skip to content

Slapukai EPB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 
28/03/2018

Skirtingi produktai Vakarų ir Vidurio Europoje: ar klaidinami vartotojai?

Ar Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos šalyse parduodami produktai iš tiesų prastesni nei Vakarų Europoje? Ką reikėtų daryti, kad taip nebūtų? Kovo 23 d. Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje „Produktai bendrojoje ES rinkoje: vienodai saugūs ir kokybiški visiems?“ virė karšti ginčai šia tema.

Degustacijos talasMaisto produktų iš Belgijos ir Lietuvojs degustacijos akimirkos
Maisto produktų iš Prancūzijos ir Lietuvojs degustacijos akimirkos

„Akivaizdu, kad gamintojai kartu su prekybininkais įžūliai apgaudinėja ištisų valstybių ir regionų vartotojus. Gaminama pigesnė produkcija nei originalas ir ji pardavinėjama, galima sakyti, už tą pačią kainą. Taip apvaginėjami vartotojai“, – teigė Europos Parlamento (EP) narys Valentinas Mazuronis.

„Gamintojai argumentuoja, kad produktai skiriasi, nes atsižvelgiama į vartotojų skonį. Ar tikrai labiau mėgstame palmių, o ne saulėgrąžų aliejų, kurį ir patys gaminame? Arba fruktozę vietoj cukraus? Kodėl mūsų regionui tiekiamuose produktuose mažiau naudingų medžiagų – pieno miltelių ar daržovių?“ - klausė kitas europarlamentaras Bronis Ropė.

Anot Arūno Vinčiūno, už maisto saugą atsakingo Europos Komisijos (EK) nario Vytenio Andriukaičio kabineto vadovo, maisto sauga ES pakankamai gerai reguliuojama, ir tik labai retais atvejais į rinką patenka nesaugūs produktai. Bet maisto kokybė – kiekvienos šalies reikalas. Pavyzdžiui, Vokietijoje reguliuojama net tai, kokios koncentracijos uogienė gali vadintis džemu. Tačiau jei keičiama skirtingose šalyse parduodamų produktų sudėtis, kyla klausimas, kodėl tai daroma – siekiant naudos ar tenkinant vartotojų poreikius? Juk jei produktas tokio pat pavadinimo ir pakuotės, vartotojai tikisi tokios pačios sudėties.

B. Ropės įsitikinimu, reikėtų aiškesnio ženklinimo, kuo produktas skiriasi nuo analogiško kitose šalyse. Pasak europarlamentaro, ženklinimas privalo būti aiškus, o vartotojai tada jau patys pasirinks, ar pirkti tokį produktą. Vis dėlto diskusijos dalyviai kėlė klausimą, kuriai šaliai gaminamą produktą laikyti etalonu. A. Vinčiūnas teigė, jog įmonėms labai svarbi jų reputacija, todėl po pokalbių su EK atstovais vienos pažadėjo konditerijos gaminiuose naudoti tik sviestą ir nebedėti palmių aliejaus, o kitos įsipareigojo suvienodinti receptus visose šalyse.

Vis dėlto tiekti skirtingus produktus Vakarų ir Vidurio Europai kol kas nėra draudžiama. Anot A. Vinčiūno, skiriasi ir atskirose Vakarų Europos šalyse parduodami produktai. „Teisės aktai gal ir nepažeidžiami, bet procesas neteisingas. Siekti pelno yra normalu, tačiau pelno siekis per teisėtus, bet neteisingus veiksmus turi būti suvaržytas teisės aktais, kad tai, kas teisėta, ir tai, kas teisinga, būtų vienas ir tas pats“, – pabrėžė V. Mazuronis.

Šiuo metu Europos Parlamente diskutuojama, kaip keisti situaciją, kad dalis europiečių nebūtų diskriminuojami, o Europos Komisija rengia bendrą maisto ir ne maisto produktų tyrimo metodologiją, kad būtų galima dar šiemet ištirti padėtį. Jau balandį EK narė Věra Jourová pristatys Vartotojų teisių direktyvos pakeitimus: bus bandoma apibrėžti neteisėtus produktų skirtumus ir geriau apginti kiekvienos šalies vartotojų teises.

Diskusijos įrašas

Diskusijos pranešimai

Daugiau informacijos:

Europos Parlamento tyrimų tarnybos parengta medžiaga dėl dvejopos kokybės produktų
Europos Komisijos pranešimas spaudai dėl dvejopos kokybės maisto produktų
Gairės dėl ES maisto ir vartotojų apsaugos teisės akų taikymo