Tiesioginė prieiga prie pagrindinės paieškos (Spauskite mygtuką „Enter“)
Prieiga prie puslapio turinio (spauskite „Įeiti“) (Spauskite mygtuką „Enter“)
NOT FOUND ! (Spauskite mygtuką „Enter“)

Liepos 4-7 d. EP plenarinė sesija Strasbūre

EP siūlo griežčiau reguliuoti išvestines finansines priemones ir apsaugoti investuotojus

 
 
©Belga/Archibel   ©Belga/Archibel
Antradienį Europos Parlamentas pasiūlė griežčiau reguliuoti išvestines finansines priemones bei vertybinių popierių skolinimosi sandorius. Europarlamentarai atidėjo galutinį balsavimą tikėdamiesi rasti kompromisą su valstybėmis dėl šių teisės aktų.

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės sutartys, pagal kurias prekiaujama realioje ekonomikoje susidarančia rizika ir ši rizika perskirstoma. Jos gali būti naudojamos tiek rizikai apdrausti, tiek jai įsigyti siekiant pelno. Per pastarąjį dešimtmetį jų naudojimas nepaprastai išaugo, ir daugelis ekspertų nuogąstauja dėl jų patikimumo.


Vienu iš svarstomų teisės aktų siekiama įteisinti privalomą pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms. Be to, informacija apie tokias sutartis turėtų būti pranešama centrinėms duomenų saugykloms ir prieinama priežiūros institucijoms. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. ESMA) taip pat vykdytų griežtesnę tokių priemonių priežiūrą.


Kitu svarstomu teisės aktu siekiama griežčiau reguliuoti vertybinių popierių skolinimosi sandorius, kuomet investuotojas pasiskolina iš maklerio vertybinius popierius ir juos parduoda biržoje, o nukritus jų kursui nuperka vėl ir grąžina juos makleriui, atsiskaitydamas už sandorį sutarta kaina. Tokius sandorius būtų leidžiama atlikti tik šių arba su jais glaudžiai susijusių vertybinių popierių savininkams, kurių pirminis interesas būtų apsidrausti, o ne uždirbti iš spekuliavimo vertybiniais popieriais. Be to, iki biržos darbo dienos pabaigos prekiautojas privalės įvardinti vertybinių popierių šaltinį.


Dar kitas svarstomas teisės aktas suteiktų investuotojams garantijas, kad neteisingos informacijos suteikimo atveju jie gautų kompensaciją už prarastas lėšas. Parlamentas siūlo nuo 10 iki 5 metų sutrumpinti terminą, per kurį valstybės turėtų sukurti veikiančias kompensavimo schemas, tačiau vis dėlto nepritarė pataisai, kuri numatė kompensaciją investicijoms iki 100 tūkst. eurų – dvigubai daugiau negu siūlė Europos Komisija. Be to, EP siūlo leisti prašyti kompensacijų vietos valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms bei privatiems asmenims.


Dėl abiejų šių teisės aktų tebesiderama su ES Taryba, todėl Parlamentas atidėjo galutinį balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijų.