ES atidžiau stebės tiesiogines užsienio investicijas 

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) balsuos dėl pirmosios ES masto tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemos, reikalingos apsaugoti strateginius sektorius.

Nors ES tebėra atvira investicijoms, svarbu patikrinti, ar tiesioginės užsienio investicijos nekelia grėsmės ES strateginiams interesams. Naujas mechanizmas užtikrintų svarbiausių pramonės šakų, tokių kaip vandens, transporto, ryšių ir technologijų, tarp jų puslaidininkių, dirbtinio intelekto ir robotikos, apsaugą.

Per pastaruosius 20 metų smarkiai pasikeitė ES tiesioginių užsienio investicijų struktūra ir kilmė – vis daugiau jų sulaukiama iš augančios ekonomikos šalių. Investicijos iš Kinijos išaugo 6 kartus, iš Brazilijos – 10 kartų, o iš Rusijos – daugiau nei dvigubai. Pastaruoju metu jos nukreiptos į aukštųjų technologijų sektorius, dažnai per valstybines įmones ar tokias, kurios turi ryšių su valdžia.


Šiuo metu tik 14 ES šalių (Austrija, Danija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Ispanija ir JK) turi tiesioginių užsienio investicijų patikros mechanizmus, kurie labai skiriasi savo taikymo sritimi ir struktūra. Tiesioginės užsienio investicijos turi tarpvalstybinį poveikį, todėl svarbu jį reglamentuoti ES mastu.

Debatai: 2019-02-13

Balsavimas: 2019-02-14

Procedūra: bendro sprendimo

Spaudos konferencija: 2019-02-13, 15 val. 30 min.