Kiekviena valstybė narė pati nustato rinkimų rengimo būdą, tačiau ji taiko tas pačias demokratines lyčių lygybės ir slapto balsavimo taisykles. Balsavimo teisę visose ES šalyse turi 18 metų sulaukę piliečiai, Austrijoje – 16 m. turintys asmenys. Rinkimams į Europos Parlamentą taikomos tam tikros bendrosios taisyklės: tiesioginiai visuotiniai rinkimai, proporcinis atstovavimas ir 5 metų įgaliojimai, kurie gali būti tęsiami.
Paprastai mandatai paskirstomi proporcingai kiekvienos šalies gyventojų skaičiui.
Vyrų ir moterų lygybė: moterų skaičius Parlamente nuolatos augo, daugiau nei trečdalį Parlamento narių sudaro moterys.
Europos Parlamento nariai dirba Briuselyje, Strasbūre ir savo rinkimų apygardose. Briuselyje jie dalyvauja komitetų, frakcijų ir papildomuose plenariniuose posėdžiuose, o Strasbūre – dvylikoje plenarinių sesijų. Šalia savo pagrindinio darbo jie, be abejo, privalo skirti laiko savo rinkėjams.
Europos Parlamento nariai į frakcijas buriasi remiantis politinėmis pažiūromis, o ne pagal tautybę.
Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, veikia nepriklausomai.
Europos Parlamento narių, įgyjančių vis svarbesnes galias, sprendimai daro įtaką visoms piliečių kasdienio gyvenimo sritims: aplinkos ir vartotojų apsaugai, transportui, švietimui, kultūrai, sveikatai ir kt. politikos sritims.
Europos Parlamento narių Statutas įsigaliojo m. liepos 14 d. Naujasis Statutas užtikrina skaidresnes europarlamentarų darbo sąlygas ir numato vienodą visiems EP nariams iš ES biudžeto mokamą atlyginimą.
