| Mirciu kelyje priežastys yra ne tik avarijos. Automobiliu tarša taip pat žudo, tik kur kas klastingiau, ir gali buti tukstanciu mirciu Europos Sajungoje priežastimi kiekvienais metais. Ka jau bekalbeti apie jos poveiki šiltnamio reiškiniui... Nuo paskutinio praejusio amžiaus dešimtmecio pabaigos Sajunga emesi mažinti tarša ir Europos Parlamentui ne karta pavyko priversti priimti griežtas taisykles, siekiant sumažinti kenksminga degalu poveiki ir skatinti kurti mažiau teršiancius automobilius.
Jau praejusios kadencijos metu Europos Parlamentas turejo dideles itakos daugeliui 1998 metais pagal programa „Auto-Oil“ priimtu priemoniu, kuriomis siekiama mažinti automobiliu išmetamu teršalu kieki. Svarbiausias EP nariu tikslas buvo pasiekti, kad degalu kokybes standartai ir ribiniai išmetamu teršalu kiekiai butu privalomi. Mainais už privaloma apribojimu pobudi deputatai sutiko su vyriausybiu siulomais ne tokiais griežtais skaiciais, su salyga, kad kai kurie aspektai bus peržiureti kitos kadencijos metu, atsižvelgiant i ju poveiki.
Švaresni degalai
Šios kadencijos Parlamentui pirmiausia teko priimti naujas taisykles, reglamentuojancias degalu kokybe. Parlamentas pasieke, kad nuo 2009 metu benzine ir dyzeliniame kure beveik nebutu sieros. Dar 1998 metais EP deputatai prieme sprendima, kad iki 2005 metu degaluose sieros butu iki 50 ppm, taip mažinant aplinkos tarša sieros dvideginiu. Naujoje direktyvoje dar griežciau reikalaujama nuo 2009 m., tai yra dvejais metais anksciau nei buvo siulyta Komisijos, sumažinti sieros kieki degaluose iki 10 ppm. Besieriai degalai rinkoje atsiras ne veliau kaip 2005 metu sausio 1 diena ir turetu joje isivyrauti iki 2009 metu sausio 1 dienos. Naudojant šiuos degalus, galima naudoti ištobulintas katalizes technologijas ir sumažinti daleliu išmetima. Po 2005 metu sausio 1 d. nebeturetu buti parduodamas benzinas su švinu.
Parlamentui pavyko pasiekti, kad ši nauja direktyva butu taikoma ne tik keliu transporto priemonems, bet ir kitoms mašinoms – buldozeriams, miško ir žemes ukio traktoriams, kurie šiandien neretai labai teršia, taciau ilgainiui jiems tures buti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitoms transporto priemonems. Parlamentas pasirupino, kad valstybems narems butu pasiulyta priimti mokestines priemones, skatinancias naudoti švaresnius degalus.
Mažiau teršiancios transporto priemones
Kitomis dviejomis siulomomis direktyvomis, del kuriu buvo sudarytas susitarimas, buvo siekiama sumažinti varikliniu transporto priemoniu ir lengvuju krovininiu automobiliu išmetamuju duju kieki. Parlamento pastangomis buvo priimti griežtesni nei treciosiose šalyse taikomi privalomi standartai. Be to, šie standartai taikomi ne tik naujoms transporto priemonems, nes i direktyvos taikymo sriti iejo visi veikiantys benzininiai ir dyzeliniai varikliai. Taip pat buvo sustiprintos ilgalaikiškuma užtikrinancios priemones (diagnostines sistemos).
Parlamentas pabreže butinybe irengti „kabinos diagnostines“ sistemas (OBD – angl. on board diagnostic), skirtas tikrinti tarša kontroliuojanciu irenginiu veikimo laika. Parlamento reikalavimu nuo 2005 metu tarša kontroliuojantys irenginiai turetu veikti ne mažiau kaip 100 000 km arba penkerius metus. I susitarima itraukta Parlamento pataisa del išbandymo proceduros po „šalto variklio užvedimo“ idiegimo.
Turetu buti sudarytas savanoriškas susitarimas su automobiliu pramones atstovais del anglies dvideginio išmetimo sumažinimo. Parlamentas primygtinai reikalavo, kad deryboms nepavykus, Komisija numatytu privalomu teises aktu ivedima.
Trecioji direktyva del kovos su lengvuju automobiliu tarša taikoma lengviesiems krovininiams automobiliams, naudojamiems miestuose, kuriuose ypac svarbu pagerinti oro kokybe. Daugeli „keleiviu vežimo“ direktyvos nuostatu buvo galima taikyti ir lengviesiems krovininiams automobiliams. Taciau nemažai parametru reikejo pakeisti, nes ju varikliai suprojektuoti skirtingai.
Ateityje Komisija negales pateikti jokio pasiulymo, pakeiciancio 2005 m. nustatytus privalomus parametrus. Parametrai gales tik buti „pritaikyti“, atsižvelgiant i technine pažanga ar aprupinimo nafta situacija.
Dvirates ir trirates transporto priemones
Nors dvirates ir trirates transporto priemones sudaro tik 2 - 3 proc. transporto priemoniu Europoje, ju išmetami teršalai sudaro 15 proc. transporto priemoniu išmetamu teršalu. Nuo 2006 metu motociklai, kaip ir automobiliai, turetu buti „švaresni“. Parlamentui ir Tarybai teko deretis, kad 2002 m. kovo menesi susitartu del ivairiu griežtu priemoniu. Kaip ir del automobiliu, Parlamentui pavyko pasiekti svarbiausia tiksla - nustatyti privalomas leistinas teršalu išmetimo ribas, nuo 2006 metu taikytinas dviratems ir triratems transporto priemonems. EP nariu deka buvo nustatyti griežti reikalavimai, susije su išmetamu teršalu kontroles prietaisais. Šie prietaisai turi sklandžiai veikti ne mažiau kaip 30 000 km.
Eksploatuoti netinkamu transporto priemoniu perdirbimas
Transporto priemones teršia ne tik važiuodamos. Eksploatuoti netinkamos transporto priemones visoje Europos Sajungoje kasmet sudaro devynis milijonus tonu atlieku! Žinoma, beveik trys ketvirtadaliai atlieku perdirbamos kaip metalo laužas. Lieka aplinkai pavojingas plastikas, guma, alyvos ir sunkieji metalai. Beveik 10 proc. pavojingu atlieku Europos Sajungoje sudaro automobiliu atliekos. Ka daryti? Jau 1992 metais Europos Parlamentas papraše Komisijos pateikti teises akto pasiulyma. Toks pasiulymas buvo Parlamentui pateiktas 1997 metais ir priimtas 2000 metais po taikinimo proceduros su Taryba.
Susitarimas buvo pasiektas tik po sunkiu derybu. Iš pat pradžiu EP deputatai užsibreže ambicingus tikslus del atlieku perdirbimo ir pakartotinio naudojimo. Jie norejo, kad butu nenaudojami sunkieji metalai, kad direktyva nebutu taikoma senovinems transporto priemonems ir kad perdirbimo išlaidas padengtu gamintojas, o ne paskutinis transporto priemones savininkas. Sunkiose derybose su Taryba Europos Parlamentas visais šiais klausimais pasieke savo tikslus. Vienas iš ju - po 2002 m. liepos 1 d. i rinka pateiktos transporto priemones pristatymas i apdorojimo imone paskutiniajam jos savininkui nieko nekainuoja. Iki 2007 metu gamintojai turi ivykdyti savo isipareigojimus del senesniu automobiliu.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. transporto priemoniu gamyboje draudžiama naudoti tokius sunkiuosius metalus kaip švina, gyvsidabri, kadmi ir šešiavalenti chroma. Nuo 2006 m. sausio 1 d. (EP nariai norejo nuo 2005 m., bet sutiko, kad butu duoti dar vieneri metai prisitaikyti sektoriui ), ne mažiau kaip 85 proc. transporto priemones svorio turi buti pakartotinai panaudota ir 80 proc. pakartotinai panaudota ar perdirbta. Nuo 2015 metu šis apribojimas padideja iki 95 ir 85 proc. Parlamento pageidavimu ši direktyva netaikoma senovinems transporto priemonems, t. y., transporto priemonems, turincioms istorine verte, vertingoms kolekcionieriams arba skirtoms muziejams.
|
