EP narių dėmesys – euroobligacijoms

Bandydamos pasiskolinti finansų rinkose kai kurios euro zonos šalys patiria didelių sunkumų. Europarlamentarai antradienį aptars išankstinius Europos Komisijos pasiūlymus dėl euro zonai skirtų stabilumo obligacijų (euroobligacijų), kurios padėtų spręsti valstybių skolų krizę.

Obligacija – tai skolos sutartis, pagal kurią investuotojas sutinka skolinti pinigus bendrovei ar vyriausybei mainais už iš anksto nustatytą palūkanų normą. Jei investuotojas mano, kad yra rizika, jog vyriausybė ar įmonė gali turėti sunkumų grąžinant skolą, didėja obligacijų palūkanų norma.

Šiandien įsiskolinusios euro zonos šalys, kurių ekonomikos padėtis nėra stabili, norėdamos išplatinti obligacijas turi mokėti žymiai didesnes palūkanas nei anksčiau. Tai neigiamai veikia valstybių biudžetus ir skolų grąžinimą.

Praėjusiais metais EK pristatė žaliąją knygą, kurioje svarstoma euroobligacijų įvedimo perspektyva. Tikimasi, kad jų išleidimas pasiūlys skolintojams saugaus investavimo galimybę ir sumažins krizės kamuojamų šalių skolinimosi išlaidas.

Kita vertus, aukštą kredito reitingą turinčios šalys baiminasi, kad euroobligacijų įvedimas joms reikš papildomus įsipareigojimus ir padidins skolinimosi kainą. Jų manymu, pirmiausia būtina subalansuoti įsiskolinusių šalių biudžetus.

Euroobligacijos gali padidinti euro zonos stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu, tačiau trumpuoju laikotarpiu reikalingos kitos kovos su krize priemonės, sakoma rezoliucijos projekte, dėl kurio EP nariai balsuos trečiadienį.

Europarlamentarai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų, „kuriuos taikant būtų ryžtingai sprendžiama dabartinė valstybių skolos krizė, pvz., dėl Europos skolos grąžinimo pakto [...] ir bendro skolos vertybinių popierių emisijos valdymo“.

Jie taip pat mano, kad prieš išleidžiant euroobligacijas būtina sumažinti moralinę riziką, padidinti konkurencingumą, parengti išmatuojamos ir įvykdomos skolos mažinimo programas bei geriau koordinuoti valstybių narių fiskalinę politiką.