Būsto paskolų rinkos reforma — realios ekonomikos labui

Blogos paskolos buvo viena iš pagrindinių finansinės krizės, peraugusios į skolų krizę, priežasčių. EP Ekonomikos komitetas pradėjo svarstyti europarlamentaro iš Ispanijos Antolín Sánchez Presedo pranešimą, kuriuo siekiama geriau apsaugoti paskolos gavėjus ir suteikti Europos kreditų rinkai tvirtesnį pagrindą.

Neatsakingo skolinimo praktika buvo vienas iš 2008 metais kilusios finansinės krizės veiksnių. Ar ši grėsmė vis dar reali?

Per didelis įsiskolinimas tebėra grėsmė. Paskolų būstui rinkos reguliavimas yra svarbus žingsnis kovojant su šia grėsme.

Kitas žingsnis — nuo neigiamų neatsakingo skolinimo ir skolinimosi pasekmių apsaugoti indėlininkus ir mokesčių mokėtojus. Blogos paskolos neturi sukelti dar vienos krizės.

Jūsų pranešimo apimtis ženkliai didesnė lyginant su Komisijos tekstu. Ko trūko EK pasiūlymui?

Įtraukėme tris naujus skyrius. Vienas kalba apie finansinį švietimą ir ką žmonės turėtų žinoti prieš imdami paskolą. Kitame aptariame tai, kas nutinka po sutarties pasirašymo. Mes tai vadiname tinkamu kredito sutarčių vykdymu.

Galiausiai siekiama padidinti rinkų skaidrumą. Siūlome stiprinti kiekvienos paskolos atsekamumo galimybes, pvz., sukuriant paskolų registrą. Tuomet būtų galima nesunkiai įvertinti, iš kokių paskolų sukurtas vienas ar kitas finansinis instrumentas. Tai padidintų rinkų stabilumą.

Jūs siūlote keletą naujų procedūrų, o ar būtų kurios nors skolinimo praktikos uždraustos?

Turi būti nustatyti geri standartai, kad būtų išvengta blogos skolinimo praktikos. Be abejonės, rinkos turi būti skaidresnės ir labiau patikimos. Aš noriu įvardinti rizikingus produktus ir suteikti galią prižiūrinčioms institucijoms imtis papildomų priemonių, įskaitant įspėjimus vartotojams ir griežtesnius riziką ribojančius reikalavimus. Labiau rizikuojantys turi prisiimti ir didesnę atsakomybę.

Būsto paskolų rinka Europoje ženkliai skiriasi. Tai problema ar privalumas?

Į skirtumus nacionaliniu lygmeniu turime žiūrėti teigiamai, siekdami subsidiarumo ir proporcingumo, tačiau turime pašalinti barjerus bendrojoje rinkoje. Teisinių ir kultūrinių tradicijų suformuoti veiklos modeliai turi būti išlaikyti. Įvairovė taip pat svarbi inovacijoms ir finansinių paslaugų pasiekiamumui, nes leidžia atsirasti produktams, kurie pritaikyti vietos poreikiams. Negalima visų mauti ant vieno kurpalio.

Todėl mums reikia daugiau konkurencijos. Finansų sektoriuje koncentracija didėja. Penkių didžiausių skolintojų rinkos dalis kiekvienoje valstybėje narėje dabar daugiau nei 75 proc. Didesnė konkurencija taip pat paskatintų efektyvumą.

Skolintojų reguliavimas yra viena pusė. Kaip padėti paskolos gavėjams?

Finansinis švietimas, tinkamas informavimas ir konsultavimas turi vaidinti lemiamą vaidmenį. Taip pat reikalinga patikima paraiškų dėl paskolų įvertinimo tvarka, kad santykiai tarp šalių būtų teisingi ir labiau subalansuoti.

Pavyzdžiu galėtų būti lankstesnė sutarčių ir mokėjimų sistema, kuri atsižvelgtų į paskolos gavėjų situaciją ir leistų jiems grąžinti kreditą anksčiau. Mes taip pat kalbame apie galimybes vartotojui pakeisti paskolos teikėją bei konvertuoti paskolą užsienio valiuta į paskolą nacionaline valiuta, siekiant išvengti rizikos, kurios dauguma žmonių negali valdyti.

Jūsų pranešime taip pat reikalaujama, kad paskolos būstui įsigyti būtų geriau prieinamos tiems, kurie neapsaugoti nuo savavališkų ir nepagrįstų sprendimų. Kaip tai pasiekti?

Manau, kad produktai turi būti pritaikyti vartotojams atsižvelgiant į įvairias su jais susijusias aplinkybes. Pavyzdžiui, vartotojų kreditingumo vertinimas galėtų įtraukti pareiškėjų socialines išmokas. Taip pat turime išvengti atskirties, kurią lemia netiksli informacija arba paraiškos atmetimas remiantis automatiniu sprendimu.

Finansinė sistema turi vėl tarnauti šeimų ir įmonių poreikiams — realios ekonomikos poreikiams. Kad tai pasiektume, reikia daugiau lankstumo, daugiau įtraukties, daugiau stabilumo ir žymiai daugiau konkurencijos.

Pranešimas dėl paskolų būstui įsigyti pristatytas rugpjūčio 31 d. EP Ekonomikos komitete. Balsavimas numatytas 2012 m. pradžioje. Iki tol europarlamentarai gali siūlyti pakeitimus. Po balsavimo komitete vyks pirmasis svarstymas plenariniame posėdyje.