Parama žmogaus teisių gynėjams: 2011 m. Sacharovo premija už minties laisvę

Ilgiausiai kalintas Libijos „sąžinės kalinys“ Ahmedas al–Sanusi dabar yra vienas savo šalies lyderių. Jis atvyko į Strasbūrą atsiimti Sacharovo premijos už minties laisvę. Prieš įteikimo ceremoniją kalbėjomės su juo apie kovą už Libijos ateitį.

Ar manote, kad Sacharovo premijos įteikimas prisidės prie Libijos atstatymo?

Tai bus didelė pagalba man ir Libijos žmonėms. Pirmą kartą šią premiją gavo libietis. Padėdami man atlikti savo darbą jūs drauge padedate ir Libijos žmonėms.

Kaip ES ir Europos Parlamentas galėtų paremti perėjimą į demokratiją Libijoje?

ES gali mums labai padėti, nes Europos šalys turi milžinišką patirtį atkuriant valstybes po karo. Mums reikalinga visa pagalba, kurią galime gauti, kadangi pradedame nuo nulio.

Kokia dabar situacija Libijoje?

Libijos žmonės šiandien nepaprastai laimingi, kadangi atsikratė diktatoriaus. Jie žvelgia į priekį ir kuria savo ateitį ant demokratijos ir minties laisvės pamatų. Kai kurie galbūt mano, kad Libija gali pasukti pilietinio karo keliu, tačiau to neįvyks. Žmonės padarys viską, kad išsaugotų savo laisves ir nepriklausomybę.

Tunise ir Egipte jau įvyko rinkimai. Kada jie planuojami Libijoje?

Tunisas ir Egiptas ženkliai skiriasi nuo Libijos. Jie išlaikė teisėsaugos institucijas ir kariuomenę. Mums to trūksta, todėl turime pradėti nuo nulio. Tad dar negalime pasakyti, kada įvyks rinkimai. Pirmiausia privalome sukurti stiprias valstybines struktūras, policiją ir kariuomenę. Paskui turėsime rinkimus.

Jūs buvote kalinamas daugiau nei 30 metų. Ar niekada nepraradote vilties?

Ne. Visų pirma, aš esu musulmonas ir tikiu, kad netgi per ypatingą sunkmetį tu privalai išlikti kantrus. Šie 31 metai man buvo išbandymas, tačiau sugebėjau išgyventi.

Aš tikėjau tuo, ką dariau savo šalies labui [kova prieš Kadafį] ir tai man padėjo ištverti sunkias kalinimo sąlygas. Dabar mano pastangos atsipirko ir dėl to aš esu labai laimingas.

Ar galite atleisti tiems, kurie sužlugdė Jūsų gyvenimą?

Nejaučiu jiems neapykantos ir atleidžiu, kadangi manau, jog žmonės kartais daro dalykus, kuriais netiki. Bengazyje pažįstu žmogų, kuris kankino mane kalėjime, tačiau niekada negalvojau jam atsilyginti. Palieku jį akistatoje su savo sąžine. Mano svajonė išsipildė ir aš nereikalauju keršto.