Liepos 4-7 d. EP plenarinė sesija Strasbūre

Valstybės turi turėti daugiau lankstumo nuspręsti neleisti jose auginti net ir tas genetiškai modifikuotas kultūras, kurioms auginti ES yra išdavusi leidimą. Tokią poziciją antradienį priėmė Europos Parlamentas (409 balsai už, 224 prieš, 33 susilaikė). Tikėtinas antrasis svarstymas.

Europos Komisija siūlė suteikti Sąjungos šalims teisę neleisti jose auginti genetiškai modifikuotų kultūrų tik remiantis kitais motyvais negu aplinkosauga ar žmonių sveikata, nes suteikdama leidimą Europos maisto saugos agentūra (EMSA) jau būna išnagrinėjusi šiuos motyvus. Tokia motyvai galėtų būti, pavyzdžiui, socioekonominiai (pavyzdžiui, dideli apsaugos priemonių kaštai) arba geografiniai. Tuo tarpu europarlamentarai siekia, kad valstybės ar jų regionai galėtų neleisti auginti šių kultūrų ir atsižvelgdamos į aplinkosaugą, jei yra papildomų moksliškai pagrįstų motyvų, į kuriuos EMSA neatsižvelgė, pavyzdžiui, atsparumas pesticidams, užkrato galimybė, vietinės biologinės įvairovės išsaugojimas ar alternatyvių žemės ūkio metodų plėtra.

Šiuo metu ES yra suteikusi leidimą to pageidaujančioms jos narėms auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus bei krakmolui skirtas bulves. Šiuo metu tokius kukurūzus augina Čekija, Ispanija (80 proc.), Portugalija, Rumunija bei Slovakija, o bulves – Čekija, Švedija ir Vokietija. Tuo tarpu kai kurios kitos šalys yra pasinaudojusios esama apsaugos sąlyga ir uždraudusios jas auginti. Svarstomas teisės aktas suteiktų valstybėms daugiau galių neleisti auginti tokių kultūrų savo teritorijoje. Kadangi dėl to dar nepasiekta sutarimo ES Taryboje, tikėtinas antrasis svarstymas.

Šis reglamentas taikomas tik genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui – juo remdamosi valstybės negalės uždrausti prekiauti genetiškai modifikuotais produktais, juos įvežti ir pan., taip pat vykdyti biotechnologinius tyrimus.

Dėl šio teisės akto dar deramasi su ES Taryba, todėl tikėtinas antrasis svarstymas.