaregius, Brailio raštui skirti spausdintuvai ir monitoriai, pagalbinės skaitymo priemonės ir ekrano skaitytuvų programos – tai tik keletas iš turimų pagalbinių technologijų.


Atsižvelgiant į ES direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo, Parlamento svetainė buvo pritaikyta taip, kad būtų laikomasi Internetinių tinklalapių prieinamumo iniciatyvos (angl. WAI) gairių. Tinklalapiai tapo aiškesni ir juose lengviau naršyti, o turinys išlieka toks pat, kai žiūrima per ekrano skaitytuvą. Multimedijos turinys taip pat tapo prieinamesnis papildžius jį subtitrais ir transkripcijomis.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Parlamento pastatai

ES valstybių narių vyriausybių vadovų (Europos Vadovų Tarybos) 1992 m. sprendimu Europos Parlamentas dirba trijose vietose: Strasbūre (oficiali būstinė), Briuselyje ir Liuksemburge. Visose trijose darbo vietose iš viso yra 29 pastatai. Jam taip pat priklauso keletas pastatų kitose valstybėse narėse, kuriose veikia Europos Parlamento ryšių biurai.



IŠ VISO

Briuselyje

Strasbūre

Liuksemburge

Pastatų skaičius

29

18

5

6

Plotas, m2

1 203 715

661 913

343 930

197 872



Parlamentas palaipsniui perka pastatus, kuriais jis naudojasi savo pagrindinėse darbo vietose, nes vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tai yra ekonomiškai efektyviau, nei juos nuomotis. Siekdamas patenkinti didesnį biuro patalpų poreikį, pavyzdžiui, po 2004 m. ES plėtros, Parlamentas pastatus verčiau perka nei nuomojasi, jei yra tokia galimybė. Toks pat požiūris taikomas ir valstybėse narėse veikiantiems Parlamento ryšių biurams.


Pirkimas sutaupo daug lėšų, nes, remiantis Audito Rūmais, pirkimas ilguoju laikotarpiu kainuoja 40–50 proc. pigiau nei nuoma. Iš viso Parlamentui priklauso 87,5 proc. jo naudojamų pastatų (151 300 m2 ploto nuomojama, o 1 052 400 m2 ploto priklauso EP). Jeigu šiuos pastatus reikėtų nuomoti, per metus tai kainuotų apie 163 mln. EUR.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Akredituoti lobistai ir žurnalistai

2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamentas ir Europos Komisija iškilmingai paskelbė apie pradėjusį veikti bendrą viešąjį Skaidrumo registrą, kuris kaupia informaciją apie asmenis ir organizacijas, skiekiančius daryti įtaką ES politikai. Kaip ir buvo siekta nuo pat pradžių, registre dabar galima rasti teisinių paslaugų įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų grupių, o taip pat ir tradicinių lobistų.


2018 m. balandžio mėn. registre buvo 11 739 organizacijos – iš jų 7 235 buvo akredituotos Parlamente. Registruotis privaloma norint gauti lobisto leidimą, kuris suteikia teisę patekti į Europos Parlamentą.


2018 m. balandžio 16 d. Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba pradėjo politines derybas dėl naujų bendrų taisyklių, kuriomis bus užtikrintas dar didesnis interesų grupių atstovų ES lygmeniu vykdomos veiklos skaidrumas. Siūlomo naujo tarpinstitucinio susitarimo tikslas – į lobistų registro veiklą įtraukti ir Tarybą, nes iki šiol ji sistemoje dalyvavo tik stebėtojos teisėmis.


Be to, apie 900 žurnalistų yra akredituoti lankytis visose ES institucijose, o dar apie 80 jų suteikta akreditacija lankytis tik Parlamente.

 
 

Parlamentas (organizaciniai aspektai): Kokio dydžio yra Parlamento biudžetas?

2018 m. EP biudžetas siekė 1,95 mlrd. EUR. Išlaidos personalui – daugiausia atlyginimai, mokami maždaug 7 000 tarnautojų ir frakcijų darbuotojų, – sudaro 44 proc. šios sumos. Iš biudžeto taip pat padengiamos vertimo žodžiu, išorės vertėjų teikiamų paslaugų ir darbuotojų kelionės išlaidos.


Kadangi Parlamentas yra demokratiškai išrinkta institucija ir priima visoms valstybėms narėms privalomus teisės aktus, didelė dalis jo nuolatinių, laikinų ir laisvai samdomų darbuotojų verčia raštu ar žodžiu, kad EP nariai ir piliečiai galėtų sekti sprendimų priėmimo procedūras.


Maždaug 22 proc. 2018 m. biudžeto skiriama EP narių išlaidoms, įskaitant atlyginimus, kelionės ir biuro išlaidas bei asmeninių padėjėjų darbo užmokestį, padengti.


Išlaidos Parlamento pastatams sudaro 13 proc. 2017 m. biudžeto. Šios lėšos naudojamos pastatų nuomai, statybai, techninei priežiūrai, saugumo užtikrinimui ir pastatų trijose oficialiose darbo vietose – Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre – ir ryšių biurų 28 valstybėse narėse eksploatavimo išlaidoms padengti.


Informavimo politikos ir administracinės išlaidos, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje, 2017 m. sudarė 16 proc. Dar 6 proc. numatyti Parlamento frakcijų veiklai finansuoti.

 
 

Lankytojai: Apsilankymas EP su grupe ir savarankiškai

Europos Parlamentas kasmet sulaukia daugiau nei 300 tūkst. lankytojų iš Europos Sąjungos ir kitų šalių. Dauguma renkasi ekskursijas pagrindiniuose Parlamento pastatuose: čia jie gali susitikti su Parlamento nariais, išklausyti jiems parengtą informacinį pranešimą ir pasižvalgyti po plenarinių posėdžių salę. Nuo 2011 m. lankytojai laukiami ir Parlamentariume, atvėrusiame duris greta pagrindinio pastato. Parlamentariumas dirba visą savaitę, o apsilankymas jame nieko nekainuoja. Parlamentariumas – tai interaktyvus lankytojų centras. Čia esančiame 360o panoraminio vaizdo ekrane siūloma pasižiūrėti filmą apie tai, kaip dirba Parlamentas, ir išbandyti jėgas vaidmenų žaidime bei sužinoti, ką reiškia būti Europos politiku. 2017 m. gegužę pradėję veikti Europos istorijos namai stengiasi padėti geriau suprasti XX amžiaus permainas visame žemyne.


Parlamento posėdžių salę lankytojai paprastai apžiūri su viena iš maždaug 7 000 grupių, kurios atvyksta Parlamento nario kvietimu arba savarankiškai. Visas grupes pasitinka šios institucijos tarnautojai, kurie išsamiai papasakoja apie Parlamento darbą ir vaidmenį. Ekskursijos metu susitinkama ir su vienu ar dviem Parlamento nariais bei užeinama į plenarinių posėdžių salės lankytojų ložę. Parlamento narių kviečiamoms grupėms Parlamentas skiria finansinę paramą, kuria iš dalies padengiamos kelionės išlaidos ir išlaidos maistui.


Europos Parlamente laukiami ir pavieniai lankytojai, atvykstantys be išankstinio kvietimo. Konkrečiomis dienomis ir nustatytu laiku jiems siūloma apsilankyti Europos Parlamento plenarinių posėdžių stebėjimo ložėje naudojantis audiogidu. Be to, galima pasižvalgyti ir Strasbūro plenarinių posėdžių salėje, kurioje vyksta dauguma plenarinių sesijų.


Parlamento patalpose Strasbūre vyksta ir renginiai, organizuojami pagal moksleiviams skirtą programą Euroscola, kurių metu tūkstančiai 16–18 metų amžiaus moksleivių vienai dienai tampa Parlamento nariais.

 
 

Lankytojai: Kodėl kai kurios lankytojų grupės remiamos finansiškai?

Europos Parlamentas įsitikinęs, kad informacija apie jo veiklą ir patalpos turėtų būti nesunkiai prieinamos visuomenei, nes, jo nuomone, skaidrumas svarbus norint naudotis demokratinėmis teisėmis Europos Sąjungoje. Vis dėlto dėl didelio atstumo susimokėti už kelionę į Briuselį ir Strasbūrą greičiausiai nelengva nemažai daliai ES piliečių, taigi Parlamentas padeda padengti šias išlaidas.


Grupės, kurias oficialiai remia Parlamento nariai

 

Kiekvienas Parlamento narys kasmet gali paremti iki 110 lankytojų, atvykstančių ne mažesnėmis nei 10 asmenų grupėmis. Į Strasbūrą ar Briuselį Parlamento nariai gali pakviesti iki 5 lankytojų grupių per metus.


Lankytojus pasitinka tarnautojai, kurie jiems papasakoja apie ES ir Parlamentą. Jie susitinka su vienu ar dviem Parlamento nariais ir gali apžiūrėti plenarinių posėdžių salę įsitaisę lankytojų ložėje.


Paraiškas ir su finansine parama susijusius klausimus nagrinėja Europos Parlamento darbuotojai. Paramos suma išmokama banko pavedimu, tačiau nedidelė jos dalis (iki 40 EUR kiekvienam lankytojui) gali būti išmokėta grupės vadovui, kad apsilankymo dieną jis su savimi turėtų grynųjų pinigų.


Paramos sumos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tris veiksnius ir padauginus iš lankytojų skaičiaus. Šie trys veiksniai – tai kelionės išlaidos taikant kilometrinį tarifą  atstumui nuo grupės išvykimo vietos ir Briuselio arba Strasbūro apskaičiuoti (0,09 EUR už vieną kilometrą), viešbučio išlaidos, jei vykstama su nakvyne (60 EUR), ir išlaidos maistui (40 EUR). Kompensuojamos tik faktinės išlaidos.


Galutinė finansinės paramos suma negali viršyti realiųjų grupės kelionės į Parlamentą išlaidų. Po kelionės grupės vadovas deklaruoja faktines kelionės išlaidas ir bet koks perviršis turi būti grąžintas Parlamentui.


Nuomonės skleidėjų grupės


Komunikacijos generalinio direktorato kviečiamų nuomonės skleidėjų grupių kelionės išlaidoms padengti gali būti skiriamas finansavimas, sudarantis 50 proc. sumos, tenkančios vienam su Parlamento nario remiama grupe atvykstančiam asmeniui.


Šias grupes sudaro tokie nuomonės skleidėjai, kaip išrinkti pareigūnai, įvairių profesinių grupių,  nacionalinių ar regioninių asociacijų ir judėjimų atstovai, mokytojai, vidurinių mokyklų moksleiviai ir aukštųjų mokyklų studentai.


Žurnalistai

 

Atvykti į plenarines sesijas Parlamentas kviečia valstybių narių vietos, regioninės, specializuotos ir nacionalinės žiniasklaidos atstovus. Šie kvietimai siunčiami atsižvelgiant į temas, dėl kurių Parlamentas ketina diskutuoti ir balsuoti, kad žiniasklaida geriau suprastų Europos Parlamento sprendimų priėmimo procesą. Lankydamiesi Strasbūre ir Briuselyje, valstybėse narėse dirbantys žurnalistai gali dalyvauti specialiuose praktiniuose seminaruose, kurių metu aptariami svarbūs teisės aktai, susitikti su Parlamento nariais ir paimti iš jų interviu.


Taip Parlamentas padeda žurnalistams, nes dėl atstumo atvykti į Europos Parlamentą jiems nėra taip paprasta, kaip į savo šalies parlamentą.


Suteikdamas žurnalistams iš visų valstybių narių galimybę atvykti į Europos Parlamentą Parlamentas atiduoda duoklę skaidrumui – todėl ir buvo sukurta ši žurnalistų lankymosi programa. Europos Parlamentas visiškai nesikiša į darbą, kurį dirba žurnalistai – taip pat ir tais atvejais, kai apsilankymas nenušviečiamas.


Kvietimas atvykti į plenarinę sesiją apima kelionę ir 2 nakvynes viešbutyje (ne daugiau kaip 180 EUR už vieną naktį).

 
 

Lankytojai: Parlamentariumas

2011 m. spalio mėn. Europos Parlamentas Briuselyje atidarė savo lankytojų centrą Parlamentariumą. Tai didžiausias parlamentinis lankytojų centras Europoje ir pirmas tokio pobūdžio centras, kuriame visa informacija pateikiama 24-iomis kalbomis. Jame naudojamos įvairiausios interaktyvios multimedijos priemonės, padedančios piliečiams suprasti, kaip veikia Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos. Lankytojai savo akimis pamato, kaip ES priimami politiniai sprendimai, darantys tiesioginę ar netiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui. Informacija Parlamentariume pateikiama 24-iomis kalbomis ir keturiomis – anglų, prancūzų, olandų ir vokiečių – gestų kalbomis.


Parlamentariumas lankytojų laukia visą savaitę, o apsilankymas jame nemokamas. Vidutiniškai kasdien čia sulaukiama apie 1 000 lankytojų. Tai viena iš 10-ies lankomiausių Briuselio vietų.


Parlamentas skirtas suaugusiesiems ir bet kurio amžiaus vaikams. 8–14 metų amžiaus vaikams siūlomos specialios 1 valandos trukmės ekskursijos. Kiekvienas jaunasis lankytojas gauna po rankinį medijos gidą.


Parlamentariume kasmet surengiamos maždaug dvi laikinosios parodos.


Be to, vidurinių mokyklų moksleiviams siūlomas populiarus vaidmenų žaidimas. Žaidimas sukurtas remiantis darbo Europos Parlamente pavyzdžiu, tad moksleiviams tenka įsijausti į Parlamento nario vaidmenį ir dalyvauti derybose dėl teisės aktų, kurie paveiks kasdieninį europiečių gyvenimą.


Ieškote Parlamentariumo netoliese?

 

Mažesnius lankytojų centrus Europos Parlamentas atidarė ir kai kuriose valstybėse narėse. Tikslas – sudominti vietos gyventojus ir priartinti Parlamentą prie piliečių.


2016 m. Berlyne veikiančiuose Europos namuose duris atvėrė lankytojų centras „Europa Experience“. Jis atsirado Europos Parlamento iniciatyva ir bendradarbiaujant su Europos Komisija. Čia siūlomos įvairiausios multimedijos priemonės ir vaidmenų žaidimas, kurio metu lankytojai gali įsijausti į Europos Parlamento nario arba Europos Komisijos nario vaidmenį.


2017 m. Strasbūre pradėjo veikti parodų erdvė, savo turiniu panaši į Briuselio Parlamentariumą ir žinoma Simone Veil parlamentariumo pavadinimu. Viešnagė joje įtraukta į įprastą apsilankymo programą. Čia lankytojai geriau supras Europos Parlamento vaidmenį ir tai, kokį poveikį jis daro jų gyvenimui.

 
 

Lankytojai: Europos istorijos namai

2017 m. duris Briuselyje atvėrė Europos istorijos namai. Šiame muziejuje lankytojai gali praturtinti žinias apie Europos istoriją ir susimąstyti apie tai, ką ji reiškia šiandien.


Nuolatinėje parodoje daugiausia dėmesio skiriama viso Europos žemyno XX amžiaus istorijai ir Europos suartėjimui, į tai žvelgiant iš plačios istorinės perspektyvos bei pasitelkiant prieštaringą Europos gyventojų istorinę patirtįs. Europos istorijos namuose eksponuojamos ir laikinosios parodos.


Parodos turinį parengė tarpdisciplininė Akademinių projektų grupė, kurią sudaro istorikai, muziejininkai, švietimo specialistai ir administratoriai iš 18 skirtingų valstybių narių. Akademinį tikslumą ir parodų turinio aktualumą užtikrina tarptautinio garso istorikų ir muziejininkų sudaroma aukšto lygio patariamoji valdyba (Akademinis komitetas).


Europos istorijos namai laukia visų lankytojų, o apsilankymas šiame muziejuje nemokamas.


Projekto vystymo išlaidos siekė apie 52,4 mln. EUR. Tai apima G. Eastmano pastato rekonstrukciją, išplėtimą ir renovaciją bei nuolatinės parodos ir pirmosios laikinosios parodos sukūrimą.