Ko laukti iš 2014–2020 m. ilgalaikio ES biudžeto?

2012 m. birželio 13 d. priimtoje rezoliucijoje (541 balsas už, 100 prieš, 36 susilaikė) Europos Parlamentas pageidauja lankstesnio ilgalaikio ES biudžeto, kuris leistų įgyvendinti užsibrėžtus politinius tikslus. Rezoliucijoje taip pat teigiama, kad valstybių įmokas į ES biudžetą palaipsniui turi pakeisti kiti finansavimo šaltiniai.

Rezoliucijoje, skirtoje 2012 m. birželio 28-29 d. vyksiančiam ES vadovų susitikimui, primygtinai raginama 2014–2020 m. ES finansinėje programoje numatyti didesnį lankstumą - leisti perkelti išlaidas iš vienos biudžeto eilutės į kitą ar iš vienų finansinių metų į kitus, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir prioritetus. Lankstumo trūkumas dabartinėje sistemoje neleido tinkamai reaguoti į naujus iššūkius, pažymi EP nariai.

EP nariai siekia reformuoti dabartinę biudžeto pajamų sistemą ir sumažinti valstybių įmokas, kurias palaipsniui turėtų pakeisti nauji šaltiniai - tokie kaip finansinių sandorių mokestis ar naujas ES pridėtinės vertės mokestis. Valstybių įmokos šiuo metu suformuoja 75 proc. ES biudžeto, o EP nariai siekia iki 2020 m. sumažinti šią dalį iki 40 proc.

Parlamentas akcentuoja, kad jis "nepasirengęs pritarti reglamentui dėl kitos daugiametės finansinės programos, kol nepasiektas politinis susitarimas dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, kurią įvykdžius būtų nutrauktas šiuo metu galiojantis permokų grąžinimas ir kitų korekcinių priemonių taikymas".

Europos Parlamentas dar 2011 m. birželio 8 d. patvirtino savo poziciją dėl 2014-2020 m. ES ilgalaikio biudžeto. 2011 m. birželio 29 d. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl naujosios daugiametės finansinės programos. ES Tarybai pirmininkaujanti Danija ketina pristatyti būsimų derybų dėl šios programos gaires 2012 m. birželio 28-29 d. rengiamame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Septynerių metų ES finansinė programa gali būti priimta tik sutarus visoms ES valstybėms ir pritarus Europos Parlamentui.

Šis pranešimas spaudai pirmąkart publikuotas 2012–06–13.