EP dėmesio centre — ekonomikos valdymo reforma

Pažaboti besaikį valstybių išlaidavimą ir užkirsti kelią neigiamoms ūkio plėtros tendencijoms ateityje — pagrindiniai ES ekonomikos valdymo reformos tikslai. Praeitą savaitę Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai sutarė dėl naujų taisyklių, kurios įpareigotų valstybes nares laikytis finansinės drausmės ir neleistų didėti makroekonominiam disbalansui ir skoloms.

EP ir Tarybos derybų rezultatas dar turi būti formaliai patvirtintas abiejų institucijų. Pirmadienį dėl jo balsuos EP Ekonomikos komitetas, o trečiadienį — visas Parlamentas plenarinėje sesijoje.

Nepaisant pasiekto susitarimo, nuomonių skirtumai tarp skirtingų frakcijų išlieka. EP centro kairieji baiminasi, kad naujos taisyklės pernelyg akcentuoja išlaidų karpymą ir gali neigiamai paveikti ekonomikos plėtrą ir užimtumą.

Savo ruožtu dešiniųjų atstovė ir EP derybų su Taryba delegacijos narė Corien Wortmann-Kool (Europos liaudies partija, Nyderlandai) įsitikinusi, kad vadinamasis „šešių paketas“ padės padidinti ES konkurencingumą. „Šešių teisės aktų rinkinys ne tik turėtų užkirsti kelią skolų didėjimui, bet ir pastūmėti reikiamas reformas“, — teigia C. Wortmann-Kool, kuri sutiko atsakyti į mūsų klausimus.

Ką pasiekė EP derybose su Taryba?

Pasiekėme, kad būtų nustatyta griežtesnė Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų priežiūros procedūra, siekiant užtikrinti valstybių narių viešųjų finansų tvarumą ir užkirsti kelią dar vienai skolų krizei, įvykusiai Graikijoje.

Europos Komisija įgaus daugiau priežiūros galių, o Tarybai bus sunkiau atmesti jos rekomendacijas ir įspėjimus, — tai padės išvengti politinio derėjimosi. Galiausiai, nauja sistema bus skaidresnė ir joje bus daugiau atskaitomybės.

Sunkiausias derybų klausimas buvo EP reikalavimas taikyti atvirkštinės daugumo principą: sankcijos finansinės drausmės nesilaikančioms šalims įsiteisėtų tuomet, jei Komisijos siūlymo dėl jų taikymo neatmestų Taryba kvalifikuota dauguma. Nepaisant kai kurių valstybių prieštaravimų, Parlamentui pavyko įtvirtinti šią taisyklę.

Kritikuojantys išlaidų karpymą per krizę nurodo, kad vyriausybės dosniai rėmė į bėdą patekusius bankus, tačiau yra šykščios socialinėms paslaugoms. Ką jiems atsakytumėte?

Šalims, kurios vykdė išmintingą fiskalinę (mokesčių ir išlaidų) politiką ir įgyvendino ūkio plėtros strategiją, dabar sekasi geriausiai. Tai rodo, kad fiskalinis stabilumas skatina plėtrą ir užimtumą.

Savo ruožtu turime įvesti reikiamus saugiklius finansų rinkose: sustiprinti europines finansų priežiūros institucijas, padidinti skaidrumą ir sukurti antikrizinį mechanizmą bankų sektoriuje. Be to, svarstomos ir kitos priemonės, tokios kaip finansinių sandorių mokestis ar Europos obligacijos.

Kai kurie ekonomistai perspėja, kad ekonominis disbalansas gali atsirasti tiek dėl prekybos deficito, tiek ir dėl prekybos perviršio. Ar nemanote, kad ekonomikos valdymo reforma pernelyg orientuota į prekybos deficitą turinčias šalis?

Parlamentas pasiekė, kad duomenys būtų interpretuojami simetriškai, t.y. kad būtų tiriamos ne tik valstybės su dideliu prekybos deficitu, bet ir turinčios pernelyg didelį perviršį. Tačiau turime nepamiršti, kad politikos pakeitimai pirmiausia būtini tose šalyse, kuriose pastebimas didelis nuolatinis einamosios sąskaitos deficitas ir konkurencingumo stoka.