Europos Parlamentas: Įprasta teisėkūros procedūra  

Naršymas pagrindiniame meniu:

Kaip visa tai vyksta

Etapų sąrašas:

#1Komisijos pasiūlymas

Europos Komisija teikia Europos Parlamentui pasiūlymą dėl teisės akto

Subjektai, turintys teisę inicijuoti teisės aktus
  • Europos investicijų Bankas      
  • Europos Centrinis Bankas      
  • Europos Parlamentas      
  • Piliečių iniciatyva      
  • Ketvirtadalis valstybių narių      
Smulkiau
  • Terminas: 

    Terminas Komisijos pasiūlymui teikti nenustatytas.

     
  • Balsavimas: 

    Komisijos narių kolegija tvirtina Komisijos pasiūlymus raštu (be diskusijų) arba žodžiu (surengusi diskusijas). Jeigu reikia balsuoti, Komisija priima sprendimus paprasta balsų dauguma.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Komisijos siūlomas dokumentas: pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (direktyvos arba sprendimo) dėl [tema].

    Dokumento nuorodą sudaro COM (keturženklis metų skaičius) ir keturi skaitmenys.

     
  • Statistika: 

    Per septintąją Europos Parlamento kadenciją (2009–2014) Komisija pateikė 584 pasiūlymus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, palyginti su 508 pasiūlymais per šeštąją kadenciją (2004–2009) ir 432 pasiūlymais per penktąją kadenciją (1999–2004).
    Pasiūlymai pagal įprastą teisėkūros procedūrą per septintąją kadenciją sudarė 89% iš visų 658 teisėkūros pasiūlymų, palyginti su 49% iš 1041 pasiūlymų per šeštąją kadenciją, 42% iš 1028 per penktąją kadenciją ir 21% per ketvirtąją kadenciją (1994–1999).

     
    

#2 Pirmasis svarstymas Parlamente

Per pirmąjį svarstymą Europos Parlamentas išnagrinėja Komisijos pasiūlymą ir gali jį priimti arba pakeisti.

Smulkiau
  • Terminas: 

    Nenustatytas joks Parlamento pirmojo svarstymo terminas.

     
  • Balsavimas: 

    Balsavimas komitete ir plenarinėje sesijoje vyksta taikant paprastos balsavusiųjų daugumos principą.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Parlamentas tvirtina Europos Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą.

     
  • Statistika: 

    Per septintąją Europos Parlamento kadenciją (2009–2014) 14 proc. pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimamų dokumentų buvo svarstomi Aplinkos komitete, 11 proc. – Ekonomikos komitete ir po 10% – Tarptautinės prekybos ir Piliečių laisvių komiteteuose.
    Per šeštąją Europos Parlamento kadenciją (1999–2004) 20 proc. pagal bendro sprendimo procedūrą priimamų dokumentų buvo svarstomi Aplinkos komitete, 18,3 proc. – Teisės reikalų komitete ir 11,4 proc. – Transporto komitete.

     
    

#3 Pirmasis svarstymas Taryboje

Per savo pirmąjį svarstymą Taryba gali nuspręsti pritarti Parlamento pozicijai – tokiu atveju teisėkūros procedūra priimamas aktas patvirtinamas, arba gali iš dalies keisti Parlamento poziciją ir sugrąžinti pasiūlymą Parlamentui, kad jis būtų nagrinėjamas per antrąjį svarstymą.

Smulkiau
  • Terminas: 

    Nenustatytas joks Tarybos pirmojo svarstymo terminas.

     
  • Balsavimas: 

    Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma, nebent jos pozicija skiriasi nuo Komisijos pozicijos – tokiu atveju sprendimą priimti reikia vienbalsiai.

     
  • Piliečių dalyvavimas: 

    Išsiaiškinkite, kokios pozicijos laikosi Jūsų vyriausybė dėl teisėkūros pasiūlymo, ir siųskite savo pastabas ir rūpimus klausimus atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Tuo atveju, kai Taryba patvirtina Parlamento poziciją be pakeitimų, teisėkūros procedūra priimamas aktas patvirtinamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (reglamentas arba sprendimas).

    Jeigu per pirmąjį svarstymą Taryba pasiūlo pakeitimus dėl Parlamento pozicijos, jos parengtas dokumentas vadinamas per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija.

     
  • Statistika: 

    Per 7–ąją Europos Parlamento kadenciją per pirmąjį svarstymą susitarta dėl 85 proc. dokumentų (415 iš 488), palyginti su 72 proc. per 6–ąją kadenciją ir 29 proc. per 5–ąją kadenciją.

    Per 7–ąją Europos Parlamento kadenciją vidutinis laikotarpis nuo Komisijos pasiūlymo iki pasirašymo priėmus aktą, dėl kurio susitarta per pirmąjį svarstymą, buvo 17 mėn., per 6–ąją kadenciją – 16 mėn., o per 5–ąją kadenciją – 11 mėn.

     
Rezultatas:
  1. Pasiūlymas dėl teisės akto priimamas   Dauguma pasiūlymų priimama šioje stadijoje.   
  2. Pasiūlymas dėl teisės akto pereina į kitą etapą   
    

#4 Antrasis svarstymas Parlamente

Parlamentas išnagrinėja Tarybos poziciją ir jai pritaria (tokiu atveju aktui pritariama) arba ją atmeta (tokiu atveju aktas atmetamas ir visa procedūra užbaigiama), arba pasiūlo pakeitimus ir sugrąžina pasiūlymą Tarybai svarstyti per antrąjį svarstymą.

Smulkiau
  • Terminas: 

    Parlamento antrajam svarstymui numatyti 3 mėnesiai, bet gali būti pratęsiama vienu mėnesiu.

     
  • Balsavimas: 

    Atsakingas Parlamento komitetas priima sprendimą paprasta balsavusiųjų dauguma.

    Plenarinio posėdžio metu sprendimas priimamas paprasta balsavusiųjų dauguma, jeigu pritariama Tarybos pirmojo svarstymo pozicijai be pakeitimų. Norint padaryti pakeitimus arba atmesti Tarybos poziciją reikia, kad tam pritartų absoliuti EP narių dauguma.

     
  • Piliečių dalyvavimas: 

    Galimybė teikti pakeitimus dėl teksto projekto yra labai nedidelė. Teikiant pakeitimus apsiribojama Parlamento ankstesnių pakeitimų pakartotiniu teikimu, atspindint Parlamento ir Tarybos kompromisą arba naują teisinę padėtį. Tačiau Jūs vis dar galite susisiekti su savo EP nariu ir paprašyti jo balsuoti už arba prieš pakeitimą arba pranešimą.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Jeigu Parlamentas pritaria Tarybos pozicijai per pirmąjį svarstymą, jis priima Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos. Teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (reglamentas arba sprendimas).

    Jeigu Europos Parlamentas balsuoja dėl Tarybos pozicijos keitimo, jis priima Europos Parlamento per antrąjį svarstymą priimtą poziciją.

     
  • Statistika: 

    Per 7–ąją Europos Parlamento kadenciją 40 iš 488 pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimamų dokumentų (8 proc.) buvo priimti per vadinamąjį ankstyvąjį antrąjį svarstymą, kai Parlamentas priima iš anksto suderintą (tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos) Tarybos pirmojo svarstymo poziciją be pakeitimų, o tai reiškia, kad teisės aktas yra priimtas. Ankstyvojo antrojo svarstymo vidutinė trukmė buvo 32 mėnesiai.

    Per 6–ąją kadenciją 10 proc. dokumentų buvo priimti per ankstyvąjį antrąjį svarstymą, kurio vidutinė trukmė buvo 25 mėnesiai. Savo ruožtu per 5–ąją kadenciją priimta 25 proc. tokių dokumentų, vidutinė priėmimo trukmė siekė 23 mėnesius.

     
Rezultatas:
  1. Pasiūlymas dėl teisės akto priimamas   
  2. Pasiūlymas dėl teisės akto nepriimamas   
  3. Pasiūlymas dėl teisės akto pereina į kitą etapą   
    

#5 Antrasis svarstymas Taryboje

Taryba išnagrinėja Parlamento per antrąjį svarstymą priimtą poziciją ir arba pritaria visiems Parlamento pakeitimams (tokiu atveju aktas priimamas), arba nepritaria nė vienam pakeitimui ir dėl to sušaukiamas Taikinimo komiteto posėdis.

Smulkiau
  • Terminas: 

    Tarybos antrajam svarstymui numatyti 3 mėnesiai, bet gali būti pratęsiama vienu mėnesiu.

     
  • Balsavimas: 

    Taryba kvalifikuota balsų dauguma pritaria Parlamento pakeitimams, dėl kurių Komisija pateikė teigiamą nuomonę. Jeigu Komisija pateikė neigiamą nuomonę, pakeitimai priimami vienbalsiai.

     
  • Piliečių dalyvavimas: 

    Taryba gali tik reaguoti į Parlamento pakeitimus. Jūs galite pranešti savo vyriausybės atstovams, ką galvojate apie vieną ar kitą pakeitimą.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Tuo atveju, kai Taryba pritaria Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai, teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (reglamentas arba sprendimas).

    Jei Taryba nepritaria Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai, oficialus dokumentas neparengiamas.

     
  • Statistika: 

    Per 7–ąją Europos Parlamento kadencijas dėl 5 proc. visų pagal įprastą teisėkūros procedūrą svarstomų dokumentų buvo susitarta per antrąjį svarstymą (įskaitant susitarimus per ankstyvąjį antrąjį svarstymą), palyginti su 13% per 6–ąją kadenciją ir 24% per 5–ąją kadenciją.

    7–osios ir 6–osios kadencijų metu per antrąjį svarstymą priimtų dokumentų svarstymo vidutinė trukmė (neskaičiuojant susitarimų per ankstyvąjį antrąjį svarstymą) buvo 32 mėnesiai, palyginti 24 mėn. per 5–ąją kadenciją.

     
Rezultatas:
  1. Pasiūlymas dėl teisės akto priimamas   
  2. Pasiūlymas dėl teisės akto pereina į kitą etapą   
    

#6 Taikinimas

Taikinimo komitetas, kurį sudaro vienodas EP narių ir Tarybos atstovų skaičius, bando pasiekti susitarimą dėl bendro teksto. Jeigu jam nepavyksta, teisės aktas atmetamas ir procedūra užbaigiama. Jeigu pasiekiamas susitarimas dėl bendro teksto, jis perduodamas Europos Parlamentui ir Tarybai svarstyti per trečiąjį svarstymą.

Smulkiau
  • Terminas: 

    Taikinimo komitetas turi būti sušauktas per šešias savaites (galima pratęsti iki aštuonių). Jam skirtos šešios (arba aštuonios, jeigu bendrai pritariama) savaitės susitarti dėl bendro teksto.

     
  • Balsavimas: 

    Parlamento delegacija į Taikinimo komitetą pritaria bendram tekstui absoliučia balsų dauguma (šiuo metu bent 15 balsų iš 28), o Tarybos atstovai paprastai sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma (nors esama išimčių, kada reikalaujama vienbalsiškumo).

     
  • Piliečių dalyvavimas: 

    Šiuo etapu iš esmės neįmanoma pateikti pakeitimų, bet Jūs galite informuoti Taikinimo komiteto posėdžiuose dalyvaujančius EP narius ir savo vyriausybės atstovus dėl klausimų, kurie, Jūsų nuomone, neturėtų būti įtraukti į galutinį teisės aktą.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Jeigu pasiekiamas susitarimas, komitetas parengia bendrą tekstą arba Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą (visas pavadinimas).

     
  • Statistika: 

    Per septintąją Europos Parlamento kadenciją Taikinimo komitetą reikėjo sušaukti dėl 2 proc. arba 9 dokumentų, palyginti su 5% (24 dokumentai) per 6–ąją kadenciją ir 20 proc. per 5–ąją kadenciją. Vidutiniškai per pastaruosius metus Taikinimo komitetas buvo šaukiamas 1–2 kartus.
    Taikinimo komitetui nepavyko susitarti dėl bendro teksto šiais klausimais:
    dėl Balso telefonijos (1994)
    dėl Vertybinių popierių komiteto (1998)
    dėl Darbo laiko direktyvos (2009)
    dėl Reglamento dėl naujų maisto produktų (2011)

     
Rezultatas:
  1. Pasiūlymas dėl teisės akto nepriimamas   
  2. Pasiūlymas dėl teisės akto pereina į kitą etapą   
    

#7a Trečiasis svarstymas Parlamente

Europos Parlamentas išnagrinėja bendrą tekstą ir balsuoja per plenarinį posėdį. Jis negali keisti bendro teksto formuluotės. Jeigu Parlamentas atmeta šį tekstą arba nesiima dėl jo veiksmų, aktas nepriimamas ir procedūra užbaigiama. Jeigu bendram tekstui pritaria Parlamentas ir Taryba, aktas priimamas.

Smulkiau
  • Terminas: 

    Europos Parlamentas ir Taryba turi imtis veiksmų per šešias (arba per aštuonias, jeigu tarpusavyje susitarta) savaites nuo bendro teksto patvirtinimo dienos.

     
  • Balsavimas: 

    Parlamentas tvirtina bendrą poziciją paprasta balsavusiųjų dauguma. Taryba tvirtina bendrą tekstą kvalifikuota balsų dauguma.

     
  • Piliečių dalyvavimas: 

    Bendras tekstas negali būti keičiamas. Jūs galite tik paprašyti EP narių ir (arba) savo vyriausybės pritarti bendram tekstui arba jį atmesti.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Europos Parlamentas priima teisėkūros rezoliuciją dėl Taikinimo komiteto patvirtinto bendro teksto, kurioje arba pritariama bendram tekstui, arba jis atmetamas.

    Taryba neparengia jokio oficialaus dokumento.

    Jeigu bendras tekstas patvirtinamas, teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (reglamentas arba sprendimas)..

     
  • Statistika: 

    Iki šiol Parlamentas atmetė tris bendrus tekstus:
    dėl biotechnologinių išradimų apsaugos (1995)
    dėl perėmimo pasiūlymų (2001)
    dėl uostų paslaugų (2003)
    Taryba dar niekada neatmetė bendro teksto.
    Per septintąją Europos Parlamento kadenciją vidutinis laikotarpis, per kurį dokumentas buvo sėkmingai išnagrinėtas taikant taikinimo procedūrą (nuo Komisijos pasiūlymo iki pasirašymo), buvo 29 mėn., per 6–ąją kadenciją – 43 mėn., o per penktąją kadenciją – 31 mėn.

     
Rezultatas:
  1. Pasiūlymas dėl teisės akto priimamas   
  2. Pasiūlymas dėl teisės akto nepriimamas   
    

#7b Trečiasis svarstymas Taryboje

Taryba išnagrinėja bendrą tekstą. Ji negali keisti formuluotės. Jeigu ji atmeta bendrą tekstą arba nesiima veiksmų dėl jo, teisės aktas atmetamas ir procedūra užbaigiama. Jeigu ji ir Parlamentas tekstui pritaria, aktas priimamas.

Smulkiau
  • Terminas: 

    Europos Parlamentas ir Taryba turi imtis veiksmų per šešias (arba per aštuonias, jeigu tarpusavyje susitarta) savaites nuo bendro teksto patvirtinimo dienos.

     
  • Balsavimas: 

    Parlamentas tvirtina bendrą poziciją paprasta balsavusiųjų dauguma. Taryba tvirtina bendrą tekstą kvalifikuota balsų dauguma.

     
  • Piliečių dalyvavimas: 

    Bendras tekstas negali būti keičiamas. Jūs galite tik paprašyti EP narių ir (arba) savo vyriausybės pritarti bendram tekstui arba jį atmesti.

     
  • Parengtas dokumentas: 

    Europos Parlamentas priima teisėkūros rezoliuciją dėl Taikinimo komiteto patvirtinto bendro teksto, kurioje arba pritariama bendram tekstui, arba jis atmetamas.

    Taryba neparengia jokio oficialaus dokumento.

    Jeigu bendras tekstas patvirtinamas, teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (reglamentas arba sprendimas)..

     
  • Statistika: 

    Iki šiol Parlamentas atmetė tris bendrus tekstus:
    dėl biotechnologinių išradimų apsaugos (1995)
    dėl perėmimo pasiūlymų (2001)
    dėl uostų paslaugų (2003)
    Taryba dar niekada neatmetė bendro teksto.
    Per šeštąją Europos Parlamento kadenciją vidutinis laikotarpis, per kurį dokumentas buvo sėkmingai išnagrinėtas taikant taikinimo procedūrą (nuo Komisijos pasiūlymo iki pasirašymo), buvo 43,9 mėn., o per penktąją kadenciją – 31,9 mėn. Trumpiausia procedūra per šeštąją kadenciją truko 28,8 mėn., ilgiausia – 159,4 mėn.

     
Rezultatas:
  1. Pasiūlymas dėl teisės akto priimamas   
  2. Pasiūlymas dėl teisės akto nepriimamas   
    

Rezultatas:

  1. Pasiūlymas priimtas

    Kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina pasiūlymo dėl teisės akto galutinį tekstą, jį kartu pasirašo abiejų institucijų pirmininkai ir generaliniai sekretoriai. Po pasirašymo tekstai skelbiami Oficialiajame leidinyje ir tampa oficialiais dokumentais.

    • Reglamentai yra privalomi ir tiesiogiai taikomi visoje ES nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje datos.
    • Direktyvose nustatomi galutiniai rezultatai, kuriuos turi pasiekti kiekviena valstybė narė, tačiau nacionalinėms vyriausybėms paliekama teisė spręsti, kaip pritaikyti savo įstatymus, kad būtų pasiekti šie tikslai. Kiekvienoje direktyvoje konkrečiai nustatoma data, iki kurios turi būti pritaikyti nacionaliniai įstatymai.
    • Sprendimai taikomi konkrečiais atvejais, susijusiais su tam tikromis institucijomis arba asmenimis, ir yra visiškai privalomi.
     
         
  2. Pasiūlymas nepriimtas

    Tuo atveju, kai pasiūlymas dėl teisės akto atmetamas bet kuriuo procedūros etapu arba Parlamentas ir Taryba negali pasiekti kompromiso, pasiūlymas nepriimamas ir procedūra užbaigiama. Nauja procedūra gali būti pradėta tik tuo atveju, jei Komisija pateikia naują pasiūlymą.

     
     
                                                                                                 
Šis straipsnis PDF formatu 

Daugiau informacijos:

#1 Komisijos pasiūlymas:
Piliečių dalyvavimas 

  1. Jeigu manote, kad ES turėtų inicijuoti teisės aktą, galite rinktis vieną iš šių galimybių:
    1. pradėti piliečių iniciatyvą: jeigu per metus surinksite bent vieną milijoną ES piliečių parašų iš bent 7 valstybių narių, galite prašyti, kad Europos Komisija imtų veikti savo kompetencijos srityje. Daugiau informacijos apie piliečių iniciatyvą rasite čia
    2. kreiptis į savo EP narį. Jis gali
      1. pradėti procesą, kai Parlamentas prašo Komisijos siūlyti teisės aktą. Tai galima tik tuomet, kai Parlamentas mano, kad, norint padėti įgyvendinti Sutartis, reikia parengti ES teisės aktą. Tuo atveju, kai Komisija atsisako teikti pasiūlymą, ji turi nurodyti ir priežastis;
      2. paprašyti Parlamento komiteto parengti pranešimą savo iniciatyva, kad, Parlamentui jį patvirtinus, nors jis ir neprivalomojo pobūdžio, būtų galima daryti spaudimą Komisijai teikti naujus pasiūlymus;
      3. pateikti Komisijai klausimą, kuriuo remiantis ji galėtų svarstyti, ar reikalingas naujas teisės aktas. Daugiau informacijos apie klausimus rasite čia
      4. paskelbti rašytinį pareiškimą –jis bus siunčiamas Komisijai reikalaujant imtis veiksmų, jeigu jį pasirašo daugiau negu pusė EP narių. Daugiau informacijos apie rašytinius pareiškimus rasite čia
    3. pateikti peticiją Europos Parlamentui.Daugiau informacijos apie peticijas rasite čia
  2. Kai tik Komisija pradeda rengti arba persvarstyti teisės aktus, ji paprastai pradeda viešas konsultacijas, per kurias suinteresuotosios šalys ir ekspertai gali reikšti savo nuomones. Daugiau informacijos apie viešas konsultacijas rasite čia
 
Grįžti į pradinį puslapį     

#2 Pirmasis svarstymas Europos Parlamente:
Piliečių dalyvavimas 

Kai pasiūlymas nusiunčiamas Parlamentui, pranešėjas ir šešėliniai pranešėjai (EP narys, kuriuos skiria kiekviena frakcija procedūrai stebėti) paprastai pradeda rinkti susijusių šalių nuomones. Galite pateikti savo nuomonę jiems, kiekvienam komiteto nariui arba kiekvienam EP nariui.


Nagrinėjimo komitete etapu pakeitimus gali teikti kiekvienas EP narys, tačiau pakeitimus per plenarinę sesiją teikia tik atsakingas komitetas, frakcija arba bent 40 EP narių.


Komitetai kartais organizuoja viešus svarstymus – juose galite dalyvauti ir Jūs.


Komiteto posėdžiai ir plenarinės sesijos transliuojami internete. Juos galite stebėti šiuo adresu EPTV


Galite patarti savo EP nariui, kurie, Jūsų nuomone, pateikti pakeitimai naudingi, o kurie ne.

 
Grįžti į pradinį puslapį     
 
 

Visas tekstas: 

#1 Komisijos pasiūlymas 

Visas tekstas 
Europos Komisija rengia pasiūlymus dėl teisės akto savo iniciatyva arba jeigu to prašo kitos ES institucijos ar šalys, arba pagal piliečių iniciatyvą, dažnai prieš tai pasikonsultavusi su visuomene. Galutinis pasiūlymas vienu metu perduodamas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ir kai kuriais atvejais Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
  1. Įprasta procedūra pradedama pateikiant pasiūlymą dėl teisės akto Europos Parlamentui ir Tarybai.
  2. Įprasta teisėkūros procedūra šiuo metu taikoma 85 apibrėžtose politikos srityse ir aprėpia didžiąją dalį ES kompetencijos sričių.
  3. Europos Komisija turi teisę inicijuoti teisės aktus. Ji atsakinga už didžiąją dalį pateikiamų pasiūlymų dėl teisės akto. Tačiau Parlamentas ir Taryba gali paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymų ir keliais gerai apibrėžtais atvejais kitos institucijos gali taip pat parengti pasiūlymų.
  4. Parlamentas (jeigu tam pritaria jį sudarančių narių dauguma) gali paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą tais atvejais, kai Parlamentas mano, kad, norint padėti įgyvendinti Sutartis, reikia parengti ES teisės aktą. Tuo atveju, kai Komisija atsisako teikti pasiūlymą, ji turi nurodyti to priežastis.
  5. Taryba, spręsdama paprasta balsų dauguma, gali Komisijos prašyti atlikti bet kurį tyrimą, ministrų nuomone, pageidautiną siekiant bendrų tikslų, ir pateikti jai atitinkamus pasiūlymus.
  6. Pagal Sutartis leidžiama pradėti įprastą teisėkūros procedūrą šiais labai konkrečiais atvejais:
    • ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimas);
    • remiantis Europos Centrinio Banko rekomendacija (tam tikri Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto straipsniai);
    • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašymu (specializuotų teismų prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrinėtų konkrečiose srityse iškeltas tam tikrų kategorijų bylas ir priimtų sprendimus, įsteigimas; tam tikros Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatos);
    • Europos investicijų banko prašymu.
  7. Komisija gali pateikti pasiūlymą ir dėl Europos piliečių iniciatyvos.
  8. Komisijos pasiūlymas – tai išsamaus konsultacijų proceso, kuris gali būti vykdomas įvairias būdais (privalomas poveikio vertinimas, ekspertų ataskaitos, konsultacijos su nacionaliniais ekspertais, tarptautinėmis organizacijomis ir (arba) nevyriausybinėmis organizacijomis, konsultacijos parengus žaliąsias ir baltąsias knygas ir t. t.), rezultatas.
  9. Taip pat pradedamas įvairių Komisijos tarnybų konsultacijų procesas, kad būtų užtikrinama, jog atsižvelgta į visus svarstomo klausimo aspektus (tarnybų konsultacijos).
  10. Komisijos narių kolegija paprastai tvirtina Komisijos pasiūlymą, taikydama rašytinę procedūrą (be Komisijos narių diskusijų) arba žodinę procedūrą (Komisijos narių kolegija diskutuoja dokumento klausimu), tuomet pasiūlymas paskelbiamas (Komisijos nariu kolegija diskutuoja dokumento klausimu), tuomet pasiulymas paskelbiamas Europos Sajungos oficialiajame leidinyje.
  11. Komisija pateikia savo pasiūlymą dėl teisės akto (paprastai reglamentą, direktyvą arba sprendimą) Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat ES nacionaliniams parlamentams ir, jeigu reikia, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo

  1. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolu Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ir Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų nacionaliniai parlamentai per aštuonias savaites gali pateikti pagrįstą nuomonę, jeigu jie mano, kad projektas dėl teisės akto neatitinka subsidiarumo principo. Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą.
  2. Jeigu ne mažiau kaip trečdalis nacionalinių parlamentų mano, kad projektas dėl teisės akto neatitinka subsidiarumo principo, jis turi būti persvarstomas („geltonoji kortelė“). Tuo atveju, kai pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projektas pateikiamas remiantis SESV 76 straipsniu (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimas), mažiausias balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį. Persvarsčiusi vadinamąją geltonąją kortelę, pasiūlymą pateikusi institucija (paprastai Komisija) gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies jį pakeisti arba atsiimti.
  3. Be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą, jeigu paprasta nacionalinių parlamentų dauguma mano, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, Komisija projektą turi nagrinėti iš naujo („oranžinė kortelė“). Persvarsčiusi pasiūlymą, Komisija gali nuspręsti jo nekeisti, jį iš dalies pakeisti arba atsiimti. Jeigu Komisija nusprendžia pasiūlymo nekeisti, ji turi pagrįsti savo poziciją. Tokiu atveju Europos Parlamentas ir Taryba, prieš užbaigdami pirmąjį svarstymą, privalo svarstyti, ar pasiūlymas yra suderinamas su subsidiarumo principu. Jeigu Parlamentas paprasta EP narių balsų dauguma arba Taryba 55 proc. savo narių balsų dauguma nusprendžia, kad pasiūlymas nesuderinamas su subsidiarumo principu, jis atmetamas.

Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

  1. Komisija ir Taryba privalo konsultuotis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK) ir Regionų komitetu (RK) tam tikrais klausimais arba tuo atveju, kai Taryba mano, kad to reikia. Pavyzdžiui, EESRK privalo pateikti nuomonę dėl ekonominės ir socialinės politikos, o su RK turi būti konsultuojamasi aplinkos, švietimo ir transporto klausimais. Taryba ir Komisija gali nustatyti nuomonių pateikimo terminą. Europos Parlamentas taip pat turi galimybę konsultuotis su dviem komitetais. Be to, komitetai gali teikti nuomones savo iniciatyva.
Grįžti į pradinį puslapį     

#2 Pirmasis svarstymas Europos Parlamente 

Visas tekstas 
Europos Parlamento Pirmininkas perduoda pasiūlymą svarstyti Parlamento komitetui, kuris paskiria pranešėją, atsakingą už pranešimo projekto, kuriame būtų iš dalies pakeistas pasiūlytas tekstas, rengimą. Komitetas balsuoja dėl šio pranešimo ir visų pakeitimų, kuriuos pateikė kiti narys. Tuomet per plenarinę sesiją Europos Parlamentas svarsto pasiūlymą dėl teisės akto ir balsuoja dėl jo, remdamasis komiteto pranešimu ir pakeitimais. Taip parengiama Parlamento pozicija. Parlamentas gali patvirtinti pasiūlymą be pakeitimų arba jį iš dalies pakeisti. Retais atvejais Pirmininkas gali paprašyti Komisijos atsiimti savo pasiūlymą. Per pirmąjį svarstymą patvirtinta Parlamento pozicija perduodama Tarybai.
  1. Kai tik Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisės akto perduodamas Europos Parlamentui, Pirmininkas, pasikonsultavęs su atitinkamomis techninėmis tarnybomis, perduoda jį atsakingam komitetui.
  2. Komitetas pasirenkamas atsižvelgiant į pasiūlymo temą.
  3. Kitiems komitetams gali būti suteikta galimybė pasiūlyti savo nuomonę, jeigu tema susijusi su jų veikla.
  4. Tuo atveju, kai iškyla konfliktas dėl kompetencijos, pavyzdžiui, jeigu klausimas beveik vienodai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, Pirmininkų sueiga, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, priima sprendimą dėl procedūros.
  5. Ginčai dėl kompetencijos gali būti išspręsti taikant procedūras, pagal kurias įtraukiami susiję komitetai, arba rengiant bendrus komitetų posėdžius ir balsavimą.
  6. Susijęs komitetas nagrinėja pasiūlymą vienu metu su atsakingu komitetu, laikydamasis bendrai nustatyto tvarkaraščio. Abiejų komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai kartu nustato savo išimtinei arba bendrai kompetencijai priklausančias teksto dalis ir susitaria dėl tikslių bendradarbiavimo metodų. Pranešėjai ir nuomonės referentai informuoja vieni kitus ir abipusiškai pritaria tekstams, kuriuos jie siūlo komitetams, ir pozicijai dėl pakeitimų. Atsakingas komitetas turėtų be balsavimo priimti susijusio komiteto pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai.
  7. Tuo atveju, kai atsakingam ir susijusiam komitetams nepavyksta susitarti dėl kompetencijos, Pirmininkų sueiga gali nuspręsti, kam kokia priklauso kompetencija, arba, jeigu klausimas vienodai priklauso abiejų komitetų kompetencijai, gali pasiūlyti rengti bendrus komitetų posėdžius.
  8. Rengiant bendrus komitetų posėdžius atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą. Jis išnagrinėjamas ir bendruose posėdžiuose dalyvaujantys komitetai dėl jo balsuoja.
  9. Atsakingas Parlamento komitetas visų pirma patikrina pasiūlymo teisinį pagrindą. Jis gali paprašyti už teisės reikalus atsakingo komiteto pateikti nuomonę, pastarasis komitetas taip pat gali nuspręsti savo iniciatyva patikrinti teisinį pagrindą.
  10. Jeigu pasiūlymas turės finansinių padarinių, atsakingas komitetas taip pat turi patikrinti, ar jis suderinamas su daugiamete finansine programa, t. y., ar yra pakankamai finansinių išteklių. Už biudžeto klausimus atsakingas komitetas taip pat gali savo iniciatyva atlikti tokį patikrinimą.
  11. Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pareikšti prieštaravimą, jeigu jie mano, kad pasiūlymas arba jo dalys neatitinka teisių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje.
  12. Kai tik nustatomas už pasiūlymą atsakingas komitetas, jis vieną iš savo narių skiria pranešėju. Faktiškai frakcijoms atstovaujantys koordinatoriai nusprendžia, kuri frakcija bus atsakinga už pranešimo nagrinėjimą. Minėtoji frakcija pasiūlo pranešėją, kuris yra vienas iš šios frakcijos komiteto narių arba nuolatinių pavaduojančių narių.
  13. Pranešėjai gali būti renkami iš anksto remiantis Komisijos metine teisėkūros programa – taip jiems sudaromos sąlygos stebėti pasiūlymą jo rengimo etapu, prieš jį pateikiant Parlamentui.
  14. Kitos frakcijos gali skirti šešėlinį pranešėją, kuris atsakingas už frakcijos pozicijos rengimą ir pranešėjo darbo stebėjimą.
  15. Pranešėjas atsakingas už pasiūlymą įvairiais procedūros etapais; jis pataria komitetui per svarstymą komiteto lygmeniu ir visam Parlamentui (per plenarinį posėdį) dėl bendro požiūrio.
  16. Pranešėjas turi komitetui pristatyti pranešimo projektą, įskaitant savo pakeitimus dėl Komisijos pasiūlymo.
  17. Parlamento komitetas pranešimo projekto nagrinėjimo tikslu paprastai susitinka kelis kartus.
  18. Neretai dėl prieštaringų ar techninių dokumentų rengiami klausymai su ekspertais ar atliekami tyrimai arba poveikio vertinimai.
  19. Per komiteto debatus Komisija gali apginti savo pasiūlymą ir atsakyti į komiteto narių klausimus.
  20. Kadangi Taryba gauna ir pradeda svarstyti Komisijos pasiūlymą tuo pačiu metu kaip Parlamentas, komitetas paprastai paprašo Komisijos ir Tarybos jį informuoti apie pažangą, kuri daroma svarstant pasiūlymą Taryboje ir jos darbo grupėse.
  21. Susiję ir nuomones teikiantys komitetai teikia savo nuomones atsakingam komitetui.
  22. Kiekvienas EP narys gali pateikti pakeitimų iki atsakingo komiteto nustatyto termino. Dėl visų pakeitimų balsuojama atsakingame komitete laikantis paprastos balsų daugumos principo.
  23. Atsakingas komitetas, prieš surengdamas galutinį balsavimą dėl pasiūlymo dėl teisės akto, paprašo Komisijos nurodyti savo poziciją dėl visų komitete priimtų pakeitimų, taip pat paprašo Tarybos pateikti pastabas. Jei Komisija negali padaryti pareiškimo arba yra nepasirengusi pritarti visiems komiteto priimtiems pakeitimams, komitetas gali atidėti galutinį balsavimą.
  24. Kai tik pranešimas priimamas komitete, jis įtraukiamas į plenarinės sesijos darbotvarkę.
  25. Frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pranešimo pakeitimų ir prašyti dėl jų balsuoti per plenarinį posėdį. Paprastai naujų pakeitimų pateikimo terminas per plenarinį posėdį yra savaitės prieš plenarinę sesiją trečiadienis, 12.00 val.
  26. Per plenarinį posėdį svarstomas pasiūlymas dėl teisės akto remiantis pranešimu, kurį parengia atsakingas komitetas, įskaitant pasiūlytus pakeitimus, teisėkūros rezoliucijos projektą ir, jeigu reikia, pranešėjo parengtą aiškinamąją dalį.
  27. Per svarstymą plenariniame posėdyje prieš balsavimą dalyvaujantis Komisijos narys praneša apie Komisijos poziciją dėl kiekvieno pateikto pakeitimo ir ją paaiškina. Komisijos poziciją dėl EP pakeitimų rengia už teisės aktą atsakingas generalinis direktoratas, o ją tvirtina Komisijos narių kolegija. Faktiškai ją rengia Tarpinstitucinių ryšių grupė (TRG), kurią sudaro Komisijos kabinetų, atsakingų už tarpinstitucinius ryšius, narys, o vėliau ją tvirtina Komisijos narių kolegija.
  28. Europos Parlamentas visų pirma balsuoja dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų. Tuomet jis balsuoja dėl pasiūlymo, iš dalies pakeisto arba nepakeisto, ir tada balsuoja dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų. Galiausiai Parlamentas balsuoja dėl viso teisėkūros rezoliucijos projekto. Teisėkūros rezoliucijoje tik pareiškiama, ar Parlamentas pritaria pasiūlymui, ar jį atmeta, ar jį iš dalies keičia.
  29. Visiems minėtiesiems dokumentams patvirtinti reikalinga paprasta balsų dauguma, t. y. balsavusiųjų dauguma.
  30. Jei Parlamentas teisekuros rezoliucijos nepriima, pasiulymas vel perduodamas atsakingam komitetui.
  31. Parlamentas gali:
    • atmesti visą pasiūlymą;
    • pritarti pasiūlymui be pakeitimų;
    • pritarti jam iš dalies jį pakeitus.
  32. Jei už Komisijos pasiūlymą, jį iš dalies pakeitus, nėra atiduodama balsų dauguma arba yra patvirtinamas pasiūlymas jį atmesti, kurį gali pateikti atsakingas komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento Pirmininkas atideda balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos (paprastai dėl jos balsuojama po galutinio balsavimo dėl pasiūlymo su pakeitimais) ir paprašo Komisijos atšaukti savo pasiūlymą. Jeigu Komisija atsiima savo pasiūlymą, teisėkūros procedūra nutraukiama. Jei Komisija atsisako pasiūlymą atsiimti, klausimas vėl perduodamas Parlamento komitetui.
  33. Jei pritariama visam Komisijos pasiūlymui su pakeitimais, balsavimas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto atidedamas tol, kol Komisija pateiks savo poziciją dėl kiekvieno pakeitimo. Jei Komisija negali padaryti tokio pareiškimo pasibaigus Parlamento balsavimui dėl jos pasiūlymo, ji praneša Parlamento pirmininkui ar atsakingam komitetui, kada ji mano galėsianti padaryti pareiškimą, ir pasiūlymas įtraukiamas į pirmos po šios datos vykstančios plenarinės sesijos darbotvarkės projektą.
  34. Jei Komisija praneša, kad neketina priimti visų Parlamento pakeitimų, atsakingo komiteto pranešėjas ar šio komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui oficialų pasiūlymą, ar teikti teisėkūros rezoliucijos projektą balsavimui. Prieš pateikdamas pasiūlymą, atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali paprašyti Parlamento pirmininką sustabdyti šio klausimo svarstymą. Jei Parlamentas nusprendžia balsavimą atidėti, klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui. Šiuo atveju priimtini tik tie pakeitimai, kuriuos pateikė atsakingas komitetas ir kuriais siekiama kompromiso su Komisija.
  35. Pasiūlymo tekstą, kokį jį patvirtina Parlamentas, kartu su prie jo pridedama rezoliucija Pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento poziciją.
  36. Parlamentui baigus pirmąjį svarstymą Komisija gali patvirtinti „iš dalies pakeistą pasiūlymą“, į kurį įtraukia kai kuriuos Parlamento pakeitimus.
  37. Sutartyje nenustatytas joks Parlamento pirmojo svarstymo terminas.

NB: Priėmus Amsterdamo sutartį įprastą teisėkūros procedūrą galima baigti per pirmąjį svarstymą. Pastaraisiais metais pastebima tendencija susitarti per pirmąjį svarstymą.

Grįžti į pradinį puslapį     

#3 Pirmasis svarstymas Taryboje 

Visas tekstas 
Parengiamasis darbas Taryboje vykdomas tuo pačiu metu, kai vyksta pirmasis svarstymas Parlamente, tačiau Taryba oficialiai gali pradėti pirmąjį svarstymą tik remdamasi Parlamento pozicija. Taryba gali: 1) pritarti EP pozicijai, tokiu atveju teisės aktas priimamas; arba 2) patvirtinti Parlamento pozicijos pakeitimus ir parengti Tarybos pirmojo svarstymo poziciją, kuri būtų siunčiama Parlamentui nagrinėti per antrąjį svarstymą.
  1. Komisijos pasiūlymas nusiunčiamas Tarybai ir tuo pačiu metu Europos Parlamentui.
  2. Taigi parengiamieji darbai Taryboje vyksta tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamente, tačiau Taryba gali savo poziciją patvirtinti tik po to, kai Parlamentas ėmėsi veiksmų.
  3. Institucijos raginamos keistis informacija apie pažangą ir derybų tvarkaraštį vykdant įprastą teisėkūros procedūrą.
  4. Kaip ir Parlamento atveju, nenustatytas joks pirmojo svarstymo Taryboje terminas.
  5. Tarybos sprendimai parengiami specialiose darbo grupėse, kurias sudaro valstybių narių atstovai ir kurioms rotacijos tvarka šešis mėnesius pirmininkauja Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovas, jam padeda Tarybos sekretoriatas. Darbo grupės teikia pranešimus Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER I ir II), kuris parengia kiekvieną Tarybos sprendimą, priimamą ministrų lygmeniu.
  6. Prieš priimdama poziciją per pirmąjį svarstymą, Taryba gali imtis dviejų tarpinių priemonių:
    1. Taryba gali pasiekti susitarimą iš esmės – bendrą požiūrį – prieš Europos Parlamentui pateikiant savo poziciją. Tai atsitinka retai, dažniausiai tais atvejais, kai yra didelis stimulas pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą.
    2. Dažniau Taryba iš pradžių pasiekia politinį susitarimą, numatydama bendras pasiūlytos pozicijos per pirmąjį svarstymą gaires. Šio susitarimo detales galutinai apibrėžia darbo grupė, patikrina teisininkai lingvistai (kiekvienos kalbos teisininkai, kurie kontroliuoja, kad tekstas būtų nepriekaištingas teisiniu ir kalbiniu požiūriais) ir Taryba kitame posėdyje jį oficialiai priima kaip poziciją per pirmąjį svarstymą.
    Abiem atvejais Taryba savo poziciją galutinai nustato tik gavusi Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtus pakeitimus ir atitinkamai Komisijos pakeistą pasiūlymą.
  7. Pozicija per pirmąjį svarstymą gali būti priimta be diskusijų, kai susitarimas pasiektas parengiamajame etape (darbotvarkės A punktas) arba diskutuojant (B punktas), arba, išimtiniais atvejais, taikant rašytinę procedūrą. Pirmais dviem atvejais diskusijos yra viešos.
  8. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus mokesčių, socialinio teisingumo, užsienio politikos, gynybos ir operatyvinio policijos bendradarbiavimo klausimus, kai sprendimą reikia priimti vienbalsiai.
  9. Yra keturi galimi pirmojo svarstymo Taryboje scenarijai:
    1. Jei Parlamentas nepriėmė jokių pakeitimų ir Taryba nepageidauja keisti Komisijos pasiūlymo, ji gali aktą priimti kvalifikuota balsų dauguma. Šiuo atveju aktas priimamas.
    2. Jei Parlamentas įtraukė pakeitimus, aktas priimamas, kai Taryba visus pakeitimus patvirtina kvalifikuota balsų dauguma, jei Komisija juos įtraukė į savo pakeistą pasiūlymą, arba kai Taryba pakeitimus patvirtina vienbalsiai, jei Komisija jų neįtraukė. Jeigu Taryba pritaria visiems Parlamento pakeitimams, aktas priimamas.
    Priimtą aktą pasirašo Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
    1. Nors tai nėra išsamiai reglamentuota Sutartimi, tačiau visuotinai priimtina, kad Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali atmesti visą Komisijos pasiūlymą.
      Komisija bet kuriuo metu per pirmąjį svarstymą gali nuspręsti atšaukti savo pasiūlymą arba jį pakeisti.
    2. Jei Taryba nepriima visų Parlamento pakeitimų arba nori pateikti savo pakeitimų, ji priima poziciją per pirmąjį svarstymą.
  10. Per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos tekstas siunčiamas Parlamentui kartu nurodant priežastis ir pateikiant Tarybos ir (arba) Komisijos pareiškimus, įtrauktus į Tarybos protokolą. Komisija informuoja Parlamentą apie savo poziciją.
  11. Parlamentas apie per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją paprastai informuojamas plenarinės sesijos, kuri vyksta po pozicijos oficialaus priėmimo, metu. Sutartyje numatytas kitų procedūros etapų terminas prasideda Parlamentui plenariniame posėdyje paskelbus apie per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos gavimą (diena po paskelbimo, kuris paprastai vyksta ketvirtadienį).
  12. Jei tik įmanoma, tarp politinio susitarimo sudarymo ir oficialaus pranešimo apie per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją palaikomi neformalūs ryšiai siekiant sudaryti geresnes sąlygas (išankstiniam) susitarimui per antrąjį svarstymą (taip pat vadinamam derybomis pasiekta pozicija per pirmąjį svarstymą).

NB: Jei teisės aktų leidėjai siekia susitarimo per pirmąjį svarstymą, jie dažnai rengia neoficialius susitikimus, vadinamuosius trišalius dialogus, kuriuose dalyvauja Parlamento (pranešėjas ir prireikus šešėliniai pranešėjai), Tarybos (darbo grupės ir (arba) COREPER pirmininkas) ir Komisijos (už dokumentą atsakingo padalinio ir Komisijos generalinio sekretoriato atstovai) atstovai.

Siekiama užtikrinti, kad Parlamento plenariniame posėdyje priimti pakeitimai būtų priimtini Tarybai. Komisija šių kompromisinių tekstų atveju dažnai atlieka tarpininko ir redaktoriaus vaidmenį.

Grįžti į pradinį puslapį     

#4 Antrasis svarstymas Europos Parlamente 

Visas tekstas 
Europos Parlamentui numatomi trys mėnesiai (gali būtų pratęsta iki keturių) Tarybos pozicijai išnagrinėti. Tarybos pozicija visų pirma teikiama atsakingam komitetui, kuris parengia rekomendaciją Parlamento antrajam svarstymui. Per plenarinį posėdį balsuojama dėl rekomendacijos, į kurią gali būtų įtraukiami riboti pakeitimai. Antrojo svarstymo rezultatai gali būti šie: 1) Parlamentas pritaria Tarybos pozicijai ir aktas priimamas; 2) Parlamentas nepriima sprendimo per nustatytą laikotarpį – šiuo atveju patvirtinamas aktas su Tarybos pakeitimais, padarytais per pirmąjį svarstymą; 3) Parlamentas atmeta Tarybos pirmojo svarstymo poziciją, tokiu atveju aktas nepriimamas ir procedūra užbaigiama; 4) Parlamentas siūlo pakeitimus dėl Tarybos pirmojo svarstymo pozicijos ir perduoda savo poziciją Tarybai nagrinėti per antrąjį svarstymą.
  1. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai per pirmąjį svarstymą, ji priima Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą ir perduoda ją Parlamentui. Parlamentas taip pat gauna Komisijos pranešimą, kuriame paaiškinama jos pozicija dėl Tarybos pozicijos ir priežastys, dėl kurių ji šiai pozicijai pritaria arba prieštarauja.
  2. Parlamento gauti dokumentai apima:
    • Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą,
    • visus pareiškimus, įtrauktus į Tarybos protokolą, kai buvo priimta pozicija,
    • priežastis, kurios Tarybą paskatino priimti savo poziciją,
    • Komisijos poziciją.
  3. Gavus ir patikrinus dokumentus Pirmininkas plenariniame posėdyje paskelbia, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija ir atitinkamas Komisijos pranešimas. Dokumentai automatiškai perduodami atsakingam komitetui, kuris yra tas pats, kaip ir per pirmąjį svarstymą. Dokumentai pateikiami visomis oficialiosiomis kalbomis.
  4. Priešingai nei per pirmąjį svarstymą, antrajam svarstymui taikomas griežtas laiko apribojimas. Parlamentas poziciją turi priimti per tris mėnesius (šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba gali paprašyti pratęsti iki keturių mėnesių). Parlamento darbo pradžios data laikoma pranešimo apie per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją plenariniame posėdyje diena, o Taryba termino pradžią skaičiuoja nuo per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos gavimo dienos, paprastai plenarinės sesijos savaitės pirmadienio.
  5. Antrasis svarstymas komitete labai panašus į pirmojo svarstymo procedūrą, tačiau tekstas, kurį reikia keisti, yra per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, o ne Komisijos pasiūlymas. Pranešimą rengia tik atsakingas komitetas, kiti komitetai nuomonių neteikia.
  6. Tarybos gali būti paprašyta savo poziciją pristatyti pirmajame atsakingo komiteto posėdyje.
  7. Pranešėjas (paprastai tas pats Europos Parlamento narys, kuris parengė pirmojo svarstymo pranešimą) parengia rekomendacijos projektą, t. y. antrojo svarstymo pranešimą.
  8. Į rekomendacijos projektą įtraukiami pranešėjo siūlomi pakeitimai. Papildomus pakeitimus gali pateikti tik tikrasis arba nuolatinis pavaduojantis atsakingo komiteto narys.
  9. Per antrąjį svarstymą pakeitimams komitete ir plenariniame posėdyje taikomi apribojimai. Pakeitimai priimtini tik jei jais siekiama:
    1. visiškai arba iš dalies atkurti per pirmąjį svarstymą priimtą Parlamento poziciją,
    2. pasiekti Parlamento ir Tarybos kompromisą,
    3. pakeisti dalį Tarybos teksto, kuris nebuvo įtrauktas į pradinį Komisijos pasiūlymą arba jo turinys skiriasi nuo pasiūlymo turinio,
    4. atsižvelgti į po pirmojo svarstymo atsiradusį naują faktą ar naują teisinę situaciją.
  10. Atsakingo komiteto pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo.
  11. Jei po pirmojo svarstymo įvyko EP rinkimai, Pirmininkas gali nuspręsti, kad apribojimai netaikomi.
  12. Prieš balsavimą komitetas gali prašyti komiteto pirmininko ir pranešėjo nagrinėti komitete pakeitimus dalyvaujant Tarybos atstovui ir atsakingam Komisijos nariui. Pasibaigus šiam nagrinėjimui, pranešėjas gali pateikti kompromisinius pakeitimus.
  13. Komitetas sprendimą dėl antrojo svarstymo pakeitimų ir rekomendacijos priima paprasta balsų dauguma.
  14. Po balsavimo komitete rekomendacija nagrinėjama plenariniame posėdyje.
  15. Rekomendacijoje siūloma pritarti per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai, ją iš dalies pakeisti ar atmesti ir pateikiamas trumpas pasiūlyto sprendimo pagrindimas.
  16. Tarybos pozicija ir per antrąjį svarstymą priimta komiteto rekomendacija automatiškai įtraukiama į trečiadienio prieš antrojo Parlamento svarstymo termino pabaigos plenarinio posėdžio darbotvarkę, bet jos gali būti svarstomos ir ankstesnėje plenarinėje sesijoje.
  17. Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali teikti pakeitimus, kurie svarstomi plenarinio posėdžio metu.
  18. Plenarinio posėdžio metu pakeitimams taikomi tie patys apribojimai kaip ir nagrinėjimo komitete etapu. Parlamento pirmininkas priima sprendimą dėl pakeitimų, pateiktų plenariniame posėdyje, priimtinumo. Pirmininko sprendimas yra galutinis.
  19. Prieš balsuojant dėl pakeitimų plenariniame posėdyje, Pirmininkas gali paprašyti Komisijos nurodyti, ar ji pasirengusi jiems pritarti, ar ne.
  20. Tokiais atvejais atsakingas Komisijos narys plenarinio posėdžio diskusijų, kurios vyksta prieš balsavimą, metu paaiškina Komisijos poziciją dėl pakeitimų. Kaip ir pirmojo svarstymo metu Komisijos poziciją parengia tarpinstitucinių ryšių grupė ir vėliau ją ratifikuoja Komisijos narys.
  21. Taryba taip pat gali būti pakviesta pateikti pastabas.
  22. Galimi antrojo svarstymo rezultatai:
    1. atmetama per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija,
    2. Parlamentas per nustatytą laikotarpį nebalsuoja,
    3. per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija patvirtinama be pakeitimų (greitas susitarimas per antrąjį svarstymą),
    4. Parlamentas pasiūlo per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos pakeitimus.
  23. Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pasiūlyti atmesti Tarybos poziciją. Pasiūlymas turi būti priimamas visų Europos Parlamento narių balsų dauguma, t. y. absoliučia balsų dauguma. Dėl tokio pasiūlymo balsuojama prieš balsavimą dėl pakeitimų.
  24. Atmetus per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją, teisėkūros procedūra baigiama: ji gali būti vėl pradėta tik pateikus naują Komisijos pasiūlymą. Iki 2015 m. sausio mėn. pabaigos tai įvyko tik vieną kartą – 2005 m. liepos mėn. svarstant programinės įrangos patentų direktyvą (Direktyvą dėl kompiuterinių programų patentavimo). Tarybos pozicija buvo atmesta įspūdinga EP narių balsų dauguma (648 balsavo prieš, 14 – už ir 18 susilaikė), dėl to pasiūlymas žlugo. Dėl šio atvejo kilo klausimas, ar Komisija gali atšaukti pasiūlymą, kuris praėjo pirmojo svarstymo etapą. Komisija gina savo teisę atšaukti pasiūlymą bet kuriuo etapu, o Parlamentas ir Taryba tvirtina, kad kai per pirmąjį svarstymą Taryba priima savo poziciją, šis tekstas, o ne Komisijos pasiūlymas yra tolesnės procedūros pagrindas. Taigi Komisija negali atšaukti teksto, kuris jau nebėra jos „nuosavybė“.
  25. Jei Parlamentas nesugeba priimti sprendimo per nustatytą terminą, aktas laikomas priimtu pagal per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją.
  26. Jei Parlamentas patvirtina per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją be pakeitimų, reikalinga paprasta balsuojančių narių balsų dauguma.
  27. Teisėkūros procedūra priimtą aktą pasirašo Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
  28. Galiausiai Parlamentas gali pasiūlyti per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos pakeitimus. Jie turi atitikti antrojo svarstymo kriterijus ir kiekvienas jų turi būti patvirtintas absoliučia visų Parlamento narių balsų dauguma.
  29. Apie balsavimo rezultatus pranešama Tarybai ir Komisijai.
  30. Sutartyje konkrečiai reikalaujama, kad Komisija pateiktų nuomonę raštu dėl Parlamento pakeitimų ir tai lemia Taryboje reikalingą balsavimo būdą: jei, pvz., Taryba nori priimti Parlamento pakeitimą, dėl kurio Komisija pateikė neigiamą nuomonę, ji tai turi daryti vienbalsiai.
Grįžti į pradinį puslapį     

#5 Antrasis svarstymas Taryboje 

Visas tekstas 
Tarybai skiriami trys mėnesiai (gali būtų pratęsta iki keturių) Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai išnagrinėti. Taryba taip pat informuojama apie Europos Komisijos poziciją dėl Parlamento per antrąjį svarstymą priimtos pozicijos. Taryba arba 1) pritaria visiems Parlamento pakeitimams (tokiu atveju teisės aktas priimamas), arba 2) nepritaria nė vienam pakeitimui. Pastaruoju atveju Tarybos pirmininkas, susitaręs su Parlamento pirmininku, sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.
  1. Oficialiai gavus Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimus visomis oficialiosiomis kalbomis prasideda Tarybos antrasis svarstymas.
  2. Taryba dabar turi tris mėnesius (arba kai kuriais atvejais keturis), per kuriuos gali imtis veiksmų.
  3. Taryba gali priimti arba atmesti Parlamento pakeitimus. Prieš priimdama sprendimą ji gauna Komisijos nuomonę dėl pakeitimų.
  4. Procedūra panaši į per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos rengimą: kompetentinga darbo grupė parengia poziciją, kuri pateikiama Nuolatinių atstovų komitetui ir kurią patvirtina Taryba.
  5. Siekdami sėkmingai baigti derybas Parlamentas ir Taryba pradeda antrojo svarstymo derybas, kai pasiūlymas yra Parlamente, ypač tais atvejais, kai atrodo galimas susitarimas per antrąjį svarstymą.
  6. Neoficialūs ryšiai gali būti palaikomi rengiant dvišalius Parlamento ir Tarybos pirmininkų atstovų susitikimus arba, kaip tai dažniau vyksta, neoficialius trišalius susitikimus, kuriuose dalyvauja Komisija. Dėl tokių ryšių ad hoc pobūdžio nebuvo raštu nustatytas standartinis atstovavimas, tačiau paprastai susitikimuose dalyvauja Parlamento pranešėjas (prireikus kartu dalyvauja kitų frakcijų šešėliniai pranešėjai) ir atitinkamos Tarybos darbo grupės pirmininkas, kuriam talkina Tarybos administracija. Komisijai paprastai atstovauja už dokumentą atsakingi pareigūnai, kuriems padeda Komisijos generalinis sekretoriatas ir Teisės tarnyba.
  7. Šiais ryšiais siekiama susitarimo dėl Tarybai ir Parlamentui priimtinų pakeitimų rinkinio. Komisijos nuomonė taip pat svarbi, nes ji lemia būdą, kaip Taryba turi balsuoti dėl Parlamento pakeitimų.
  8. Jei derybos sėkmingos, Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkas atsakingo Parlamento komiteto pirmininkui nusiunčia laišką, kuriame Taryba įsipareigoja patvirtinti Parlamento pakeitimus, jei jie atitinka bendrai Tarybos ir Parlamento priimtą kompromisą.
  9. Kompromisiniai pakeitimai pateikiami komitete arba dažniau prieš pat plenarinę sesiją. Paprastai juos savo frakcijų vardu bendrai pasirašo pranešėjas ir tiek šešėlinių pranešėjų, kiek dalyvavo sudarant susitarimą, kad būtų maksimaliai užtikrinta, jog bus pasiekta būtina dauguma. Atitinkamos frakcijos Parlamente koordinuoja savo balsavimą, kad būtų priimti pakeitimai, dėl kurių derybų metu susitarta su Taryba.
  10. Balsų, reikalingų per Tarybos antrąjį svarstymą, skaičius priklauso nuo Komisijos nuomonės dėl Parlamento pakeitimų. Pakeitimai, dėl kurių Komisija pateikė teigiamą nuomonę, Taryboje gali būti patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma. Pakeitimai, dėl kurių Komisija pateikė neigiamą nuomonę, patvirtinami Tarybai balsuojant vienbalsiai.
  11. Jei Taryba patvirtina visus antrojo svarstymo Parlamente pakeitimus, teisėkūros procedūra priimamas aktas laikomas priimtu. Teisėkūros tekstą pasirašo Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai ir jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
  12. Jei Taryba nepatvirtina visų Parlamento pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku, per šešias savaites (galimas pratęsimas dviem savaitėmis) nuo Tarybos atmetimo sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.
Grįžti į pradinį puslapį     

#6 Taikinimas 

Visas tekstas 
Per šešias savaites (gali būti pratęsta iki aštuonių) nuo tos dienos, kai Taryba nesutiko priimti Parlamento per antrąjį svarstymą priimtos pozicijos, Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkai sušaukia Taikinimo komitetą. Jį sudaro vienodas EP narių ir Tarybos atstovų skaičius. Taikinimo komitetas turi šešias savaites (gali būti pratęsta iki aštuonių) nuspręsti dėl bendro teksto, grindžiamo Parlamento ir Tarybos per antrąjį svarstymą priimtomis pozicijomis. Tuo atveju, kai Taikinimo komitetas 1) nepritaria bendram tekstui, siūlomas teisės aktas atmetamas ir procedūra užbaigiama. Jeigu Taikinimo komitetas 2) pritaria bendram tekstui, tekstas perduodamas Europos Parlamentui ir Tarybai svarstyti per trečiąjį svarstymą.
  1. Jei Taryba per antrąjį svarstymą nepatvirtina visų Parlamento pakeitimų, sušaukiamas Taikinimo komitetas.
  2. Taikinimo komitete du teisės aktų leidėjai – Europos Parlamentas ir Taryba – tiesiogiai derasi siekdami susitarimo bendro teksto forma.
  3. Taikinimo komitetas turi būti sušauktas per šešias savaites (arba aštuonias, jei buvo pritarta pratęsimui) nuo antrojo svarstymo Taryboje užbaigimo ir oficialaus pranešimo Parlamentui, kad Taryba nepritars Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, dienos.
  4. Dėl kiekvieno teisėkūros pasiūlymo, kuriam reikalingas taikinimas, diskutuojama atskirai tam skirtame Taikinimo komitete.
  5. Taikinimo komitetą Parlamento pirmininkui pritarus sušaukia Tarybos pirmininkas. Jis laikomas sušauktu, kai įvyksta pirmasis komiteto posėdis.
  6. Nuo pirmojo posėdžio dienos komitetas turi šešias savaites (Parlamento ar Tarybos iniciatyva ir bendru jų susitarimu galimas pratęsimas dviem savaitėmis), per kurias derasi dėl bendro teksto ir jį patvirtina.
  7. Prieš komitetui oficialiai pradedant savo darbą, kai paaiškėja, kad Taryba negalės priimti Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų, vyksta parengiamieji trišaliai dialogai ir techniniai susitikimai. Taikinimo komiteto posėdžiai taip pat gali būti pertraukti dėl trišalių derybų.
  8. Trišaliuose dialoguose ir techniniuose susitikimuose dalyvauja mažos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybininkų komandos, kurių kiekviena informuoja savo delegaciją Taikinimo komitete.
  9. Trišaliuose dialoguose Parlamentui atstovauja delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas, atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas ir pranešėjas, kuriems padeda Parlamento taikinimo sekretoriato narys ir prireikus Teisės tarnybos narys.
  10. Tarybai atstovauja pavaduojantis arba nuolatinis valstybės narės, kuri pirmininkauja Tarybai, atstovas (atitinkamai COREPER I arba COREPER II pirmininkas), kuriam padeda Tarybos sekretoriato, įskaitant Teisės tarnybą, narys.
  11. Europos Komisijai atstovauja už dokumentą atsakingo padalinio generalinis direktorius, jam padeda ekspertai, Teisės tarnyba ir administracija.
  12. Neoficialiuose techniniuose trišaliuose dialoguose paprastai dalyvauja ekspertai ir trijų institucijų pareigūnai.
  13. Trišaliuose dialoguose derybos vyksta keturiais stulpeliais išdėstyto darbo dokumento pagrindu, jame pateikiamos Parlamento ir Tarybos pozicijos:
    1. Tarybos pozicija per pirmąjį svarstymą,
    2. Parlamento antrojo svarstymo pakeitimai,
    3. Tarybos pozicija dėl Parlamento pakeitimų (priėmimas, atmetimas arba galimas kompromisinis tekstas),
    4. Parlamento delegacijos pozicija dėl Tarybos pasiūlymų.
  14. Vykstant deryboms abi delegacijos siekia kompromisų dėl pakeitimų, dėl kurių vis dar laikomasi skirtingų pozicijų. Šiuo tikslu gali būti reikalingas mažų darbo grupių atliekamas papildomas išsamus parengimo darbas politiniu arba techniniu lygmenimis.
  15. Kiekvieno trišalio dialogo rezultatus atitinkami derybininkai pristato Parlamento ir Tarybos delegacijoms, kad juos patvirtintų: jei būtina, organizuojami papildomi trišaliai dialogai ar neoficialūs susitikimai.
  16. Pats Taikinimo komitetas susideda iš dviejų vienodo dydžio delegacijų: viena Europos Parlamento ir viena Tarybos delegacija.
    1. Tarybos delegaciją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės (ministrai arba dažniau valstybių narių COREPER atstovai). Tarybos delegacijai pirmininkauja už dokumentą atsakingai Tarybai pirmininkaujantis ministras. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma (išskyrus dėl dokumentų, kurių atveju Sutartyje reikalaujama sprendimą priimti vienbalsiai).
    2. bParlamento delegaciją sudaro vienodas skaičius Parlamento narių – 28 – ir 28 pavaduojantys narys (kurie gali balsuoti tik jei nedalyvauja jų frakcijos narys). Europos Parlamento pirmininko pavaduotojai yra nuolatiniai Taikinimo komiteto narys ir pasikeisdami eina vieno iš jo pirmininkų pareigas. Kitus 25 Parlamento narius delegacijoje paskiria frakcija proporcingai kiekvienos frakcijos dydžiui Parlamente. Daugumą paprastai sudaro už dokumentą atsakingo Parlamento komiteto narys. Dažniausiai delegacija bando veikti konsensuso principu. Balsavimo atveju delegacijos sprendimai priimami visų narių balsų dauguma (t. y. šiuo metu 15 balsų). Daugiau informacijos apie Parlamento delegaciją Taikinimo komitete pateikta toliau.
    3. Komisija, kuriai paprastai atstovauja už dokumentą atsakingas Komisijos narys, taip pat dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose siekdama suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas.
  17. Trišalių dialogų atveju pagrindinė darbo priemonė yra keturiais stulpeliais išdėstytas darbo dokumentas (žr. 13 punktą), išverstas į visas oficialiąsias kalbas. Komitetas taip pat turi Komisijos pasiūlymą ir jos nuomonę apie per antrąjį svarstymą priimtus Parlamento pakeitimus.
  18. Taikinimo komitetui bendrai pirmininkauja Parlamento pirmininko pavaduotojas ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ministras. Komiteto posėdžiai pakaitomis vyksta Parlamento ir Tarybos patalpose, dažniausiai Briuselyje.
  19. Dažniausiai Taikinimo komiteto posėdžiai prasideda trišaliu dialogu, kai abu teisės aktų leidėjai paaiškina savo pozicijas, paremtas atitinkamų institucijų įgaliojimais. Komisija atlieka tarpininko vaidmenį.
  20. Institucija, kuri organizuoja pirmą taikinimo komiteto posėdį, atsakinga už bendro teksto ir pridedamo pranešimo redagavimą ir, Parlamentui ir Tarybai galutinai priėmus teisėkūros procedūra priimamą aktą, už tai, kad aktą pasirašytų abiejų institucijų pirmininkai ir jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
  21. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos nepasiekia susitarimo Taikinimo komitete, visas pasiūlymas atmetamas. Nauja procedūra gali būti pradėta tik Komisijai pateikus naują pasiūlymą. Iki 2015 m. sausio mėn. pabaigos tik keturiais atvejais Taikinimo komitete nebuvo pasiektas susitarimas dėl bendro teksto (svarstant Balso telefonijos (1994), Vertybinių popierių komiteto (1998), Darbo laiko (2009) ir Naujų maisto produktų (2011) teisės aktų projektus).
    https://www.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2004/0209(COD)&l=en
    https://www.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?lang=en&reference=2008/0002(COD)
  22. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos pasiekia kompromisą, Taikinimo komitetas turi patvirtinti bendrą tekstą. Tarybos delegacija jį patvirtina kvalifikuota balsų dauguma (arba vienbalsiai Sutartyje numatytais atvejais), o Parlamento delegacija – paprasta visų narių balsų dauguma.
  23. Kai tik Taikinimo komitete (arba vėliau komiteto pirmininkams keičiantis laiškais) pasiekiamas susitarimas dėl bendro teksto, institucijos, kurioje buvo surengtas pirmas posėdis, generalinis sekretoriatas parengia teisėkūros teksto projektą, paprastai ta kalba, kuria vyko derybos. Kai tik pasibaigia derybos, preliminari versija paskelbiama Parlamento interneto svetainėje: https://www.europarl.europa.eu/code/default_en.htm.
  24. Atlikus teisinį ir kalbinį redagavimą dokumentas skelbiamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis.
  25. Taikinimo komiteto pirmininkai bendrą tekstą su pridedamu pranešimu siunčia Parlamento pirmininkui ir pareigas einančiam Tarybos pirmininkui. Prie šio pranešimo pridedamos visos institucijų deklaracijos. Pranešimas taip pat siunčiamas susipažinti Komisijos atstovui, kuris dalyvavo Taikinimo komitete.
  26. Susitarimą, pasiektą Taikinimo komitete, turi patvirtinti visas Parlamentas ir Taryba. Abi institucijos atskirai balsuoja dėl esamos redakcijos bendro teksto ir neturi galimybės jį dar taisyti.
Parlamento delegacija Taikinimo komitete
  1. Vykstant taikinimo procedūrai, Europos Parlamentui atstovauja delegacija, kurią sudaro tiek pat Parlamento narių, kiek narių atstovauja Tarybai. Kiekvienai taikinimo procedūrai paskiriama atskira delegacija. Jos užduotis – derybose su Taryba atstovauti visam Parlamentui.
  2. Kiekvienos kadencijos pradžioje arba per kadenciją iš esmės pasikeitus Europos Parlamento politinei sudėčiai, Pirmininkų sueiga, atsižvelgdama į santykinę frakcijų galią, nusprendžia, kokia bus politinė delegacijos Taikinimo komitete sudėtis.
  3. Pagal Parlamento politinę sudėtį po 2014 m. gegužės mėn. rinkimų Parlamento delegacijų Taikinimo komitete sudėtis yra tokia:
    • PPE: 9 nariai,
    • S&D: 8 nariai,
    • ECR: 3 nariai,
    • ALDE: 2 nariai,
    • GUE/NGL: 2 nariai,
    • Verts/ALE: 2 nariai,
    • EFD: 2 nariai.
  4. Trys pirmininko pavaduotojai, konkrečiai atsakingi už taikinimą, įtraukiami į kiekvieną delegaciją ir į kiekvienos frakcijos narių kvotą. Kiekvienai delegacijai pirmininkauja vienas iš trijų pirmininko pavaduotojų. Pirmininko pavaduotojai tarpusavyje nusprendžia, kuris už kurią taikinimo procedūrą bus atsakingas ir, atitinkamai, kuris bus kurios delegacijos pirmininkas. Atsakingo Parlamento komiteto pranešėjas (-jai) ir pirmininkas pagal užimamas pareigas taip pat yra delegacijos narys, įtraukti į savo frakcijos kvotą.
  5. Likusius delegacijos narius konkrečiai taikinimo procedūrai skiria kiekviena frakcija. Daugelis jų yra iš atsakingo komiteto arba iš nuomones teikiančių komitetų. Kai taikoma susijusio komiteto procedūra, į Parlamento delegaciją įtraukiamas kiekvieno susijusio komiteto pranešėjas. Frakcijos taip pat turi paskirti tokį patį skaičių pavaduojančių narių, kurie gali aktyviai dalyvauti delegacijos darbe, tačiau balsuoti gali tik tada, kai pakeičia tikrąjį narį.

Delegacijos organizavimas

  1. Parlamento delegacija surengia steigiamąjį posėdį, kad suteiktų įgaliojimus derybų grupei – paprastai delegacijai pirmininkaujančiam pirmininko pavaduotojui, atsakingo komiteto pirmininkui ir pranešėjui (-jams) – ir galėtų būti pradėti trišaliai susitikimai.
  2. Komisija dalyvauja šiame ir visuose vėlesniuose Parlamento delegacijos posėdžiuose. Jos atstovai pristato ir paaiškina Komisijos nuomonę dėl per antrąjį svarstymą priimtų Parlamento pakeitimų, taip pat gali pateikti informaciją apie vykstantį nagrinėjimą Taryboje, apie kurį jiems žinoma.
  3. Delegacijos narys nuolat stebi taikinimo procedūros pažangą vėlesniuose posėdžiuose.
  4. Pagrindinis delegacijos posėdžių tikslas – atnaujinti derybų grupės įgaliojimus ir aptarti kompromisinius tekstus. Jei tam visuotinai pritariama, pateikiamas susitarimas dėl tam tikrų pakeitimų ar kompromisinių pasiūlymų. Jei lieka neišnagrinėtų klausimų, delegacija perduoda derybų grupei nurodymus, kaip tęsti derybas su Taryba. Parlamento delegacija taip pat nagrinėja procedūrinius klausimus, pvz., ar turi būti surengtas kitas trišalis susitikimas, ar gali būti sušauktas Taikinimo komitetas, jei taip, kada.
  5. Taikinimo procedūros pabaigoje delegacija oficialiai patvirtina arba atmeta taikinimu pasiektą susitarimą. Delegacija stengiasi veikti bendru sutarimu. Vis dėlto, jei reikalingas balsavimas, patvirtinimui reikalinga absoliuti narių balsų dauguma (mažiausiai 15 iš galimų 28).
  6. Delegacijai talkina Parlamento administracijos tam tikslui skirta tarnyba, taikinimo ir bendro sprendimo sekretoriatas ir specializuotos tarnybos, t. y. Teisės tarnyba, teisininkai lingvistai ir spaudos tarnyba.
Grįžti į pradinį puslapį     

#7Trečiasis svarstymas Europos Parlamente ir Taryboje 

Visas tekstas 
Bendras tekstas vienu metu perduodamas Parlamentui ir Tarybai, kad jie pritartų jam. Nėra nustatyta tvarka, pagal kurią teisės aktų leidėjai turi priimti sprendimą. Jiems skirtos šešios (arba aštuonios, jeigu abi šalys pritaria) savaitės sprendimui priimti ir jie gali keisti tekstą. Parlamente prieš balsuojant dėl bendro teksto rengiami plenarinio posėdžio debatai. Jeigu Parlamentas ir Taryba pritaria bendram tekstui, pasiūlymas dėl teisės akto priimamas. Jeigu viena iš institucijų arba abi tekstą atmeta arba laiku nesureaguoja, teisės aktas atmetamas ir procedūra užbaigiama. Ji gali būti vėl pradėta tik tuo atveju, jei Komisija pateiktų naują pasiūlymą.
  1. Jei Taikinimo komitetas pritaria bendram tekstui, jį trečiojo svarstymo metu turi patvirtinti visas Europos Parlamentas ir Taryba. Abi institucijos atskirai balsuoja dėl bendro teksto ir neturi galimybės jį dar taisyti.
  2. Sėkmingai užbaigus taikinimo procedūrą, parengiamas bendro teksto projektas, pagrįstas bendru darbo dokumentu ir visais per taikinimo procedūrą priimtais pakeitimais. Pirmiausia šis tekstas parengiamas viena kalba, paskui išverčiamas į kitas oficialiąsias kalbas. Bendro teksto projekto variantas originalo kalba nusiunčiamas delegacijos nariams.
  3. Galutinį bendrą tekstą, kuris Parlamente ir Taryboje patikrintas kalbiniu ir teisiniu aspektais, Taikinimo komiteto pirmininkai oficialiai perduoda Parlamento pirmininkui ir pareigas einančiam Tarybos pirmininkui. Prie jų pranešimo pridedamos visos institucijų deklaracijos.
  4. Trečiasis svarstymas vyksta per šešias savaites nuo šio pranešimo datos. Šis laikotarpis Parlamento ar Tarybos iniciatyva ir bendru jų susitarimu gali būti pratęstas ilgiausiai dviem savaitėmis.

Parlamentas

  1. Per šešių savaičių (galimai pratęstų iki 8 savaičių) laikotarpį Europos Parlamento delegacijos narys gauna galutinį bendrą tekstą atitinkama kalba ir pranešimą, kuriame nurodomi įvairūs taikinimo procedūros etapai ir rezultatai, įskaitant delegacijos balsavimo taikinimo procedūros pabaigoje rezultatus. Galutinis bendras tekstas, pranešėjo ir delegacijos pirmininko parengtas pranešimas, pridedamas pranešimas ir visos institucijų deklaracijos nusiunčiamos Parlamento už plenarinį posėdį atsakingoms tarnyboms. Šiuo etapu susitarimo variantai įvairiomis kalbomis skelbiami Parlamento interneto svetainėje.
  2. Prieš balsuojant dėl bendro teksto plenariniame posėdyje rengiamas derybų rezultatų ir pasiekto (arba nepasiekto) susitarimo su Taryba aptarimas. Diskusijos paprastai pradedamos pirmininko pavaduotojo, kuris vadovavo delegacijai, ir pranešėjo pareiškimais. Vėliau Parlamentas balsuoja dėl bendro teksto. Patvirtinama paprasta balsavusiųjų balsų dauguma. Priešingu atveju bendras tekstas atmetamas.

Taryba

  1. Bendrą tekstą taip pat turi patvirtinti Taryba, dažniausiai pageidaujanti balsuoti po trečiojo Parlamento svarstymo. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.
  2. Praktikoje dėl Tarybos bendro teksto patvirtinimo problemų nekyla, nes Tarybos delegaciją Taikinimo komitete sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą. Iki šiol Taryba nėra atmetusi taikinimo procedūros metu pasiekto susitarimo.
  3. Jei nors viena iš institucijų bendram tekstui nepritaria, teisėkūros procedūra baigiama. Ji gali būti vėl pradėta tik tuo atveju, jei Komisija pateiktų naują pasiūlymą.
  4. Jei tekstą patvirtina ir Parlamentas, ir Taryba, jį pasirašo Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkai ir generaliniai sekretoriai, vėliau jis skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
 
Grįžti į pradinį puslapį      
Šis straipsnis PDF formatu 

Sutartis 

Sutarties dėl europos sajungos veikimo suvestinė redakcija : 294 straipsnis(EB sutarties ex 251 straipsnis)

  1. Kai dėl teisės akto priėmimo Sutartyse daroma nuoroda į įprastą teisėkūros procedūrą, laiko­masi tokios tvarkos.
  2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą.

Pirmasis svarstymas

  1. Europos Parlamentas priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Tarybai
  2. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento poziciją.
  3. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Europos Parlamentui.
  4. Taryba išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo poziciją pirmuoju svarstymu. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie savo poziciją.

Antrasis svarstymas

  1. Jei per tris mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Europos Parlamentas:
    1. patvirtina Tarybos poziciją, pateiktą pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio sprendimo, atitin­ kamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos poziciją;
    2. savo narių balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, siūlomas aktas laikomas nepriimtu;
    3. savo narių balsų dauguma pasiūlo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, pakeitimus, tai pakeistas tekstas siunčiamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomonę dėl tų pakeitimų.
  2. Jei per tris mėnesius nuo Europos Parlamento pakeitimų gavimo Taryba kvalifikuota balsų dauguma:
    1. patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teisės aktas laikomas priimtu;
    2. nepatvirtina visų pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku, per šešias savaites sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.
  3. Taryba sprendžia vieningai dėl pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę.

Taikinimas

  1. Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovau­ jančių Europos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarimą dėl bendro projekto kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių Europos Parlamen­ tui, balsų dauguma
  2. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.
  3. Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.

Trečiasis svarstymas

  1. Jei per tą laiką Taikinimo komitetas patvirtina bendrą projektą, Europos Parlamentas, spręs­ damas atiduotų balsų dauguma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per šešias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį projektą. Jei jos to nepadaro, siūlomas aktas laikomas nepriimtu.
  2. Šiame straipsnyje nurodyti trijų mėnesių ir šešių savaičių terminai Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva pratęsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mėnesiu ir dviem savaitėmis.

Specialiosios nuostatos

  1. Kai Sutartyse numatytais atvejais teisėkūros procedūra priimamas aktas valstybių narių grupės iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo prašymu pateikiamas priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.

Tokiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda akto projektą ir savo pozicijas, priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba procedūros eigoje gali prašyti Komisijos nuomonės, kurią Komisija taip pat gali pateikti savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jei mano esant tai reikalinga, dalyvauti Taikinimo komiteto posėdžiuose pagal 11 dalį


EN C 326/174 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2012 10 26

 
Šis straipsnis PDF formatu  Sritys, kuriose taikoma įprasta teisėkūros procedūra (PDF) Įprastos teisėkūros procedūros vadovas, Taryba, 2010  

Žodynėlis 

A punktas 

Tarybos darbotvarkes sudaro A ir B punktai. A punkto klausimu jau pasiektas susitarimas ir jis gali būtų tvirtinamas be svarstymo. Tačiau kiekvienas Tarybos ir Komisijos narys gali pareikšti nuomonę, kai balsuojama dėl punkto.

Absoliuti dauguma (Europos Parlamente) 

Absoliuti dauguma – tai visų Europos Parlamento narių (įskaitant nedalyvaujančius ir nebalsuojančius narius) dauguma. Šiuo metu EP sudaro 751 narys, taigi absoliučios daugumos riba yra 376 balsai.

Amsterdamo sutartis 

Amsterdamo sutartis įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d. Jos tikslas buvo reformuoti ES institucijas rengiantis naujų šalių narystei. Ja buvo pakeistos, pernumeruotos ir konsoliduotos ES ir EEB sutartys ir išplėsta bendro sprendimo procedūros taikymo sritis.

Audito Rūmai 

Audito Rūmai atlieka ES finansų auditą. Jų vaidmuo – gerinti ES finansų valdymą ir teikti viešojo finansavimo panaudojimo ataskaitas. Audito Rūmai – viena iš septynių ES institucijų.

„B“ punktas 

Tarybos darbotvarkes sudaro A ir B punktai. B punkto klausimu nepasiektas susitarimas ir jis dar bus svarstomas. Dažnai tai politiškai jautrūs klausimai.

Balsų vieningumas (Taryboje) 

Balsų vieningumas – tai visų Taryboje posėdžiaujančių valstybių narių pritarimas pasiūlymui iki to laiko, kai jis priimamas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai vieningo balsavimo reikalaujama tik dėl riboto skaičiaus jautrių politikos sričių.

Baltoji knyga 

Komisijos baltosios knygos – dokumentai, kuriuose pateikiami pasiūlymai dėl ES veiksmų konkrečioje srityje. Kai kuriais atvejais baltojoje knygoje numatomi tolesni veiksmai atsižvelgiant į žaliąją knygą, kuria siekiama pradėti konsultavimosi procesą Europos lygmeniu. Kai baltąją knygą palankiai įvertina Taryba, pagal ją gali būti parengta atitinkamos srities Sąjungos veiksmų programa.

Bendras tekstas 

Tai tekstas, kurį per taikinimo procedūrą patvirtina Taikinimo komitetas. Dėl jo sprendžiama vienu balsavimu Parlamente ir Taryboje ir negali būti teikiama pakeitimų.

Bendri komitetų posėdžiai 

Tuo atveju, kai Parlamentui patikėtas klausimas negali būti atiduotas atsakingam komitetui, nes akivaizdžiai priklauso kelių komitetų kompetencijai, atitinkami pranešėjai parengia bendrą pranešimo projektą, dėl kurio bendrai balsuoja atitinkami komitetai bendrai pirmininkaujant komitetų pirmininkams.

Bendro sprendimo procedūra 

Anksčiau vartotas dabartinės įprastos teisėkūros procedūros pavadinimas, vis dar neoficialiai plačiai vartojamas.

Direktyva 

Direktyva – teisėkūros procedūra priimtas aktas, kuriuo visoms ES valstybėms narėms nustatomas tikslas, bet kiekvienai leidžiama pasirinkti įgyvendinimo būdą.

ES teisė 

ES teisė skirstoma į pirminę ir antrinę teisę. Sutartys (pirminė teisė) – visų ES veiksmų pagrindas. Antrinė teisė, apimanti reglamentus, direktyvas ir sprendimus, grindžiama sutartyse nustatytais principais ir tikslais.

Europos Centrinis Bankas 

Europos Centrinis Bankas (ECB) valdo ES bendrą valiutą eurą ir bando užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Jis atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą ir įgyvendinimą. ECB – viena iš septynių ES institucijų.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas – ES patariamasis organas, kurį sudaro 353 narys, atstovaujantys pilietinei visuomenei, darbdaviams ir darbuotojams. Su juo turi būti konsultuojamasi dėl ES sprendimų priėmimo ekonominės ir socialinės politikos srityje.

Europos investicijų bankas  

Europos investicijų bankas (EIB) remia projektus ES šalyse ir investuoja į būsimas valstybes nares ir šalis partneres. Jis nenaudoja ES biudžeto išteklių, bet skolinasi lėšas kapitalo rinkose ir palankesnėmis sąlygomis skolina jas projektams, atitinkantiems ES politikos tikslus, įgyvendinti. Jis priklauso 28 ES valstybėms narėms.

Europos Komisija 

Europos Komisija – vykdomasis ES organas, atstovaujantis visos ES interesams. Ji siūlo naujus ES teisės aktus ir užtikrina tinkamą jų taikymą. Europos Komisija – viena iš septynių ES institucijų.

Europos Parlamentas 

Europos Parlamentas (EP), kurį sudaro 751 tiesiogiai išrinktas EP narys iš 28 šalių, atstovauja ES piliečiams. Kartu su Taryba jis yra teisės aktų leidėjas, atsakingas už beveik visus ES teisės aktus, ir prižiūri kitų ES institucijų darbą. EP – viena iš septynių ES institucijų.

Europos Parlamento generalinis sekretorius 

Tai Parlamento aukščiausio rango pareigūnas, atsakingas už Parlamento administraciją. Vadovaujamas Pirmininko ir Biuro jis užtikrina sklandų Parlamento darbą. Kartu su Pirmininku jis tikrina ir pasirašo visus Parlamento ir Tarybos bendrai priimtus aktus.

Europos Parlamento komitetas 

20 nuolatinių Parlamento komitetų rengia, iš dalies keičia ir priima pasiūlymus dėl teisės aktų; dėl jų per plenarinį posėdį balsuoja visi EP narys. Politinė komitetų sudėtis atspindi Europos Parlamento sudėtį. EP gali steigti pakomitečius, specialiuosius laikinuosius komitetus ir oficialius tyrimo komitetus.

Europos Parlamento narys 

Europos Parlamento narys renkami tiesiogiai penkerių metų laikotarpiui. 751 EP narys atstovauja ES piliečiams.

Europos Parlamento pirmininkas 

Europos Parlamento pirmininkas pirmininkauja plenariniams posėdžiams, Pirmininkų sueigai ir Biurui (sudarytam iš EP pirmininko pavaduotojų). Jis atstovauja Parlamentui Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu.

Europos Sąjungos sutartis 

Lisabonos sutartimi buvo iš dalies pakeista 1993 m. įsigaliojusi Mastrichto sutartis ir jai suteiktas naujas pavadinimas – Europos Sąjungos sutartis. Joje nustatoma, kad ES yra juridinis asmuo, apibrėžiamos jos vertybės, tikslai, institucijos ir kompetencija. Tai viena iš dviejų pagrindinių sutarčių, kuria grindžiama dabartinė ES.

Europos Sąjungos Taryba 

Europos Sąjungos Taryba, paprastai vadinama Taryba (anksčiau – Ministrų Taryba), atstovauja ES valstybių narių vyriausybėms. Kartu su Europos Parlamentu Taryba priima Komisijos pasiūlytus teisės aktus. Taryba – viena iš septynių ES institucijų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 

Teisingumo Teismas aiškina ES teisę ir užtikrina vienodą jos taikymą visose valstybėse narėse. Jis taip pat sprendžia ES vyriausybių, asmenų, įmonių arba organizacijų ir ES institucijų teisinius ginčus. Teisingumo Teismas – viena iš septynių ES institucijų.

Europos Vadovų Taryba 

Europos Vadovų Tarybą sudaro ES valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai. Ji priima sprendimus dėl bendrųjų politikos prioritetų ir svarbių iniciatyvų. Ji neturi teisėkūros galių. Europos Vadovų Taryba – viena iš septynių ES institucijų.

Frakcija 

EP narys buriasi į frakcijas ne pagal pilietybę, bet pagal politines pažiūras. Šiuo metu Europos Parlamente yra 8 frakcijos. EP narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Kai kurie EP narys nepriklauso jokiai frakcijai; jie vadinami nepriklausomais naryss.

Geltonoji kortelė 

Kai Komisija pateikia naują pasiūlymą dėl teisės akto, jis siunčiamas nacionaliniams parlamentams. Jeigu trečdalis parlamentų nusprendžia, kad teisės akto projektas nesuderinamas su subsidiarumo principu, Komisija privalo persvarstyti pasiūlymą ir nuspręsti, ar jį palikti tokį patį, keisti iš dalies, ar jo atsisakyti, ir pagrįsti savo sprendimą.

Iniciatyvos teisė 

Pagal Komisijos iniciatyvos teisę sudaroma galimybė rengti pasiūlymus dėl to, kad tai aiškiai numatyta Sutartyse, arba dėl to, kad Komisija mano, jog tai būtina. Taryba ir Europos Parlamentas taip pat gali prašyti Komisijos parengti pasiūlymų.

Įprasta teisėkūros procedūra 

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą (anksčiau – bendro sprendimo procedūra) Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba bendrai sprendžia dėl Komisijos pasiūlymų įvairiose, pvz., ekonomikos valdymo, imigracijos, energetikos, transporto, aplinkos ir vartotojų apsaugos, srityse. Šiuo metu pagal šią procedūrą priimama didžioji dalis ES teisės aktų.

Klausymas 

Parlamento komitetas gali surengti klausymą ir pakviesti ekspertus, jeigu jis mano, kad tai naudinga jo veiklai. Klausymai paprastai yra vieši.

Komisijos narių kolegija 

Kolegiją sudaro 28 Europos Komisijos narys.

Komisijos narys 

Europos Komisiją sudaro Komisijos narys, kiekvienas iš jų Komisijos pirmininko pavedimu atsako už konkrečią politikos sritį. Šiuo metu yra 28 Komisijos narys – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Komiteto nuomonė 

Už klausimą atsakingas Parlamento komitetas gali prašyti kitų komitetų pateikti savo nuomonę. Nuomonę teikiančio komiteto pirmininkas ir pranešėjas dažnai kviečiami dalyvauti atsakingo komiteto posėdžiuose. Nuomonė paprastai teikiama rašytinio pranešimo forma.

Komitetų pirmininkų sueiga 

Parlamento Komitetų pirmininkų sueigą sudaro visų nuolatinių ir laikinųjų komitetų pirmininkai. Jos užduotis – gerinti EP komitetų bendradarbiavimą.

Kvalifikuota balsų dauguma Taryboje 

Kvalifikuotą balsų daugumą Taryboje sudaro bent 55 proc. Tarybos narių (šiuo metu, kai yra 28 valstybės narės, tokią dalį sudaro 16 šalių), kurių gyventojai sudaro ne mažiau 65 proc. visų ES gyventojų. Blokuojančią mažumą gali sudaryti bent keturi Tarybos nariai.

Lisabonos sutartis 

Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Ją sudaro Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis) ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Lisabonos sutartimi daugiau galių suteikta EP, pakeistos balsavimo procedūros Taryboje, nustatyta piliečių iniciatyva, sukurtos nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir naujo Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams pareigybės, įkurta Europos išorės veiksmų tarnyba, taip pat paaiškinta, kokie įgaliojimai suteikiami ES, valstybėms narėms ir kokie įgaliojimai yra bendri. Pagal sutartį bendro sprendimo procedūrai buvo suteiktas naujas įprastos teisėkūros procedūros pavadinimas ir išplėstas sričių, kuriose taikoma įprasta teisėkūros procedūra, skaičius.

Mastrichto sutartis 

Mastrichto sutartis, arba Europos Sąjungos sutartis, įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Ja įsteigiama Europos Sąjunga (iki tol vadinta Europos Bendrijomis), numatyta bendro sprendimo procedūra ir ES vyriausybių bendradarbiavimas gynybos, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Ja buvo sukurtas pagrindas ekonominei ir pinigų sąjungai, taip pat numatyti politinės sąjungos elementai (pilietybė, bendra užsienio ir vidaus reikalų politika).

Nicos sutartis 

Nicos sutartis įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Jos tikslas – reformuoti institucijas siekiant, kad 25 valstybių narių ES galėtų veiksmingai funkcionuoti. Ja numatyti Komisijos sudėties keitimo metodai ir iš naujo apibrėžta Tarybos balsavimo sistema.

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) 

Tarybos komitetas, kurį sudaro nuolatiniai valstybių narių atstovai, atliekantys parengiamąjį Tarybos darbą. COREPER I sudaro ambasadorių pavaduotojai, o COREPER II – ambasadoriai.

Oficiali kalba 

ES vartojamos 24 oficialiosios kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, prancūzų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių. Visa ES teisė skelbiama visomis oficialiosiomis kalbomis.

Oficialusis leidinys 

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL) skelbiami ES teisės aktai, informacija, pranešimai ir preliminarus teisėkūros darbas. Jis publikuojamas kiekvieną darbo dieną visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Tik OL skelbiami teisės aktai yra privalomi.

Oranžinė kortelė 

Kai Komisija pateikia naują pasiūlymą dėl teisės akto, jis siunčiamas nacionaliniams parlamentams. Jeigu dauguma parlamentų nusprendžia, kad teisės akto projektas nesuderinamas su subsidiarumo principu, Komisija turi pasiūlymą išnagrinėti iš naujo. Jeigu Komisija pasiūlymo nekeičia, ji turi pagrįsti savo poziciją pateikdama pagrįstą nuomonę. Tuo atveju, kai Taryba ir Parlamentas per pirmąjį svarstymą balsuoja prieš pasiūlymą, jis daugiau nebeteikiamas.

Pakeistas pasiūlymas (Komisijos pasiūlymas po pirmojo EP svarstymo) 

Laikotarpiu tarp pirmojo Parlamento svarstymo ir pirmojo Tarybos svarstymo Komisija gali keisti savo pasiūlymą siekdama į jį įtraukti Parlamento pakeitimus, kuriais, jos nuomone, pagerinamas pradinis pasiūlymas ir (arba) sudaromos palankesnės sąlygos Parlamento ir Tarybos susitarimui.

Paprasta balsų dauguma (Europos Parlamente)  

Paprasta balsų dauguma priimamas pasiūlymas patvirtinamas, jeigu balsavusiųjų už yra daugiau negu balsavusiųjų prieš.

Parlamentiniai klausimai 

Parlamentinius klausimus teikia EP narys kitoms ES institucijoms ir įstaigoms. Klausimo gavėjas turi pateikti atsakymą per nustatytą laikotarpį. Parlamentiniai klausimai – tiesioginė EP tikrinimo priemonė, taikoma kitoms ES institucijoms ir įstaigoms.

Peticijos Europos Parlamentui 

Kiekvienas ES pilietis, gyventojas arba ES įsisteigusi įmonė, organizacija ar asociacija gali pateikti peticiją Parlamentui bet kokiu klausimu, priklausančiu ES kompetencijai ir darančiu jiems tiesioginį poveikį. Tokios peticijos Europos Parlamentui suteikia galimybę atkreipti dėmesį į atvejus, kai Europos piliečio teises pažeidžia valstybė narė, vietos valdžia arba kita institucija.

Piliečių iniciatyva 

Piliečių iniciatyva sudaromos sąlygos 1 mln. piliečių iš bent ketvirtadalio ES valstybių narių prašyti Europos Komisijos pateikti pasiūlymų dėl naujų teisės aktų jai suteiktos kompetencijos klausimais.

Pirmininkų sueiga 

Pirmininkų sueiga organizuoja EP darbus ir teisės aktų planavimą, priima sprendimus dėl komitetų ir delegacijų atsakomybės bei narių ir yra atsakinga už ryšius su kitomis ES institucijomis, nacionaliniais parlamentais ir ES nepriklausančiomis šalimis. Ją sudaro Parlamento pirmininkas ir frakcijų pirmininkai.

Plenarinis posėdis 

Parlamento plenariniai posėdžiai vyksta 12 kartų per metus Strasbūre, o trumpesni plenariniai posėdžiai – Briuselyje. Į plenarinį posėdį susirenka 751 EP narys pasirengęs svarstyti ES teisės aktus, balsuoti dėl jų ir patvirtinti poziciją politiniais klausimais.

Pranešėjas 

Pranešėjas – tai EP narys, kurį skiria už pasiūlymą dėl teisės akto atsakingas Parlamento komitetas. Jis vadovaus pasiūlymo svarstymui Europos Parlamente ir parengs pranešimą pasiūlymo klausimu.

Pranešimas 

Kai Komisijos pasiūlymas perduodamas Parlamento komitetui, komitetas skiria pranešėją, kuris turės parengti pranešimą –jį paprastai sudaro pasiūlymo pakeitimai, trumpi pagrindimai ir aiškinamoji dalis, įskaitant finansinę ataskaitą, kurioje vertinamas pasiūlymo finansinis poveikis ir jo suderinamumas su ilgalaikiu biudžetu.

Pranešimas savo iniciatyva 

Parlamento komitetai rengia ne tik su teisėkūra susijusius pranešimus, bet ir pranešimus savo iniciatyva klausimais, kurie priklauso jų kompetencijai. Šiais pranešimais siekiama didinti informuotumą tam tikru klausimu.

Proporcingumas 

Pagal proporcingumo principą ES institucijų dalyvavimas neviršija to, kas būtina Sutačių tikslams pasiekti.

Rašytinis pareiškimas 

Rašytinis pareiškimas – daugiausia 200 žodžių tekstas klausimu, priklausančiu Europos Sąjungos veiklos sričiai, kurį pateikia iki penkių EP narių. Tuo atveju, kai jį pasirašo dauguma EP narių, jis perduodamas atitinkamai institucijai. EP narys gali naudotis rašytinėmis deklaracijomis siekdami (iš naujo) pradėti diskusijas klausimu, priklausančiu ES kompetencijai.

Regionų komitetas 

Regionų komitetas – ES patariamasis organas, kurį sudaro 353 narys, atstovaujantys vietos ir regionų institucijoms. Su juo turi būti konsultuojamasi ES sprendimų priėmimo procese ekonominės ir socialinės sanglaudos, transeuropinių infrastruktūros tinklų, sveikatos, švietimo ir kultūros, užimtumo politikos, socialinės politikos, aplinkos, profesinio mokymo ir transporto klausimais.

Reglamentas 

Reglamentas – tiesiogiai taikomas ES teisės aktas, teisiškai privalomas visose valstybėse narėse. Nacionalinės vyriausybės nesiima veiksmų ES reglamentams įgyvendinti.

Šešėlinis pranešėjas 

Šešėlinis pranešėjas – EP narys, kuris stebi dokumentų arba EP pranešimo svarstymą kitos negu pranešėjo frakcijos vardu.

Sprendimas 

Sprendimas privalomas tiems, kam jis skirtas (pvz., ES valstybei arba atskirai įmonei), ir taikomas tiesiogiai.

Subsidiarumas 

Laikantis subsidiarumo principo, ES turėtų imtis veiksmų tik tuo atveju, jeigu ES veiksmai būtų efektyvesni negu veiksmai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis (išskyrus sritis, kurios priklauso išimtinei ES kompetencijai). Nuolat atliekamos patikros siekiant užtikrinti, kad veiksmai ES lygmeniu būtų pagrįsti.

Susijęs komitetas 

Jeigu Parlamento svarstomas klausimas beveik vienodai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai arba jeigu klausimo dalys priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, vienas komitetas skiriamas atsakingu komitetu, o kitas (-i) – susijusiu (-iais) komitetu (-ais). Atsakingas ir susijęs komitetai dirba pagal bendrai nustatytą tvarkaraštį, pranešėjai vienas kitą informuoja ir siekia susitarti dėl tekstų, kuriuos jie siūlys savo komitetams, ir dėl pozicijos pakeitimų klausimu. Jie pasidalija kompetencijos sritis.

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pradžia – 1958 m. Romos sutartis, kuri nuo to laiko buvo iš esmės pakeista. Joje nustatomos ES organizavimo ir veikimo nuostatos. Tai viena iš dviejų pagrindinių sutarčių, kuria grindžiama dabartinė ES.

Sutartys 

Sutartis – ES valstybių narių privalomas susitarimas. Joje nustatomi ES tikslai, ES institucijų taisyklės, sprendimų priėmimo būdai ir ES bei jos valstybių narių santykiai.

Taikinimas 

Taikinimas – trečiasis ir galutinis įprastos teisėkūros procedūros etapas. Taikinimo posėdis rengiamas tuomet, kai Parlamentas ir Taryba per pirmuosius du svarstymus negali pasiekti susitarimo dėl pasiūlymo dėl teisės akto. Tuomet Tarybos ir Parlamento delegacijos ieško abiem šalims priimtino kompromiso.

Taikinimo komitetas 

Taikinimo komitetas posėdžiauja įprastos teisėkūros procedūros taikinimo etapu. Komitetą sudaro toks pats valstybių narių atstovų ir EP narių skaičius (šiuo metu 28 ir 28). Komitetas atsakingas už bendro teksto, kuris bus teikiamas Tarybai ir Parlamentui tvirtinti per trečiąjį svarstymą, parengimą.

Tarpinstitucinių ryšių grupė 

Komisijos organas, atsakingas už politinių, teisėkūros ir administracinių ryšių su kitomis institucijomis, ypač Europos Parlamentu ir Taryba, koordinavimą. Grupės veikloje dalyvauja visų Komisijos narių kabinetų narys, jų užduotis – stebėti tarpinstitucinius reikalus.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė 

Rotacijos tvarka Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pirmininko pareigas eina šešis mėnesius. Iš viso yra dešimt Tarybos sudėčių, kiekvienu atveju jai pirmininkauja atsakingas pirmininkaujančios valstybės narės ministras, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, kuriai nuolat pirmininkauja vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Tarybos generalinis sekretorius 

Tarybos generalinis sekretorius – Tarybos generalinio sekretoriato, kuris padeda Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai, vadovas. Kartu su Tarybos pirmininku jis pasirašo visus Parlamento ir Tarybos bendrai priimtus aktus.

Trišalis dialogas 

Neoficialūs Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitikimai. Jų tikslas – pasiekti susitarimą (dėl pakeitimų paketo arba teisės aktų formuluotės), kuris būtų priimtinas Tarybai ir Parlamentui.

Viešos konsultacijos 

Per viešas konsultacijas Europos Komisija prašo įvairių suinteresuotųjų šalių, pvz., valdžios institucijų, valstybių narių institucijų, įmonių, (privačių) organizacijų, pramonės asociacijų, piliečių, pateikti savo nuomonę dėl numatyto rengti teisės akto. Paprastai konsultacijos vyksta pagal klausimyną – prašoma pateikti išsamius ir trumpus atsakymus.

Žalioji knyga 

Žaliąsias knygas skelbia Europos Komisija, siekdama skatinti diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis Europos lygmeniu. Taip gali būti parengiami pasiūlymai dėl ES veiksmų, apibrėžiamų baltosiose knygose.

 
Šis straipsnis PDF formatu   

Dalytis