Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“)
Tiesioginė prieiga prie kitų svetainių sąrašo (Spauskite mygtuką „Enter“)

Dažniausi klausimai EP spaudos tarnybai

07-04-2014 - 11:26
 

Kaip dirba europarlamentarai, kiek jie uždirba ir kiek išleidžia? Šioje skiltyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus dažnus klausimus apie Parlamento veiklos būdus ir jos kaštus.


Žemiau pateikiamas klausimų ir atsakymų rinkinys apie kasdieninę Europos Parlamento veiklą. Jis nuolat papildomas aktualijomis, kurios gali sudominti žiniasklaidą.

Nuoroda : 20140331FAQ41132
Atnaujinta: ( 23-06-2014 - 11:58)
 
 

2014 m. rinkimai: kada ir kaip jie vyksta?

Kas penkerius metus ES piliečiai renka, kas jiems atstovaus Europos Parlamente. Tai tiesiogiai renkama institucija, kuri atspindi piliečių interesus ES sprendimų priėmimo procese.


Paskutiniai rinkimai vyko 2014 m. gegužės 22-25 d. Kiekviena valstybė narė turi teisę išrinkti nustatytą skaičių Europos Parlamento narių.


Vietų paskirstymo tvarka yra išdėstyta ES sutartyse remiantis mažėjančio proporcingumo principu: šalys, kurių gyventojų skaičius yra didesnis, turi daugiau vietų nei mažiau gyventojų turinčios šalys, tačiau mažesnės šalys turi daugiau vietų nei joms priklausytų griežtai taikant proporcingumo principą.


Pagal Lisabonos sutartį 2014 m. rinkimuose Europos Parlamento narių skaičius svyruos nuo šešių narių iš Maltos, Liuksemburgo, Kipro ir Estijos iki 96 iš Vokietijos, o bendras narių skaičius bus 751.


Europos Parlamento rinkimai daugiausia reglamentuojami nacionaliniais rinkimų įstatymais ir tradicijomis. Taigi kiekviena valstybė narės nusprendžia, ar naudoti atviro, ar uždaro kandidatų sąrašo sistemą. Kai kurios valstybės suskirsto savo teritoriją į regionines rinkimų apygardas, o kitose yra tik viena rinkimų apygarda.


Tačiau esama ir bendrų ES nuostatų, kuriuose teigiama, kad rinkimai privalo būti laisvi ir slapti ir vykti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise. EP nariai turi būti išrinkti pagal proporcingo atstovavimo principą.


Rinkimų laikotarpis nustatomas ES lygmeniu, bet valstybės narės gali pačios pasirinkti konkrečią rinkimų datą pagal jai būdingas rinkimų tradicijas. Europos Parlamento rinkimai paprastai tęsiasi keturias dienas: Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose balsuojama ketvirtadienį, o daugelio kitų valstybių gyventojai balsuoja sekmadienį.


ES piliečiai, gyvenantys ne savo kilmės šalyje, turi teisę balsuoti ir būti renkami Europos Parlamento rinkimuose savo gyvenamosios vietos šalyje, tačiau nacionaliniuose rinkimų įstatymuose gali būti nustatytos konkrečios procedūros, kaip tai daryti.


Europos Parlamento rinkimai – unikalus reiškinys daugiatautėje demokratijoje – visada yra labai svarbus ES politinio proceso momentas.


Viena iš pirmųjų naujai išrinkto Parlamento užduočių - išrinkti naują Europos Komisijos (ES vykdomosios institucijos) pirmininką. Lisabonos sutartyje teigiama, kad ES valstybės, siūlydamos kandidatą į šias pareigas, turi atsižvelgti į EP rinkimų rezultatus, o naująjį pirmininką galiausiai "išrenka" Europos Parlamentas. Jei pasiūlytas kandidatas nesurenka reikiamos EP narių palaikymo daugumos, tada ES valstybės per vieną mėnesį turi pasiūlyti kitą kandidatą.


Kandidatų į kitų Komisijos narių pareigas taip pat laukia sunkus kompetencijos patikrinimo Parlamente procesas.


 
 

2014 m. rinkimai: kaip skiriamas Europos Parlamento pirmininkas ir komitetų pirmininkai?

Pirmoje po Europos Parlamento rinkimų vykstančioje plenarinėje sesijoje (liepos 1-3 d.) renkamas naujasis Europos Parlamento pirmininkas. Kartu renkami ir 14 pirmininko pavaduotojų ir kvestoriai.


Visos renkamos pareigybės, pvz. pirmininkas, pavaduotojas, kvestorius, komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, delegacijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, yra atnaujinamos kas du su pusę metų, t.y. vieną kartą per 5 metų Europos Parlamento kadenciją. Minėtas pareigybes užimantys asmenys gali būtų paskirti antram dviejų su pusę metų terminui.


Renkant Europos Parlamento pirmininką, pavaduotojus ir kvestorius turi būti atsižvelgta į poreikį užtikrinti teisingą ES valstybių ir politinių požiūrių atstovavimą.


Europos Parlamento pirmininkas

 

Pirmoji naujai išrinkto Europos Parlamento užduotis yra išrinkti EP pirmininką. Jeigu jis yra perrenkamas, tai šiems rinkimams pirmininkauja kadenciją baigiantis Parlamento pirmininkas arba, jei jo nėra, kadenciją baigiantis Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka arba, jei jo nėra, Parlamento narys, kuris ilgiausiai ėjo pareigas (EP darbo tvarkos taisyklių 14 straipsnis).


Kandidatūras gali siūlyti tik frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių (15 straipsnis).


Balsavimas yra slaptas. Kaip įprasta Europos Parlamento balsavime EP nariai pažymi jų remiamą kandidatą popieriniame biuletenyje, kurį vėliau patalpiną balsavimo urnoje. Procesą stebi aštuoni burtų kelių iš EP narių atrinkti balsų skaičiuotojai.


Norėdamas laimėti rinkimus kandidatas turi surinkti absoliučią balsavusių narių balsų daugumą, t.y. jį turi paremti 50 proc. plius vienas EP narių (16 straipsnis). Tušti ar sugadinti biuleteniai neskaičiuojami, todėl neįtakoja skaičiuojant daugumą.


Jeigu pirmajame balsavime neišrenkamas nei vienas kandidatas, tie patys ar kiti kandidatai tomis pačiomis sąlygomis gali būti siūlomi antram balsavimui. Ta pati procedūra gali būti kartojama ir trečią kartą, jei nepaaiškėja laimėtojas po antro balsavimo. 


Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių. Ketvirtajame balsavime laimi daugiau balsų surinkęs kandidatas. Balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas.


Naujai išrinktas Parlamento pirmininkas užima pirmininko kėdę ir prieš pradėdamas pirmininkauti savo pavaduotojų ir kvestorių rinkimams gali tarti sveikinimo kalbą (jis taip pat turi teisę apsiriboti tik labai trumpu pareiškimą, o formalią kalbą atidėti vėlesnei datai).


Pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai

 

Kandidatūras į Parlamento pirmininko pavaduotojų ir kvestorių pareigas taip pat gali siūlyti arba frakcija, arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Pavaduotojai taip pat renkami slaptu balsavimu užpildant vieną popierinį biuletenį. Kandidatai turi surinkti absoliučią balsavusiųjų daugumą. Jei išrinktų kandidatų skaičius yra mažesnis negu numatytų vietų skaičius (14), tokia pačia tvarka vyksta antras balsavimas likusioms vietoms užimti. Jei reikalingas trečias balsavimas, į likusias vietas išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai.


Parlamento pirmininko pavaduotojų eiliškumą lemia jų vieta pagal balsavimo rezultatus. Kai kandidatūrų skaičius neviršija numatytų vietų skaičiaus (14), kandidatai gali būti renkami be balsavimo, dalyvaujantiems posėdyje pritarus balsu. Ta pati tvarka taikoma ir renkant kvestorius (18 straipsnis).


Kai būtina Parlamento pirmininko pavaduotojai gali pakeisti pirmininką, tame tarpe ir plenarinių posėdžių pirmininkavime. Jie taip pat priklauso Biurui, kuris atsakingas už visus Parlamento administracinius, organizacinius ir personalo klausimus. 5 kvestoriai atsako už tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus (28 straipsnis).


Komitetų pirmininkai

 

Po pirmojo Parlamento posėdžio (ir EP kadencijos viduryje kai vyksta politinių pareigybių perrinkimas) nuolatiniai komitetai renka savo pirmininkus ir jų pavaduotojus. Jie gali būti perrinkti antrai kadencijai, kai Parlamento kadencijos viduryje vyksta politinių pareigybių perrinkimas. Ta pati procedūra taikoma ir tarpparlamentinėms delegacijoms.


Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojai kartu sudaro komiteto biurą. Komiteto pirmininko pavaduotojų skaičių nustato Parlamentas, gavęs Pirmininkų sueigų pasiūlymą.


Jei kandidatų skaičius atitinka numatytų vietų skaičių, rinkimai gali vykti pritariant balsu. Priešingu atveju rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Jei buvo pateikta tik viena kandidatūra, išrenkamas asmuo, surinkęs už ir prieš balsavusių narių absoliučią balsų daugumą.


Esant keletui kandidatų, per pirmą balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs už ir prieš balsavusių narių absoliučią balsų daugumą. Antruoju balsavimu išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, išrenkamas vyriausias pagal amžių kandidatas. Jei reikalingas antras balsavimas, gali būti teikiamos naujos kandidatūros.


Nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkai ir jų pavaduotojai renkami remiantis tomis pačiomis procedūromis kaip ir komitetu atveju (straipsnis 212 ir 214).


 
 

2014 m. rinkimai: frakcijų sudarymas ir finansavimas

Skirtingose ES valstybėse išrinkti EP nariai buriasi į frakcijas pagal savo pažiūras. Oficialiam frakcijos sudarymui būtina, kad jai priklausytų ne mažiau kaip 25 EP nariai, išrinkti ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių (t. y. mažiausiai septyniose). Nė vienas Parlamento narys negali priklausyti daugiau kaip vienai frakcijai.


Įsteigus frakciją apie ją būtina pranešti Parlamento pirmininkui, pranešime nurodant frakcijos pavadinimą, jos narius ir biuro sudėtį.


Paprastai Parlamentas neturi vertinti frakcijos narių politinių pažiūrų. Sukurdami frakciją EP nariai iš esmės pripažįsta, kad vadovaujasi politinėmis pažiūromis. Tik jei atitinkami Europos Parlamento nariai tai neigia, Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija sukurta nepažeidžiant Darbo tvarkos taisyklių.


Frakcijos aprūpinamos Parlamento biudžeto lėšomis finansuojamais sekretoriato ir administraciniais ištekliais. EP biudžeto lėšos taip pat skiriamos ir frakcijų politinei ir informacinei veiklai finansuoti, tačiau jų negalima naudoti bet kurio lygio politinei kampanijai ar nacionalinių ir Europinių partijų finansavimui. Europos Parlamento biuras nustato šių lėšų ir išteklių naudojimo bei tikrinimo taisykles.


Nepriklausomiems EP nariams (t. y. tiems, kurie nepriklauso frakcijai) taip pat užtikrinama galimybė turėti sekretoriatą ir jiems pagal Europos Parlamento biuro nustatytas taisyklės suteikiamos tam tikros teisės.

 
 

2014 m. rinkimai: kaip skiriamas Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai?

Komisijos pirmininko skyrimas

 

Pagal Lisabonos sutartį Parlamento vaidmuo renkant Komisijos pirmininką tapo daug svarbesnis, nes

Europos Vadovų Taryba, siūlydama kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus, turi atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimus. Šiam kandidatui patvirtinti reikės absoliučios EP narių balsų daugumos, t. y. kad mažiausiai pusė visų EP narių balsuotų „už“ (376 iš 751), o ne tik pusės visų balsavusių EP narių balsų, kaip būdavo anksčiau.


Jei šis kandidatas nesurinks reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba turės per vieną mėnesį kvalifikuota balsų dauguma pasiūlyti naują kandidatą (Lisabonos sutarties 9d straipsnio 7 dalis).

 

Komisijos nariai


Taryba, pritarus išrinktajam Komisijos pirmininkui, tvirtina kandidatų į Komisijos narius sąrašą.


Šie kandidatai į Komisijos narius pirmiausia atvyksta į Europos Parlamento komitetus, atsakingus už būsimas jų kompetencijos sritis. Klausymai yra vieši. Po jų kiekvienas komitetas uždarame posėdyje sprendžia dėl kandidato patirties ir pateiktų atsakymų. Minėtame posėdyje priimtas vertinimas, kuris praeityje įtakojo kai kurių kandidatų apsisprendimą toliau nesiekti ES komisaro posto, perduodamas Europos Parlamento pirmininkui.


Paskui per Parlamento posėdį išrinktasis Komisijos pirmininkas pristato Komisijos narių kolegiją ir jos programą. Komisijos pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei kitus Komisijos narius tvirtina Europos Parlamentas.


Parlamentas gali atidėti balsavimą iki kito posėdžio (Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 118 (5) straipsnis).


Parlamentui patvirtinus Komisijos pirmininką ir Komisijos narius, juos kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba.


Per Komisijos kadenciją pasikeitus nemažai Komisijos narių, prireikus užimti atsiradusią laisvą vietą ar skiriant naują Komisijos narį į ES įstojus naujai valstybei narei, atitinkami Komisijos nariai vėl kviečiami atvykti į Parlamento komitetus, atsakingus už jų kompetencijos sritis.

 
 

2014 m. rinkimai: Europos politinės partijos ir politiniai fondai

Europos politinės partijos


Kas yra Europos politinė partija?

 

Europos politinė partija - tai organizacija, kuri remiasi savo politine programa, kurios nariai yra nacionalinės partijos ir individai ir kuri atstovaujama keliose ES valstybėse (žr. ES sutarties 10 straipsnio 4 paragrafą ir ES veikimo sutarties 224 straipsnį).


Kaip finansuojamos Europos politinės partijos?

 

Nuo 2004 m. liepos mėn. Europos politinės partijos galėjo gauti metinį finansavimą iš Europos Parlamento. Ši parama teikiama dotacijos forma, kuri gali padengti iki 85 proc. partijos išlaidų, o likusi dalis turi būti padengta partijos nuosavais šaltiniais (narystės mokestis, aukos).


Kam gali būti naudojama dotacija?

 

Dotacija gali būti panaudota partijos išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su partijos politinės programos tikslų įgyvendinimu, apmokėjimui. Pavyzdžiui:

- posėdžiams ir konferencijoms,

- leidiniams, studijoms ir reklamai,

- administracinėms, kelionių ir personalo išlaikymo išlaidoms,

- su Europos rinkimais susijusioms rinkiminėms kampanijoms.


Dotacija negali būti naudojama tokioms išlaidoms, kaip:

- referendumų ir rinkimų kampanijoms (išskyrus Europinius rinkimus),

- tiesioginiam ir netiesioginiam nacionalinių partijų finansavimui, rinkimų kandidatams ir politiniams fondams tiek nacionaliniu tiek Europiniu lygiu

- skoloms ir skolų aptarnavimo išlaidoms


Europos politiniai fondai


Kas yra Europos politinis fondas?

 

Europos politinis fondas - tai organizacija užmezgusi ryšius su Europos politine partija bei savo veikla pastiprinanti ir papildanti partijos tikslus. Šis fondas stebi, analizuoja ir prisideda prie diskusijos dėl Europos viešųjų politikų. Fondas taip pat vysto susijusią veiklą organizuodamas seminarus, mokymus, konferencijas ir studijas.


Kaip finansuojami Europos politiniai fondai?

 

Pilotinio projekto rėmuose nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. dotacijas fondams skyrė Europos Komisija. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. šių fondų finansavimą perėmė Europos Parlamentas, kuris jiems skiria metines dotacijas. Jos gali padengti iki 85 proc. fondo išlaidų, o likusi dalis turi būti padengta fondo nuosavais šaltiniais (narystės mokestis, aukos).


Kam gali būti naudojama dotacija?

 

Dotacija gali būti panaudota fondo išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su jo veiklos programos įgyvendinimu. Pavyzdžiui:

- posėdžiams ir konferencijoms,

- leidiniams, studijoms ir reklamai,

- administracinėms, kelionių ir personalo išlaikymo išlaidoms,


Dotacija negali būti naudojama tokioms išlaidoms, kaip:

- referendumų ir rinkimų kampanijoms,

- tiesioginiam ir netiesioginiam nacionalinių partijų finansavimui, rinkimų kandidatams ir nacionaliniams politiniams fondams

- skoloms ir skolų aptarnavimo išlaidoms


 
 

2014 m. rinkimai: jungtinės grupės

Jungtinės grupės yra neoficialios Europos Parlamento narių, besidominčių tam tikra tema, kuri nebūtinai priskiriama įprastam Europos Parlamento darbui, tačiau yra svarbi plačiajai visuomenei, grupės. Jungtinės grupės neoficialiai keičiasi nuomonėmis ir skatina Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės nuomonių mainus.


Kadangi jungtinės grupės nėra oficialūs Parlamento organai, jų reiškiama nuomonė nėra Parlamento nuomonė. Jos negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento veikla.

Parlamento biuras nustatė jungtinių grupių steigimo, kurios sudaromos kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje, sąlygas (pavyzdžiui, paraišką turi pasirašyti ne mažiau kaip trys frakcijos ir reikalaujama kasmet pateikti finansinių interesų deklaraciją). Jei šios sąlygos įvykdytos, frakcijos gali teikti jungtinėms grupėms logistinę paramą.


Jungtinių grupių vadovai turi deklaruoti bet kokią pinigais arba natūra gaunamą paramą. Šios deklaracijos turi būti kasmet atnaujinamos ir skelbiamos viešai prieinamame dokumente.

 
 

2014 m. rinkimai: kas atsitinka su iki 2009-2014 m. Parlamento kadencijos pabaigos nebaigtais rengti teisės aktais?

Nors Europos Parlamento nariai darė visa, ką gali, kad iki 2009-2014 m. Parlamento kadencijos pabaigos užbaigtų teisėkūros procedūras, neišvengiamai kai kurie teisėkūros dokumentai iki 2014 m. gegužės mėn. vykusių rinkimų liko nepatvirtinti.


ES sutartyse nustatyta, kad kitoje Parlamento kadencijoje išlieka visų teisės aktų, dėl kurių buvo balsuota plenariniame posėdyje – ar pirmojo ar antrojo svarstymo metu, ar konsultavimosi metu – teisinis statusas. Tai reiškia, kad naujos sudėties Europos Parlamentas tęs senojo Parlamento pradėtus darbus ir seks tolesnius šių teisės aktų priėmimo etapus pagal bendrojo sprendimo ar konsultavimosi procedūras..


Jei teisės aktai nepasieks plenarinės sesijos balavimo, tai reiškia, kad Europos Parlamentas nesuformulavo savo pozicijos, todėl Parlamento komitetų veikla šių teisės aktų atžvilgiu taps teisiškai neįpareigojanti naujajam Europos Parlamentui.


Vis dėlto pagal Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 229 straipsnį naujojo Parlamento Pirmininkų sueiga, kurią sudaro Europos Parlamento ir frakcijų pirmininkai, remdamasi komitetų pateikta informacija spręs ar toliau tęsti minėtų teisės aktų priėmimo procesą, ar viską pradėti iš naujo.


 
 

Parlamentas: galios ir teisėkūros procedūros

Daugumą ES teisės aktų Parlamentas tvirtina kartu su Europos Sąjungos Taryba (šalių ministrais). Įprasta teisėkūros procedūra – anksčiau vadinta bendro sprendimo – be kitų, taikoma šiose srityse: ekonominio valdymo, finansinių paslaugų, bendrosios rinkos, laisvo darbuotojų judėjimo, paslaugų teikimo, žemės ūkio, žuvininkystės, energetinio saugumo, vizų, prieglobsčio, imigracijos, teisingumo ir vidaus reikalų, vartotojų politikos, transeuropinių tinklų, aplinkos, kultūros (skatinamųjų priemonių), mokslinių tyrimų (bendrosios programos), socialinės atskirties, visuomenės sveikatos, kovos su sukčiavimu, kuris turi įtakos ES, paskatų kovoti su diskriminacija, konkrečių paramos pramonei priemonių, ekonominės ir socialinės sanglaudos, Europos politinių partijų statuto.


Keliose srityse taikoma speciali sprendimų priėmimo procedūra, kai Parlamentas tiesiog pateikia savo nuomonę dėl Komisijos pasiūlyto teisės akto projekto. Tokiais atvejais Taryba, prieš balsuodama dėl Komisijos pasiūlymo, turi gauti Parlamento nuomonę, tačiau neprivalo ja vadovautis. Mokesčiai – bene labiausiai žinoma teisėkūros sritis, kurioje vis dar taikoma ši konsultavimo tvarka. Norint patvirtinti šių sričių teisės aktus, taip pat būtinas vienbalsis Tarybos pritarimas.


Kai kuriais kitais atvejais, norint priimti sprendimą, būtinas Parlamento pritarimas. Šiuo atveju balsavimas paprastas ir privalomas: „taip“ arba „ne“. Ši procedūra, be kita ko, taikoma naujoms valstybėms stojant į ES, taip pat sudarant tarptautinius ES ir trečiųjų šalių ar šalių grupių susitarimus. Tokia pat procedūra taikoma priimant galutinį sprendimą dėl Europos Komisijos skyrimo.

 
 

Parlamentas: kodėl Parlamentas dirba ir Briuselyje, ir Strasbūre?

1992 m. ES valstybių vyriausybės vienbalsiai nusprendė nustatyti nuolatines ES institucijų buveinių vietas. Šiuo sprendimu nulemta ir Europos Parlamento darbo tvarka: būtent, kad Strasbūras taptų oficialios EP būstinės ir daugumos plenarinių sesijų vieta; Parlamento komitetai posėdžiautų Briuselyje, o Parlamento sekretoriatas (EP darbuotojai ) įsikurtų Liuksemburge. 1997 m. ši tvarka perkelta į ES sutartį.


Bet koks dabartinės sistemos pakeitimas turėtų būti įtrauktas į naująją sutartį, tam turėtų vienbalsiai pritarti visos 28 valstybės narės, o kiekvienos iš jų parlamentas – jį ratifikuoti.


2013 m. lapkričio mėn. priimtoje rezoliucijoje EP nariai ragino pakeisti sutartį, kad Parlamentui būtų leista nuspręsti dėl savo būstinės. Parlamentas įsipareigojo inicijuoti ES sutarties pakeitimus, kurie leistų pačiam Parlamentui nuspręsti dėl savo būstinės ir administracijos darbo vietos. EP nariai teigė, kad „turėdamas vieną būstinę Europos Parlamentas dirbtų veiksmingiau, taupiau ir ekologiškiau“.


Šioje rezoliucijoje (kuri buvo priimta 483 EP nariams balsavus už, 141 – prieš ir 34 susilaikius) teigiama, jog „tai, kad kas mėnesį ir toliau važinėjama tarp Briuselio ir Strasbūro, daugeliui ES piliečių tapo simboliška neigiama problema (...) ypač metu, kai dėl finansų krizės valstybėse narėse buvo stipriai ir skausmingai mažinamos išlaidos“.


EP nariai pripažino, kad reikalingas tinkamas kompromisas, pagal kurį Parlamento pastatai ir toliau galėtų būti naudojami.


Kiek kainuoja tai, kad Parlamento būstinė yra Strasbūre?


Neseniai atliktas Europos Parlamento tyrimas parodė, kad, jei visa Parlamento veikla būtų perkelta iš Strasbūro į Briuselį, per metus būtų galima sutaupyti 103 mln. EUR (2014 m. skaičiai).


2014 m. Strasbūro infrastruktūra (automobilių stovėjimo aikštelių nuoma, biuro įranga, valymas, suvartojama energija ir apsauga) kainuos 35,7 mln. EUR ir dar 13,6 mln. EUR bus skirta specialiems projektams, daugiausia neseniai įsigyto Václavo Havelo pastato renovacijai. Europos Parlamentas nemoka nuomos už pastatus Strasbūre, nes yra jų savininkas.


Kadangi Europos Parlamentas yra nusipirkęs visus savo pastatus Strasbūre ir daugumą naudojamų pastatų Briuselyje, nemažai per Strasbūro sesijas patiriamų veiklos išlaidų bent iš dalies išliktų, jei visos mėnesio sesijos vyktų Briuselyje (pvz., EP narių kelionės išlaidos, vertimo žodžiu ir raštu išlaidos, garso ir vaizdo įrangos išlaidos ir kt.).


Tačiau kitos išlaidos, pavyzdžiui, susijusios su dokumentų pervežimu į Strasbūrą, ir Parlamento darbuotojų arba EP narių padėjėjų komandiruočių išlaidos patiriamos tik tuomet, kai Parlamentas keliauja į Strasbūrą.


Kiek kainuoja išlaikyti tris darbo vietas (Briuselis, Liuksemburgas ir Strasbūras) vietoj vienos?


Išlaidos, susijusios su tuo, kad Parlamento būstinė yra Strasbūre, skiriasi nuo tų, kurios patiriamos dėl to, kad Parlamentas dirba trijose vietose. Be kas mėnesį vykstančių ir keturias dienas trunkančių sesijų Strasbūre nemažai dviejų dienų sesijų vyksta Briuselyje, kuriame taip pat posėdžiauja komitetai ir frakcijos. Daug Europos Parlamento administracijos darbuotojų įsikūrę Liuksemburge.


Apskaičiuota, kad papildomos metinės išlaidos, susijusios su tuo, kad Parlamentas dirba Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre, siekia 111,9 mln. EUR.


Tačiau skaičiuojant lėšas, kurios galėtų būti sutaupytos sujungus tris darbo vietas į vieną (pvz., Briuselį), reikėtų turėti galvoje, kad Parlamentas turėtų nupirkti biurų patalpas darbuotojams, kurie šiuo metu dirba Liuksemburge (t. y. 2 482 žmonės). Numatoma, kad šios išlaidos siektų 14 mln. EUR per metus, o vienkartinės Parlamento veiklos perkraustymo iš Liuksemburgo į Briuselį išlaidos sudarytų 58,6 mln. EUR.


Taigi nustačius vieną Europos Parlamento darbo vietą, būtų sutaupyta 88,9 mln. EUR per metus. Tai sudaro 4,96 % Europos Parlamento 2014 m. numatomo biudžeto.


Važinėjant tarp trijų darbo vietų išmetamas CO2 kiekis sudaro 11 000 tonų (2011 m. skaičiai), t. y. 11 % Parlamento viso anglies išmetimo rodiklio 2011 m.


Kodėl taip atsitiko?


1992 m. priimtu sprendimu įteisinta tuo metu jau buvusi padėtis. Tai buvo per daugelį metų nusistovėjęs kompromisas.


Praėjus keletui metui po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir 1952 m. įkūrus Europos anglių ir plieno bendriją, kuri nustatė bendrą šešių valstybių (tame tarpe ir Vokietijos bei Prancūzijos) anglies ir plieno atsargų valdymą, jos institucijos įsteigtos Liuksemburge. Strasbūre jau buvo įkurta Europos Taryba (tarpvyriausybinė žmogaus teisių ir kultūros apsaugos institucija), kuri pasiūlė savo plenarinių posėdžių salę Europos anglių ir plieno bendrijos Bendrosios Asamblėjos (kuri vėliau tapo Europos Parlamentu) posėdžiams rengti. Strasbūras tapo pagrindine Europos Parlamento plenarinių sesijų vieta, nors per praėjusio amžiaus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius papildomos sesijos taip pat rengtos ir Liuksemburge.


1958 m. įkūrus Europos ekonominę bendriją, daug Europos Komisijos ir (Ministrų) Tarybos veiklos pradėta telkti Briuselyje. Kadangi Europos Parlamento darbas susijęs su atidžiu abiejų šių institucijų stebėjimu ir bendravimu su jomis, laikui bėgant Parlamento nariai nusprendė taip organizuoti savo darbą, kad didesnę jo dalį būtų galima atlikti Briuselyje. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jau buvo daugmaž nustatyta dabartinė darbo organizavimo tvarka: komitetų ir frakcijų posėdžiai vyko Briuselyje, o pagrindinės plenarinės sesijos – Strasbūre. Daugiausia Europos Parlamento darbuotojų įsikūrę Liuksemburge.


 
 

Parlamentas: keliomis kalbomis kalbama Europos Parlamente?

EP nariai turi teisę kalbėti, klausytis, skaityti ir rašyti bet kuria iš 24 oficialiųjų ES kalbų.


Tai, kad nė vienam ES piliečiui negali būti apribota teisė tapti EP nariu dėl to, kad jis nekalba viena iš Parlamento darbinių kalbų yra esminis demokratinis principas. Bet kuris pilietis, kuris tampa europarlamentaru turi sugebėti atlikti savo pareigas be specialių kalbinių žinių. Siekiant užtikrinti tas pačias darbo sąlygas visiems EP nariams, jiems turi būti suteiktas pilnas priėjimas prie informacijos jų suprantama kalba, nebent jie pageidautų kitaip. Kiekvienas Europos pilietis (ir žurnalistas) turi taip pat teisę būti informuotas apie teisės aktus ir Parlamento veiklą savo kalba.


EP narių sakomos kalbos viena oficialiąja kalba sinchroniškai verčiamos į kitas oficialiąsias kalbas.


2007 m. sausio 1 d. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, tą pačią dieną į oficialių kalbų sąrašą įtraukus airių kalbą ir 2013 m. liepos 1 d. į ES įstojus Kroatijai iš viso vartojamos 24 oficialiosios kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, prancūzų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių. Iš šių 24 kalbų galima sudaryti 552 derinius (24 x 23).


Apskritai kiekvienas vertėjas raštu ar žodžiu verčia į savo gimtąją kalbą. Vis dėlto, norint išspręsti visų galimų kalbų derinių klausimą, Europos Parlamente įdiegta vertimo per tarpinę kalbą sistema: kalbėtojo kalba arba tekstas pirmiausia žodžiu arba raštu išverčiamas į vieną iš labiausiai vartojamų kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių), o tuomet – į kitas.


Vertimas žodžiu ir raštu yra skirtingos profesijos: vertėjai žodžiu sinchroniškai verčia iš vienos kalbos į kitą per posėdžius; vertėjai raštu dirba su rašytiniais dokumentais ir sukuria visiškai tikslią dokumento versiją savo gimtąja kalba.


Parlamente dirba apie 430 nuolatinių vertėjų žodžiu, be to, jis gali naudotis 2 500 laisvai samdomų vertėjų žodžiu paslaugomis. Plenarinių posėdžių metu verčia apie 800–1000 vertėjų žodžiu.


Europos Parlamente dirba apie 700 vertėjų raštu, kurie kiekvieną mėnesį išverčia daugiau nei 100 000 puslapių.


2013 metais ketvirtadalį savo biudžeto Parlamentas išleido daugiakalbystei.


2011 m. rugsėjo 26 d. Parlamento biuras nusprendė įvesti taupaus daugiakalbystės koncepciją ir nutarė 21 mln. eurų sumažinti išlaidas vertimui raštu ir žodžiu.


 
 

Parlamentas: kiek Europos Parlamentas turi darbuotojų?

2014 m. gegužės mėn. Parlamente (įskaitant jo frakcijas) skirtingose vietose dirbo tiek pareigūnų ir laikinai priimtų darbuotojų:


IŠ VISO

Briuselyje

Strasbūre

Liuksemburge

Kitose vietose

7065

4296

104

2409

256

 

Dauguma Parlamento darbuotojų (58 proc.) yra moterys.


Vidutinis pareigūnų amžius – 46 metai. Vidutinis darbuotojų iš senųjų valstybių narių amžius yra 48 metai, o darbuotojų iš naujųjų valstybių narių – tik 36.


Didžiausias Parlamento generalinis direktoratas – Vertimo raštu GD, kuriame įrengta 23,5 proc. Parlamento sekretoriato darbo vietų (1234). Įskaitant vertėjus raštu ir teisininkus lingvistus, su kalbomis susijusios darbo vietos sudaro trečdalį visų darbuotojų skaičiaus.


14 proc. Parlamento sekretoriato pareigybių priklauso politinių frakcijų darbuotojams (924).


Parlamento darbuotojai kilę iš visų ES valstybių ir kai kurių kitų valstybių. Geriausiai atstovaujami belgai, o po jų seka italai, prancūzai, vokiečiai ir ispanai.


2014 m. birželio mėn. EP nariai turėjo 1 676 akredituotus padėjėjus.


Privačiai dirbantys darbuotojai Parlamente teikia pastatų valdymo, informacinių technologijų, valymo ir maitinimo paslaugas. Dėl žurnalistų, lankytojų ir lobistų žmonių Parlamento pastatuose taip pat daugėja, kartais trijose pagrindinėse darbo vietose jų skaičius viršija 10 000.


 
 

Parlamentas: kiek Europos Parlamentas turi pastatų?

ES valstybių narių (Europos Vadovų Tarybos) sprendimu Europos Parlamentas dirba trijose vietose: Strasbūre (jo oficiali buveinė), Briuselyje ir Liuksemburge.


IŠ VISO

Briuselis

Strasbūras

Liuksemburgas

Pastatų skaičius

28

16

4

8

Plotas, m2

1 115 000

561 000

342 000

212 000


Parlamentas palaipsniui perka pastatus, kuriais naudojasi bei šiuo metu yra didžiosios daugumos naudojamų pastatų savininkas. Esant didesniam susitikimų ploto poreikiui, o ypač po 2004 m. ES plėtros, Parlamentas pasirinko pastatus verčiau pirkti nei nuomotis. Ta pati tendencija galioja ir Parlamento informaciniams biurams ES valstybėse.


Pirkimas sutaupo daug lėšų, nes remiantis Auditorių rūmų pranešimu pirkimas ilgalaike prasme yra nuo 40 iki 50 proc. pigesnis nei nuoma. Iš viso Parlamentui priklauso 84 proc. jo naudojamų pastatų (183 000 m2 ploto nuomojama, o 957 000 m2 ploto priklauso EP). Jei šiuos pastatus reikėtų nuomoti, tai per metus kainuotų apie 163 mln. eurų (remiantis 2010 m. biudžeto įvykdymo pranešimu).

 
 

Parlamentas: kiek yra akredituotų lobistų ir žurnalistų?

2011 m. birželio 23 d. Parlamentas ir Europos Komisija įsteigė bendrą ir viešą Skaidrumo registrą, kuris skirtas suteikti daugiau informacijos nei anksčiau apie tuos, kurie siekia daryti įtaką Europos politikai. Kaip ir planuota registre dabar galima rasti teisines įmones, nevyriausybines organizacijos, tyrimų centrus, o taip pat ir tradicinius lobistus.


2014 m. birželio 18 d. mėn. registre buvo 6641 subjektai. Norint gauti lobisto Europos Parlamente leidimą, būtina registruotis minėtame registre. Tokių prisiregistravusių subjektų yra 4088.


Naujasis registras pakeitė ankstesnį Europos Komisijos nuo 2008 m. naudotą registrą ir Europos Parlamento sąrašą, kuriame registruodavosi interesų grupių atstovai. Parlamentas ir Komisija šiuo metu derinasi su ES Taryba, dėl jos galimo dalyvavimo minėtame bendrame lobistų registravime.


Apie 900 žurnalistų yra akredituoti lankytis visose ES institucijose, be to, dar 80 jų suteikta akreditacija lankytis tik Europos Parlamente.


 
 

Parlamentas: koks yra Europos Parlamento biudžetas?

2014 m. Parlamento biudžetas sudaro apie 1,756 mlrd. eurų. 35 proc. šios sumos skiriama darbuotojų atlyginimams (apie 6000 EP Generalinio Sekretoriato ir politinių frakcijų darbuotojams), o taip pat vertimų ir komandiruočių išlaidoms kompensuoti.


Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamentas yra tiesioginių ir demokratinių rinkimų būdu suformuota institucija, kuri priiminėja ES valstybėse taikomus įstatymus, didelis dėmesys skiriamas daugiakalbystei. Todėl didelė dalis EP nuolatinių ir laikinų darbuotojų dirba vertimų srityje, kurie suteikia galimybę EP nariams vienodomis sąlygomis dalyvauti teisėkūroje, o ES piliečiams savo kalba susipažinti su Europos Parlamento veikla.


Apie 27 proc. 2014 m. EP biudžeto skiriama europarlamentarų išlaidoms: jų pačių bei jų padėjėjų atlyginimams, kelionių bei biuro išlaikymo išlaidoms.


11 proc. Parlamento biudžeto skiriama pastatų, apstatymo, įrangos ir panašioms išlaidoms bei EP informacijos biurams 28 ES valstybėse išlaikyti.


Informavimo politikai ir administravimo išlaidoms (pvz., IT ir telekomunikacija) skiriama 21 proc. EP biudžeto, o EP frakcijoms - 6 proc.


 
 

EP nariai: kiek yra europarlamentarų?

Pagal Lisabonos sutartį nuo 2014 m. liepos 1 d. Europos Parlamentą sudarys 751 narys.


Iki liepos 1 d. EP sudaro 766 nariai, nors taikant Nicos sutartį, 2009 m. birželio mėn. vykusiuose paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose išrinkti 736 EP nariai. Atsižvelgiant į ES valstybių susitarimą padidinti EP narių skaičių nuo 2011 m. gruodžio mėn. prie Parlamento prisijungė 18 naujų europarlamentarų, o 2013 m. liepos 1 d. Kroatijai tapus ES nare, EP narių skaičius padidėjo dar 12 narių.


2014 m. rinkimuose 12 ES valstybių rinko vienu europarlamentaru mažiau (Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Airija, Lietuva, Latvija, Portugalija ir Rumunija). Be to, trijų mandatų neteko Vokietija, nes Lisabonos sutartis neleidžia vienos šalies delegacijai turėti daugiau kaip 96 vietas Europos Parlamente (Vokietijai šiuo metu skirtos 99 vietos). Šiuos Parlamento sandaros pakeitimus padiktavo būtinybė atitikti Lisabonos sutarties nustatytą maksimalią 751 EP narių ribą bei į europarlamentarų tarpą priimti Kroatijos atstovus.


Iki 2016 m. pabaigos Europos Parlamentas turės pasiūlyti tolesnį EP vietų perskirstymą 2019-2024 m. kadencijai. Jis turės remtis proporcingo narių skaičiaus mažinimo principu, kuris užtikrina, kad EP nariai iš didelių valstybių atstovautų didesniam rinkėjų skaičiui, nei EP nariai iš mažesnių valstybių. Kartu turės būti atsižvelgta į galimą ES priklausančių valstybių skaičiaus ar kiekvienos šalies demografinės situacijos pasikeitimą bei į poreikį išlaikyti institucinės sistemos balansą.

 
 

EP nariai: naujų EP narių įgaliojimų tikrinimas

Naujai išrinktų EP narių įgaliojimai tikrinami tam, kad būtų nustatyta, jog jie neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu. Nesuderinamos pareigos – narystė ES valstybės narės vyriausybėje ar parlamente, Europos Komisijoje, Teisingumo Teisme, Europos centrinio banko direktorių valdyboje, Audito Rūmuose ar Europos investicijų banke. Oficialias pareigas einantiems ES institucijų ar įstaigų, įsteigtų pagal ES sutartis Bendrijos lėšoms valdyti, pareigūnams taip pat draudžiama būti Europos Parlamento nariais.


Pasibaigus Europos Parlamento rinkimams pirmininkas paprašo ES valstybių narių pranešti išrinktųjų EP narių pavardes ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta pareigų nesuderinamumo.


Prieš pradėdami eiti savo pareigas naujai išrinkti EP nariai, apie kurių išrinkimą pranešta Parlamentui, privalo raštu patvirtinti, kad neina jokių pareigų, nesuderinamų su EP nario mandatu, kaip apibrėžta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši deklaracija įprastai turi būti pateikta ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki pirmojo Parlamento posėdžio, t. y. iki birželio 25 d.


Naujųjų EP narių įgaliojimai tikrinami Europos Parlamento Teisės reikalų komitete, kuris parengia valstybių narių pateiktais ir Parlamento patikrintais pranešimais pagrįstą pranešimą, kuriame priimamas sprendimas dėl kiekvieno naujai išrinkto Parlamento nario mandato teisėtumo bei visų ginčų remiantis 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatomis, išskyrus nacionaliniais rinkimų įstatymais grindžiamus ginčus.


Jei nustatoma, kad EP narys eina su EP nario mandatu nesuderinamas pareigas, Parlamentas „konstatuoja, kad atsirado laisva vieta“.

 
 

EP nariai: imunitetas

Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija.


Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.


EP nariai naudojasi dvejopais imunitetais:

•           savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

•           visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn (žr. Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį).


Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą.


Imuniteto atšaukimo procedūra


Jei atitinkamos nacionalinės institucijos prašo Europos Parlamento atšaukti EP nario imunitetą, Parlamento pirmininkas per plenarinį posėdį paskelbia, kad Parlamentas gavo tokį prašymą ir perduoda jį nagrinėti atsakingam komitetui (šią kadenciją tai yra Teisės reikalų komitetas).


Tuomet komitetas iškart išnagrinėja prašymą. Jis gali paprašyti atitinkamų institucijų suteikti jam reikalingos informacijos ar paaiškinimų. EP nariams, kurių imunitetą norima atšaukti, suteikiama galimybė būti išklausytiems ir jie gali pateikti su jų atveju susijusius dokumentus arba kitus raštiškus įrodymus.


Uždarame posėdyje komitetas priima dokumentą, kuriame Parlamentui rekomenduojama pritarti prašymui arba jį atmesti, t. y. atšaukti arba ginti atitinkamo EP nario imunitetą. Per kitą plenarinę sesiją po komiteto sprendimo Parlamentas priima sprendimą paprastąja balsų dauguma. Jei komiteto rekomendacija atmetama, laikoma, kad Parlamentas priėmė komiteto pozicijai priešingą sprendimą.


Po balsavimo Pirmininkas nedelsdamas informuoja atitinkamą EP narį ir atitinkamos valstybės narės institucijas apie Parlamento sprendimą.


Ar EP narys išlaiko savo vietą, net jei jo imunitetas atšauktas?


Taip. EP nario mandatas yra nacionalinis, todėl jo negali atimti jokia kita institucija. Be to, EP nario imuniteto atšaukimas nėra jo kaltinamasis sprendimas. Jis tik suteikia teisę nacionalinėms teisinėms institucijoms tęsti tyrimą ar teismą. Kadangi EP nariai renkami pagal nacionalinį rinkimų įstatymą, tai, jei EP narys pripažįstamas kaltu padaręs baudžiamąjį nusikaltimą, tos valstybės narės institucijos sprendžia ar panaikinti minėto EP nario mandatą.

 
 

EP nariai: atlyginimai ir pensijos

Atlyginimai


2009 m. įsigaliojus bendram Europos Parlamento narių Statutui visi EP nariai gauna vienodą atlyginimą.


Pagal šį statutą mėnesinis EP narių atlyginimas neatskaičiavus mokesčių yra 8020,53 euro (2014 m. gegužės mėn.). Šis atlyginimas mokamas iš Europos Parlamento biudžeto ir atskaičiavus ES mokestį yra 6250,37 euro. Valstybės narės taip pat gali apmokestinti šį atlyginimą savo mokesčiais. Nustatytas bazinis atlyginimas yra 38,5 proc. bazinio Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo, taigi EP nariai neturi galimybių priimti sprendimą dėl jų atlyginimo dydžio.


EP nariams, kurie buvo Parlamento nariai iki 2009 m. rinkimų, suteikta galimybė pasirinkti, kad per visą jų buvimo Europos Parlamento nariais laikotarpį jų atlyginimui, pereinamojo laikotarpio pašalpai ir pensijoms būtų taikoma ankstesnė jų valstybės narės sistema.


Pensijos


Parlamento nariai, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensijos suma sudaro po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus visus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau bendra suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Šios pensijos mokamos iš Europos Parlamento biudžeto.

 
 

EP nariai: išmokų suvestinė

Didžiąją EP nario darbo dalį sudaro darbas toli nuo namų ir savo šalies, todėl jų patirtoms išlaidoms padengti skiriama keletas išmokų.


2011 m. spalio 26 d. EP nariai nusprendė užšaldyti 2012 m. gaunamas išmokas. 2012 m. vasario mėn. jie sutarė pratęsti minėtą išmokų užšaldymą iki kadencijos pabaigos, t.y. iki 2014 m. vidurio.


Kelionės išlaidos


Dauguma Europos Parlamento posėdžių, pvz., plenarinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai, vyksta Briuselyje arba Strasbūre. EP nariams kompensuojamos kelionės į posėdžio vietą bilietų kainą atitinkančios faktinės išlaidos, kai pateikiami patvirtinamieji dokumentai, tačiau kelionės išlaidos neturi viršyti verslo klasės įkainių, jei skrendama lėktuvu, pirmos klasės įkainių, jei keliaujama traukiniu, arba 0,5 euro/km, jei vykstama automobiliu, be to, gali būti mokamos fiksuoto dydžio išmokos už kelionės atstumą ir trukmę, skirtos su kelione susijusioms papildomoms išlaidoms (pvz., greitkelių mokesčiams, bagažo antsvorio ar rezervavimo išlaidoms) padengti.


EP nariams taip pat gali būti kompensuojama iki 4243 eurų per metus kelionių už jų valstybės narės ribų, į kurias jie vyko darbo reikalais, bei atlyginamos iki 24 kelionių į abi puses jų pačių valstybėje narėje išlaidos. Ankstesnė iki 2009 m. birželio mėn. galiojusi sistema, pagal kurią buvo mokamos iš anksto nustatyto dydžio kompensacijos už keliones į Briuselį ir Strasbūrą (taip pat ir kitas ES vietas), panaikinta.


Dienpinigiai


Parlamentas moka 304 eurų dienpinigius, kad būtų kompensuotos apgyvendinimo ir kitos susijusios išlaidos, kai EP narys dalyvauja oficialioje veikloje ir jei pasirašo oficialiame dalyvių sąraše. Kompensuojamos patirtos apgyvendinimo, maitinimo ir kitos išlaidos. Dienpinigių suma sumažinama perpus, jei EP narys nedalyvauja daugiau nei pusėje vardinių balsavimų, vykstančių plenarinės sesijos metu, netgi jei jis arba ji dalyvauja posėdyje.


Kai EP narys dalyvauja posėdžiuose ne ES teritorijoje, dienpinigių suma yra 152 eurai ir mokama, jei jis ar ji pasirašo oficialiame dalyvių sąraše. Apgyvendinimo išlaidos pateikus sąskaitas kompensuojamos atskirai.


Bendrųjų išlaidų apmokėjimas


Šios iš anksto nustatyto dydžio išmokos skirtos, pvz., biuro nuomos ir išlaikymo, telefono ir pašto paslaugų, kompiuterių ir telefonų įrangos įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Jei EP narys be pateisinamos priežasties per Parlamento darbo metus (nuo rugsėjo iki rugpjūčio mėn.) nedalyvavo pusėje plenarinių posėdžių, ši išmoka sumažinama perpus.


2013 m. šios išmokos dydis yra 4299 eurai per mėnesį (tokia pati kaip ir 2011 m. bei 2012 m.).


Gydymo išlaidos


EP nariams atlyginami du trečdaliai jų patirtų gydymo išlaidų. Išskyrus šią gydymo išlaidų kompensavimo dalį, EP nariams taikomos tokios pat išsamios šios sistemos taisyklės bei procedūros kaip ir kitiems ES tarnautojams.


Išmoka pasibaigus kadencijai


Pasibaigus kadencijai Parlamento nariai turi teisę gauti atlyginimo dydžio pereinamojo laikotarpio išmoką, kuri mokama po vieną mėnesį už kiekvienus metus, kuriais Parlamento narys ėjo savo pareigas. Tačiau ši išmoka negali būti mokama ilgiau nei dvejus metus. Be to, ši išmoka taip pat nemokama, jeigu EP narys pradeda vykdyti įgaliojimus kitame parlamente arba eiti pareigas valstybės tarnyboje. Jei europarlamentaras tuo pat metu turi teisę gauti senatvės ar neįgalumo pensiją, jis arba ji negali gauti abejų išmokų, t. y. turi pasirinkti vieną iš jų.


Kitos išmokos


EP nariai gali naudotis įrengtais Parlamento biurais Briuselyje ir Strasbūre. EP nariai, būdami bet kuriame iš šių miestų, darbo reikalais taip pat gali naudotis tarnybinėmis Parlamento transporto priemonėmis.


 
 

EP nariai: asmeninis personalas - padėjėjai

EP nariai gali patys pasirinkti asmeninį personalą, už kurio paslaugas mokama neviršijant tam tikslui Parlamento skirto biudžeto lėšų. Sutartis su akredituotais padėjėjais, įdarbintais Briuselyje (taip pat Liuksemburge arba Strasbūre), tiesiogiai tvarko Parlamentas pagal nenuolatinių ES darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Padėjėjų, įdarbintų EP nario valstybėje, sutartis tvarko kvalifikuoti mokėjimų tarpininkai, užtikrinantys, kad būtų tinkamai mokami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.


2014 m. didžiausia mėnesinė suma, skirta visoms šioms išlaidoms padengti, yra 21 379 EUR vienam EP nariui. Šios lėšos tiesiogiai EP nariams nemokamos.


Ne daugiau kaip ketvirtadalis numatytų lėšų gali būti naudojamos mokėti už EP nario pasirinkto paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas, pvz., kai užsakomas ekspertų tyrimas tam tikra tema.


EP narys nebeturi teisės savo padėjėjais įdarbinti artimų giminaičių, tačiau asmenims, kurie buvo įdarbinti per ankstesnę kadenciją, taikomas pereinamasis laikotarpis.

 
 

EP nariai: vietų EP nariams paskirstymas posėdžių salėje

Frakcijų pirmininkų sueiga priima sprendimą, kaip frakcijų atstovams, nepriklausomiems EP nariams ir ES institucijų atstovams paskirstomos vietos posėdžių salėje.

 
 

Lankytojai: lankytojų grupės

Kiekvienais metais Europos Parlamentą Briuselyje ir Strasbūre aplanko daugiau nei 300 tūkst. lankytojų iš Europos Sąjungos ir kitų šalių. Tai apie 7000 grupių kasmet, kurių dauguma atvyksta EP narių kvietimu. Parlamentas gali subsidijuoti minėtų grupių atvykimą apmokėdamas jų kelionių išlaidas ir maitinimą.


Kodėl mokamos subsidijos?


Europos Parlamentui yra svarbus skaidrumas, todėl visuomenei turi būti lengvai prieinama Parlamento veikla ir vieta. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas iki Briuselio ar Strasbūro ir su tuo susijusios išlaidos gali atgrasyti, ir nesvarbu kaip toli ES pilietis gyvena nuo Parlamento, EP prisideda prie kelionės išlaidų kompensavimo.


Kaip mokamos subsidijos?


Europos Parlamento narių remiamos grupės


Kiekvienas EP narys turi galimybę kiekvienais metais paremti 110 lankytojų, kurie turėtų sudaryti ne mažesnes kaip 10 asmenų grupes, atvykimą į Europos Parlamentą. Europarlamentarai gali pakviesti kasmet iki 5 lankytojų grupių į Strasbūrą ar Briuselį.


Lankytojus pasitinka EP tarnautojai, kurie jiems pristato ES ir Parlamento veiklą. Kartu jie susitinka su vienu ar dviem EP nariais bei gali aplankyti plenarinių posėdžių salę lankytojų galerijoje.


Paraiškos ir finansinė parama suteikiamos per Parlamento personalą. Subsidijos gali būti mokamos banko pavedimu arba grynais grupės vadovui pateikus savo pasą ir realiai dalyvavusių asmenų sąrašą.


Kelionės išlaidos apskaičiuojamos remiantis iš anksto nustatytu įkainiu už kilometrą, įvertinus kelionės atstumą nuo išvykimo taško iki Briuselio ar Strasbūro.


Tai yra apie 0,09 euro už kilometrą vienam lankytojui. Papildomai kiekvienam lankytojui suteikiama 40 eurų dydžio subsidija maitinimo išlaidoms padengti. Ęsant tam tikroms sąlygoms - jei grupė atvyksta iš toliau nei 200 km ir lieka nakvoti - kiekvienam lankytojui gali būti išmokėta 60 eurų subsidija viešbučio išlaidoms padengti.


Nuomonės skleidėjų grupės


Nuomonių skleidėjų grupių, pakviestų EP generalinio direktorato atsakingo už komunikavimą, kelionės išlaidos gali būti apmokėtos, tačiau ši parama negali viršyti 50 proc. paramos lankytojui, kuris atvyksta su EP nario pakviesta grupe, dydžio.


Šios grupės susideda iš nuomonių skleidėjų kaip pavyzdžiui, išrinkti pareigūnai, socio-profesinių grupių ar nacionalinių/regioninių asociacijų ar judėjimų atstovai, mokytojai, vidurinių mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai.


Individualūs lankytojai arba nepriklausomos grupės


Individualūs lankytojai gali taip pat kreiptis į Vizitų ir seminarų skyrių norėdami aplankyti Parlamentą. Juos taip pat pasitiks Parlamento tarnautojai, kurie pristatys EP veiklą, o taip pat bus sudarytos galimybės susitikti su europarlamentarais. Šie vizitai nėra kompensuojami.


Individualiems lankytojams, kurie be išankstinio pakvietimo pageidauja aplankyti Parlamentą, siūlomas trumpas vizitas, naudojantis garso gidu, EP plenarinių posėdžių lankytojų galerijoje konkrečiai dieną ir konkrečiu laiku. Tokie vizitai taip pat nekompensuojami.


 
 

Lankytojai: Parlamentariumas

2011 m. spalio mėn. Europos Parlamentas atidarė naują lankytojų centrą - Parlamentariumą. Tai didžiausias pralamentinis lankytojų centras Europoje ir pirmasis galintis pateikti informaciją 24 kalbomis. Parlamentariumas naudoją daug interaktyvių garso ir vaizdo technikos priemonių, kurios padeda susipažinti su Europos Parlamento ir kitų ES institucijų veikla. Lankytojai gali aplankyti Parlamento "širdį" ir pamatyti kaip priimami kasdieninį gyvenimą liečiantys politiniai sprendimai. Parlamentariumas veikia 24 kalbomis ir 4 gestų kalbomis (anglų, prancūzų, nyderlandų ir vokiečių).


Šis lankytojų centras veikia kiekvieną dieną ir yra nemokamas. Pirmaisiais parlamentariumo veiklos metais jame apsilankė daugiau nei 270 000 lankytojų, o antraisiais - 350 000 lankytojų.Sprendžiant iš interviu ir svečių knygos dauguma lankytojų teigiamai vertina Parlamentariumą, kuris kartu patenka tarp 10 labiausiai lankomų objektų Briuselyje.


Parlamentariumas organizuojamas vaidmenų žaidimas vidurinių mokyklų mokiniams, kurie gali pajusti demokratiškai išrinkto Parlamento darbą, taip pat sulaukė pripažinimo. Mokiniai gali vaidinti EP narį, kuriam reikia susiderėti dėl teisės akto, paveiksiančio kasdieninį žmonių gyvenimą. Norint dalyvauti žaidimą būtina išankstinė registracija parlamentarium@europarl.europa.eu arba Parlamentariumo internetinėje svetainėje.


Parlamentariumas jau laimėjo daugiau nei 10 apdovanojimus (iki 2013 m. liepos mėn.): pvz. 2012 m. specialų prizą iš Briuselio turizmo agentūros VisitBrussels, Austrijos inovacijos apdovanojimą, Sinus apdovanojimą, Vokietijos meno direktorių klubo apdovanojimą ir Europos meno direktorių klubo apdovanojimą aplinkos dizaino kategorijoje.

 
 

Lankytojai: Europos istorijos namai

Europos Parlamentas Briuselyje steigia Europos istorijos namus, kuriuose lankytojai turės galimybę susipažinti su Europos istorija ir kartu kritiškai apmąstyti jos reikšmę dabarčiai.


Nuolatinėje parodoje daugiausia dėmesio bus skiriama XX a. Europos istorijai ir Europos integracijos istorijai, į kurias bus žvelgiama iš plačios istorinės perspektyvos ir aprėpiama prieštaringa istorinė Europos gyventojų patirtis.


Europos istorijos namai bus įkurti Eastmano pastate, kuriame nuo 2012 m. pabaigos vykdomi renovacijos darbai. Europos istorijos namus planuojama atidaryti 2015 m. rudenį.


2011–2015 m. projekto plėtros etapu 31 mln. EUR numatyta skirti pastatui suremontuoti ir išplėsti, 21,4 mln. EUR – nuolatinei parodai ir pirmosioms laikinoms parodoms (15,4 mln. EUR – parodų ir kitoms erdvėms įrengti, 6 mln. EUR – su daugiakalbyste susijusioms reikmėms) ir 3,75 mln. EUR – kolekcijai parengti.