skip to content

Slapukai EPB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
13/07/2018

ES transporto politikos permainos bus jaučiamos ir Lietuvoje

Europos Parlamente (EP) svarstomas kelių transporto teisės aktų rinkinys sudomino nemažą dalį Lietuvos visuomenės ir ūkio atstovų. Todėl liepos 13 d. Europos Parlamento biuras Lietuvoje surengė suinteresuotų šalių diskusiją.

Renginį pradėjusi Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė akcentavo, kad artėjant EP rinkimams itin svarbu, jog visuomenė, interesų grupės ir žiniasklaida geriau išmanytų EP veiklą ir sprendimus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika atkreipė dėmesį, kad pagal transporto paslaugų sukuriamą pridėtinę vertę Lietuva pirmauja visoje ES, o pagrindinė šių paslaugų eksporto rinka yra Vokietija (antroje vietose – Rusija). Jis ragino atsisakyti kabotažo (pervežimų kitos ES šalies viduje) apribojimų. Kalbėtojo nuomone, Europos Komisijos pasiūlymo tikslas – neatverti rinkos visiškai, bet kartu ir neiškomandiruoti visų darbuotojų. „Mūsų pasiūlymas būtų – sienos tarp valstybių turėtų išnykti“, – apibendrino G. Mažeika. Aptardamas siūlomas vairuotojų komandiravimo nuostatas jis baiminosi popierinės dokumentacijos naštos vairuotojams ir ragino daugiau dokumentų perkelti į elektroninę erdvę. Jis taip pat teigė, jog Europoje labai trūksta tinkamos vairuotojų poilsio infrastruktūros: „Reikėtų užtikrinti bent minimalius reikalavimus, tai yra: aikštelės apsaugą, maitinimą bei tinkamas sanitarines sąlygas. Komisija gal dar nespėjo apie tai pagalvoti, bet Parlamentas ir Taryba juda link to.“

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Tomas Garuolis kritikavo kai kurių „senųjų“ ES šalių protekcionizmą, siekiant riboti patekimą į rinką ir kelių transporto sektoriaus plėtrą. Pasak prelegento, „vokiečiams, prancūzams nepatinka, jog periferinės valstybės išvežioja jų krovinius“. Jis pažymėjo, kad dėl Lietuvos geografinės padėties griežtesni atlyginimo ir atostogų reikalavimai būtų taikomi iš esmės visiems Lietuvos vežėjų tarptautiniams pervežimams, o Vidurio Europos vežėjams jie būtų lankstesni. T. Garuolio nuomone, pagrindinė problema yra ne atlyginimo dydis (minimalus vairuotojų atlyginimas Lietuvoje yra didesnis nei Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje), o „neproporcinga“ administracinė našta, kuri ypač skaudžiai paliestų mažąsias ir vidutines įmones. Be to, jei svarstomi nauji reikalavimai nebūtų taikomi ES nepriklausančių šalių vežėjams, kiltų rimtas pavojus ES vairuotojų konkurencingumui, mat nemažą dalį krovinių perimtų trečiųjų šalių įmonės.

Pasak Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, pagrindinė problema – darbuotojai, kurie viršija darbo laiko ir poilsio režimus, gaminasi maistą prie mašinų, miega automobiliuose – dėl to ir kilo būtinybė sureguliuoti darbo sąlygas. Kalbėtojos teigimu, įmonės galėtų savo pelno sąskaita didinti darbuotojų darbo užmokestį bei gerinti jų darbo sąlygas net ir nelaukdamos ES sprendimų. Vis dėlto „tikriausiai pagrindinė problema Lietuvoje yra tai, kad visos pusės nemoka kalbėtis ir derėtis“, apgailestavo E. Radišauskienė ir pridūrė, jog darbo užmokesčio problema yra bendra, kylanti ne tik transporto sektoriuje.

Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė, teigė, kad „mobilumo paketas“ atsirado dėl darbdavių gobšumo. Jos teigimu, vairuotojo darbo ieškančiųjų yra, o LINAVA teigia, kad darbuotojų trūksta. „Kyla klausimas: ar atsivežame trečiųjų šalių piliečius, nes trūksta darbuotojų, ar todėl, kad jie sutinka dirbti pigiau?“ – klausė prelegentė. Ji taip pat pastebėjo, jog darbuotojai nėra patenkinti darbo užmokesčio tvarka. „Mes ne už verslo žlugdymą – mes už normalias, orias darbo sąlygas“, – komentavo J. Jančauskienė.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo Briuselyje Tomo Vasilevskio, pusiausvyros nesimatė nuo pat Komisijos pasiūlymo pradžios (dėl kabotažo, poilsio aikštelių, trečiųjų šalių), socialiniai aspektai ir siūlytos priemonės ne visada buvo pagrįstos, o visa diskusija iki šiol yra labai politizuota. „Vežėjai neprieštarauja geresnių darbuotojų sąlygų įtvirtinimui – svarbiausia, kad tos taisyklės būtų kuo aiškesnės ir paprastesnės“, – pažymėjo kalbėtojas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno nuomone, siūlymas mokėti vienodai už tą patį darbą toje pačioje vietoje yra „ekonominė ir teisinė nesąmonė, neveikianti net miesto viduje“, todėl, jo manymu, siūlomų suvaržymų motyvai yra kiti. Be to, pasak kalbėtojo, „nėra jokio pagrindo sakyti, kad transporto sektorius yra itin pelningas, nes jis toks nėra: jo pelningumas yra netgi mažesnis negu ES vidurkis“.

Susisiekimo ministerijos atstovas G. Mažeika taip pat įžvelgė bandymų socialiniais argumentais dangstyti tam tikrus reikalavimus, kurie iš tiesų nelabai prisideda prie vairuotojo gerovės. Vis dėlto, jo teigimu, ši diskusija tik įrodo, jog reikia aiškesnių europinių taisyklių.