skip to content

Slapukai EPB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
12/06/2019

Europos Parlamentą rinko aktyviausiai per pastarąjį 20-metį

Atnaujinta birželio 11 d.
Atnaujinta birželio 11 d.

Gegužės 23–26 d. vykę Europos Parlamento rinkimai pasižymėjo didžiausiu rinkėjų aktyvumu per pastarąjį dvidešimtmetį. Išrinkti EP nariai bursis į frakcijas ir spręs dėl kito EK vadovo.

Rinkėjų aktyvumas

Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių ir tai yra didžiausias aktyvumo rodiklis per pastaruosius 20 metų. Taip nutraukta nuo pirmųjų tiesioginių EP rinkimų 1979 m. stebėta rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencija.

Lyginant su 2014 m. rinkimais, rinkėjų aktyvumas padidėjo 20 ES valstybių, įskaitant Lietuvą (53 proc. lyginant su 47 proc. 2014 m.). Septyniose šalyse jis padidėjo daugiau nei 10 proc. punktų. Labiausiai jis išaugo Ispanijoje ir Lenkijoje – daugiau nei 20 proc. punktų.

Apie tai, kaip balsavo Europa, siūlome žvilgtelėti mūsų bloge.

Rezultatai

Viršuje pavaizduota išankstinė EP sudėties projekcija paremta birželio 11 d. galutiniais rinkimų rezultatais 25-iose valstybėse. Rezultatai iš Belgijos, Ispanijos ir Vengrijos kol kas preliminarūs. Todėl ši projekcija dar gali būti pakoreguota atsižvelgiant į galutinius rezultatus.

Naujausią informaciją rasite EP rinkimų rezultatų tinklapyje.

Politinės grupės

Pirmiausia, išrinkti europarlamentarai bursis į frakcijas, kurios formuojamos pagal politines pažiūras. Frakciją suburti gali ne mažiau kaip 25 EP nariai iš bent 7 valstybių narių.

Vėliau bus renkama EP vadovybė ir Europos Komisijos pirmininkas.

Pagrindiniai kandidatai

Prieš Europos Parlamento rinkimus juose dalyvausiančios Europos politinės partijos išrinko pagrindinius kandidatus užimti Europos Komisijos pirmininko postą.

Atsižvelgdami į EP rinkimų rezultatus, ES šalių lyderiai siūlys Europos Parlamentui kandidatą į Europos Komisijos pirmininkus, kuris, kad būtų išrinktas, turės užsitikrinti daugiausiai vietų Parlamente laimėjusių politinių jėgų paramą.

Europos Parlamentas inicijavo pagrindinių kandidatų („Spitzenkandidaten“) procesą siekdamas, kad į Europos Komisijos pirmininkus būtų siūlomas vienas iš Europos politinių partijų išrinktų pagrindinių kandidatų, užsitikrinęs daugiausiai vietų EP rinkimuose laimėjusių politinių jėgų paramą. Tokiu būdu 2014 m. Europos Komisijos pirmininku buvo išrinktas Jeanas-Claude’as Junckeris (Europos liaudies partija). Savo ruožtu 2018 m. europarlamentarai pažymėjo, kad EP pasirengęs atmesti net kurį kandidatą į EK pirmininkus, kuris nėra nominuotas kaip pagrindinis kandidatas.