Europos Parlamento
darbas: 1999-2004
metų akcentai

 
Europos Parlamentas
ES reforma
Plėtra
Piliečių teisės
Teisės ir vidaus reikalai
Išoriniai santykiai
Aplinkos / vartotojų apsauga
Atsakomybė už aplinkai padaryta žalą
Oro tarša
Šiltnamio reiškinį
sukeliančios dujos
Automobilinių degalų programa II
Elektroninės atliekos
Pakuočių atliekos
Maisto sauga
GMO
Tabakas
Triukšmas
Kosmetika
Žmogaus audiniai ir ląstelės
Transporto /
regioninė politika
Žemės ūkis / žuvininkystė
Ekonominiai ir pinigų reikalai
Užimtumo ir socialinė politika / moterų teisės
Vidaus rinka / pramonė / energetika / tyrimai
 

EPP-ED PSE Group ELDR GUE/NGL The Greens| European Free Alliance UEN EDD/PDE


Pakuočių atliekos: verčiau vykdyti prevenciją nei kovoti su padariniais

Artėjant ES plėtrai, 2001 m. ES nusprendė atnaujinti 1994 m. priimtą pakuočių atliekų direktyvą, kuria buvo siekiama vykdyti pakuočių atliekų prevenciją ir skatinti jose aptinkamų žaliavų surinkimą ir panaudojimą. Nustatyti nauji ambicingi atliekų perdirbimo tikslai. Europos Parlamentas norėjo, kad nauji tikslai įsigaliotų anksčiau, tačiau jam nepavyko užtikrinti, kad pakeistoje direktyvoje didesnis dėmesys būtų skirtas prevencijai.

Pakuočių atliekos dabar sudaro apie 20 proc. komunalinių atliekų svorio ir 40 proc. jų apimties. Didžioji komunalinių atliekų dalis yra sudeginama arba išvežama į sąvartynus. Atliekų kiekį mažinanti pakavimo politika ne tik padeda išsaugoti švaresnę aplinką, bet ir gali skatinti ekonomikos augimą, mažindama gamybos sąnaudas ir netgi stimuliuodama darbo vietų kūrimą atliekų naudojimo ir perdirbimo pramonės šakose.

2004 m. vasario mėnesį įsigaliojusi nauja direktyva leidžia valstybėms narėms pačioms spręsti, kaip siekti nustatytų tikslų ir skirstyti atsakomybę tarp pramonės įmonių bei valstybinės valdžios institucijų. Tačiau direktyva darys įtaką daugeliui pramonės šakų, kadangi dauguma gaminių yra pakuojami. Griežčiausi reikalavimai bus taikomi iš plieno, plastiko arba popieriaus pagamintoms pakuotėms.

Perdirbimas ir naudojimas

Perdirbimas ir naudojimas yra du glaudžiai susiję būdai pakuočių atliekų problemai spręsti. Apskritai, perdirbimas reiškia atliekų medžiagų pakartotiną apdirbimą išgaunant tą pačią arba kitą medžiagą (pvz., iš popieriaus – popierių arba iš popieriaus – kompostą). Naudojimas - tai atliekų medžiagų perdirbimas ir energijos gavyba, pavyzdžiui, atliekas naudojant kaip cemento džiovinimo krosnių kurą.

Pakeista direktyva reikalauja iš esmės didinti visus 1994 m. direktyvoje nustatytus pakuočių atliekų naudojimo ir perdirbimo kiekius, mažiausią kiekį, kurį kiekviena valstybė narė turi pasiekti iki 2008 m. gruodžio 31 dienos, padidinant nuo 25 iki 55 proc. nuo bendro pakuočių atliekų kiekio. Priimtuose pakeitimuose nustatyti mažiausi tokiose atliekose randamų specifinių medžiagų perdirbimo kiekiai: 60 proc. stiklo, 60 proc. popieriaus ir kartono, 50 proc. metalo, 22,5 proc. plastmasės ir 15 proc. medienos svorio. Šiuos kiekius reikia pasiekti per tą patį terminą. Be to, valstybės narės turi imtis veiksmų, skatinančių pakuočių ir kitų produktų gamybą naudojant medžiagas, išgautas perdirbant pakuočių atliekas.

Naujoje direktyvoje išliko nepakitę 1994 m. direktyvoje nustatyti mažiausi atliekų naudojimo kiekiai. Tai reiškia, kad iki 2008 m. gruodžio 31 dienos kiekviena valstybė narė privalės panaudoti bent 60 proc. jos pakuočių atliekų.

Tačiau naujoji direktyva aiškiau apibrėžia „naudojimo“ sąvoką. Dabar jis apima atliekų deginimą deginimo įmonėse, turinčiose energijos gavybos įrenginius, išgaunančius ir naudojančius energiją, kuri yra šalutinis deginimo produktas. ES Teisingumo Teismas anksčiau nutarė, kad atliekų deginimas nelaikytinas pakuočių direktyvos tikslų įgyvendinimu ir turi būti vertinamas kaip atliekų tvarkymo priemonė, net jei deginant išgaunama energija.

Siekdamas užtikrinti, kad valstybės narės nenusižengtų taisyklėms atliekas išveždamos į trečiąsias šalis, kuriose aplinkosaugos standartai nėra tokie aukšti, Parlamentas į naujai priimtą direktyvą įtraukė išlygą, kad pakuočių atliekų eksportavimas iš ES gali būti laikomas tikslų įgyvendinimu tik tuomet, kai eksportuotojas galės įrodyti, jog išvežtų atliekų naudojimo ar perdirbimo operacija daugmaž atitinka ES teisės aktus.

Vykdyti prevenciją – skatinti pakuočių gamintojus dirbti ekologiškiau

Parlamentui taip pat pavyko užtikrinti, kad pakeitus pakuočių direktyvą ir toliau būtų skiriamas atitinkamas dėmesys prevencijai – vienam svarbiausių 1994 m. direktyvos tikslų –, o ne tik nustatyti nauji perdirbimo tikslai, kaip iš pradžių planavo Komisija. Parlamentas išreikalavo, kad gamintojų atsakomybė mažinant pakuočių poveikį aplinkai didėtų.

EP nariai taip pat reikalavo, kad Komisija iki 2005 m. birželio mėnesio pateiktų pakuočių direktyvos poveikio įvertinimo ataskaitą. Ataskaitoje turi būti įvertinti pakuočių atliekų prevencijos supaprastinimo ir jos veiksmingumo didinimo būdai, o taip pat palygintos pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sąnaudos bei nauda.

Tačiau kas laikytina pakuote?

1994 m. direktyva, o ypač joje pateiktas pakuotės apibrėžimas, įvairiose valstybėse narėse buvo aiškinami skirtingai. Todėl pakeistoje direktyvoje aiškiau apibrėžiama, kas laikytina pakuote, o kas ne, ir pateikiamas pavyzdžių sąrašas. Saldumynų dėžutės ir kompaktinių diskų dėklus gaubiančios plėvelės laikytinos pakuotėmis, o įrankių dėžutės, arbatžolių maišeliai, vaško sluoksnis ant sūrio, dešros odelė ir gėlių vazonai, „kuriuose augalas išlieka visą savo gyvavimo laikotarpį“, – ne. EP nariai užsitikrino Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti pavyzdžių sąrašą, pirmenybę teikiant kompaktinių diskų ir vaizdo juostų dėklų, gėlių vazonų, tualetinio popieriaus ritinių, lipnių etikečių, vyniojamojo popieriaus ir panašių gaminių klasifikacijai. Todėl atitinkamos pramonės šakos ateityje galės remtis tikslesne informacija.

Išimtys

Naujoji direktyva leidžia iki tam tikro lygio nukrypti nuo naudojimo ir perdirbimo tikslų terminų, kadangi kai kurioms valstybėms narėms būtų pernelyg sunku šiuos tikslus įgyvendinti per trumpą laiką. Daugybę salų apimančiai Graikijai, Airijai, kurioje apstu kaimo ir kalnų vietovių bei Portugalijai, kurioje pakuočių vartojimas yra labai nežymus, naudojimo ir perdirbimo tikslų įgyvendinimo terminai pratęsti nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos.

Galiausiai, Parlamentui reikalaujant, susitarta, kad tikslų įgyvendinimo terminai naujoms valstybėms narėms bus pratęsti atsižvelgiant į jų jau pateiktus prašymus: Kiprui, Čekijos Respublikai, Estijai, Vengrijai, Lietuvai, Slovakijai ir Slovėnijai – iki 2012 m., Maltai – iki 2013 m., Lenkijai – iki 2014 m. ir Latvijai – iki 2015 metų.



  
Pranešejai:
  
Pakuotes ir pakuociu atliekos – Dorette Corbey (PES, NL)
  
Oficialusis leidinys – galutiniai aktai:
  
Pakuotes ir pakuociu atliekos

 

 

 
  Publishing deadline: 2 April 2004