Kurie Jūsų asmeninės kvalifikacijos ir patirties aspektai ypač svarbūs norint eiti Komisijos nario pareigas ir užtikrinti, kad būtų siekiama bendrojo Europos intereso, ypač srityje, už kurią būtumėte atsakinga? Kas skatina Jus siekti šių pareigų? Kaip Jūs prisidėsite rengiant Komisijos strateginę darbotvarkę?

Kaip galėtumėte įtikinti Europos Parlamentą, jog esate nepriklausoma? Kaip užtikrintumėte, kad dėl Jūsų ankstesnės, dabartinės ar būsimos veiklos nekils jokių abejonių, kad galite tinkamai eiti pareigas Komisijoje?

Visą savo profesinę karjerą siekiau remti ir plėtoti Europos projektą. Dalyvavau ES programos „Phare“ vietos įgyvendinimo veikloje. Dirbdama regioninio vystymosi ministre įgijau patirties ES politikos, visų pirma ES struktūrinių fondų, srityje. Eidama už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakingos Komisijos narės pareigas esu pasiryžusi užmegzti glaudžius ryšius su Europos Parlamentu ir siekti, kad ši partnerystė duotų konkrečios naudos mūsų piliečiams.

Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ buvo mano kasdienio darbo pagrindas – juk struktūriniai fondai padeda sustiprinti vidaus rinką ir didinti pramonės, įskaitant MVĮ, konkurencingumą. Ministrės ir ministro pirmininko pavaduotojos pareigos suteikė progą dirbti su svarbiausiais ekonomikos sektoriais, visų pirma transporto, statybos ir jūrų sektoriais, už kuriuos buvau tiesiogiai atsakinga.

Turime padėti ekonomikai atsigauti ir kurti Europą, kurioje piliečiams būtų kuriamos darbo vietos, o ekonomika augtų. Toks būtų mano bendras vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ – šios didžiulės ir svarbios srities, šiandieninėmis socialinėmis ir ekonomikos sąlygomis atliekančios gyvybiškai svarbų vaidmenį – tikslas.

Puikiai suprantu, kad eidama naujas pareigas ir prisiimdama su jomis susijusią atsakomybę turiu būti nepriklausoma, visų pirma kiek tai susiję su mano ankstesnėmis pareigomis. Todėl, eidama Komisijos narės pareigas, tvirtai įsipareigoju laikytis Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 3 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnyje nurodytų prievolių, taip pat Komisijos narių elgesio kodekso, kuriuo užtikrinama, kad Komisijos nariai laikytųsi nepriklausomumo ir etikos principų. Kad būtų išsaugotas Komisijos nepriklausomumas, įsipareigoju nepriimti jokios vyriausybės, kitos institucijos, organo ar subjekto nurodymų ir padėti siekti bendrojo Europos intereso. Įsipareigoju susilaikyti nuo bet kokios su savo pareigomis ar atliekamomis užduotimis nesuderinamos veiklos. Per visą kadenciją nepriimsiu jokio kito mokamo arba nemokamo darbo pasiūlymų. Esu užpildžiusi ir viešai paskelbusi interesų konflikto deklaraciją. Jei informacija pasikeis, deklaraciją nedelsdama atnaujinsiu.

Visapusiškai remiu mūsų naują įsipareigojimą laikytis skaidrumo principo, nustatytą išrinktojo pirmininko politinėse gairėse. Įsipareigoju paviešinti visus ryšius ir susitikimus su profesinėmis organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, susijusius su bet kokiu ES politikos formavimo ar įgyvendinimo klausimu.

Kaip vertintumėte savo vaidmenį Komisijos narių kolegijoje? Kaip apibrėžtumėte savo atsakomybę ir atskaitomybę Parlamentui už savo ir Jums pavaldžių departamentų veiklą?

Kokius konkrečius įsipareigojimus esate pasirengusi prisiimti, kad būtų didinamas skaidrumas, gerinamas bendradarbiavimas ir veiksmingai įgyvendinamos Parlamento pozicijos ir raginimai imtis teisėkūros iniciatyvų? Ar esate pasirengusi teikti Parlamentui informaciją ir dokumentus, susijusius su planuojamomis iniciatyvomis ar vykdomomis procedūromis, vienodomis sąlygomis su Taryba?

Eidama Komisijos narės pareigas visapusiškai remsiuosi kolegialumo principu. Ketinu vadovaujama Komisijos pirmininko glaudžiai ir visapusiškai bendradarbiauti su jo pavaduotojais ir kitais Komisijos nariais. Esu pasirengusi prisiimti politinę atsakomybę už savo tarnybų veiklą mano atsakomybės srityje, nepažeisdama kolegialumo principo. Mano santykiai su kabinetu ir tarnybomis bus grindžiami lojalumu, pasitikėjimu, skaidrumu, abipusiu dalijimusi informacija ir savitarpio parama.

Puikiai suprantu savo atsakomybę Parlamentui. Todėl įsipareigoju jam teikti reguliarias ir išsamias ataskaitas apie savo darbą, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti demokratinę kontrolę. Remiu išrinktojo Komisijos pirmininko ketinimą sustiprinti Europos Parlamento ir Komisijos ryšius.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra veiksmingo, teisėto ir gerai valdomo ES sprendimų priėmimo pagrindas. Jis turi būti grindžiamas trimis pagrindiniais veiksniais: skaidrumu, tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimo dvasia. Šiuo tikslu ketinu visapusiškai laikytis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių.

Kalbant apie Parlamento pozicijų ir raginimų įgyvendinimą, vadovausiuosi Pagrindų susitarimo nuostatomis ir savo atsakomybės srityse užtikrinsiu, kad Komisija reaguotų į Parlamento rezoliucijas ar raginimus, kaip numatyta SESV 225 straipsnyje, per tris mėnesius nuo jų priėmimo. Remiu išrinktojo pirmininko J. C. Junckerio įsipareigojimą siekti, kad būsima Komisija būtų itin atidi savo iniciatyva teikiamiems teisėkūros pranešimams, ir visapusiškai jo laikysiuosi.

Užtikrinsiu, kad Parlamentas būtų informuojamas tuo pačiu metu kaip ir Taryba apie visas mano atsakomybėn patenkančias teisines ir politines iniciatyvas, kad Parlamentas galėtų veiksmingai vykdyti demokratinę kontrolę. Darysiu viską, kas mano galioje, kad užtikrinčiau skaidrumą ir tinkamą informacijos sklaidą.

Parlamento komitetų posėdžiai ir plenarinės sesijos bei kita aktuali Parlamento veikla – unikali proga kurti ir stiprinti šių dviejų institucijų dialogą. Jei mano kandidatūra bus patvirtinta, ketinu naudotis šia galimybe nuo pat pradžių ir visą savo kadencijos laiką. Esu įsitikinusi, kad glaudūs Europos Parlamento narių ir Komisijos narių ryšiai – atviro ir sąžiningo tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir konstruktyvaus politinio dialogo garantas.

3. Prioritetinės sritys

Kokių pagrindinių prioritetų planuojate siekti eidama Jums siūlomas pareigas, atsižvelgiant į darbo vietoms, augimui, konkurencingumui ir darniam vystymuisi skiriamą dėmesį? Kokio tvarkaraščio ketinate laikytis siekdama šių prioritetinių uždavinių? Kokias konkrečias teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas rengiatės pateikti? Kokio tvarkaraščio ketinate šiuo tikslu laikytis?

Išrinktasis pirmininkas J. C. Junckeris pasakė aiškiai: Europos konkurencingumo didinimas, darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimo ir investicijų skatinimas bus svarbiausi Komisijos prioritetai. Mano troškimas ir bendras tikslas – išnaudoti visą skirtingų mano atsakomybės sričių potencialą, kad būtų paskatinta realioji ekonomika, kad ji būtų paversta konkurencingo ekonomikos augimo varikliu ir teiktų naudos Europos piliečiams. Šiuo metu matau keturis prioritetus, į kuriuos norėčiau sutelkti savo dėmesį, jeigu mano kandidatūra bus patvirtinta.

1) Vienu svarbiausių mano kadencijos prioritetų bus vidaus rinkos stiprinimas. Vidaus rinka – ne tik esminis Europos Sąjungos ramstis, bet ir pagrindinė ekonomikos augimo ir konkurencingumo varomoji jėga. Norėčiau, kad bendroji rinka būtų sąžininga, remtų prekybą, investicijas ir produktyvumą, prisidėtų prie pasirinkimo laisvės ir drauge teiktų naujų galimybių piliečiams ir verslui.

Vis dėlto besitęsiant ekonomikos krizei imama abejoti vidaus rinkos laimėjimais. Todėl turime ryžtingai spręsti šią problemą ir vidaus rinką ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti. Tai reiškia, kad turėsime paaiškinti Europos žmonėms, kokios naudos jiems teikia bendroji rinka, ir šalinti tam tikrus trūkumus (likusias kliūtis, perdėtą reguliavimą, subsidiarumo nepaisymą ir t. t.).

Bendroji rinka turėtų būti tolesnės visų 28 valstybių narių integracijos ir konvergencijos platforma. Tokiomis sąlygomis turime nuolat stengtis užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklėmis privačioms ir viešoms iniciatyvoms būtų sudaromos palankios ir perspektyvios sąlygos. Kad reglamentavimas būtų geresnis, būtina nustatyti prioritetus, sumažinti biurokratines kliūtis ir administracinę naštą ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis įgyvendinant galiojančias taisykles.

Drauge su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais noriu pasiūlyti atnaujintą vidaus rinkos strategiją, kurioje remiantis išsamia ekonomikos analize būtų nustatyti teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmų prioritetai. Manau, kad tokia strategija visų pirma turėtų būti orientuota į sektorius ar sritis, turinčias didžiausią ekonominį potencialą ar galinčias teikti akivaizdžios naudos vartotojams ir įmonėms.

Ekonominei veiklai vis dažniau būdinga tarpvalstybinė vertės grandinė, apimanti keliose valstybėse narėse vykdomą prekybą prekėmis ir paslaugomis ir nusitęsianti į tarptautines rinkas. Mano nuomone, nereikėtų atskirti prekių ir paslaugų – tiek vienos, tiek kitos yra neatskiriama konkurencingesnės Europos ekonomikos dalis. Savo veiksmais sieksiu suteikti mūsų įmonėms galimybių naudotis visapusiškai integruotų Europos rinkų teikiama nauda, atsižvelgiant į glaudžias apdirbamosios pramonės ir paslaugų sąsajas bei reikmę kurti augimui ir inovacijoms palankią verslo aplinką, be kita ko, tinkamą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, kuri skatintų ir apsaugotų kūrinius ir inovacijas. Be to, reikia tinkamai atsižvelgti į minėtų procesų socialinius aspektus.

2) Mano antrasis prioritetas – sustiprinti ES pramoninę bazę. Europa negali klestėti be pramonės, todėl privalome saugoti ir stiprinti jos pramoninę bazę. Mano troškimas – padėti pasiekti Komisijos iškeltą tikslą, kad pramonės indėlis į ES BVP iki 2020 m. padidėtų iki 20 proc. Šiandien pramonė sudaro 16 proc. ES BVP.

Vienu veiksmu ar vienoje srityje pramonės konkurencingumo nepadidinsime. Šį tikslą galima pasiekti tik kryptingai sutelkiant tiek ES, tiek nacionalinio lygmens pastangas ir iniciatyvas, apimančias pačias įvairiausias sritis, pradedant energetika, klimatu, konkurencija ir prekyba ir baigiant užimtumu, regionine politika ir inovacijomis. Todėl konkurencingumo aspektą būtina veiksmingai integruoti į visas ES politikos sritis. Partnerystės principu Komisija turėtų vadovautis ir bendraudama su valstybėmis narėmis, įskaitant regionų ir vietos lygmeniu. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad yra daug galimybių naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais paremti pramonės atgimimą, visų pirma remiantis pažangiosios specializacijos strategijomis.

Jau savo kadencijos pradžioje ketinu parengti priemones, kuriomis bus užtikrinama, kad ES pramoninė bazė atitiktų globalizuotos ekonomikos ir technologinių, demografinių ir ekologinių pokyčių keliamus reikalavimus. Daugiausia dėmesio galėtų būti skiriama keturioms pagrindinėms sritims: (1) prieigai prie svarbiausių pramonės išteklių, įskaitant finansus, žaliavas, įperkamą energiją ir kvalifikuotą darbo jėgą; (2) patekimui į rinką; (3) investicijoms į naujas technologijas; (4) verslo aplinkai.

Apdirbamajai pramonei priklauso įvairūs strateginiai didelę vertę sukuriančių darbo vietų sektoriai: automobilių, aeronautikos, inžinerijos, statybos, cheminių produktų, kosmetikos, medicinos prietaisų ir vaistų sektoriai. Dėl tvirtų šių sektorių sąsajų su paslaugų sektoriumi ir didžiulio jų indėlio į inovacijas ir eksportą apdirbamoji pramonė yra svarbiausia ekonomikos augimo ir investicijų varomoji jėga ir vienas pagrindinių veiksnių pertvarkant Europos ekonomiką, kad ateityje ji taptų tvaresnė ir konkurencingesnė. Remdamasi struktūriniu dialogu su suinteresuotaisiais subjektais sieksiu užtikrinti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos Europos pasaulinei lyderystei šiuose sektoriuose išsaugoti. Be kita ko, reikės užtikrinti, kad reguliavimo sistema ir toliau padėtų tenkinti konkurencingumo ir vidaus rinkos reikmes, drauge užtikrinant aukšto lygio gyventojų, aplinkos ir vartotojų apsaugą.

Dėmesio skirsiu ir kitiems perspektyviems sektoriams, kaip antai vartojimo prekių. Užtikrinsiu, kad Komisija atsižvelgtų į jai skirtas Europos Vadovų Tarybos išvadas, susijusias su gynybos pramone ir rinkomis, ir į Komisijos parengtas šio sektoriaus gaires. Gynybos sektorius turi didelės strateginės svarbos Europos saugumui ir didžiulio potencialo gauti naudos iš aktyvesnio valstybių narių bendradarbiavimo ir didesnio ES rinkos atvirumo.

Didinant ES pramonės konkurencingumą labai svarbios išliks bazinės inovacijų sąlygos. Turime puoselėti inovacijoms palankią aplinką, kurioje idėjos remiamos nuo pat jų atsiradimo iki gaminio patekimo į rinką. Naudosiuosi tokiomis politikos priemonėmis kaip intelektinės nuosavybės teisių infrastruktūra (patentai, prekės ženklai, dizainas, geografinės nuorodos, komercinės paslaptys) ir jos įgyvendinimas, inovacijų ir technologijų diegimo rėmimas finansavimo ir viešųjų pirkimų priemonėmis. Drauge su už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingu Komisijos nariu, naudodamasi programa „Horizontas 2020“ ir kitomis ES politinėmis priemonėmis, remsiu į rinką orientuotas pramonines inovacijas ir bazines didelio poveikio technologijas.

Trečiasis prioritetas – puoselėti ekonomikos augimui ir inovacijoms palankią Europos verslo aplinką, remti verslumą ir MVĮ. Džiaugiuosi galėsianti peržiūrėti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“. Manau, turime dar kartą suteikti postūmį Europos verslumo kultūrai ir visapusiškai išnaudoti didžiulį MVĮ – mūsų ekonomikos stuburo – potencialą. Šioje srityje ketinu užtikrinti, kad būtų įgyvendintas veiksmų planas „Verslumas 2020“, ir atnaujinti Smulkiojo verslo aktą Europai. Be to, norėčiau, kad visos valstybės narės įsipareigotų gerokai supaprastinti MVĮ reglamentavimą. Taip pat ketinu visapusiškai pasinaudoti programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ galimybėmis. Nors finansinis stabilumas atstatytas, finansų įstaigų skolinimo (ypač MVĮ) sąlygos tebėra griežtos. Kad įmonėms būtų lengviau investuoti, bendradarbiaudami su Europos investicijų banku turime sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms gauti alternatyvių šaltinių finansavimą, pavyzdžiui, stiprinti Europos rizikos kapitalo rinką. Be to, iki 2020 m. pagal Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) paskolų garantijoms ketinama skirti 14–21 mlrd. EUR, o rizikos kapitalui – per 3 mlrd. EUR.

Ketvirtoji pramonei ir MVĮ itin svarbi sritis – vidaus rinkos išorinis aspektas ir prieiga prie ES nepriklausančių šalių rinkų. Noriu glaudžiai bendradarbiauti su už prekybą atsakingu kolega, kad užtikrinčiau, jog prekybos politikos priemonės padėtų sudaryti vienodas pasaulines konkurencines sąlygas ir prisidėtų prie Europos pramoninės bazės stiprinimo.

Tam reikia didelės pažangos vienodinant reglamentavimą, visų pirma Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo su JAV atveju. Mano nuomone, ekonominė diplomatija yra būtinybė norint užtikrinti Europos pramonės prieigą prie svarbiausių išteklių, visų pirma prie svarbiausių žaliavų, ir suteikti Europos įmonėms, pirmiausia MVĮ, verslo galimybių. Noriu toliau įgyvendinti integruotą Europos MVĮ tarptautinimo strategiją, visapusiškai papildančią nacionalinę prekybos skatinimo veiklą.

Kaip Jūs asmeniškai užtikrinsite gerą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų kokybę, visapusišką (į Jus ir Jūsų tarnybas nukreiptos) lobistinės veiklos skaidrumą, nuoseklias ir darnias konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat atsižvelgdama į būtinybę atlikti išsamius poveikio vertinimus?

Bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais laikau neatskiriama pažangaus reglamentavimo dalimi ir kokybiškų teisės aktų pasiūlymų būtinybe. ES teisės aktais siekiama suteikti naudos piliečiams ir įmonėms. Noriu atidžiai apsvarstyti jų pasiūlymus ir prašymus.

Savo kadencijos metu su lobistais bendrausiu vadovaudamasi skaidrumo principu ir reikalausiu, kad mano tarnybos elgtųsi taip pat. Visapusiškai naudosimės Skaidrumo registru. Mano tarnybos ir aš bendrausime, be kita ko, ekspertų grupėse, su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant verslo, vartotojų, pacientų, darbuotojų, NVO ir akademinio pasaulio atstovus. Užtikrinsiu, kad šių ekspertų grupių sudėtis būtų proporcinga ir tinkamai atspindėtų pozicijų ir interesų įvairovę.

Prašysiu savo tarnybų sistemingai informuoti suinteresuotąsias šalis apie būsimas konsultacijas, vertinimą ar poveikio vertinimą, kad jie galėtų pasiruošti ir dalyvauti šioje veikloje. Savo kompetencijos srityje sistemingai užtikrinsiu, kad konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais būtų sukaupta pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti potencialų teisės akto poveikį ekonomikos augimui, užimtumui, inovacijoms ir konkurencingumui, visapusiškai laikantis Komisijos konsultacijų standartų.

MVĮ, vartotojams, ne pramonės srities suinteresuotiesiems subjektams neretai būna sunku perduoti savo nuomonę politikams, todėl ieškosiu jų dalyvavimo alternatyvų. Dirbsiu su valstybėmis narėmis ir regionais, kad MVĮ interesams būtų geriau atstovaujama formuojant ES politiką. Pavyzdžiui, į MVĮ nuomonę bus atsižvelgiama vykdant tolesnę Europos įmonių tinklo, kuriam priklauso maždaug 600 verslo organizacijų, veiklą, skiriant išteklių ir numatant veiksmus, specialiai skirtus Europos bendrovių įtraukimui į ES politikos formavimo procesą.

Ketinu toliau plėtoti tiesioginius ryšius su nacionalinėmis administracijomis ir kitomis ES institucijomis, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, kurie galėtų kaupti ir mums perduoti pačių įvairiausių suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

Galiausiai džiaugsiuosi galėdama imtis vieno iš didžiausių išrinktojo pirmininko J. C. Junckerio iškeltų uždavinių – reguliariai bendrauti su piliečiais ir informuoti juos, ką ES daro jų labui.

4. Bendradarbiavimas ir tikrinimas

Kaip, būdama už vidaus rinką, pramonę, verslininkystę ir MVĮ atsakinga Komisijos narė, užtikrinsite veiklos derinimą su Komisijos pirmininko pavaduotojais, kurių komandų kompetencijai priklauso Jūsų politikos sritis, ir su kitais Komisijos nariais Jūsų komandoje? Kokiais būdais užtikrinsite glaudesnį bendradarbiavimą su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetu? Kokių konkrečių veiksmų imsitės, kad palengvintumėte ITRE komiteto atliekamą teisėkūros ir ne teisėkūros procedūrų (įskaitant deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rengimą) tikrinimą ir jų įgyvendinimo stebėseną? Kaip ketinate užtikrinti, kad ITRE komitetas būtų tinkamai informuojamas apie Jūsų politikos srities tarptautinius susitarimus, atsižvelgdama į įgytą patirtį, susijusią su derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės?

Poveikį pramonei ir MVĮ daro pačios įvairiausios politikos sritys. Manau, kad man, kaip už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakingai Komisijos narei, tenka svarbus vaidmuo padedant pirmininko pavaduotojui, atsakingam už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą, veiksmingai įtraukti konkurencingumo klausimus į visas politikos sritis. Padėsiu kolegai sudaryti ir parengti didelių užmojų darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų paketą, kurį ketinama pristatyti per pirmuosius tris kadencijos mėnesius.

Taip pat, glaudžiai bendradarbiaudama su už energetikos sąjungą atsakingu pirmininko pavaduotoju, ketinu prisidėti prie klimato ir energetikos dokumentų įgyvendinimo, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir pramonės pertvarkymas toliau būtų vienas kitą papildantys tikslai, visų pirma skatinsiu energijos vartojimo efektyvumą ir pramonės investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Imtis veiksmų šiose srityse bus labai svarbu, jei norime sumažinti mūsų ir didžiausių konkurentų energijos kainų skirtumą ir likti konkurencingi, visų pirma kiek tai susiję su energijai imlia pramone, drauge formuojant stiprią ir tvarią ateities pramoninę bazę.

Manau, kad mano tarnybų kompetencija vidaus rinkos, pramonės, verslumo, MVĮ, geresnio reglamentavimo ir šiuolaikiško viešojo administravimo srityse turėtų būti visapusiškai išnaudota Europos semestre. Norėčiau, kad Komisija ir mano tarnybos turėtų daugiau žinių apie konkrečias valstybes nares, todėl glaudžiai bendradarbiaudama su už eurą ir socialinį dialogą atsakingu pirmininko pavaduotoju, bendrausiu su įvairesniais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais.

Ekonomikos skaitmeninė transformacija darys didžiulį poveikį visoms pramonės šakoms, MVĮ, piliečiams ir vartotojams. Skaitmeninės technologijos iš esmės keičia produktų gamybos ir paslaugų teikimo būdus ir daro poveikį visų Europos šalių pramonės vertės grandinėms. Todėl noriu reikšmingai prisidėti prie pirmininko pavaduotojo, atsakingo už bendrąją skaitmeninę rinką, ir kolegos, atsakingo už skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę, darbo. Noriu, kad būtų skatinamas skaitmeninis verslas ir remiamas skaitmeninių technologijų diegimas ir naudojimas pramonėje ir MVĮ, itin daug dėmesio skiriant pažangiajai gamybai ir paslaugų sektoriui.

Man labai rūpi vidaus rinkos išorinis aspektas ir prieiga prie ES nepriklausančių šalių rinkų. Bendradarbiaudama su už prekyba atsakingu kolega ketinu remti įmonių verslo galimybes užsienyje ir stiprinti mūsų pramoninę bazę sudarant vienodas pasaulines konkurencines sąlygas. Galiausiai vienas iš mano prioritetų bus geresnis reglamentavimas, kuriuo sieksiu formuoti ekonomikos augimui palankią verslo aplinką Europoje, be to, prisidėsiu prie didelių užmojų Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) įgyvendinimo vadovaujama už šią sritį atsakingo pirmininko pavaduotojo.

Džiaugsiuosi galėdama reguliariai dalyvauti jūsų komiteto posėdžiuose ir aptarti tuometines ar būsimas teisėkūros iniciatyvas bei taisyklių įgyvendinimą. Visada būsiu pasiruošusi dvišaliam bendravimui ir bet kokiai kitai Parlamento veiklai, kur mano dalyvavimas būtų pageidaujamas. Esu pasiruošusi reguliariai informuoti jus apie mano kompetencijos sričių tarptautinių derybų pažangą. Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės parodė, kad trūksta skaidrumo. Esu įsitikinusi, kad užmezgę tokį stiprų ryšį tapsime partneriais, siekiančiais Europos pramonės pokyčių ir puoselėjančiais verslui palankią aplinką.

5. Ekonomikos augimas, konkurencingumas ir darbo vietų kūrimas

Kokių priemonių imsitės siekdama bendrojoje rinkoje padidinti ekonomikos augimą, pagerinti konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą? Kokią visapusišką strategiją numatote taikyti, kad bendroji rinka vystytųsi darniai ir būtų pajėgi teikti konkrečią naudą verslui, vartotojams ir darbuotojams? Kokių žingsnių imsitės, kad verslo įmonės, ypač MVĮ, galėtų patekti į bendrąją rinką ir naudotis jos privalumais? Kokių konkrečių veiksmų imsitės siekdama toliau stiprinti esamą bendrosios prekių ir paslaugų rinkos poziciją? Kuriems paslaugų sektoriams vykdant Jūsų veiksmus ir politines priemones bus skiriama daugiau dėmesio ir kodėl?

Kaip pabrėžė išrinktasis pirmininkas J. C. Junckeris, vidaus rinka – didžiausias Europos turtas, padedantis kurti darbo vietas ir spartinti ekonomikos augimą. Turime naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais ir jos įvairialypiu potencialu.

Mūsų gebėjimas kurti inovacijoms ir augimui palankią verslo aplinką lems, ar pavyks pasiekti šiuos tikslus. Turime siekti sumažinti biurokratines kliūtis, įmonėms suteikti naujų galimybių kurti inovacijas ir klestėti, o vartotojams – visapusiškai naudotis vidaus rinkos privalumais. Noriu, kad vidaus rinka teiktų naudos visiems piliečiams – tiek verslininkams, tiek vartotojams, tiek darbuotojams. Dirbdama šį darbą vadovausiuosi šiais principais.

- Europos reglamentavimo turi būti imamasi tik tada, kai tai teikia papildomos naudos.

- Veiksmus turime sutelkti į tuos sektorius ir priemones, kur tai duos didžiausios naudos.

- Mūsų veikla turi būti grindžiama tvirtesniais ekonominiais įrodymais ir geresniu valstybių narių rinkų pažinimu.

- Reikia veiksmingų priemonių, kad galėtume įgyvendinti ir stebėti savo politiką glaudžiai bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis.

- Mūsų siūlomos reformos turi būti grindžiamos socialinės atsakomybės principu.

Kalbėdama apie politikos priemones, matau tokias tolesnio darbo sritis:

1) geriau integruotos paslaugų rinkos – kad būtų daugiau tarpvalstybinio pobūdžio galimybių.

Mano neatidėliotinas prioritetas – veiksmingas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas ir tinkamas atnaujintos Profesinių kvalifikacijų direktyvos įgyvendinimas. Savo kadencijos pradžioje ketinu pateikti ataskaitą, kurioje būtų aptariamos likusios visapusiško paslaugų vidaus rinkos veikimo kliūtys. Atnaujintoje strategijoje būtų išdėstyta, kaip būtų galima šalinti likusias paslaugų teikėjams kylančias kliūtis (galbūt gerinant naudojimąsi tarpusavio pripažinimo principu), toliau paprastinti administracines procedūras (remiantis vieno langelio principu veikiančiais kontaktiniais centrais) ir užtikrinti, kad paslaugas kitoje valstybėje narėje įsigyjantys vartotojai galėtų geriau naudotis savo teisėmis vidaus rinkoje.

Imdamiesi bet kokios tolesnio paslaugų rinkų integravimo priemonės turime atsižvelgti į galimas socialines pasekmes, į kurias reikės tinkamai reaguoti. Siekiant išvengti dabartinių taisyklių, įskaitant Darbuotojų komandiravimo direktyvą, nepaisymo, svarbu, kad valstybės narės bendradarbiautų.

Esama įrodymų, kad kai kuriuose sektoriuose ekonominė nauda pašalinus paslaugų vidaus rinkos kliūtis būtų itin didelė. Tarp šių sektorių – verslo paslaugos ir statyba. Nors šių dviejų sektorių paslaugos gali būti teikiamos ir tarptautiniu mastu, prekybos ir tarpvalstybinių investicijų lygis tebėra mažesnis nei galėtų būti. Tai rodo dideles augimo galimybes. Norėčiau atidžiau panagrinėti šiuos sektorius ir pažiūrėti, ką būtų galima padaryti, kad šis potencialas būtų išnaudotas.

Didelės ekonominės svarbos yra ir mažmeninės prekybos sektorius (jis sudaro 11 proc. ES BVP, jame yra 15 proc. ES darbo vietų). Manau, kad labai svarbu gerinti vidaus rinkos veikimą šioje srityje, kad būtų padidintas MVĮ gyvybingumas ir užtikrintas įmonių tarpusavio vertės grandinės tvarumas. Tradiciniams mažmenininkams turi būti suteikta galimybių naudotis e. prekybos priemonėmis.

Taip pat sieksiu užtikrinti, kad profesinių paslaugų reglamentavimas valstybėse narėse atitiktų savo paskirtį. Remsiu valstybių narių modernizacijos ir struktūrinių reformų pastangas, grindžiamas nuolatiniu tarpusavio vertinimo procesu (remiantis Profesinių kvalifikacijų direktyva).

2) Kelias į viešųjų pirkimų rinkas – sąžiningas ir atviras

Augimą skatinanti viešųjų pirkimų Europos teisės aktų sistema jau sukurta. Dabar noriu sutelkti dėmesį į praktinį įgyvendinimą, kad viešųjų pirkimų rinkos tinkamai veiktų, o įmonėms, visų pirma MVĮ, būtų suteikiama visapusiškų galimybių patekti į šias Europos masto rinkas. Šioje srityje pernelyg daug provincializmo, biurokratinių kliūčių ir formalumų, o kartais – netgi korupcijos, ir per mažai integracijos ir galimybių ES įmonėms. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis modernizuosiu viešųjų pirkimų sistemas, sutelkdama dėmesį į svarbiausias sistemines problemas ir aktualiausius sektorius.

Taip pat noriu tęsti darbus, susijusius su kitų pasaulio šalių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimu – daugelio mūsų prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkose dalyvauti negalime, nors mūsų rinkos jiems atviros.

3) Intelektinės bei pramoninės nuosavybės plėtotė, kad būtų skatinamos ir skleidžiamos inovacijos

Intelektinės nuosavybės teisės (INT) – labai svarbi inovacijų ir ekonomikos augimo skatinimo priemonė. 40 proc. ES ekonominės veiklos kuria INT imlios pramonės šakos; maždaug 35 proc. visų ES darbo vietų sukuriama būtent šiuose pramonės sektoriuose. Todėl laikysiu savo prioritetu sukurti tinkamą pramonės INT infrastruktūrą, kad būtų paskatintos inovacijos ir investicijos, o pramonei padėta išradimus paversti kapitalu.

Šiuo tikslu turime skubiai baigti įgyvendinti patentų dokumentų rinkinį, užbaigti Europos prekės ženklų teisės reformą ir derybas dėl komercinių paslapčių pasiūlymo.

4) Reikia užtikrinti, kad prekių vidaus rinka veiktų tinkamai.

Prekių vidaus rinka – Europos integracijos paskata, gerokai prisidėjusi prie Europos piliečių gerovės didinimo. Nuveikta tikrai daug, tačiau reikia pašalinti likusias visapusiško vidaus rinkos veikimo kliūtis, pavyzdžiui, skatinant tarpusavio pripažinimą ir standartizavimą.

Apsvarstysiu, kaip būtų galima pagerinti tarpusavio pripažinimo principo taikymą. Šiuo metu vykdomas vertinimas. Informuosiu Europos Parlamentą apie šios svarbios srities pokyčius. Europos standartizaciją laikau kertiniu vidaus rinkos akmeniu ir galinga sektoriaus produktų ir paslaugų priemone. Šiuo metu Komisija atlieka nepriklausomą standartizavimo sistemos peržiūrą. Ketinu iki 2015 m. pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti Standartizacijos reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

Manau, kad gaminių sektoriuje taisyklės iš esmės veikia tinkamai, tačiau turime aktyviau didinti informuotumą apie šias taisykles, jų įgyvendinimą ir tolesnį supaprastinimą. Geresnį įgyvendinimą laikau prioritetu. Glaudžiau bendraudami su įmonėmis sieksime nustatyti, kas trukdo įgyvendinti minėtas taisykles. Apsvarstysiu, ar nereikia tolesnės teisėkūros iniciatyvos, susijusios su gaminius reglamentuojančiais teisės aktais, kad įmonės būtų skatinamos laikytis šių vidaus rinkos teisės aktų ir būtų sumažinta planinių patikrinimų našta. Administracinių sankcijų už teisės aktų nesilaikymą suderinimas turėtų būti vienas iš mūsų politikos uždavinių, kurie padėtų pagerinti minėtų teisės aktų įgyvendinimą.

Kalbant konkrečiau, visapusiškai remsiu spartų peržiūrėtų medicinos prietaisų teisės aktų priėmimą, nes tai svarbu tiek visuomenės sveikatos apsaugai, tiek inovacijoms, tiek konkurencingumui.

Visas keturias minėtas sritis siejantis prioritetas – suteikti daugiau galių piliečiams ir įmonėms, visų pirma MVĮ, kad jie galėtų naudotis vidaus rinkos privalumais. Jeigu mano kandidatūra bus patvirtinta, labiausiai norėčiau išnagrinėti naujus komunikacijos su MVĮ būdus, kad joms būtų galima pranešti apie vidaus rinkos teikiamas galimybes. Ne tik atnaujinsiu Europos įmonių tinklą, bet ir apsvarstysiu galimybę suteikti papildomų funkcijų gaminių kontaktiniams centrams bei geriau naudotis esamais Europos Komisijos ir valstybių narių komunikacijos kanalais.

Ar ketinate stiprinti bendrosios rinkos valdymo vaidmenį įgyvendinant Europos semestrą? Kokių konkrečių veiksmų numatote imtis šia kryptimi? Kaip numatote tęsti politikos procesą, pradėtą priėmus Bendrosios rinkos aktą? Ar numatote Bendrosios rinkos aktų vykdymą susieti su bendrosios rinkos valdymu ir vaidmeniu, kuris tenka bendrosios rinkos integravimui įgyvendinant Europos semestrą?

Į vidaus rinkos valdymą Komisija visada atsižvelgdavo vertindama valstybių narių veiklos rezultatus, visų pirma Europos semestro kontekste.

Didžiausi pavojai jau praeityje, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti nacionalinėms reformoms, kurios vidutiniu ar ilgu laikotarpiu padidins konkurencingumą ir padės atkurti per pastaruosius metus sumenkusį darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Siekti šio tikslo gali labai padėti geriau veikianti vidaus rinka valstybėse narėse (vienose daugiau, kitose mažiau). Į metinę augimo apžvalgą įtrauktoje Vidaus rinkos integracijos ataskaitoje pastaraisiais metais pabrėžiama reikmė vidaus rinkai skirti daugiau dėmesio. Tą norėčiau ir padaryti.

Konkrečiai tai reiškia, kad bendraujant su valstybėmis narėmis nacionalinių ekonomikos reformų klausimais pirmenybė turėtų būti teikiama vidaus rinkos priemonėms, visų pirma toms, kuriomis prisidedama prie konkurencingesnės nacionalinės rinkos ir veiksmingesnės nacionalinės administracijos. Pavyzdžiui, jei sustiprintume vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus, užtikrintume didesnį viešųjų pirkimų sistemų skaidrumą ir veiksmingumą, naudos gautų ne tik kitų valstybių narių įmonės, bet ir pačios šalies įmonės ir net mokesčių mokėtojai. Pagrįstais atvejais veiksmų rekomendacijos turėtų būti įtrauktos į Europos semestrą.

Be to, papildomą indėlį į Europos semestrą galėtume užtikrinti nustatydami skirtingų sektorių ir valstybių narių vidaus rinkos veiklos rodiklius. Teisiniai ir procedūriniai vidaus rinkos aspektai jau įtraukti į bendrosios rinkos rezultatų suvestinę, kurioje pateikiama faktų ir skaičių, susijusių su teisės aktų perkėlimu, pažeidimais, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir problemų sprendimo administraciniais pajėgumais. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad šią informaciją papildytume rodikliais, atspindinčiais realią, vidaus rinkos teisės aktų nulemtą ekonomikos padėtį. Neseniai atlikto IMCO komiteto užsakyto tyrimo duomenimis, reikėtų apsvarstyti galimybę parengti naujus ar naudoti turimus rodiklius, rodančius verslo plėtotės skirtinguose sektoriuose ir valstybėse narėse sudėtingumo laipsnį. Mane ši galimybė labai domina, nes noriu reikšmingai prisidėti prie vidaus rinkos klausimų sprendimo Europos semestre.

Vidaus rinka – vienas didžiausių Europos laimėjimų, didinantis Europos konkurencingumą. Ji teikia naudos visiems europiečiams ir daro poveikį beveik visoms su ekonomika ir vartotojais susijusioms politikos sritims. Tačiau būtent dėl šios sričių gausos kyla pavojus, kad nesugebėsime veikti kryptingai, jei nesutelksime dėmesio. Todėl pritariu Bendrosios rinkos akto nuostatoms: reikia sutelkti politinį dėmesį į tai, kas svarbu įmonėms ir piliečiams, užtikrinti, kad vidaus rinka būtų prieinama visiems, ir pragmatiškai taikyti turimas priemones. Teisėkūra nebūtinai yra pati geriausia vidaus rinkos valdymo priemonė. Remdamasi tokiomis nuostatomis ir ketinu plėtoti vidaus rinkos politiką.

Kaip ketinate užtikrinti tinkamą ir visapusišką Paslaugų direktyvos įgyvendinimą, sudarydama vienodas sąlygas visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams?

Paslaugų direktyvos įgyvendinimas – buvusios Komisijos paslaugų politikos prioritetas. Juk ši direktyva turėjo būti pradėta taikyti 2009 m. pabaigoje. Ji ir toliau teikia nemažos ekonominės naudos, o jos įgyvendinimas tebelieka vienas iš prioritetų.

Kalbant apie šia direktyva draudžiamas nacionalines priemones, dėsiu daugiau pastangų įgyvendinti vadinamąją visiško netoleravimo kampaniją ir kovoti su akivaizdžiais direktyvos pažeidimais. Direktyvos nesilaikančios valstybės narės nebus toleruojamos. Taisyklių, dėl kurių susitarta, turi būti laikomasi. Kalbant apie direktyva nustatytus apribojimus, ketinu bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis užtikrinti, kad šie apribojimai būtų proporcingi ir be reikalo nevaržytų laisvo paslaugų judėjimo vidaus rinkoje.

Paslaugų direktyvos įgyvendinimas turi būti derinamas su tam tikrų sektorių reformomis, kurios turėtų būti numatytos pirmiau mano minėtoje strategijoje.

Kaip padėsite gauti kuo didesnės naudos iš tų galimybių siekti pažangaus ir įtraukaus augimo, inovacijų, konkurencingumo, tvarumo ir darbo vietų, kurios atsirado dėl paskutinių Europos viešųjų pirkimų tvarkos pakeitimų?

Viešųjų pirkimų sektorius sudaro 19 proc. BVP – jis tiesiog per didelis, kad būtų nesėkmingas. Be to, jis tiesiogiai susijęs su svarbiausiais politikos uždaviniais: siekti ekonomikos augimo, kurti darbo vietas, užtikrinti fiskalinę drausmę, modernizuoti viešąjį administravimą, kurti inovacijas, didinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, siekti žaliojo ir įtraukiojo ekonomikos augimo.

Viešųjų pirkimų srityje reikia atvirų rinkų. Pirmiausia tai reiškia, kad reikia realios vidaus rinkos su mažiau lokalizmo viešųjų pirkimų srityje, didesnio skaidrumo ir sąžiningesnio elgesio su dalyviais iš kitų šalių. Raginsiu valstybes nares atsisakyti praktikos, kuria mažinamas skaidrumas ir nesąžiningai elgiamasi su kitų šalių įmonėmis, ir pradėsiu nuo daugiausia nerimo keliančių sektorių. Siekdama užtikrinti, kad šiame procese dalyvautų ir įmonės, bendradarbiausiu su už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu. Negalime leisti bendrovėms dirbtinai skaidyti ES viešųjų pirkimų rinką.

Rinkos turi būti atviros tarptautiniu mastu. Kai kurių pasaulio šalių ekonomika auga sparčiau nei Europos, taigi negalime leisti, kad šių šalių rinkos būtų užvertos Europai, kai Europos rinka yra joms atvira. Turime baigti Kinijos pasirengimo prisijungti prie Susitarimo dėl vyriausybės viešųjų pirkimų procesą ir pasiekti susitarimą dėl didelių užmojų Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo bei Laisvosios prekybos susitarimo su Japonija skyrių, susijusių su viešaisiais pirkimais. Tokiomis aplinkybėmis taip pat ketinu siekti susitarimo dėl Tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės, kad savo rinkų neatvėrusias trečiąsias šalis būtų galima pakviesti prie derybų stalo. Šioje srityje glaudžiai bendradarbiausiu su už prekybą atsakingu kolega.

Dėl didelių saugumo grėsmių ir biudžeto suvaržymų Europa negali leisti sau neveiksmingų gynybos išlaidų ir pajėgumų dubliavimo. Sieksiu veiksmingai veikiančios gynybos vidaus rinkos, kurioje atvirumo ir konkurencijos reikalavimai būtų derinami su pagrįstu rūpinimusi saugumu. Šiuo tikslu itin svarbu visapusiškai ir tinkamai taikyti Direktyvą dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje. Tai svarbu ne tik vidaus rinkai. Tai būtinybė, jei norime išlaikyti konkurencingą Europos gynybos pramonę, galinčią prieinamomis kainomis užtikrinti gynybos pajėgumus, kurių reikia mūsų valstybėms narėms.

Nustatysime viešųjų pirkimų trūkumus ir juos šalinsime. Tai reiškia, kad reikės didinti pirkėjų profesionalumą, mažinti švaistymą, iki minimumo sumažinti biurokratines kliūtis ir formalumus. Labai svarbu didinti viešojo sektoriaus profesionalumą – mums reikia verslo įgūdžių turinčių perkančiųjų organizacijų, žinančių, kokius produktus ir paslaugas pirkti. Taip pat reikia užtikrinti, kad viešosios administracijos neatsiliktų nuo e. revoliucijos keliamų reikalavimų. Didžiulės naudos siūlo e. viešieji pirkimai – jie yra pigesni, greitesni, skaidresni ir prieinamesni. Pritarsiu valstybių narių didelių užmojų nacionalinėms strategijoms, kuriomis siekiama viešuosius pirkimus paversti skaitmeniniais, profesionalesniais ir strategiškesniais, pavyzdžiui, naudojamais inovacijoms Europos ekonomikai svarbiausiuose pramonės sektoriuose paskatinti. Šio proceso varomoji jėga – neseniai priimtų viešųjų pirkimų dokumentų rinkinys. Glaudžiai bendradarbiausiu su kolegomis, atsakingais už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus bei už regioninę politiką, o vadovaujama už eurą ir socialinį dialogą atsakingo pirmininko pavaduotojo sieksiu užtikrinti, kad prie šių problemų sprendimo būtų prisidedama tiek Europos semestro kontekste, tiek valdant Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Veiksmingesni viešieji pirkimai galėtų padėti atsirasti didesnei visuotinei paklausai. Pavyzdžiui, reikia skatinti bendrus tarpvalstybinius viešuosius pirkimus.

Galiausiai, bendradarbiaudama su už migraciją ir vidaus reikalus atsakingu kolega, nagrinėsiu galimybes plėtoti kovos su korupcija viešųjų pirkimų srityje politiką ir prisidėti prie sąžiningumo kultūros plėtotės visoje viešųjų pirkimų grandinėje. Dėl korupcijos viešųjų pirkimų srityje švaistomi ištekliai ir mažėja prekių, darbų ir paslaugų kokybė. Sukčiavimas, korupcija ir aplaidumas mažina piliečių ir bendrovių pasitikėjimą valdžios institucijomis.

Kokia Jūsų nuomonė apie rinkos priežiūros ir gaminių saugos dokumentų paketo padėtį?

Rinkos priežiūros ir gaminių saugos dokumentų rinkinys – svarbus žingsnis stiprinant vartotojų apsaugą ir sudarant vienodas veiklos sąlygas įmonėms. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas pirmajame svarstyme jį iš esmės parėmė. Kad paskatintų diskusijas Taryboje, Komisija pradeda tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti kilmės žymėjimo poveikį įmonėms, vartotojams, konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Manau, kad šis išsamus vertinimas leis Tarybai atnaujinti diskusijas dėl šio dokumentų rinkinio esmės. Esu įsitikinusi, kad su Europos Parlamento ir visų pirma su šio komiteto pagalba galėsime pasiekti susitarimą su Taryba. Aš savo ruožtu darysiu viską, kad būtų rastas kompromisas.

Kaip planuojate dirbti kartu su už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingu Komisijos pirmininko pavaduotoju ir už skaitmeninę ekonomiką atsakingu Komisijos nariu siekdama užtikrinti, kad platesnio skaitmeninių technologijų ir internetu teikiamų paslaugų naudojimo skatinimas taptų horizontaliąja politikos sritimi, apimančia visus ekonomikos sektorius?

Glaudžiai bendradarbiausiu su abiem Komisijos nariais, kad užtikrinčiau, jog bendroji skaitmeninė rinka taptų realybe. Yra daug sričių, kur mūsų politikos priemonės gali papildyti vienos kitas.

Šiandien vartotojai tikisi galėsią apsipirkti internetu bet kurios Europos šalies parduotuvėje: skaitmeninės ir fizinės bendrosios rinkos atskirtis darosi vis menkesnė. Tai reiškia, kad mūsų politikos priemonėmis taip pat turi būti siekiama sklandžiai integruoti šias rinkas. Vienas iš akivaizdžių pavyzdžių – elektroninė prekyba: internete įvykus sandoriui tiek pirkėjas, tiek pardavėjas tikisi, kad pristatymo paslauga bus suteikta veiksmingai.

Vidaus rinkos reglamentavimo skirtumų šalinimas ir administracinės naštos mažinimas prisidės prie stipresnės ir integruotesnės bendrosios skaitmeninės rinkos, o ši savo ruožtu palengvins minėtus procesus.

Inovacijų skatinimas ir stimuliavimas – dar viena bendrajai skaitmeninei rinkai itin svarbi veiklos sritis. Svarbų vaidmenį atliks intelektinės nuosavybės teisių sistema. Mūsų novatoriškoms įmonėms reikia veiksmingų ir suderintų patentų, dizaino ir prekės ženklų sistemų. Joms taip pat reikia komercinių paslapčių ir žinių apsaugos sistemos ir nebrangių bei veiksmingų žalos atlyginimo priemonių, skirtų bendrovėms, komerciškai nukentėjusioms nuo intelektinės nuosavybės pažeidimų tiek ES, tiek už jos ribų.

Kaip jau minėta atsakyme į ketvirtą klausimą, turime skatinti verslumą ir užtikrinti, kad mūsų pramonė, visų pirma MVĮ, galėtų veiksmingai naudotis naujomis technologijomis. Turėtume atsižvelgti į Skaitmeninio verslumo forumo rekomendacijas, kurias ketinama pateikti iki 2014 m. pabaigos, ir remtis Skaitmeninio raštingumo iniciatyva, įskaitant Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti.

Galiausiai moderniai vidaus rinkai reikia modernizuoto viešojo administravimo. Visais valdymo lygmenimis turime visapusiškai naudotis e. valdžios priemonėmis. Turėtume siekti ir skatinti pereiti prie e. viešųjų pirkimų ir e. sąskaitų faktūrų, toliau naudotis vieno langelio principu veikiančiais kontaktiniais centrais ir tokiomis priemonėmis kaip Vidaus rinkos informacinė sistema.

Apibendrinant, vidaus rinkos reglamentavimo skirtumų šalinimas ir administracinės naštos mažinimas prisidės prie stipresnės ir integruotesnės bendrosios skaitmeninės rinkos, o ši savo ruožtu palengvins minėtus procesus.

6. Geresnis reglamentavimas

Kaip gerinsite ex ante ir ex post poveikio vertinimą siekdama užtikrinti visapusišką ir harmoningą naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir esamų teisės aktų vidaus rinkos srityje vertinimą? Visų pirma, kaip užtikrinsite, kad šie vertinimai būtų grindžiami faktais ir rengiami remiantis platesnės apimties ir patobulintais poveikio MVĮ ir vidaus rinkai tyrimais?

Kokybiški ir pažangūs teisės aktai – vienas svarbiausių mano prioritetų. Geresnis reglamentavimas – būtinybė norint bendrovėms užtikrinti augimui palankią verslo aplinką ir aukšto lygio saugumą bei aplinkos apsaugą. Glaudžiai bendradarbiaudama su už geresnį reglamentavimą atsakingu pirmininko pavaduotoju, darysiu viską, ką galiu, kad patenkinčiau didelius Europos Parlamento, valstybių narių, suinteresuotųjų subjektų ir piliečių lūkesčius.

Mano kompetencijos srityje, jei mano kandidatūra bus patvirtinta, bus labai svarbu toliau gerinti reglamentavimą, nes joje taikoma maždaug 130 reikšmingų teisės aktų, kurių nemaža dalis yra prekių ir paslaugų vidaus rinkos teisės aktai. Paprašysiu savo tarnybų visapusiškai naudotis turimomis priemonėmis ir įvertinti šių teisės aktų kaštus ir naudą, be kita ko, vertinant poveikį, visų pirma atliekant MVĮ tyrimus ir konkurencingumo patikrinimo tyrimus, taip pat ex post vertinimus, visų pirma tinkamumo patikras ir bendrų sąnaudų vertinimus.

Mano pirmasis principas – pagerinti naujų teisės aktų poveikio vertinimo proceso kokybę. Vidaus rinkos tyrimai, konkurencingumo patikrinimai, MVĮ tyrimai turi būti svarbi Komisijos poveikio analizės dalis. Planuoju skatinti toliau naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai, bendrovės, MVĮ, taip pat socialiniai partneriai būtų pasiekti ir išklausyti.

Mano antrasis principas – dabartiniai teisės aktai turi būti paprastesni, lengviau ir pigiau įgyvendinami. Reikėtų tęsti ir stiprinti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT). Šiuo metu vyksta ne vienas vertinimas, vertinamas vidaus rinkos teisės aktų veikimas ir jų poveikis suinteresuotiesiems subjektams. Į rezultatus bus atsižvelgta sprendimų priėmimo procese. Pavyzdžiui, vertinami chemines medžiagas reglamentuojantys teisės aktai, atliekama statybų sektoriaus abipusio pripažinimo principo taikymo ir tinkamumo patikra, vertinama ES dizaino apsaugos sistema. Taip pat tikiuosi gauti svarbios informacijos iš naujos bendro sąnaudų vertinimo veiklos, kuria siekiama įvertinti ES teisės aktų poveikį tam tikriems pramonės sektoriams, kaip antai cheminių medžiagų ar miškininkystės.

Ką pasiūlytumėte siekdama pagerinti Parlamento komitetų dalyvavimą parengiamajame teisėkūros etape, ypač susijusiame su pagal SESV 225 straipsnį vykdomomis teisėkūros iniciatyvomis? Kokių priemonių imsitės siekdama užtikrinti visapusiškų ir tinkamų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rengimą siekiant užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir konkurencingumo tikslus?

Eidama ministro pavaduotojos ir ministrės pareigas visada atidžiai klausiausi Parlamento. Eidama naująsias pareigas noriu tęsti tokį dialogą su Europos Parlamentu. Manau, kad geresnis ES politikos ir teisės aktų parengimas yra būtina pažangaus reglamentavimo dalis, o Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį prisidėdamas prie Komisijos iniciatyvų rengimo. Džiaugsiuosi galėdama atsižvelgti į Parlamento poziciją, išdėstytą su teisėkūra nesusijusiose rezoliucijose, ar į jo indėlį per struktūrinį dialogą. 

Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas – neatskiriamas pažangaus reglamentavimo aspektas. Daugiau informacijos šia tema pateikta mano atsakyme į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) klausimą (Nr. 3).

Kaip užtikrinsite geresnį bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą, taip pat, kaip užtikrinsite, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus?

Būsiu ryžtinga vidaus rinkos gynėja. Vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo klausimai turi užimti svarbiausią mūsų politinės darbotvarkės vietą. Viena vertus, teisės aktų įgyvendinimo veiklai turėtų būti skirta daugiau politinio matomumo ir „svorio“ aukščiausiuose politikos sluoksniuose, kita vertus, ją reikėtų remti geresne į plačiąją ir pilietinę visuomenę orientuota komunikacijos politika viešinant tikslus, strategijas ir konkrečius rezultatus. Mūsų įgyvendinimo politika turėtų būti strategiškesnė, nuoseklesnė, orientuota į pačias rimčiausias vidaus rinkos problemas, keliančias nerimą mūsų piliečiams ir įmonėms.

Kad pasiektume šį tikslą, turime laikytis nuoseklaus požiūrio, naudotis įvairiomis priemonėmis ir įtraukti valstybių narių valdžios institucijas.

Mūsų rengiamų teisės aktų kokybė – visa ko pradžia. Teisės aktai turi atitikti itin aukštus standartus ir juose turi būti atsižvelgiama į būsimas praktines problemas. Iš dalies tai Komisijos atsakomybė. Mūsų rengiami pasiūlymai turi būti tokie, kad juos būtų įmanoma taikyti ir įgyvendinti. Tačiau ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka Taryba ir Europos Parlamentas – jie turi vengti kompromisinių sprendimų, kurie paprastai būna pernelyg dviprasmiški ir neįgyvendinami.

Labai svarbus ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis. Esame pasirengę padėti joms perkelti ir įgyvendinti sutartas nuostatas, o kilus problemoms – aptarti galimus sprendimus. Vidaus rinkos teisės aktų taikymas ir įgyvendinimas priklauso nuo nacionalinių inspektorių ir rinkos priežiūros institucijų turimų išteklių. Ketinu atidžiau panagrinėti, kaip būtų galima padėti valstybėms narėms skirti daugiau laiko ir išteklių nacionalinės prekių ir paslaugų rinkos priežiūrai. Šiuo metu Parlamente aptariamas Rinkos priežiūros teisės akto pasiūlymas – žingsnis reikiama kryptimi.

Antra, turime padėti piliečiams ir įmonėms veiksmingiau naudotis savo teisėmis suteikdami jiems geresnės, aiškesnės informacijos apie teises, taisykles ir procedūras (pavyzdžiui, portale „Jūsų Europa“) ir užtikrindami, kad jie galėtų naudotis spartaus ir veiksmingo problemų sprendimo mechanizmais.

Trečia, kilus rimtų problemų dėl vidaus rinkos taisyklių taikymo nedelsdama inicijuosiu pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš atitinkamą valstybę narę. Tačiau norėčiau pridurti, kad daugeliui problemų galima užkirsti kelią arba jas skubiai išspręsti kitomis priemonėmis. Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas SOLVIT – viena iš sėkmingų šios srities priemonių, kurias reikia remti visomis išgalėmis. Direktyva 98/34 nustatyta pranešimų sistema – labai veiksminga problemų prevencijos priemonė, kuria reikėtų visapusiškai naudotis.

Taip pat turime gerokai padidinti administracinių procedūrų spartumą ir jas supaprastinti, nes dėl to kyla daug kliūčių, kurių būtų galima išvengti. Tas pats pasakytina apie tarpvalstybinį valdžios institucijų bendradarbiavimą. Manau, kad šioje srityje vienintelė galimybė – naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, todėl ketinu išplėsti šiuo metu taikomų sėkmingų priemonių (pavyzdžiui, Vidaus rinkos informacinės sistemos) naudojimą ir drauge su kolegomis imtis tolesnių iniciatyvų e. valdžios srityje.

Galiausiai turėtume sistemingiau vertinti tikrąją vidaus rinkos padėtį. Turime rinkti skirtingų šaltinių duomenis, įskaitant tiesiogiai iš piliečių, įmonių ir vartotojų. Ši informacija padės mums nustatyti prioritetus, susijusius su teisės aktų įgyvendinimu ir tolesniu jų gerinimu. Esu įsitikinusi, kad toks visapusiškas požiūris bei sisteminga stebėsena, be kita ko, naudojantis bendrosios rinkos rezultatų suvestine, puikiai papildys tradicines pažeidimo nagrinėjimo procedūros įgyvendinimo priemones.