Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Atsakomybė už aplinkai padaryta žalą
Oro tarša
Šiltnamio reiškinį
sukeliančios dujos
Automobilinių degalų programa II
Elektroninės atliekos
Pakuočių atliekos
Maisto sauga
GMO
Tabakas
Triukšmas
Kosmetika
Žmogaus audiniai ir ląstelės
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Atsakomybė už aplinką - teršėjas moka

Europos Sąjungos duomenimis, Europoje yra 300 000 vietovių, t. y. dirvožemio plotų arba vandens telkinių, realiai arba potencialiai yra užterštų kenksmingomis medžiagomis. Ir vienos tokios vietovės būtų per daug. Gyvūnijos ir augmenijos rūšims gresia išnykimas. Todėl ES teisės aktų leidėjai ateityje planuoja aplinkos teršėjus aktyviai traukti atsakomybėn: kas padaro žalą, tas privalo už ją ir atsakyti. Galimus aplinkos teršėjus bandoma sudrausminti jau iš anksto.

ES siekia, kad naujoji direktyva įpareigotų verslininkus, pavyzdžiui, chemijos fabrikų arba sąvartynų, statyti saugius objektus, kad būtų išvengta žalos bei finansinių išlaidų. Ir vis dėlto 2000 m. Europos aplinkosaugos agentūra tik dalies užterštų vandenų ir dirvožemių sanavimo išlaidas įvertino 106 milijardais eurų, kurios yra paskirstytos keleriems metams. Vien tik kenksmingų medžiagų pašalinimo iš 100 000 ha užteršto dirvožemio ploto Didžiojoje Britanijoje sąmata siekė 39 milijardus eurų. ES iki šiol neturėjo bendro galiojančio teisės akto dėl atsakomybės už aplinkos teršimą. Taip aplinkos teršėjai galėjo lengvai išvengti atsakomybės. Todėl reikėjo sukurti bendrus teisės aktus šioje srityje. Dėl pavienių naujosios direktyvos skyrių vyko prieštaringos diskusijos tarp pramonininkų ir aplinkosaugininkų.

Direktyva apima dvi sritis, kurioms numatoma skirtingo griežtumo atsakomybė: už žalą, sukeltą atliekant tam tikrus pavojingus darbus, pavyzdžiui, dirbant chemijos gamykloje arba gaminant ir saugojant specialias augalų apsaugos medžiagas, bendra atsakomybė tenka verslininkui. Už žalą, padarytą atliekant ne itin pavojingus darbus, bet dėl jų sukėlus pavojų daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių, atsakyti turėtų taip pat verslininkas, bet tik tuomet, jei jo veikla buvo tyčinė ar aplaidi.

Sudrausminti aplinkos teršėjus

Jei verslininkas nesistengia užtikrinti savo įrengimų saugumo ir nepašalina jau esamų žalos padarinių, pagal direktyvą nacionalinės žinybos gali imtis priemonių. Jos gali nurodyti verslininkui, ką jis turi daryti arba pačios imasi veiksmų. Sąskaitą privalo apmokėti verslininkas. Jei jis nepajėgus atlyginti žalos arba neįmanoma surasti sukėlusio žalą kaltininko, ją pašalinti privalo valstybės narės. Kaip padengti šias išlaidas, pavienės ES šalys sprendžia pačios, pavyzdžiui, yra siūloma naudotis specialiais fondais.

Pagrindinės direktyvos projekto dalys sukėlė ginčą, todėl buvo pradėta taikinimo procedūra. Galiausiai buvo pasiektas susitarimas dėl lėšų, skiriamų aplinkai padarytai žalai likviduoti. Direktyvoje numatyta, kad Komisija, praėjus šešeriems metams nuo jos įsigaliojimo, privalo patikrinti, ar valstybėse narėse yra pakankamai priemonių už prieinamą kainą, pavyzdžiui, draudimo paslaugų, žalos pašalinimui finansuoti. Jei taip nėra, Komisija turi pateikti teisės aktų projektus dėl privalomo finansinio draudimo žalos aplinkai atveju. To atkakliai siekė Parlamentas.

Taryba pritarė nuosaikesniam direktyvos variantui. Ji daug prisidėjo sprendžiant žalos atlyginimo prevenciją, siekdama ją pirmiausiai skatinti, o ne daryti privaloma. Taryba taip pat atmetė parlamentarų reikalavimą, praėjus keleriems metams po direktyvos įsigaliojimo atsakomybę dėl aplinkos papildyti kitomis veiklos rūšimis ir pavojingomis laikyti ne vien tik išvardintąsias direktyvoje.

Siekiant apsaugoti aplinką ir rūšių įvairovę, nepakanka atsakomybės principą taikyti tik Europoje. Jo reikia siekti visame pasaulyje. Todėl 2002 m. Europos parlamentarai pateikė prieš valstybių vadovų susitikimą Johanesburge nutarimą dėl darnaus vystymosi. Jame teigiama, kad valstybių vadovų susitikime Rio de Žaneire tarptautiniai aplinkos apsaugos tikslai, dėl kurių susitarta, nebuvo pasiekti. Jame pabrėžtinai reikalaujama pagaliau įgyvendinti aplinkos apsaugos susitarimus, darnų vystymąsi bei padaryti aplinkos apsaugą tarptautinių derybų objektu ir visuose pasaulio susitarimuose įrašyti prevencijos principą.



  
Pranešejai:
  
Atsakomybe už aplinka: Toine Manders (ELDR, NL)
10 metu po susitikimo Rio de Žaneire: pasirengimas 2002 m. valstybiu vadovu susitikimui del darnaus vystymosi: Mihail Papayannakis (GUE/NGL, GR)
Europos aplinkosaugos agentura - pranešimas apie užterštu vietoviu administravima
  
Oficialusis leidinys – galutiniai aktai:
  
Atsakomybe už aplinka - nebaigta procedura
10 metu po susitikimo Rio de Žaneire: pasirengimas 2002 m. valstybiu vadovu susitikimui del darnaus vystymosi

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004