Žmogaus ląstelių ir audinių transplantacija skatina sparčią medicinos plėtotę. Tačiau transplantacija kelia didesnę infekcijos riziką nei kraujo perpylimas. Kadangi ląstelės ir audiniai yra pervežami iš vienos šalies į kitą, 2002 m. buvo pasiūlyta priimti ES teisės aktą, numatantį transplantacijos kokybės ir saugumo standartus. Europos Parlamentas sugriežtino šį teisės aktą, siekdamas užtikrinti, kad potencialūs donorai bei ląsteles ir audinius kaupiančios įstaigos nesiektų pasipelnyti.
Ląstelių ir audinių transplantacija yra sveikintina, nes ji siūlo naujų gydymo metodų. Ji gali labai padėti kol kas nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams ir kuria didelį ekonomikos augimo potencialą. Tačiau būtina pasirūpinti, kad būtų laikomasi kokybės ir saugumo standartų. Daugelis dar prisimena skandalą dėl ŽIV užkrėstų kraujo produktų. Infekcijos rizika persodinant ląsteles ir audinius yra didesnė, nes šis procesas buvo neseniai išrastas ir nepakanka patogeninių mikroorganizmų naikinimo procedūrų. Buvo keletas atvejų, kai mirties buvo įmanoma išvengti tik laikantis griežtesnių reikalavimų. Kadangi daug transplantacijai skirtų ląstelių ir audinių yra pervežama iš vienos šalies į kitą, pavyzdžiui, Prancūzija importuoja 25 proc. akies ragenos transplantantų šis klausimas turi būti sprendžiamas Europos mastu. Tai turėtų suteikti ES piliečiams pasitikėjimo iš kitų valstybių narių įvežamais transplantantais.
Europos Komisijos direktyvos projekte numatoma, kad veikla, susijusia su transplantacijai skirtų žmogaus audinių ir ląstelių apdorojimu, saugojimu, laikymu ir platinimu, ateityje turėtų užsiimti tik atitinkamų institucijų leidimą gavusios įstaigos, o institucijos turėtų nuolat tikrinti įstaigų veiklą. Įstaigos vadovas ir darbuotojai privalėtų turėti atitinkamą kvalifikaciją. Taip pat reikalinga ląstelių ir donorų „atsekimo“ sistema, jei atsitiktų nenumatytas įvykis ir apie jį būtų pranešta. Siekiant apsisaugoti nuo infekcinių ligų, tokių kaip ŽIV/AIDS, nuolat turėtų būti atliekami testai. Iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių įvežamoms ląstelėms ir audiniams turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai.
Savanoriška neatlygintina donorystė
Parlamentas pritarė direktyvos siekiui, tačiau pažymėjo, kad leidžiant užmokėti už audinius ir ląsteles donorams ar audinių bankams, gali būti nepaisoma sveikatos ir saugumo reikalavimų.
Taigi, nors Komisijos direktyvos projekte buvo siūloma, kad valstybės narės ,,turėtų skatinti“ neatlygintiną donorystę, Parlamento prašymu galutiniame tekste numatoma, kad ,,valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti savanorišką ir neatlygintiną audinių ir ląstelių donorystę“, kompensaciją suteikdamos tik už donoro patirtus nepatogumus ir padengdamos jo išlaidas. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, kelionės išlaidos.
Panašus susitarimas buvo pasiektas ir dėl transplantuojamų organų bankų. ,,Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad audiniai ir ląstelės būtų perkamos nesiekiant pelno.“ Tačiau Parlamentas taip pat užtikrino, kad privačios kompanijos būtų oficialiai pripažintos audinių bankais ir užsiimtų šia veikla tol, kol atitinka nustatytus standartus.
Informacija, atsekamumas ir privatumas
Europos Parlamento nariams pavyko pasiekti, kad būtų įtrauktos palyginti išsamios nuostatos apie donoro duodamą sutikimą, užtikrinančios, kad donorui būtų suteikta visa informacija apie galimas pasekmes.
Parlamentas taip pat sugriežtino donorų atsekamumo nuostatas, aiškiai nurodydamas, kad atsekimui reikalingi duomenys turi būti saugojami ne mažiau kaip 30 metų. Tačiau Europos Parlamento nariai taip pat pateikė svarius argumentus, kodėl donorų tapatybė neturėtų būti atskleidžiama, o anonimiškumo principas valstybėse narėse turėtų būti netaikomas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, duodant lytines ląsteles. (Tai suteiktų vaikui galimybę sužinoti, kas yra jo ar jos biologiniai tėvai.)
Valstybėms narėms paliekami spręsti etiniai klausimai
Daugelis Europos Parlamento narių išreiškė susirūpinimą šio klausimo etiniu aspektu ir ypač siekė, kad į direktyvą būtų įtrauktos minimalios, jų nuomone, etikos nuostatos, t. y. draudimas klonuoti žmones ir apsaugos sąlyga, užtikrinanti, kad abortai nebūtų atliekami embrioniniam audiniui gauti. Tačiau etiniai aspektai išeina už šių teisės aktų taikymo sferos ribų. Todėl etiniai klausimai bus paliekami spręsti pačioms valstybėms narėms. Kalbant, pavyzdžiui, apie klonavimą, direktyvoje aiškiai pažymima, kad ji nesikiša į valstybių narių sprendimus, susijusius su tam tikrų žmogaus ląstelių rūšių, tarp jų ir gemalo ląstelių bei embrioninių kamieninių ląstelių, naudojimu ar nenaudojimu.
|