Europinė ekonomikos valdysena – priešnuodis prieš krizes

Europos ekonomikai palengva kylant iš ligos patalo, europarlamentarai dirba prie šešių teisės aktų, kurie didintų ES imunitetą krizių virusams. Naujos taisyklės neleistų didėti ekonominiam disbalansui ir pūstis skoloms, įpareigodamos valstybes laikytis finansinės disciplinos.

Šešiems Komisijos pasiūlymams dėl ekonomikos valdyseną apibrėšiančių teisės aktų europarlamentarai jau pateikė daugiau nei 2 tūkst. pakeitimų.

Naujosiomis taisyklėmis bus siekiama užtikrinti, kad būtų nedelsiant pastebimos ir ištaisomos ekonominiam ES stabilumui grėsmę galinčios kelti tendencijos bei sustabdyti vyriausybių galimybes įsisukti į skolų verpetą.

Užkratas: priklausomybė nuo skolų ir pusiausvyros stoka

Ekonominė krizė ES skaudžiai smogė dėl dviejų priežasčių: neatsakingo vyriausybių išlaidavimo ir ekonominio disbalanso.

Išleisdama gerokai daugiau, nei surenka per mokesčius, šalis suserga priklausomybe nuo skolų: didėja biudžeto deficitas. Bankams suvokus, kad valstybės skola pasiekė pavojingą lygį, o padėtį apsunkina recesijos pavojus, jie išsigąsta galimo nemokumo ir nebėra linkę skolinti papildomų lėšų. Šį atvejį iliustruoja Graikijos, kurią buvo priversta gelbėti ES, pavyzdys.

Ekonominis disbalansas – antra padėtį apsunkinanti problema. Prekybos deficitus turinčios šalys (pvz. Portugalija) priverstos skolintis iš prekybos perviršį turinčių valstybių (pvz. Vokietijos). Skolinasi ne tik vyriausybės, bet ir privatus sektorius: Airijoje ir Ispanijoje sprogus skolintų pinigų išpustiems nekilnojamo turto burbulams, valstybės puolė gelbėti bankus. Didėjant viešosios skoloms,  joms prisireikė ES pagalbos.

Gydymas: pusiausvyros atkūrimas ir sankcijos už išlaidavimą

Keturi siūlomi teisės aktai, apimsiantys deficitų ir skolų valdymą, sustiprins Stabilumo ir augimo paktą, kiti du numatys makroekonominio disbalanso priežiūros mechanizmus.

Stiprinant Stabilumo ir augimo paktą, daugiau dėmesio bus skiriama 60 proc. nuo BVP skolos, o ne 3 proc. deficito ribai. Įsiskolinimų nemažinančios valstybės sulauks pusiau automatiškai taikomų sankcijų. Fiskalinės drausmės vengiančioms valstybėms teks mokėti 0,2%-0,5% BVP dydžio baudas, jei sankcijos nebus atmestos kvalifikuota balsų dauguma. 

Su ekonominiu disbalansu bus kovojama stebint ekonominius rodiklius, dėl kurių dar turi būti susitarta. Rekomendacijoms dėl disbalanso mažinimo nepaklūstančios šalys taip pat sulauks sankcijų.

Kompromiso paieškos

Europos Parlamento frakcijų nuomonės dėl sankcijų pobūdžio ir skolų mažinimo spartos tebesiskiria. Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę spręsti europinių obligacijų,  finansinių sandorių mokesčio, „Europos semestro“ dėl biudžetų planavimo ir bankų bankrotų įstatymų derinimo. klausimus.

Ekonomikos ir pinigų komitetas savo poziciją tvirtins balandžio pabaigoje, visas Parlamentas dėl pasiūlymų balsuos birželio mėnesį.