Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Užimtumo strategija
Darbuotojų apsauga
Lygybė darbe
Darbuotojų sauga ir sveikata
Moterų sveikata
Darbo valandos
Socialinės apsaugos sistemos
Moterys ir visuomenė
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Darbo laikas – ne ilgesnė kaip 48 valandų darbo savaitė visiems

Sunku suskaičiuoti visus kelių transporto vežėjus ar autobusų vairuotojus, praradusius gyvybę Europos keliuose arba sukėlusius kitų transporto dalyvių mirtį dėl to, kad prie vairo praleido per daug valandų. Kaip ir daugelyje kitų veiklos sričių, kuriose darbo laikas yra reglamentuojamas nuo 1996 m., vairuotojai netrukus taip pat galės pasinaudoti bendromis taisyklėmis, užtikrinančiomis geresnę gyvenimo kokybę ir didesnį saugumą. Šios kadencijos metu Europos Parlamentas stengėsi daryti įtaką, kad būtų kuo mažiau išimčių 48 valandų darbo savaitės taisyklei ir kad bendroji rinka sukurtų geresnes gyvenimo sąlygas visiems darbuotojams.

1993 m., kai buvo sukurta bendroji rinka, buvo priimta direktyva, nustatanti bendras darbo laiko trukmę Europos Sąjungoje reglamentuojančias taisykles. Pagal šia direktyvą, darbuotojas Europoje turi teisę į kasdienį ne trumpesnį kaip 11 valandų poilsį ir į pertraukas. Maksimalus savaitės darbo valandų skaičius yra 48 valandos, o metinės atostogos – ne trumpesnės kaip 4 savaitės. Darbuotojams, dirbantiems nakties metu, maksimalus darbo valandų skaičius yra 8 valandos per parą.

Šios direktyvos nuostatos turėjo būti įgyvendintos iki 1996 m. lapkričio mėn., tačiau jos numatė ir daug išimčių. Šios nuostatos nebuvo taikomos nei vadovams, nei besimokantiems gydytojams ar transporto sektoriaus darbuotojams (kelių, oro, geležinkelių, jūrų ir upių transporto sektoriuose). Be to, direktyvoje numatyta nuostata, leidžianti valstybėms narėms nukrypti nuo bendrų taisyklių ir kuria nuo pat pradžių pasinaudojo Jungtinė Karalystė, buvo panaudota kaip dingstis pateisinti direktyvos tikslams prieštaraujančius piktnaudžiavimus. Parlamento nariai siekia užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimams.

Kelių transporto ir nepriklausomi vežėjai

Geležinkelių transporto sektoriaus darbuotojams jau nuo 2003 m. taikomos bendros taisyklės. 2005 m. kovo mėn. bus pradėta įgyvendinti paskutinė trūkstama teisinės grandinės dalis – remiantis 2002 m. priimta sektorine direktyva bus reglamentuotas 6,5 mln. kelių transporto sektoriaus darbuotojų darbo laikas. Kelių transporto darbuotojams savaitės darbo laikas gali būti prailgintas iki 60 valandų, tačiau per keturis mėnesius vidutinis darbo valandų skaičius negali viršyti 48 darbo valandų per savaitę. Autobusų ir sunkvežimių vairuotojai bet kokiu atveju be poilsio negalės iš eilės dirbti daugiau nei 6 valandas, o darbas nakties metu negalės būti ilgesnis nei 10 valandų per parą.

Europos Parlamentas įdėjo daug pastangų ir pasiekė, kad šios nuostatos būtų taip pat taikomos ir nepriklausomiems vežėjams, kurie sudaro apie 40 proc. visų dirbančiųjų kelių transporto sektoriuje. Nuo pat diskusijų pradžios EP laikėsi pozicijos, kad nepriklausomiems vežėjams turi būti taikomos vienodos sąlygos kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį, nes kitaip atsirastų dingstis masiškai pervesti darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, į nepriklausomų darbuotojų kategoriją. Be to, tai buvo reikalinga siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą bei išvengti nesąžiningos konkurencijos. Nuo 2009 m. nepriklausomiems vežėjams bus taikomos tos pačios taisyklės kaip ir samdomiems darbuotojams. Parlamento narių prašymu, siekiant išvengti naujų tariamų ,,nepriklausomų vežėjų“ kategorijų atsiradimo pereinamuoju laikotarpiu, buvo aiškiau apibrėžtas nepriklausomų vežėjų statusas.

Sustabdyti atsisakymo nuostatų straipsnio galiojimą

Bendroji 1993 m. direktyva numatė, kad valstybės narės gali daryti išimtis. Jungtinė Karalystė derėjosi ir sulygo dėl leidžiančios nukrypti nuostatos arba atsisakymo nuostatų straipsnio, leidžiančio, esant tam tikroms sąlygoms, prailginti 48 darbo valandų savaitę. Minėtos sąlygos apima išankstinį suinteresuoto darbuotojo sutikimą dirbti daugiau darbo valandų, apsaugą nuo bet kokių neigiamų pasekmių atsisakant dirbti bei realiai išdirbtų darbo valandų užregistravimą, jei darbuotojas sutinka ilgiau dirbti.

Šios leidžiančios išimtis nuostatos turėjo ydingų pasekmių. Jungtinėje Karalystėje dabar suskaičiuojama daugiau darbuotojų, dirbančių ilgiau nei 48 valandas per savaitę, nei prieš 1993 m. direktyvos įgyvendinimo pradžią. Nukrypimai, kurie pradžioje buvo skirti tik išimtiniams atvejams, dabar taikomi vis plačiau. Be to, ši nerimą kelianti ir direktyvos tikslams priešinga tendencija plinta ir į kitas valstybes nares. Prancūzija ir Vokietija nuo šiol taiko išimtis sveikatos apsaugos sektoriuje, o Liuksemburgas – viešbučių ir restoranų verslo sektoriuose.

Europos Komisija šiuo metu planuoja peržiūrėti šią direktyvą, o Parlamentas pateikė savo nuomonę 2004 m. sausio mėn. Balsuojant dėl reikalavimo kuo skubiau įvesti laipsnišką individualius nukrypimus leidžiančios nuostatos panaikinimą, 370 Parlamento narių pasisakė ,,už“, 116 – ,,prieš“ ir 21 susilaikė. Daugelis deputatų smerkia piktnaudžiavimą išimtis leidžiančiomis nuostatomis. Pavyzdžiui, dažnai pasirašant darbo sutartį tuo pačiu metu pasirašomas ir susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti daugiau darbo valandų, taip pažeidžiant samdomo darbuotojo teisę rinktis. Parlamento nariai prašo valstybių narių netaikyti jokių naujų išimčių iki to laiko, kol bus peržiūrėta 1993 m. direktyva.

Ypatinga gydytojų padėtis

To paties balsavimo metu parlamentarai išreiškė nerimą dėl išskirtinės gydytojų padėties. Paskutiniai Europos Teisingumo Teismo sprendimai ragina gydytojų budėjimo laiką skaičiuoti kaip darbo laiką. Nesant konkrečių ir palyginamųjų duomenų, Parlamento nariai paprašė Komisijos parengti ilgalaikius pasiūlymus dėl budėjimo laiko darbo vietoje apibrėžimo ir skaičiavimo tvarkos.

Gydytojų mokymų laikas taip pat kelia sunkumų taikant bendrąją direktyvą dėl 48 valandų darbo savaitės. Europoje yra apie 270 000 besimokančių gydytojų, kurie dažnai dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę. Šią situaciją sunku pakeisti per vieną dieną. Būtent dėl to Komisija numatė, kad darbo laiką reglamentuojančios nuostatos šiai darbuotojų kategorijai bus taikomos tik po ilgo pereinamojo laikotarpio. Parlamentas pageidavo trumpesnio pereinamojo laikotarpio, tačiau valstybės narės Taryboje norėjo jį pratęsti iki 2013 m. Parlamentas sugebėjo pasiekti kompromisą, kuris numato laipsnišką apribojimų mažinimą per tris laikotarpius: nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. besimokančių gydytojų darbo savaitė negali būti ilgesnė nei 58 valandos, nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. – 56 valandos, o 2009 m. jiems, kaip ir visiems darbuotojams, pradės galioti 48 darbo valandų taisyklė. Jei dėl šios nuostatos, kurios nors valstybės narės sveikatos apsaugos tarnybų žmogiškųjų išteklių formavimo ir vadybos sistemose reikėtų padaryti pakeitimų, valstybei narei leidžiama nukrypti nuo šios nuostatos iki 2011 m.



  
Pranešejai:
  
Darbo laiko tvarka: sektoriai ir veiklos sritys, kurioms taikomos išimtys – Miet Smet (EPP-ED, B)
Keliu transportas ir darbo laiko tvarka: mobilus darbuotojai ir nepriklausomi vežejai – Stephen Hughes (PES, UK)
Darbo laiko organizavimas (Direktyvos 93/104/EEB peržiurejimas) – Alejandro Cercas (PES, E)
  
Oficialusis leidinys - galutiniai aktai:
  
Darbo laiko tvarka: sektoriai ir veiklos sritys, kurioms taikomos išimtys
Keliu transportas ir darbo laiko tvarka: mobilus darbuotojai ir nepriklausomi vežejai
Darbo laiko organizavimas (Direktyvos 93/104/EEB peržiurejimas) – Parlamento priimtas tekstas

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004