Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Lisabonos strategija
Finansinės paslaugos
Demokratinė ECB kontrolė
Tarptautiniai mokėjimai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Lisabonos strategija: daugiau ir geresnių darbų konkurencingesnėje Europoje

2000 m. kovą Lisabonoje vykusiame Viršūnių susitikime ES vyriausybių vadovai nustatė naują Europos Sąjungos strateginį tikslą: iki 2010 m. Europos Sąjungos ekonomiką paversti konkurencingiausia pasaulyje. Nuo tada Europos Parlamentas patvirtino nemažai ekonominės teisės aktų, kuriais siekiama atverti įvairių prekių ir paslaugų rinkas. Tačiau parlamentarai siekė sušvelninti liberalizaciją įvedant vartotojų, darbuotojų, aplinkos ir pagrindinių viešųjų paslaugų apsaugos priemones.

Vyriausybių vadovai Lisabonos Viršūnių susitikime viešai paskelbė tikslą paversti ES ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“. Tai imta vadinti Lisabonos strategija, reikalaujančia imtis veiksmų įvairiose srityse: vidaus rinkos, informacinės visuomenės, mokslinių tyrimų, švietimo, struktūrinių ekonomikos reformų, stabilios valiutos ir makroekonominės politikos, taip sudarant palankias sąlygas augimui ir darniems viešiesiems finansams. Dauguma iš šių sričių yra tarpusavyje susijusios: darnūs viešieji finansai skatina augimą ir todėl sukuriama daugiau darbo, o mažesnis nedarbas reiškia mažesnes socialinio draudimo išlaidas, tai vėlgi teigiamai veikia valstybės finansus.

Parlamentui pirmą kartą aptariant Lisabonos uždavinius nesutapo parlamentarų nuomonės liberalizacijos klausimu. Vieni jų ragino daugiau dėmesio skirti darbo vietų sukūrimui, aplinkos klausimams ir skurstančių gyventojų reikmėms. Kiti tikino, kad darbo atsiras savaime augant ekonomikai ir todėl pasisakė už struktūrines reformas, įsitikinę, kad per didelė dirbančiųjų apsauga gali daryti neigiamą įtaką. Galiausiai Parlamentas nusprendė ieškoti kompromiso ir pateikė Europos Komisijos teisės aktų projektų pataisas, kad suderintų skirtingus interesus.

Daugelis Lisabonoje numatytų priemonių buvo labiau tarpvyriausybinio nei teisinio pobūdžio ir rėmėsi koordinacija bei lyginamąja analize (angl. benchmarking) tarp valstybių narių stebint Komisijai ir Europos Parlamentui. Tačiau kiti reikalavo, kad Bendrijos teisės aktų leidyboje Parlamentui tektų vieno iš pagrindinių teisės kūrėjų vaidmuo.

Darbo vietų kūrimas

Darbo vietų kūrimas buvo pagrindinis Lisabonos uždavinys, nors labiausiai to buvo tikėtasi iš ekonomikos augimo sustiprėjus konkurencingumui, vykdant struktūrines reformas ir mažinant biurokratiją. Buvo tikimasi, kad Europos vyriausybės skatins geriausią patirtį ir keisis idėjomis apie naujų darbo vietų sukūrimą. Tačiau svarbesnių teisės aktų šioje srityje nebuvo numatyta.

Bendras tikslas buvo iki 2010 m. gyventojų darbo lygį pakelti iki 70 proc., o tarpinis tikslas 2005 m. yra 67 proc. Šie uždaviniai kol kas atrodo sunkiai pasiekiami. Tačiau nuo 1999 m. buvo sukurta daugiau nei šeši milijonai darbo vietų ir užimtumo lygis nuo 62,5 proc. 1999 m. pakilo iki 64,3 proc. 2002 m. Ilgalaikis nedarbas sumažėjo nuo 4 proc. 1999 m. iki 3 proc. 2002 m. Parlamentas keliose rezoliucijose pabrėžė, kad daugiau pastangų reikia dėti remiant darbo ir šeimos derinimą taip skatinant moterų užimtumą. Papildomas Lisabonos uždavinys buvo moterų užimtumo lygį nuo 51 proc. 1999 m. (lyginant su 61 proc. vyrų užimtumo lygiu) pakelti iki 60 proc. 2010 m. Moterims darbo rinkoje išties sekasi geriau, tačiau to negalima pasakyti apie vyresnes darbuotojas (55 - 64 metų). Šioje gyventojų kategorijoje 2010 m. numatyta pasiekti 50 proc. užimtumo lygį, bet 2002 m. dirbo tik 40,1 proc.

Vidaus rinka

Pilnai suformuota gerai veikianti bendra Europos rinka buvo pagrindinis Lisabonos strategijos elementas. Konkurencijos kliūčių panaikinimas ir leidimas kitoms valstybėms narėms vienodomis sąlygomis prekiauti nacionalinėse rinkose iš esmės veikė ekonomikos augimą. Per paskutiniuosius penkerius metus Parlamentas priėmė teisės aktus, atveriančius kelias rinkas: 2007 m. bus visiškai liberalizuotas elektros energijos ir dujų tiekimas, palaipsniui augs pašto paslaugų konkurencija, nors lengvasvoriam paštui ir toliau bus garantuojamos universalios paslaugos. 2006 m. bus pradėtas geležinkelių transporto liberalizavimas. Šios Parlamento kadencijos metu siekiant suaktyvinti konkurenciją buvo atnaujintos viešųjų pirkimų taisyklės, todėl tikimasi, kad mažės viešųjų darbų ir tiekimo sąnaudos. Pasiekta pažanga bendrame Europos oro erdvės valdyme, todėl turėtų sumažėti skrydžių vėlavimų skaičius. Tačiau Parlamentas atmetė pasiūlymus atverti uostų paslaugas konkurencijai, nuogąstaudamas dėl saugumo ir užimtumo.

Finansinės paslaugos

Efektyvios ir skaidrios finansų rinkos geriau skirstydamos kapitalą skatina augimą. Lisabonoje buvo raginama labiau integruoti ES nacionalines finansų rinkas. Nuo tada Parlamentas priėmė nemažai atitinkamų teisės aktų, įskaitant bendro leidimo obligacijų ir akcijų emitentams išdavimą; taip pat aktus, skatinančius prekybos akcijomis pavedimų vykdymo konkurenciją tarp bankų ir vertybinių popierių biržų; bendras taisykles dėl neteisėtos vidinės prekybos ir rinkos manipuliacijų; aktus, panaikinančius investicijų į pensijų fondus kliūtis; atveriančius draudimo tarpininkų rinką; apsaugančius smulkiuosius akcininkus, kai vykdomas kontrolinio akcijų paketo perėmimas; taip pat aktus dėl skaidrumo reikalavimų įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama viešai.

Verslui palanki Europa

Kitas Lisabonos strategijos elementas - sukurti palankias sąlygas verslui, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ). Valstybės narės turėjo dalintis geriausios patirties pavyzdžiais, stengtis panaikinti biurokratines kliūtis ir įmonių steigimo mokesčius. Šioje srityje Parlamento vaidmuo buvo ribotas, tačiau parlamentarai palaikė pastangas paremti SVĮ. Deputatai siekė, kad į SVĮ reikmes būtų atsižvelgta atitinkamuose teisės aktuose, pavyzdžiui, būtų sudarytos paprastesnės sąlygos dalyvauti valstybinių įstaigų konkursuose ir gauti ES lėšų moksliniams tyrimams. Buvo pasiektas susitarimas dėl ES teisės akto, leidžiantis lengviau vykdyti intelektinės nuosavybės teises. Dedamos pastangos parengti teisės aktą dėl kompiuterinių išradimų patentavimo, kuris skatintų kūrybingumą ir novatoriškumą, stiprindamas teisinį užtikrintumą įmonėms, investuojančioms į naujoves.

Informacinė visuomenė

Dar vienas Lisabonos strategijos ramstis buvo informacinės visuomenės sukūrimas, padėsiantis įgyvendinti žinių ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas didžiausią augimo potencialą turinčiose srityse. Dauguma dabartinio Parlamento priimtų teisės aktų yra skirti suaktyvinti telekomunikacijų pramonės konkurenciją ir skatinti naudojimąsi internetu. Dabartinė padėtis yra gana palanki, Europos telekomunikacijų pramonės našumas yra 15 proc. didesnis nei JAV, teigia Komisijos studija. Tačiau visiškai integruota ir liberalizuota telekomunikacijų rinka dar labiau sumažintų sąnaudas ir kainas privatiems vartotojams ir bendrovėms, taigi sumažėtų naudojimosi internetu sąnaudos. Siekiant paskatinti naudojimąsi internetu buvo priimti kiti teisės aktai, numatantys sukurti „.eu“ domeną, pažaboti besaikį siuntimą ir palengvinti prekybą internetu.

Politikos derinys

Kitas svarbus klausimas yra „makroekonominės politikos derinys“, pvz., geriausias ekonominės politikos augimo priemonių suderinimas. Europos Parlamentas rėmė Europos centrinio banko nepriklausomumą ir tikslą siekti kainų stabilumo kaip darnaus augimo pagrindo. Tačiau parlamentarai kritiškai vertino derinio fiskalinę dalį, nes ES lygmenyje nėra fiskalinės politikos, o į Stabilumo ir augimo paktą, viešųjų išlaidų taisyklių rinkinį, nebuvo atsižvelgta ES vyriausybių rašte. Vidutinis metinis ES vyriausybių deficitas 2003 m. sudarė 2,7 proc. iš dalies dėl silpnos ekonominės situacijos. Vidutinė valstybės skola taip pat didėja ir sudaro 64,1 proc. BVP. Remiantis Parlamento duomenimis sumažėjusį daugelio valstybių narių BVP augimą sąlygoja struktūrinių reformų stoka. Parlamentarai taip pat susirūpinę, kad viešųjų išlaidų nepavyko produktyviai investuoti, kaip sutarta Lisabonoje, ir sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.

Parlamentas nuosekliai rėmė Stabilumo ir augimo paktą. Parlamentarai siūlė įvesti išankstinio įspėjimo sistemą, perspėjančią ne tik deficitui didėjant dėl nuosmukio, bet ir intensyvaus augimo metu šalims nepasiekus biudžeto pertekliaus. Nesutapo EP narių nuomonės dėl „auksinės taisyklės“ taikymo, kuria numatoma tam tikrų investicijų rūšių neįtraukti į biudžeto deficito sąmatą. Neseniai nedidele balsų persvara deputatai balsavo prieš šią taisyklę.

Moksliniai tyrimai ir švietimas

Švietimas ir moksliniai tyrimai turi didžiausią įtaką augimui ir užimtumui. ES lyderių Lisabonoje žodžiais, „investicijos į žmones ir aktyvios, dinamiškos gerovės valstybės vystymas“ turi lemiamą įtaką žinių ekonomikai. Tai reiškia, jog valstybės narės privalo daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius ir skirti didesnį dėmesį visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, nes geresnis pasirengimas suteikia daugiau galimybių įsidarbinti. Tačiau ši sritis apskritai nebuvo ES teisės aktų leidybos objektu. Vietoj to buvo pradėta lyginamoji analizė (benchmarking), parodžiusi gana prastus rezultatus. ES į aukštąjį mokslą investavo tik 1,1 proc. BVP, o, pavyzdžiui, JAV - 3 proc. Skirtumas atsirado daugiausia dėl privataus kapitalo stygiaus, nes valstybės investicijų lygis yra panašus. Suaugusiųjų, įgijusių aukštąjį išsimokslinimą santykinai didėja, tačiau atsilikimas nuo Amerikos išlieka. Jaunų, neturinčių išsimokslinimo žmonių skaičius (2003 m. - 18,1 proc.) vis dar smarkiai viršija 2010 metams numatytą 10 proc. ribą.

Parlamentas pritarė valstybių narių sutarimui skirti 3 proc. BVP moksliniams tyrimams ir vystymui, tačiau parlamentarai neturi galios įgyvendinti šį uždavinį. Praktiškai pasiekta buvo mažai: moksliniams tyrimams ES išleidžiama 1,9 proc. BVP, lyginant su 2,9 proc. JAV ir 3 proc. Japonijoje.

Tačiau ES vykdo jungtinę mokslinių tyrimų programą, kurios išlaidos sudaro mažiau nei 4 proc. Bendrijos biudžeto. Parlamentas padeda numatyti šios daugiametės programos finansavimo lygį ir visada pasisako už skiriamų pinigų sumos didinimą. EP taip pat sprendžia, kokios bus pagrindinės šios programos mokslinės sritys. Parlamento nariai skatino mokslininkų ir studentų judėjimą pagal Erasmus Mundus programą ir patobulino ES teisės aktus dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo visoje ES, kad specialistams būtų galima lengviau įsidarbinti kitoje valstybėje narėje. Tačiau nebuvo įgyvendintos pastangos įvesti Europos Bendrijos patentą, kuriuo būtų supaprastintos patento procedūros ir taip skatinami moksliniai tyrimai.

Išvada

Apskritai darbo našumas vienam gyventojui vis dar atsilieka nuo JAV, nors iš esmės atsiliekama dėl europiečių pasirinkimo turėti daugiau laisvų dienų ir ilgesnių atostogų. ES ir JAV darbo našumo per valandą rodiklių skirtumas yra mažesnis ir pastaraisiais metais nesiekė 5 proc. Bet didesnį susirūpinimą kelia tai, kad našumas šiuo metu auga lėčiau nei JAV, taip didindamas skirtumą. To priežastys, Komisijos teigimu, yra mažesnis naujų technologijų naudojimas ir neadekvatus investicijų lygis. Parlamento nariai išreiškė susirūpinimą bendromis investicijų tendencijomis: privačios investicijos 2000 m. siekė 18,3 proc. BVP, o 2002 m. sumažėjo iki 17,2 proc. Valstybės investicijų procentas (2003 m. - 2,4 proc. BVP) taip pat smunka (8-ajame dešimtmetyje siekė 3,8 proc.) ir šiuo metu yra mažesnis nei JAV (2003 m. - 3,3 proc.).

Neseniai priimtoje rezoliucijoje Parlamentas kritikavo Lisabonos strategijos vilkinimą ir ragino valstybes nares „įsijungti į koordinuotą struktūrinių reformų strategiją“. Parlamentarai taip pat kvietė „skubiai mobilizuoti privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir vystymą“, pagrindinius valstybinius mokslinius tyrimus susiejant su pramone. Parlamento įsitikinimu, Lisabonos uždaviniai vis dar išlieka ateities gairėmis.



  
Pranešejai:
  
Viešieji pirkimai, paslaugos ir darbo kontraktai: Stefano Zappala' (EPP-ED, I)
Intelektines nuosavybes teises: Janelly Fourtou (EPP-ED, F)
Kompiuteriniu išradimu patentavimas: Arlene McCarthy (PES, UK)
Abipusis profesines kvalifikacijos pripažinimas: Stefano Zappala' (EPP-ED, I)
2003 m. Ekonomines ir pinigu sajungos viešieji finansai: Roberto Felice Bigliardo (UEN, I)
Ekonomines politikos bendrosios gaires: Christa Randzio-Plath (PES, D)
  
Oficialusis leidinys – galutiniai aktai:
  
Viešieji pirkimai, paslaugos ir darbo kontraktai – Parlamento priimtas tekstas
Intelektines nuosavybes teises – Parlamento priimtas tekstas
Kompiuteriniu išradimu patentavimas – Parlamento priimtas tekstas
Abipusis profesines kvalifikacijos pripažinimas – Parlamento priimtas tekstas
2003 m. Ekonomines ir pinigu sajungos viešieji finansai – Parlamento priimtas tekstas
Ekonomines politikos bendrosios gaires – Parlamento priimtas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004