Liepos 4-7 d. EP plenarinė sesija Strasbūre

„Atsakas krizei yra daugiau Europos“, — įsitikinęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurio šalis prie ES vairo stovės artimiausius šešis mėnesius. Trečiadienį Europos Parlamente jis pristatė Lenkijos pirmininkavimo ES programą.

Savo kalboje nuolat pabrėždamas bendrų Europos vertybių ir bendros ateities svarbą, D. Tuskas ryžtingai gynė Europos integraciją ir solidarumą krizės akivaizdoje, taip pat ragino apsaugoti laisvą judėjimą ES viduje.

Ekonominė krizė ir solidarumas

„Koks turėtų būti atsakas krizei? Tolti nuo Europos ar laikytis to, kas sėkmingai veikė daugelį metų? Atsakas krizei yra daugiau Europos!“, — kalbėjo Lenkijos premjeras D. Tuskas ir pridūrė, kad daugiau Europos reiškia „daugiau laisvės, gerovės, saugumo, solidarumo“. Kad to pasiektų, ES reikia stiprių institucijų, mano jis.

„Europos Komisija visapusiškai rems Lenkiją ieškant susitarimo dėl ekonominio koordinavimo priemonių, nes apsaugodami ateitį apsaugosime ir savo vertybes“, — kalbėjo EK pirmininkas José Manuel Barroso.

Savo ruožtu Joseph Daul (Europos liaudies partija, Prancūzija) teigė, kad „krizė bus įveikta tik tuomet, kai valstybės narės supras, jog veikimas drauge kainuoja mažiau ir yra veiksmingesnis negu veikimas atskirai“.

„Vyriausybės tiki, kad nacionalinės priemonės gali išspręsti problemas ir kaltina institucijas, nors būtent vyriausybės ir priima sprendimus, — tai rodo atotrūkį tarp realybės ir politinės retorikos“, — piktinosi Martin Schulz (Socialistų ir demokratų aljansas, Vokietija). „Tačiau Donaldas Tuskas yra tas, kuris sako, jog Europa yra ne problema, o sprendimo dalis“, — pritardamas Lenkijos premjerui kalbėjo jis.

Guy Verhofstadt (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija) pabrėžė, kad Lenkijos pirmininkavimas prasidėjo lemiamu krizės momentu ir pritarė D. Tusko nuomonei, kad „reikia glaudesnės Europos integracijos“.

Tuo tarpu Ryszard Antoni Legutko (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) piktinosi „politine arogancija“, kurią demonstruoja ginantys „federalinę postnacionalinę Europą“ ir „didžiosios valstybės — Prancūzija ir Vokietija“.

„Reikalingas naujasis žaliasis susitarimas, o Jūsų kalba rodo, kad turime geresnes galimybes tai pasiekti“, — apie būtinybę spręsti problemas, susijusias su klimato kaita, priminė Rebecca Harms (Žalieji/Europos laisvasis aljansas, Vokietija).

Lothar Bisky (Vieningieji kairieji/Šiaurės šalių žalieji kairieji, Vokietija) Lenkijos pirmininkavimą pavadino „vilties kibirkštimi“ tuo metu, kai „euroentuziazmas sparčiai blėsta, ir klesti populizmas“. Jis sveikino Lenkijos atvirų durų politiką Europos kaimynų rytuose atžvilgiu.

„Mes visi norime bendradarbiavimo Europoje dėl ateities, tačiau dabartinis modelis netinkamas“, — kalbėjo Nigel Farage („Laisvės ir demokratijos Europos“ frakcija, Jungtinė Karalystė) siūlydamas atsisakyti viršvalstybinių ES institucijų.

Grėsmė laisvam judėjimui

Lenkijos premjeras D. Tuskas perspėjo apie Šengeno susitarimui iškilusią grėsmę: „Negalime apsaugoti savo bendrijos kurdami barjerus jos viduje.“

Pasak J. M. Barroso, „saugumas ir laisvas judėjimas nėra nesuderinami“. „Tuo tarpu laisvo judėjimo suvaržymai gali pakenkti bendrai rinkai ir solidarumui tarp europiečių“, — tęsė jis.

Savo ruožtu J. Daul (Europos liaudies partija, Prancūzija) pritarė Lenkijos pozicijai stiprinti išorės sienų kontrolę ir paragino ES aiškiai pasisakyti dėl Danijos įvestos pasienio patikros.

(ES Tarybai 2011 m. liepos 1 d. — gruodžio 31 d. pirmininkauja Lenkija)