|
Moteru sveikata – ar toks dalykas egzistuoja? Ar sveikata nera visiems vienoda? Jokiu budu, nes moterys ir vyrai skiriasi savo biologine lytimi ir socialiniu vaidmeniu, ir šie skirtumai atsiliepia ju sveikatai: pavyzdžiui, kruties vežiu serga beveik vien tik moterys. Nuo smurto santuokoje dažniausiai kencia moterys. Kuriant šeimos ateities planus, ju kunas atlieka svarbiausia vaidmeni. ES socialine ir sveikatos politika turi atsižvelgti i specifinius lyties skirtumus. Tokios nuomones laikosi ir parlamentarai.
Milijonai moteru visame pasaulyje kasdien patiria smurta, kuris turi daug pavidalu: smurtaujama tarp partneriu, šeimoje, darbo vietoje. Moterys yra psichologiškai terorizuojamos, lytiškai išnaudojamos arba verciamos parsidavineti. Todel ES teises aktu leidejams buvo svarbu testi „Daphne“ programa, skirta kovai su smurtu prieš moteris, paauglius ir vaikus. Nuo 2004 iki 2008 m. pabaigos bus vykdoma programa „Daphne II“, kuri visoje Europoje finansiškai rems iniciatyvas, ypac nevyriausybiniu organizaciju, siekiancias moteris ir jaunus žmones apsaugoti nuo prievartos.
Dar 2003 m. pabaigoje pasibaigusi Europos Parlamento nariu ir Tarybos inicijuota programa pirmtake „Daphne I“ buvo labai sekminga: atsakas buvo toks didelis, kad buvo gauta daugiau paramos prašymu nei tiketasi. Buvo finansuojama švietimo kampanija prieš imigranciu iš arabu ir Afrikos šaliu lytiniu organu žalojima, akcija išmokyti narkomanus ir išnaudojamas moteris sau padeti, o taip pat telefonines pagalbos linija prostitutems. „Daphne I“ programa, turinti 20 milijonu doleriu biudžeta, finansiškai pareme tik 140 projektu, nors paramos reikejo beveik dvigubai daugiau projektu. Todel Europos Parlamento nariai ryžtingai pasisake už tai, kad ši sekminga programa butu tesiama ir pleciama.
„Daphne II“ biudžeta sudarys 50 milijonu euru, nes naujoms valstybems prisijungus prie ES, padides finansinis poreikis. Šios sumos pareikalavo parlamentarai, Komisijai numacius tik 41 milijona. „Daphne II“ truks vieneriais metais ilgiau negu jos pirmtake. Ši karta ES teises aktu leideju tikslas yra remti didelius projektus: pastarieji galetu buti finansuojami maksimalia 250 tukst. euru suma, kuri iki šiol buvo 125 tukst. euru.
Teises aktu leidybos procesas dar nera baigtas. Europos Parlamento nariai pasiule keleta Komisijos projekto pataisu, taciau kol kas ne visos jos galejo buti igyvendintos. Parlamentarai sieke teises aktais užtikrinti tam tikru visuomenes grupiu, pvz., mažu mergaiciu ar benamiu vaiku apsauga. Taciau Komisija ši pasiulyma atmete remdamasi tuo, kad programa „Daphne II“ turi buti skirta visu moteru ir jaunimo paramai.
Parlamentarai pasisako už atsakinga šeimos planavima
Parlamentarai taip pat ryžtingai pareiške savo nuomone del lytines sveikatos bei šeimos planavimo. Jie paragino ES valstybes nares labiau remti savo piliecius ugdant atsakinga seksualine elgsena ir planuojant šeima. Kadangi už kontracepcija vis dar labiau atsakingos moterys ir neštumas bei galimi abortai tiesiogiai susije su jomis, Parlamentui priimant sprendimus moterys yra demesio centre.
Parlamentarai reikalauja visoje ES sukurti aukštus švietimo ir praktines pagalbos standartus. Konkretus tikslai butu: apsaugoti moteris nuo neplanuotu neštumu ir lytiškai plintanciu ligu. To siekdami parlamentarai pataria suvienodinti, pvz., kontraceptiniu priemoniu isigijimo salygas visose ES valstybese. Parlamento nariu nuomone, kontraceptines priemones turetu buti nemokamos arba pigios, o jaunimas taip pat tureti galimybe ju isigyti. Kalbedami gincus sukeliancia abortu tema, parlamentarai didžia dauguma pabrežia, kad neštumo nutraukimas neturetu buti skatinamas kaip šeimos planavimo metodas. Abortu skaiciu reiketu mažinti suteikiant daugiau informacines ir finansines paramos. Parlamentaru nuomone, tos moterys, kurios apsisprendžia nutraukti neštuma, turetu buti informuotos apie fizinius ir psichinius pavojus. Taciau abortai visoje ES teritorijoje turetu buti „legalus, saugus ir visiems prieinami“.
Kruties vežys: iki 2008 m. ketvirtadaliu sumažinti mirštanciuju skaiciu
Liga, kuria dažniausiai serga 35-55 metu ES moterys, – kruties vežys. Pasaulines sveikatos organizacijos duomenimis, vien tik 2000 m. kruties vežiu ES susirgo daugiau kaip 216 tukst., o nuo jo mire daugiau kaip 79 tukst. moteru. Taciau ši liga 90 procentu atveju yra išgydoma, jeigu ji yra laiku diagnozuojama. Parlamentarai siekia, kad kova su kruties vežiu butu padaryta ES sveikatos politikos prioritetu. Ju tikslas – iki 2008 m. visoje Europoje ketvirtadaliu sumažinti mirštanciuju nuo kruties vežio skaiciu. Tuo tikslu jie reikalavo ivairiu priemoniu: nuo diagnozavimo ankstyvojoje stadijoje pagerinimo iki priežiuros, kuri apima ir psichologinius moteru poreikius.
Konkreciai, Europos Parlamento nariai iniciatyviniame pranešime reikalauja, kad 50 - 69 metu moterims butu sudarytos salygos kas dvejus metus nemokamai atlikti mamografija, t.y. kruties rentgenologini tyrima. Šiuo metu tokie tyrimai atliekami ne visoje ES, o tik 8 valstybese narese. Be to, skiriasi atliekamu tyrimu kokybe. Jeigu itariamas vežinis susirgimas, reikia greitai imtis priemoniu. Ateityje savo diagnoze pacientes turetu sužinoti per penkias darbo dienas. Jeigu diagnozuojamas kruties vežys, specialistai turi pradeti gydyti veliausiai po keturiu savaiciu specialiuose kruties vežio gydymo centruose.
Be to, parlamentarai reikalauja, kad ES ir valstybes nares daugiau investuotu i ligos priežasciu ir nauju gydymo metodu tyrimus. Nacionalinis vežiniu ligu sarašas, kuri turi dar ne visos valstybes nares, parlamentaru pageidavimu, turetu buti pildomas visoje ES teritorijoje ir padetu tyrinetojams bendrai naudojant duomenis. Be to, parlamentarai siekia suteikti daugiau teisiu pacientems. Jos turi buti išsamiai informuojamos, tureti galimybe prisideti prie sprendimu del taikomu gydymo metodu ir konsultuotis su dar vienu specialistu.
|
