|
Šeštoji pamatinė mokslinių tyrimų programa yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų finansavimo priemonė, kurioje išskirtinis dėmesys skiriamas Europos mokslo tiriamojo darbo srities, kaip ,,bendros rinkos“ atitikmens mokslinių tyrimų srityje, formavimui. Programos, kurios biudžetas siekia apie 16,3 mlrd. eurų, įgyvendinimas truks ketverius metus nuo 2003 m. iki 2006 m. Europos Parlamentas iš pat pradžių rėmė šią programą ir dėjo visas pastangas, kad pagreitintų jos priėmimo procesą, ir taip pat pareikalavo dalį išlaidų skirti jo prioritetinėms sritims, įskaitant vėžio, AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės tyrimus.
Moksliniams tyrimams Europoje reikalinga dar didesnė parama nei anksčiau, nes pagrindiniai ES konkurentai technologijų srityje ,,nemiega ant laurų“ ir žengia į priekį. Europos išlaidos moksliniams tyrimams dabar mažesnės nei JAV ir Japonijos ne tik pagal BVP procentą (t.y. 1,8 proc. ES palyginti su 2,7 proc. JAV ir 3,1 proc. Japonijoje), bet ir pagal mokslininkų skaičių, patentų kiekį bei vienam gyventojui tenkančių modernių technologijų apimtį.
Taikydami bendro sprendimo procedūrą, Parlamentas ir Ministrų Taryba šiek tiek pakeitė Europos Komisijos pasiūlytą pirmąjį šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų programos projektą. Vis dėlto, Parlamentas nenorėjo atidėlioti programos priėmimo ir ją patvirtino 2002 m. birželio 27 d., įgalindamas pradėti jos vykdymą nuo 2003 m. sausio 1 d., nedarant svarbių pakeitimų Komisijos pasiūlymuose dėl struktūros, turinio, biudžeto ar esančių susitarimų. Bendras ketverių metų biudžetas siekia 16,270 mlrd. eurų, t.y. 17 proc. daugiau nei buvo skirta penktajai pamatinei programai ir sudaro apie 4 proc. viso Sąjungos biudžeto.
Europa turi senas mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo tradicijas, tačiau stipriausieji jų centrai yra išsimėtę visame kontinente ir jiems trūksta keitimosi profesinėmis žiniomis bei tarpusavio bendradarbiavimo. Šeštoji pamatinė programa siekia išspręsti šią problemą: Europos mokslo tiriamojo darbo sričiai, kuri buvo pavadinta ,,bendrosios rinkos atitikmeniu mokslinių tyrimų srityje“, skirta 2,925 mlrd. eurų suma. Jos tikslas yra sutelkti išteklius ir koordinuoti šalies mastu atliekamus tyrimus mokslininkų mobilumo, infrastruktūrų tyrinėjimo bei ,,mokslo ir visuomenės“ problemų srityse per mokslininkų bendradarbiavimo programas ir integruotus projektus. Skirstant lėšas programoms, kurios prieinamos visiems valstybiniams ir privatiems subjektams, tiek stambiems, tiek smulkiems, nacionalinės kvotos nėra taikomos.
Septynios pagrindinės sritys
Virš 13 mlrd. eurų iš bendro biudžeto buvo skirta septynioms pagrindinėms sritims, kurias patvirtino Parlamentas ir mokslo ministrai: genomikai ir sveikatos biotechnologijai; informacinės visuomenės technologijoms; nano technologijoms ir nano mokslams; aeronautikai ir kosmosui; maisto produktų saugai; darniajai plėtrai; ekonomikai ir socialiniams mokslams.
Tobulinant ir nustatant šias kategorijas, pagrindinį vaidmenį suvaidino Parlamentas. Pirma, Parlamento nariai patikino, jog 15 proc. lėšų bus skirta smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Antra, programa buvo patikslinta ir buvo išplėstas pagrindinių sričių spektras.
Pirmojoje pagrindinėje srityje (genomikos ir sveikatos biotechnologijos), Parlamentas išplėtė genomikos fundamentinius tyrimus, kad jie apimtų visus organizmus, kadangi tokiais tyrimais galima padaryti naudingų atradimų, taikytinų ir sveikatos srityje. Kalbant apie genomikos tyrimų taikymą medicinoje, Parlamentas pareikalavo išplėsti ligų spektrą, įtraukiant vėžį, AIDS, maliariją, tuberkuliozę, diabetą, nervų sistemos ligas, širdies ir kraujagyslių ligas bei retas ligas. Be to, Parlamento nariai sėkmingai pasistūmėjo platesnio, ne genominio požiūrio į vėžį link, akcentuodami į pacientą orientuotų strategijų plėtojimą, nuo prevencijos iki diagnozės nustatymo ir priežiūros. Šeštasis prioritetas (darnioji plėtra, globaliniai pokyčiai ir ekosistemos) Parlamento reikalavimu buvo pertvarkytas taip, kad apimtų darniąsias energetikos sistemas, darnų sausumos transportą, globalinius pokyčius ir ekosistemas.
Etikos principai
Nuomonės itin skyrėsi etikos klausimais, kurie buvo labai svarbūs visiems dalyvavusiems priimant programą. Parlamento nariai iš pradžių siekė uždrausti tam tikrų tyrinėjimų, pvz.: žmonių klonavimo reprodukciniais tikslais, embrionų kūrimo moksliniais tikslais ir tyrinėjimų, kurie lemtų genetinių pokyčių paveldimumą, finansavimą iš šios programos lėšų. Vis dėlto, tarp valstybių narių iškilo nuomonių skirtumai, ir galiausiai Parlamentas ir mokslo ministrai priėmė bendrą pareiškimą: ,,Visa mokslinė veikla pagal šeštąją pamatinę programą turi būti atliekama remiantis pagrindiniais etikos principais.“
Programą gali taikyti Europos ekonominės erdvės valstybės, Vidurio ir Rytų Europos šalys kandidatės, Kipras, Malta, Turkija, Šveicarija ir Izraelis. Izraelis yra vienintelė į ES programas visiškai integruota ne Europos šalis, kuri į biudžetą įneš planuojamą 192 mln. eurų indėlį.
Šeštoji pamatinė programa: kaip ji veikia
Bus remiami tik tie projektai, kurie vienys keletą partnerių iš įvairių šalių. Lėšos skiriamos remiantis Komisijos skelbiamais kvietimais dalyvauti konkursuose. Projektus vertina penki nepriklausomi ekspertai. Programos lėšos nėra bendrosios subsidijos mokslinėms organizacijoms ar bendrovėms. Jos gali būti panaudotos tik specialiems darbams arba tyrimų projektams. Už programos įgyvendinimą atsakinga Komisija.
|
