skip to content

Slapukai EPB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
10/02/2018

Pastatų energinis naudingumas: nauji pasiūlymai direktyvai

Vasario 9 d. Europos namų konferencijų salėje vyko diskusija, skirta aptart patatų energinio naudingumą ir naujas ES pastatų renovacijos taisykles, kurios šiuo metu svarstomos Europos Parlamente. Trumpa diskusijos apžvalga žemiau.

Diskusijos akimirkos (c) Elvis Žaldaris
Diskusijos akimirkos (c) Elvis Žaldaris

Daiva Jakaitė, Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje vadovė, trumpai pristatė Europos Parlamento (EP) vaidmenį Europos Sąjungos (ES) teisėkūros procese. Ji papasakojo apie EP balsavimo sistemą, jos skaidrumą, Lietuvos balso svorį ir pateikė balsavimo EP atvejį, kai vos keli balsai galėjo pakeisti situaciją.

D. Jakaitė priminė, kad Komisijos pasiūlymas dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos pakeitimų EP ir Tarybai buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 30 d. Balsavimas dėl šio klausimo EP plenarinėje sesijoje yra numatytas 2018 metų balandžio mėnesį ir tikėtina, kad tada naujai direktyvai bus pritarta. Tiesa, pakeitimai įsigalios apie tai paskelbus ES oficialiajame leidinyje.

Pastatų energinio naudingumo direktyvos pakeitimai. Lietuvos pozicija

LR aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus atstovas Tomas Baranauskas auditorijai pabrėžė, jog direktyva 2010/31/ES siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tobulinti pastatų sertifikavimą bei geriau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Direktyvos pagrindiniai tikslai yra:

  • energijos beveik nevartojantys pastatai (iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys (dar vadinami beveik nulinės energijos pastatai));
  • sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis (po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos turi užtikrinti, kad jų pastatai yra beveik nulinės energijos).

2012 m. Lietuvoje buvo nustatytas reikalavimų įgyvendinimo pereinamumas iki 2021 metų. Nuo 2021 m. visi nauji pastatai (o valstybiniai jau nuo 2019 m.) turės būti A++ klasės.

T. Baranauskas pateikė ir konkrečius rezultatus: šiuo metu Lietuvoje jau yra virš 450 A ir aukštesnės klasės pastatų (nepaisant to, kad vis dar gali atsirasti ir B klasės pastatai dėl anksčiau išduotų ir vis dar galiojančių sertifikatų), 125 A+ pastatai, nors šis reikalavimas dar tik įsigalios, 2 A++ arba beveik nulinės energijos pastatai (šis minimalus reikalavimas taip pat dar tik įsigalios) ir 1 į A klasę renovuotas daugiabutis. Pranešėjas pastebėjo, jog jau formuojasi rinka – klientai pageidauja aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatų, turėdami pasirinkimą tarp A ir B, renkasi A klasės būstus.

Planuojami nauji direktyvos 2010/31/ES pakeitimai siūlomi tokie:

  • ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos (iki šiol apie tai kalbama buvo Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje) ir nuostatos dėl:
    • energijos nepritekliaus problemos (Lietuvai neaktualu);
    • paramos pažangiam pastatų renovacijos finansavimui;
    • iškastinių išteklių energijos naudojimo nutraukimo iki 2050 metų.
  • reikalavimai dėl elektromobilumo infrastruktūros:
    • reikalavimas gyvenamiesiems pastatams (naujiems ir kapitaliai renovuojamiems): jeigu pastate arba prie jo yra daugiau nei 10 parkavimo vietų, tai visos vietos turi būti paruoštos elektromobilių infrastruktūrai.
    • reikalavimas negyvenamiesiems pastatams (naujiems ir kapitaliai renovuojamiems): 10 parkavimo vietų turės būti įrengta bent 1 įkrovimo stotelė.
  • finansinės priemonės:
    • valstybės narės turi susieti savo finansines priemones pastatų atnaujinimui, siekdamos sutaupyti energijos, pagal vieną ar kelis pasiūlytus kriterijus (iki šiol buvo nedetalizuota, kokios yra finansinės paskatos);
    • privaloma sertifikuota duomenų bazė (Lietuvoje ji jau veikia).
  • stebėsena:
    • pastatuose siūloma montuoti elektroninės stebėsenos, automatizavimo ir kontrolės sistemas temperatūrai reguliuoti ir ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) sistemų kontrolei automatizuoti (nėra numatyta tiksli įranga);
    • keičiami reikalavimai (kW) pastatų šildymo sistemų ir oro kondicionavimu tikrinimui.

Taip pat siūlomas savanoriškai taikomas pastatų pažangumo rodiklis, bet Komisija turėtų nustatyti galutinai, kas tai yra, ir aprašyti atskirais reglamentais.

Klausimų ir atsakymų sesijoje Energetikos ministerijos atstovas teiravosi, ar yra planuojama keisti naudingumo skalę (atsisakant pliusų). T. Baranauskas teigė, kad tokios diskusijos kol kas nevyksta dėl to ir pridūrė, kad pakeitus skalę (nuo A), atsiranda rizika susipainioti, nes iki dabar jau yra nemaža dalis išduotų sertifikatų. Toks žingsnis labai apsunkintų pereinamumo fazę (nuo vienos skalės prie kitos), o pats pranešėjas teigė nematantis tame prasmės.

Į Pasyvių namų asociacijos atstovo klausimą, ar direktyvoje yra numatytas konkretus laikotarpis pakeitimų įgyvendinimui, T. Baranauskas negalėjo tiksliai atsakyti. „Dėl šio punkto kyla diskusijos. Jeigu neklystu, šiuo metu yra kalbama apie 18 mėnesių direktyvos perkėlimui. Tačiau laikotarpis yra pradedamas skaičiuoti nuo direktyvos pakeitimų galutinio patvirtinimo,“ – sakė pranešėjas.

Savo ruožtu diskusijos moderatorius Aurimas Perednis klausė, ar dar yra likusių direktyvos temų, galinčių sukelti ginčus. Žvelgdamas į situaciją Lietuvoje, T. Baranauskas pastebėjo, jog esminiai direktyvos klausimai neverčia situacijos aukštyn kojomis, atsiras tik papildymai. Kadangi, pavyzdžiui, modernizavimo strategijos planai buvo rengiami jau ir seniau. Gali kilti diskusijų dėl to, kas dabar turės parengti planus, nes prieš tai juos rengdavo Energetikos ministerija. Kita diskusija gali kilti dėl parkavimo vietų elektromobiliams. Nors politinis palaikymas yra, bet šalims narėms yra paliekama teisė nustatyti papildomus reikalavimus dėl elektromobilių parkavimo ir įkrovimo vietų jau esamuose pastatuose (kuriuose yra daugiau nei 20 parkavimo vietų). Pranešėjas pridūrė, kad direktyvos pakeitimai netaikomi toms stovėjimo aikštelėms prie daugiabučių, kurios yra gatvės dalis. Kalbama yra tiek apie tas parkavimo vietas, kurios yra konkretaus pastato dalis, pvz., požeminės arba pastatams priskirtos antžeminės stovėjimo aikštelės.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovė domėjosi sertifikavimo sistema ir klausė, ar keisis reglamentas, ir ar sistema paprastės. Kadangi kriterijų, anot jos, klasei nustatyti yra nemažai ir mes netgi galime lyderiauti pagal jų skaičių. T. Baranauskas atsakė, jog atsiradus direktyvai, kartu su ja atsiras ir aiškinamieji dokumentai bei standartai. Lietuvoje naudojama standartinė sistema, tačiau, pabrėžė jis, standartai yra atnaujinami. Gali būti, kad šiluminės energijos suvartojimo rodiklis bus panaikintas, o pirminės energijos suvartojimo pastatuose rodiklis papildytas. Taip pat pranešėjas pridūrė, kad visiško paprastumo įvesti neįmanoma.

Statybų sektorius: naujos technologijos, naujos galimybės, atsakingas požiūris į kokybę

Pradėdamas pranešimą, Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, pabrėžė, jog šiuo metu yra siekiama, kad statybos procese ir gyvavimo cikle atsirastų skaitmeniniai duomenys, kuriuos būtų galima vertinti ir atlikti simuliacijas. Anot pranešėjo, vyrauja išankstinis nusistatymas, jog pirminio trimačio statinio modelio parengimas yra brangus, tačiau retas gali atsakyti, kiek tai kainuoja.

Tęsdamas apie namų dokumentaciją, jis priminė, kad pagrindiniu statinio dokumentu vis dar išlieka popierinė byla. Taip pat pranešėjas aiškino, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra sąvokos statinio gyvavimo ciklas, todėl darosi sunku vertinti statybos ar renovacijos kokybę (pvz., po dvejų, trejų metų) bei tai, ar pastatas po kelerių metų vis dar atitinka tą pačią energinę klasę.

D. Gedvilas pristatė Singapūro pavyzdį, kur namo įsigijimo metu naujam savininkui perduodamas elektroninis statinio pasas. Jame yra pažymėta visa informacija apie statinį: kiek jis sunaudoja elektros, vandens, kas jame buvo keista, netgi konkretus įvykusių draudiminių įvykių skaičius (pavyzdžiui, kiek kartų buvo užlietos patalpos) ir t. t. Visa tai – yra statinio gyvavimo ciklo informacija. Ši informacija vėliau gali būti analizuojama ir pritaikoma norint renovuoti pastatą.

D. Gedvilas pabrėžė valstybės požiūrio į informacijos rinkimą pakeitimo svarbą ir teigė, jog šiuo metu rinkoje yra elektroninis statybos žurnalas, pristatytas 2015 metais. Jis leidžia fiksuoti duomenis į ateitį, nes ten kaupiama visa galima informacija: galima stebėti net šildymo katilo veikimo kreives, ar žymėti darbuotojo, kuris statė konkrečią sieną ar langą, kortelės numerį. Tačiau statybos inspekcijos įsakymas nesikeičia – jame nurodyta, kad turi būti ranka surašyti ir sunumeruoti duomenys. Nepaisant to, apie 60 bendrovių veda elektroninį žurnalą, bet statybos inspekcija tam priešinasi ir liepia kartu būtinai pildyti dar ir popierinę formą.

Baigdamas pranešimą jis ragino reikalauti, kad kiekvienas projektas turėtų skaitmeninę informaciją, nes nekaupiant jos, kyla grėsmė paskęsti deklaracijose ir gyventi nesekant aktualiausios informacijos.

Energijos taupymo ir alternatyvių šaltinių nauda visuomenei

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pradžioje priminė, jog pagrindinis atsinaujinančios energetikos plėtros tikslas – mažinti iškastinio kuro vartojimą pasaulyje, o energijos efektyvumas yra viena iš priemonių tai padaryti.

Kalbėdamas toliau, pranešėjas pastebėjo, kad dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų yra praktiškai neišvengiamos, pavyzdžiui, žemės ūkyje, naudojant mėšlą ar azotines trąšas, arba cemento gamykloje. Galima mažinti CO2 išmetimą atliekų sektoriuje, bet techniškai neįmanoma perdirbti visų medžiagų, todėl visi sumažinimai turi būti pasiekti energetikoje (įskaitant pastatų sektorių).

Pasak M. Nagevičiaus, ES importuoja labai daug iškastinio kuro ir šią priklausomybę reikėtų mažinti. Prieš porą metų statistiniai duomenys rodė, kad per vieną dieną ES išleidžia milijardą eurų importuojamiems ištekliams (naftai, dujoms ir kt.). Vadinasi, vienintelė išeitis ES tapti konkurencinga pasaulyje – vartoti mažiau energijos ir telktis taupias technologijas. Kitas aspektas, kodėl svarbu mažinti CO2 išmetimą, tai – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas. Energijos efektyvumą didinančios priemonės sukuria galimybes kiekvienai valstybei išnaudoti savo žmonių kūrybiškumą technologijoms kurti, pastatams renovuoti – visa tai yra pridėtinė verte, kuri lieka ES.

Pranešėjas taip pat pažymėjo, kad direktyvos pakeitime didesnis dėmesys skiriamas senų pastatų renovacijai. „Įvairiose ataskaitose apie ES 2050 metams numatytą pastatų sektoriaus viziją, kaip atrodys visi pastatai, teigiama, kad maždaug 75–90 proc. tų pastatų jau stovi. Ir tik nuo 10 iki 25 proc. pastatų dar bus pastatyti. Tai reiškia, kad yra dar svarbiau renovuoti esamus pastatus negu statyti efektyvius naujus“, – teigė jis.

Pranešimo pabaigoje trumpai aptarta pastatų ir atsinaujinančios energetikos sąsaja, išskiriant saulės energetikos potencialą. Minėti gerieji pavyzdžiai, t. y. Londonas ar Briuselis – vietos, kuriose saulės, pagal statistiką, mažiau negu Lietuvoje, bet pastatyta kur kas daugiau saulės elektrinių. Pranešėjo teigimu, pagrindinė problema Lietuvoje yra paskolos saulės elektrinėms statyti, nes nėra valstybės suteikiamų garantijų (investicija Lietuvoje atsiperka tik per 10–15 metų).

Klausimų ir atsakymų sesijoje Vartotojų federacija išreiškė palaikymą dėl elektroninių žurnalų vartojimų, kuriuos pristatė D. Gedvilas. Atstovės teigimu, tai efektyvintų, atpigintų ir skaidrintų paslaugas, o pastatų administratoriams būtų lengviau teikti ataskaitas gyventojams.

Savo ruožtu, Statybos inspekcijos atstovas tikino, kad elektroninis žurnalas pasisekimo nesulauks, nes šiuo metu 80 proc. visų statyboje fiksuojamų pažeidimų sudaro pažeidimai dėl žurnalų nepildymo ir elektroninis variantas, anot jo, situacijos nepakeis. Taip pat jis pridūrė, kad atsiradus A klasės pastatams, atsirado ir nauja problema – neveikiantys rekuperatoriai, todėl D. Gedvilo klausė, kaip užtikrinti jų kokybę. Atsakydamas D. Gedvilas apgailestavo, jog Statybų inspekcija tik gegužės mėnesį ruošiasi darbo su el. statybų žurnalu mokymams ir priminė žurnalo privalumą – automatiškai kasdien fiksuojamą prietaisų siunčiamą informaciją, taip pat ir duomenis apie rekuperatorių būklę.

Pabaigoje, Sveikatos ministerijos Ligų prevencijos centro atstovas teiravosi, ar siūlomi inovaciniai sprendimai išspręstų pastatų drėgmės ir pelijimo problemą. Atsakydamas D. Gedvilas teigė, jog technologiniai sprendimai egzistuoja, tačiau jie yra susiję su žmogaus privatumu. Yra daugybė daviklių (temperatūros, judesio ir kt.), kuriais galima fiksuoti visą reikiamą informaciją ir matyti indikacijas skaičių pavidalu, kurios leistų daryti analizes. Tačiau tokie davikliai beveik nenaudojami, todėl sudėtinga nustatyti, ar tinkamai tiekiama šiluma.

Primename, kad balsavimas dėl naujos pastatų energinio naudingumo direktyvos Europos Parlamento plenarinėje sesijoje yra numatytas 2018 metų balandžio mėnesį.

Diskusijos pranešimai

Daugiau informacijos

Europos Komisijos pradinis pasiūlymas dėl naujos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES
Europos Parlamento siūlomi pakeitimai (balsavimas dėl pakeitimų numatytas balandžio mėn. plenarinėje sesijoje)
Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo
Energijos vartojimo efektyvumo direktyva 2012/27/ES