Speeches
Energy and Climate Change
Foreign Affairs
Human Rights
Internal Policies and EU Institutions

Kadenciją baigiančio Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzeko kalba

Strasbūras -
Ketvirtadienis 15/12/2011

„Jei žlugo Sparta ir Roma, – raše Jean-Jacques Rousseau, – kokia valstybe gali tiketis išliksianti amžinai?“ Nemirtingu žmogaus sukurtu instituciju nera. Neturekime, europieciai, iliuziju ir negalvokime, kad musu Sajunga yra išimtis. Kad ji išliktu stipri, turime kasdien investuoti i musu bendra ateiti.

Kad suprastume, kur esame šiandien, pažvelkime i istorija. Ka tik klesteje, susikureme iliuzija, jog ES taip ir žengs visalaik i prieki. Neruošeme savo Bendrijos sunkumams ir išbandymams. Mums neužteko politines valios ir neitikinome savo pilieciu, kad reikia jiems pasirengti. Netgi sulaužeme savo paciu taisykles. Nebuvome drausmingi. Prieš trejus metus finansu krize kirto Atlanta. Mes tam pasirenge nebuvome. Savanaudiški argumentai eme griauti musu tikejima bendra gerove. O dabar musu Sajunga pateko i gilia krize, kuria nuleme ne tik ekonomines, bet ir politines bei psichologines priežastys.

Gerbiamieji kolegos,

budamas Europos Parlamento Pirmininku tarnavau Jums ir Europos pilieciams. Išrinke mane prieš dvejus su puse metu tokia didele balsu dauguma, man suteikete nepaprasta garbe. Peremiau pareigas iš gero draugo, Hanso-Gerto Pötteringo, jam dar karta dekoju už puiku vadovavima. Rungiausi del šiu pareigu su Eva-Britt Svensson. Šiandien saleje jos nera, taciau siunciu jai pacius šilciausius linkejimus. Taip pat dekoju kolegoms Mario Mauro ir Grahamui Watsonui. Jie palaike mano kandidatura, kad užtikrintu šio parlamento vienybe.

Dariau viska, kad nenuvilciau jusu pasitikejimo. Žinojau, kad galiu jumis pasikliauti, nesvarbu, ar musu nuomones sutapo, ar ne. Šiandien noreciau pateikti Parlamento nuveiktu darbu ataskaita: šie darbai – ir Jusu, ir mano. Ataskaita nebus išsami – išsamu dokumenta rasite pašto dežutese naujaisiais metais. O dabar noreciau tik trumpai aptarti, ka pasiekeme kartu ir kas musu dar laukia.

Jus, kaip ir aš, žinote, kad mano kaip Pirmininko kadencija sutapo su ypac sunkiu Europai metu:

pirma, isigaliojo Lisabonos sutartis;
antra, patekome i krize;
trecia, tapome neitiketinai sparcios globalizacijos liudininkais;
ketvirta, musu laukia sprendimai, kurie bus nepaprastai svarbus musu ateiciai.

Šiuos keturis punktus ir noreciau šiandien su jumis apžvelgti.

LISABONOS SUTARTIS
EP – visateisis teises aktu leidejas

Pradekime prisimindami, kaip 2009 m. vasara iškilo gresme, kad ne visos valstybes nares ratifikuos Lisabonos sutarti. Emiau itikineti vis dar abejojancius, kad mums reikia stipresnes Europos. Mano pirmasis oficialus vizitas – i Airija, likus kelioms dienoms iki antrojo referendumo. Po to išvykau susitikti su Cekijos Prezidentu. Niekada nepamiršiu tos diskusijos: iš pradžiu ji buvo miglota, o baigesi labai pozityviai.

Isigaliojusi Lisabonos sutartis pakeite Europos Sajungos veikima. Man buvo svarbiausia – Europos Parlamento vaidmuo ES sprendimu priemimo procese. Dabar esame toks Parlamentas, kokiu visada norejome buti,  – visateisis teises aktu leidejas dvieju teisekuros instituciju strukturoje. Pasiekeme labai daug, taciau visi iki vieno turime kovoti toliau.

Vien tik buti stipriu nepakanka. Reikia kasdien vykdyti savo igaliojimus ir priimti sprendimus. Didžiuojuosi, kad Europos Parlamentas, bendradarbiaudamas su kitomis ES institucijomis, pasirenges per kelias savaites paruošti išsamia ir placia programa, kuri pades išspresti dabartines musu ekonomikos problemas.

Jean Monnet karta yra pasakes: „Visi turi dideliu siekiu. Klausimas tik, kokie yra tie siekiai – žodžiai ar darbai.“ Musu siekiai turetu buti darbai.

Jus, Europos Parlamento nariai, dalyvaujate bendro sprendimo proceduroje, priimate sprendimus del visu svarbiausiu politikos krypciu ir sprendžiate del beveik visu tarptautiniu susitarimu, ar duoti jiems pritarima. Kas gali pamiršti musu sprendima blokuoti vadinamaji SWIFT susitarima su Jungtinemis Valstijomis, kai siekeme apginti pilieciu teises? Prisimenu nakti prieš balsavima. Man paskambino JAV valstybes sekretore. Atsakiau, kad, kaip buvusi senatore, ji turbut žino ir supranta demokratines priežiuros principa. Ji iš tiesu suprato ir veliau, per savo vizita Europos Parlamente, sutiko, kad dabartinis susitarimas geresnis už pirmaji.

Musu pilieciai tikisi, kad mes vykdysime tinkama parlamentine priežiura. Vadovaudamiesi Lisabonos sutarties principais, primygtinai reikalavome didesnes Europos Komisijos atskaitomybes. Sutareme del geresnio Parlamento ir Komisijos santykiu pagrindu susitarimo. Pirma karta kandidatas i Europos Komisijos pirmininkus atvyko i musu frakciju posedi aptarti savo penkeriu metu programos. Nustateme, kad karta per menesi bus rengiama klausimu Europos Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams valanda. Vykdeme savo igaliojimus formuojant nauja Europos išores veiksmu tarnyba, kad ji butu atskaitingesne ir geriau atstovautu visai Bendrijai. Primygtinai reikalavome, kad butu rengiami i svarbiausius postus skiriamu ES ambasadoriu klausymai ir kad vyriausioji igaliotine reguliariai teiktu ataskaitas plenariniuose posedžiuose. Taip pat musu pastangomis atsirado nauji santykiai su Europos Vadovu Taryba ir jos Pirmininku.

Taciau nauji igaliojimai – tai didesne atsakomybe ir didesni patikimumo ir skaidrumo reikalavimai. Todel turejome, kaip parlamentas, i tai atsižvelgti. Parengeme savo paciu Parlamento nariu elgesio kodeksa. Kodeksas priimtas su didele balsu persvara ir labai palankiai ivertintas del savo aiškumo ir griežtumo.

Mieli kolegos,
esu isitikines, kad turetume ir toliau puoseleti tai, ka reiškia Lisabonos sutartis, jos žodi ir principus, panaudodami Europos institucijas, kurdami bendra gerove ir ieškodami bendru sprendimu visai Bendrijai.

TURIME IMTIS VEIKSMU

Antra. Per pustreciu metu mums teko daug labai sunkiu ekonominiu ir tarptautiniu uždaviniu. Krize pasireiške pacioje ES, taciau kritine padetis susidare ir musu pasienyje. Taigi pirmiausia pradesiu nuo pacios krizes.

Mieli draugai,
kai išrinkote mane Europos Parlamento pirmininku, visi maneme, kad tarptautine bankininkystes krize tuoj pasibaigs. Taciau ji nesibaige – apeme musu kasdieni gyvenima ir iš milijonu musu pilieciu ateme gerove ir darbo vietas. Kadangi musu pilieciams krize kele didžiule gresme, atsakas i ja tapo svarbiausiu musu prioritetu.

Platus teises aktu rinkinys – šešiu aktu paketas – isigaliojo vos prieš dvi dienas.
Europos Parlamentas gali didžiuotis vaidmeniu, kuris jam teko rengiant tuos teises aktus. Šis rinkinys – naujas ekonominis kovos su krize skydas; jis pavers glaudesni ekonomini bendradarbiavima realybe. Bandymai susilpninti ši skyda nepavyko del musu tvirtumo. Dabar šis rinkinys gali tapti netgi dalimi naujosios sutarties, del kurios diskutuojama.

Priememe teises aktus, kuriais didinama banku, draudiku ir finansinio sektoriaus priežiura. Visos trys atsakingos institucijos, Komisija, Taryba ir Parlamentas, ir, visiems pritariant, aš pasiuleme teises aktams, kuriais siekiama iveikti krize, taikyti paspartinta procedura. Procedura panaši i ta, kurios laikemes nustatydami nuolatine stabilumo priemone.

Jusu vardu dažnai pabreždavau, kad reikia iki galo ivykdyti vidaus rinkos sukurimo programa ir skatinti augima ir konkurencinguma. Be to, siekdamas spresti krizes problemas, užmezgiau ryšius su pagal rotacijos principa besikeicianciomis pirmininkaujanciomis šalimis, Komisijos pirmininku, Europos Vadovu Tarybos Pirmininku, Euro grupes pirmininku ir ECB pirmininku.

Parlamentas ragino daugiau investuoti ir labiau remti mokslinius tyrimus, technologiju pletra ir žaliasias technologijas. Energija – šiandien, kaip ir XX a. viduryje, Europos ekonomikos šerdis. Todel kartu su Jacques‘u Delors‘u pateikeme specialu kreipimasi, ragindami sukurti tikra Europos energijos bendrija. Didžiuojuosi, kad plenariniame posedyje šiai idejai pritarta.

Mieli kolegos,
pereikime prie uždaviniu, kuriuos teko spresti kaimyninese, tiek pietinese, tiek rytinese, šalyse.

Jei leisite, noreciau pripažinti ne itin malonia tiesa. Daug metu rupinomes stabilumu ir nesiememe rimtai ginti žmogaus teisiu ir kurti demokratijos musu kaimyninese šalyse. Taciau ilgalaiki stabiluma gali užtikrinti tik demokratija. Ta žinome iš savo istorijos pamoku, bet netaikeme artimiausioms kaimynems. Kaimynines arabu šalys mums primine, kad laisve ir demokratija – visiems.

Kita vertus, mes, Europos parlamentarai, visada buvome tvirti visu žmoniu, kovojanciu už laisve, demokratija ir žmogaus oruma, gynejai ir remejai. Ryškiausias pavyzdys – musu kasmet teikiama A. Sacharovo premija. Mes, Europos Parlamento nariai, buvome pirmieji politikai, paragine M. Kaddafi pasitraukti. Kai kalbejausi su protestavusiais Tahriro aikšteje, Kaire, žmonemis ir kovotojais už laisve Kankiniu aikšteje, Tripolyje, jie man pasake: „aciu tau, Europa“, aciu už tikejima ir už tai, kad esate su mumis. Girdejau iš Tuniso ministro pirmininko: „musu vienintele išeitis – Europa".

Vis delto negalime remti demokratijos tik žodžiais. Musu išores politika ir vidaus politika turi buti susietos taip, kaip mes, kartu su Europos Komisija, pasiuleme pateike nauja kaimynystes politika. Jei norime, kad musu demokratijos modelis butu pritaikytas ir kitose šalyse, turime investuoti i jas ir pamažu atverti savo rinkas ju prekems ir paslaugoms. Ilgalaike demokratija ir stabiluma gali sukurti tik palaipsniui auganti gerove.

Dar viena pastaba. Tunise lankiausi Šušos pabegeliu stovykloje. Jei norime atrodyti savo kaimynams patikimi, turime išpildyti ju lukescius ir padeti iveikti pabegeliu krize. Trys tukstanciai žmoniu, negalinciu grižti i savo šali, juk ES turetu rasti galimybiu jiems padeti.

Europos Sajunga yra švyturys, žiburys viso Viduržemio juros regiono žmonems, taip pat rytiniu kaimyniu gyventojams – Gruzijai, Moldovai, Ukrainai ir kitiems. Todel primygtinai raginau, kaip ir daugelis Jusu, isteigti EURONEST parlamentine asambleja. Ir mums puikiai pavyko. Keliaudamas iš Baku i Jerevana, iš Tbilisio i Kišiniova, meginau paaiškinti, jog susirinkimas ir derybos prie vieno stalo teikia vilciu, kad bus pasiekta ilgalaike taika. Deja, apgailestauju, bet padetis Baltarusijoje šiandien atrodo blogesne nei prieš maždaug trisdešimt menesiu.

Mieli kolegos,

Kalbedamas apie ES veikla kaimyninese šalyse, noreciau pateikti bendro pobudžio pastaba. Aš labai tvirtai tikiu musu parlamentines diplomatijos galia. Mumis pasitiki visuomene ir vietos lyderiai. Todel misija, pvz., Moldovoje, buvo sekminga. Prieš metus aktyviai stengiausi susodinti ivairias partijas prie derybu stalo, kad jos sutelktu savo pastangas suformuoti proeuropietiška aljansa ir pasistumetu reformu procese. Musu europietiškoji „švelnioji“ galia tokia pat tvirta kaip ir „kietoji“ galia, kai propaguojame savo vertybes ir kuriame demokratines institucijas ir proceduras. Pavyzdys – Vakaru Balkanai.

Kaip minejau, mes, kaip parlamentas, labai ryžtingai laikemes žmogaus teisiu darbotvarkes. Subureme A. Sacharovo premijos laureatu tinkla, kad vyktu nuolatinis dialogas žmogaus teisiu klausimais. Jus ir aš daug kartu per ivairius oficialius vizitus – i Kinija, Rusija, Pietu Kaukaza, išsakeme savo pozicija gindami atskirus žmones. Tam, kuris gime okupuotoje šalyje ir augo priespauda patirianciame krašte, nekyla klausimu, ar ginti žmogaus teises ir žmogaus oruma. Didžiuojuosi parama, kuria gavau iš Jusu, kai reikejo tvirtai ginti pozicija šiais klausimais.

Nepamiršome, kad pasaulyje yra daug šaliu, kuriose moterys vis dar išnaudojamos ir žeminamos. Labai ryžtingai kovojau už tai, kad vyrai ir moterys butu laikomi lygiais politikoje, versle, visuomeniniame ir šeimos gyvenime. Europoje ir visame pasaulyje. Moteru teises yra ne kas kita, tai – žmogaus teises.

PRIE TINKLO PRISIJUNGE PILIECIAI
PARALELIU PASAULIU PAVOJAI

Trecia. Šiandien pilieciai, virtualiai dalyvaudami  procesuose, keicia pasauli, kuriame gyvename.

Mieli draugai,
Šiandien pilieciai daug labiau isitraukia i visus procesus. Jie tiek pat gerai informuoti, kiek ir politikai, todel kyla visiškai naujas uždavinys. Kaip užtikrinti sprendimu priemimo proceso patikimuma? Kaip užtikrinti pasitikejima musu politiku veikla?

Koks galetu buti Europos Parlamento vaidmuo šioje srityje?

Šiandien Parlamentui tenka ypatinga atsakomybe – Parlamentas ne tik yra stabilumo politineje arenoje garantas, bet ir turi sukurti drasia Europos vizija. Pilieciai tikisi, kad Parlamentas pasiulys tokia vizija ir sukurs nauja europietiškaja svajone.

Priartejimas prie pilieciu pades Europos stiprinimui ir pletrai suteikti kitoki, neekonomini, reikšme. Valdymas, laisva rinka, bendra valiuta – visiškai nepakankamas pagrindas bendrijai. Mums reikia svarbesnio veiksnio – paties svarbiausio – Europos pilietinio aktyvumo. Kaip yra pasakes Jean Monnet: „vienijame ne valstybes, o žmones“.

Dabar noreciau tiesiogiai kreiptis i Europos piliecius.

Suprantu, kad Jus galbut nusivyle. Taciau Europa daugeliu požiuriu geriausia vieta pasaulyje. Musu europietiška ivairove, kurybingumas ir atvirumas sudarys geriausias salygas Jusu lukesciams ir svajonems išsipildyti.  Prisijunkite prie bendros musu Europos erdves, tai – Jusu erdve.

Netikekite, kad neimanoma buti tikru lenku ir tikru europieciu, tikru Britanijos pilieciu ir Europos pilieciu, tikru ispanu ir tikru europieciu tuo paciu metu. Visiška netiesa, kad turime rinktis arba viena, arba kita. Butent Europoje galite atrasti stebuklingaji jungtuka „ir“: bukite tikri savo miesto, regiono, šalies ir žemyno pilieciai.

Mielieji,
paradoksalu, taciau per šia krize pradeda ryšketi besiformuojantis tikrasis demos. Europieciai gali pajusti, kaip stipriai tarpusavyje susije esame. Viena šalis gali pakenkti visai ekonomikai, taciau kartu dirbancios šalys gali problema išspresti. Todel per visus savo vizitus ES raginau labiau isitraukti i dialoga su žmonemis ir propagavau Europos pilietines erdves ideja. Tokiu budu sukurta demokratija gali buti stipresne už finansu rinkas, kurios taip stipriai veikia musu politinius sprendimus ir kasdieni gyvenima.

NAUJAS EUROPOS KURSAS

Ketvirta. Paskutinis punktas bus apie musu Europos Sajungos – musu bendros ateities programavima. Manau, kad mums reikia naujo Europos kurso.

Ponios ir ponai,
tikroji musu problema – abipusio pasitikejimo stoka ir prasmes praradimas. Kaip rašo istorikas Norman Davies savo knygoje „Dingusios karalystes“, dideles galybes žlunga butent tada, kai prarandamas tikslas.

Turime kurti bendra projekta, o ne statyti ant kortos ateinanciu kartu ateiti. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai musu žemynas slydo i bedugne, Amerikos Jungtinese Valstijose Prezidentas F. D. Roosevelt, pateikes naujo kurso programa, išgelbejo demokratija ir laisvos rinkos ekonomika. Šiandien musu krize reikalauja naujo Europos kurso.

Trumpai pakartosiu, ka jau minejau, ir pasidalinsiu savo ateities vizija.

Pirma, mums reikia naujos politines integracijos bangos. Ilgainiui Bendrijos interesai sutaps su individualiais interesais. Šimtmecius bendros civilizacijos ir kulturines erdves ideja Europoje buvo stipri. Šiandien mums reikia surasti optimalu politini sprendima, kuris tiktu musu laikmeciui.  Nedviprasmiškai pareiškiu:  nenorime supervalstybes.  Nuspreskime, kaip realiai galime igyvendinti ideja „susivienije ivairoveje“, performuluodami butinus sprendimus.

Kai diskutuojama apie galimus sutarties pakeitimus arba naujas sutartis, noreciau priminti, kad, jei negrišime prie tikro bendradarbiavimo principo arba, kaip pasake Robert Schuman, nesidalysime bendru likimu, tikslo nepasieksime. Pokytis nera vien tik naujos taisykles; tai – isipareigojimas gyventi laikantis tu taisykliu. Tai – mastysena.

Antra, mums reikia naujos ekonomines integracijos bangos. Turime sukurti tikra mokestine ir ekonomine sajunga. John Donne yra parašes: „ne vienas žmogus nera tarsi atskira sala“; aš pasakyciau: „jokia šalis nera sala“, nekalbu apie geografija. Valstybes nares, kurios nori žengti i prieki, turi gerbti Lisabonos sutarti. Ne viena šalis neturi teises neleisti kitoms šalims dirbti kartu. Laikydamasis nuošalyje negali tiketis buti pagrindiniu veikeju. Ir toliau tikiuosi, kad trikdžiai, atsirade naudojant tarpvyriausybini metoda, lems, kad bus daugiau, o ne mažiau taikoma Lisabonos sutartis ir Bendrijos metodas. Todel raginu, kad Europos Parlamentas butu labiau itrauktas i šia diskusija ir sprendimu priemimo procesa.

Trecia, mums reikia sukurti tikra Europos pilietine erdve. Kaip jau minejau, kurdami nauja Europos vizija, turime aptarti klausimus, kurie mums visiems aktualus: saugumas, galimybe nulemti savo ateiti, aktyvus vietos bendruomeniu gyvenimas ir jausmas, kad tai – tavo erdve. Europai reikia daugiau solidarumo, atsakomybes, didesnes pagarbos vertybems ir entuziazmo. Europa sukurta iš svajoniu, neturime teises ju paniekinti.

Kad labiau priartetume prie europieciu, galvojantys apie pelna, privalo galvoti ir apie vertybes. Daug uždirbantys privalo buti atsakingi. Besirupinantys savo klestejimu turi rupintis ir lygybe, o tikintys konkurencija turi patiketi teisingumu.

Mieli draugai,

noreciau visiems ir kiekvienam atskirai padekoti už Jusu kompetencija ir bendradarbiavima. Per savo kadencija dalyvavau, kai buvo sprendžiami opus klausimai, sukele itampa tarp ivairiu ES instituciju, valstybiu nariu lyderiu ir paciu valstybiu. Ne karta labai nedaug truko, kad buciau prarades vilti, jog bus surasta išeitis. Taciau apskritai rasdavome kompromisa.

Todel šiandien aš optimistas. Niekada neabejojau bendra Europa. Atstovaudamas Jums Europoje ir visame pasaulyje, suvokiau visas charakteringas Europos projekto ribas ir jo išskirtini žmogiškaji, moralini, ekonomini ir kulturini potenciala. Europos Sajunga yra nepaprasta vertybe, tokia, kokiai verta dirbti ir kurioje verta gyventi. Taciau ja kurti ir ja naudotis galesime tik tada, jei busime vieningi.

Tokiai Europai visada tarnausiu negailedamas jegu ir ryžto. Šiame parlamente susirinko ne tik vengrai, cekai, švedai, prancuzai, prancuzes ar vokieciai. Cia susirinko europieciai, kad sprestu Europos problemas ir rastu bendrus sprendimus. Svajoju, kad šitiek tautu jungiantis Europos Parlamentas butu institucija, kuri lemtu tikrus pokycius musu pilieciu vardu. Didžiuodamasis viltingai tariu: esu lenkas ir europietis. Butent todel tikiu, kad musu likimas – vienybe. Niekada nemanykime, kad musu Europos integracija yra savaimine. Turime ja puoseleti kiekviena diena.

Nuoširdžiai dekoju.

Contact

  • Robert A. Golański
    Spokesman
    Mobile: +32 475 751 663
  • Richard Freedman
    (Press Officer)
    Mobile: +32 498 98 32 39