skip to content

Slapukai EPB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
18/07/2018

Ignalinos AE uždarymas: koks bus ES ir Lietuvos indėlis?

(Ne)eilinė moters istorija EP rezoliucijos dėl Baltijos šalių nepriklausomybės siekio 35-mečio minėjimas Kuo geresnė nauja patentavimo tvarka ES?

Liepos viduryje Lietuvoje lankėsi Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) atstovai, rengiantys nuomones apie Ignalinos AE uždarymo finansavimo pratęsimą. Jų vizito metu Europos Parlamento biuras Lietuvoje surengė ekspertų diskusiją tolimesniam Ignalinos AE uždarymo finansavimui aptarti.

Diskusiją pradėjęs Lietuvos energetikos ministras Žygimantas VAIČIŪNAS pažymėjo, jog Lietuva sėkminga uždarinėja Ignalinos AE: jau atlikta 40 proc. uždarymo darbų, o kai kurie darbai net ir viršija numatytus grafikus Anot ministro, EK pateiktas 552 mln. eurų finansavimo pasiūlymas yra solidus bei tvirtas pagrindas tolimesnėms deryboms. Vis dėlto Lietuvos lūkesčiai yra didesni – 780 mln. eurų, ir tai yra svarbiausias derybų objektas.

EP pranešėja Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimu Rebecca HARMS žadėjo siekti įrodyti didesnio Ignalinos AE uždarymo finansavimo svarbą kolegoms kitose ES institucijose. Pasak jos, šiuo metu uždarymo procesas vyksta profesionaliai, efektyviai ir skaidriai, todėl tolesniam finansavimui gauti Lietuva atitinka visas sąlygas. Uždarymas turi būti reikiamai finansuojamas dar ir todėl, kad procesams sustojus, atsirastų grėsmė Lietuvoje netekti kvalifikuotos darbo jėgos, o tuomet uždarymo išlaidos tik padidėtų.

EK Branduolinės energetikos ir saugumo direktorato vadovas Massimo GARRIBBA pabrėžė, jog pamatinė EK pozicija yra Ignalinos AE saugumas, ir pripažino, kad uždarymo darbai šiuo metu vykdomi tiksliai ir nuosekliai. Jis pritarė ministro Ž. Vaičiūno nuomonei, jog EK pasiūlyta suma Ignalinos AE uždarymui yra pagrindas tolimesnėms deryboms, o sprendimas bus priimtas po to, kai EK išklausys EP ir valstybių narių pozicijas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje Ignalinos AE uždarymui numatoma skirti 20 proc. daugiau pinigų nei 2013–2020 m. laikotarpiu (440 mln. eurų).

EP narys Bronis ROPĖ akcentavo, kad visas puses tenkinanti Ignalinos AE uždarymo finansavimo formulė turi būti surasta iki šių metų vėlyvo rudens. Be to, svarbu ne tik absoliutūs biudžetų dydžiai, tačiau ir pats finansavimo po 2021 m. mechanizmas. Pasak jo, nėra aišku, kodėl EK siekia padidinti Lietuvos indėlį į uždarymo finansavimą iki 20 proc., juolab, kad Lietuvos įsipareigojimai kofinansuoti uždarymą jau buvo padidinti nuo 12 iki 14 proc. Europarlamentaras taip pat priminė, kad pats laikas pradėti kurti technologiją, padėsiančią sutvarkyti prieš dvidešimt metų ištrauktą kurą.

Ž. VAIČIŪNAS patvirtino, kad ilgalaikis radioaktyvių atliekų saugojimas yra pasaulinis iššūkis, o techninių sprendimų kol kas trūksta. Ministro teigimu, viso Ignalinos AE uždarymo projekto vertė siekia maždaug 3,3 mlrd. eurų, o ilgalaikis saugojimas gali pareikalauti panašių sumų. Anot R. HARMS, vienas iš galimų šios problemos sprendimų – gilusis geologinis atliekų laidojimas, nors ieškoma ir kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje keletą kartų bandyta perdirbti radioaktyvias atliekas, tačiau šios pastangos nepasiteisino ir lėmė papildomas išlaidas.

Derybose su ES dėl Ignalinos AE uždarymo dalyvavęs dr. Klaudijus MANIOKAS pabrėžė, jog Ignalinos AE uždarymas buvo bene pagrindinis derybų dėl Lietuvos narystės ES klausimas. Ir dėl to buvo susitarta. Todėl jį stebina, kad prieš kiekvieną naują finansinę perspektyvą derybos vyksta iš naujo. Jo manymu, reikėtų laikytis esamų susitarimų ir gairių, apibrėžiančių kasmetinį uždarymo finansavimą, atsižvelgiant į pinigų vertės pokyčius.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus PODERYS diskusijoje priminė, kad Lietuva savarankiškai neturėjo galimybių sukaupti lėšų AE uždarymui, todėl tai yra ne tik Lietuvos, o visos Europos problema.

Finansų viceministrė Loreta MASKALIOVIENĖ nuogąstavo dėl elektrinės reaktorių išardymo ir ES institucijų atstovų klausė, ar galėtume kalbėti apie viso projekto finansavimą. R. HARMS patikino, jog dės visas pastangas, kad ES finansavimas būtų užtikrintas iki visiškos projekto pabaigos. M. GARRIBBA pabrėžė, kad septynerių metų laikotarpio finansų planavimas yra pakankamas ES įsipareigojimų garantas.

Energetikos viceministrė Lina SABAITIENĖ akcentavo ir didžiulę projekto pridedamąją vertę, susijusią su sukurtų inovacijų panaudojimu, šiuolaikiškų darbo procesų taikymu. Pasak jos, tokiu būdu Lietuva šioje srityje gali įgyti nemenką technologinį pranašumą.

Savo ruožtu Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas RIMKEVIČIUS ragino nesibaiminti periodiško finansavimo tikslinimo, nes keičiasi technologijos, poveikis aplinkai ir kiti veiksniai.