skip to content

Slapukai EPIB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
20/11/2017

EP Pirmininkas Antonio Tajani: "Europa turi nepamiršti Afrikos"

Po daugelio ignoravimo, neįgyvendintų gerų ketinimų ir neišnaudotų galimybių metų būtina atnaujinti Europos santykius su Afrika. Atėjo metas esminiams pokyčiams, dėl kurių Afrikos žemynas turi tapti vienu iš svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų.

Mūsų ryšiai su Afrika – gerokai daugiau nei vien tik geografinis artumas. Turime bendrų vertybių, religijų, kalbų ir strateginių interesų, taip pat mums tenka daugybė bendrų uždavinių.

2050 m. Afrika turės 2,5 mlrd. gyventojų. Ši demografinė tendencija ne tik kelia iššūkių, bet ir suteikia galimybių. Afrikos šalys susiduria su dykumėjimu, badu, epidemijomis, terorizmu, nedarbu ir blogu valdymu, kurie skatina nestabilumą ir prisideda prie nevaldomos migracijos. Vilties neturinčios naujos kartos, ieškodamos geresnio gyvenimo, keliaus kitur, ypač į Europą.

Vis dėlto, dedant tvirtus ekonominės gerovės pagrindus, jauni Afrikos vyrai ir moterys turi būti skatinami kurti gerovę savo namuose. Afrika yra galimybių žemynas: penkių jo šalių ekonomika pernai augo sparčiausiai pasaulyje – daugiau kaip 7 proc.

Afrikos likimas yra jos pačios rankose, o Europa turi jai padėti. Pirmaudami technologijų srityje ir turėdami praktinės patirties pramonėje, mes galime teikti didelę paramą ir padėti afrikiečiams pasinaudoti galimybėmis, o bendrus iššūkius įveikti galime tik glaudžiai bendradarbiaudami.

Nuo bendros Afrikos ir ES strategijos įgyvendinimo pradžios prabėgo dešimt metų, o lūkesčiai liko nepateisinti. Europa, siekdama norimų rezultatų, nepakankamai drąsiai ėmėsi veiksmingų priemonių. Užuot sutvirtinę savo, kaip svarbiausios partnerės, poziciją Afrikoje, mes ją prarandame tiesioginių užsienio investicijų srityje užleisdami vietą Kinijai ir kitiems naujiems konkurentams, pvz., Turkijai, Indijai ir Singapūrui.

Lapkričio pabaigoje Abidžane vyksiantis penktasis Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame susitiks daugiau kaip 80 valstybių vadovai, rengiamas itin svarbiu metu. Tai puiki proga mums atgaivinti bei sustiprinti mūsų abipusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad jie būtų veiksmingesni.

Mūsų bendra istorija yra sudėtinga, tačiau ja remdamiesi galime pastatyti tiltus, kurių kiti pastatyti negali. Santykius plėtoti turėtume ne tik politiniu ir institucijų lygmenimis. Juos plėtojant turėtų visapusiškai dalyvauti verslininkai ir pilietinė visuomenė.

Mūsų pagrindinis bendras tikslas turi būti užtikrinti realias galimybes Afrikos šalių jaunimui, kad jis taptų svarbia klestinčio, tvirto ir šiuolaikiško žemyno dalimi. Pasiekus šį tikslą, Europa taip pat gautų neapsakomai didžiulę naudą, o racionalesnėmis investicijomis skatindami darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą kartu laipsniškai šalintume nevaldomos migracijos priežastis.

Šių metų liepos mėn. Europos Parlamento patvirtintas 3,4 mlrd. eurų vertės investicijų planas yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau to nepakanka. Mums reikia Maršalo plano Afrikai, kad galėtume paremti šio žemyno gyventojų pastangas užtikrinti tvarią pramoninę bazę, šiuolaikišką žemės ūkį, geresnę prieigą prie vandens, veiksmingą infrastruktūrą, atsinaujinančių išteklių energetiką ir skaitmeninimą. Kartu itin svarbu dar labiau stengtis padėti užtikrinti gerą valdymą ir teisinę valstybę, taip pat skatinti moterų įgalėjimą ir švietimą.

Svarbu pasiekti, kad minėtai plataus užmojo partnerystės ir investicijų programai būsimame daugiamečiame ES biudžete būtų skirta 40 mlrd. eurų. Viešosiomis ir privačiomis išlaidomis užtikrinamo sverto poveikio vertė galėtų būti beveik pusė trilijono eurų. Šiuo pagrindu galėsime skatinti tvirtą ekonominę diplomatiją, dalintis praktine patirtimi, inicijuoti technologijų perdavimą bei tobulinti įgūdžius. Tokiu būdu kursime aplinką, palankią augimui, kurį skatintų verslininkai, ypač mažosios ir vidutinio dydžio įmonės. Kartu tai padėtų sukurti klestintį vidurinį sluoksnį, kuris turėtų tapti Afrikos socialinės ir ekonominės sėkmės skiriamuoju bruožu.

Europos Parlamentui turi tekti esminis vaidmuo aptariant šį klausimą politiniu lygmeniu. Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą lapkričio 22 d. jame surengsime konferenciją, kurioje su abiejų žemynų politiniais lyderiais, ekspertais ir investuotojais diskutuosime, kaip stiprinti mūsų santykius su Afrika.

Pastarųjų dvidešimties metų įvykiai – pradedant globalizacija ir baigiant migrantų krize – parodė, kad pasaulis tampa mažesnis ir kad Afrikos problemos virto Europos problemomis. Kad išvengtume pražūtingų padarinių, svarbu imtis veiksmų dabar. Dar ne per vėlu Afrikos laivą nukreipti tinkama linkme.

Antonio Tajani, Europos Parlamento pirmininkas