skip to content

Slapukai EPB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
12/07/2019

Apklausa: didesnis jaunimo aktyvumas EP rinkimuose ir daugiau palankumo ES

Visose ES šalyse atlikta porinkiminė „Eurobarometro“ apklausa atskleidė gerokai padidėjusį jaunimo aktyvumą rinkimuose, taip pat stiprų narystės ES naudos suvokimą. Lietuvoje jis stipriausias iš visų ES šalių.

68 proc. respondentų atsakė, kad jų valstybė gavo naudos būdama ES narė. Tai didžiausias piliečių palankumas Europos vienijimuisi nuo pat 1983-iųjų. Lietuvoje taip mano net 91 proc. gyventojų – tai didžiausias procentas visoje ES.

Padaugėjo europiečių, manančių, kad jų balsas yra svarbus ES: dabar 56 proc. respondentų pritaria tokiai nuomonei – tai 7 proc. punktais daugiau palyginti su kovo mėn. ir didžiausias procentas nuo 2002 m., kai šis klausimas apklausose buvo pateiktas pirmą kartą. Lietuvoje taip mano 41 proc. gyventojų – 9 proc. punktais daugiau nei metų pradžioje.

Rinkėjų aktyvumas 2019 m. Europos Parlamento (EP) rinkimuose padidėjo 8 proc. punktais palyginti su 2014 m. ir pasiekė 50.6 proc. Tai didžiausias rodiklis nuo 1994 m., o rinkėjų aktyvumo didėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo 1979 m., kai surengti pirmieji tiesioginiai EP rinkimai. Palyginti su 2014 m., daugiausia rinkėjų aktyvumas padidėjo Lenkijoje (22 proc. punktais), Rumunijoje (19 proc. punktų), Ispanijoje (17 proc. punktų), Austrijoje (15 proc. punktų) ir Vengrijoje (14 proc. punktų).

Jaunimo aktyvumas visoje ES padidėjo pusantro karto palyginti 2014-aisiais. 42 proc. balsavimo teisę turinčio jaunimo iki 24 metų atsakė dalyvavę rinkimuose. Lietuvoje vykusiuose EP rinkimuose balsavo 42,7 proc. jaunimo iki 24 metų, o 2014-aisiais šis skaičius buvo tik 30,5 proc. (VRK duomenys). ES mastu taip pat reikšmingai padidėjo 25-39 metų rinkėjų aktyvumas: nuo 35 iki 47 proc.

Daugiau kaip pusė balsavusiųjų (52 proc. – 11 proc. punktų daugiau nei 2014 m.) teigė, kad balsuoti yra pilietinė pareiga. 25 proc. balsavo dėl to, kad pritaria ES idėjai –  tai 11 proc. punktų daugiau nei 2014 m. Vokietijoje, Airijoje, Italijoje ir Ispanijoje fiksuotas didžiausias aktyvumo šuolis būtent dėl šios priežasties. 18 proc. balsavusių ES gyventojų siekė prisidėti prie permainų, o 12 proc. balsavusių europiečių ir tik 2 proc. lietuvių (mažiausias procentas iš visų ES šalių) norėjo išreikšti nesutikimą su esama politika. Daugiausia žmonėms rūpimi klausimai, nulėmę balsavimą, buvo ekonomikos augimas (44 proc.), klimato kaita (37 proc.), žmogaus teisės ir demokratija (37 proc.) bei ES ateities modelis (36 proc.).

„Europos Parlamento rinkimai buvo ne tik pilietinės pareigos išraiška. Piliečiai balsavo, nes jie pritaria Europos Sąjungai ir balsuodami norėjo prisidėti prie pokyčių. Ekonomikos reforma, klimato kaita, ES ateitis ir žmogaus teisių gynimas svarbiausi klausimai, iškelti Europos Parlamentui. Dabar jis turi pateisinti šiuos lūkesčius“, pažymėjo EP pirmininkas David Sassoli.

2019 m. birželio 7-26 dienomis vykdytoje porinkiminėje apklausoje („Eurobarometro“ apklausa 91.5) apklausti 27464 respondentai visose 28 ES valstybėse.

Robertas Pogorelis
EP ryšių su žiniasklaida administratorius
+ 370 5 212 1530
+ 370 689 53306
robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

Dovaidas Pabiržis
EP ryšių su žiniasklaida administratorius
+ 370 5 212 0766
+ 370 685 51121
dovaidas.pabirzis@europarl.europa.eu