Padedantys nepasiklysti vertime

Siekdami, kad visų Europos Sąjungos šalių rinkėjai suprastų jų priimamus įstatymus, europarlamentarai naudojasi vertėjų raštu paslaugomis. ES teisės aktai ir jų projektai verčiami į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurių šiuo metų yra 23.

Kiekvienas į Europos Parlamentą išrinktas piliečių atstovas turi teisę kalbėti, klausytis, skaityti ir rašyti savo gimtąja kalba. Tai padeda užtikrinti visavertį ir teisingą atstovavimą visiems piliečiams.

Savo ruožtu piliečiams garantuojama teisė sužinoti apie europarlamentarų veiklą ir darbo rezultatus gimtąja kalba.

Pagal galiojančius reikalavimus ES teisės aktai bei jų projektai turi būti išversti į visas 23 oficialiąsias kalbas, o kiti, mažiau reikšmingi dokumentai – į tris „darbines“ kalbas (anglų, prancūzų ir vokiečių).

Iš daugiau kaip 2 mln. kasmet ES institucijose išverčiamų puslapių Europos Parlamentui tenka didžiausia dalis.

Tai neturėtų stebinti prisiminus, jog Europos Parlamente pateikiama daugybė įvairių dokumentų: pranešimų projektų, pakeitimų, rezoliucijų, protokolų, klausimų raštu ir žodžiu, nuomonių, informacinių pranešimų ir kt.

Kone 700 profesionaliausių Europos vertėjų raštu ir 260 jų padėjėjų, dirbančių Europos Parlamente, atlieka milžinišką darbą – kiekvieną mėnesį išverčia per 100 tūkst. puslapių.

„Vertėjų skaičius man padarė didelį įspūdį, – kalbėjo vertimų skyriaus stažuotoja Elisabeth Artner iš Austrijos.– Žinojau, kad jų daug, bet šis skaičius viršijo mano lūkesčius. Tačiau pamačiusi, kiek dokumentų reikia išversti, supratau, kodėl jų tiek daug.“

Dauguma tekstų patyrusiems vertėjams lengvai įkandami, tačiau kartais pasitaiko naujų, neįprastų ar techninių terminų, su kuriais daugiau vargo. Tokiu atveju dažniausiai konsultuojamasi su kitose ES institucijose dirbančiais vertėjais ir ieškoma geriausio varianto.

Nepasiklysti vertime taip pat padeda kompiuterinės programos ir kalbininkų patarimai. Vertėjai naudojasi daugiakalbe ES duomenų baze, kurioje beveik 9 mln. terminų visomis oficialiomis ES kalbomis.

„Mane šiek tiek nustebino informacinių technologijų panaudojimo mastas, – kalbėjo Nuno Sousa Lopes, stažuotojas iš Portugalijos. – Gerai, kai po ranka yra patikimas pagalbininkas, jei kartais pritrūktų žodžių.“

Paprastai Parlamento vertėjai verčia į savo gimtąją kalbą. Naudojama vertimo per tarpinę kalbą sistema: „retesne“ kalba parašytas dokumentas nėra tiesiogiai verčiamas į visas kitas kalbas. Tikėtina, kad visų pirma jis bus išverstas į vieną iš plačiau vartojamų tarpinių kalbų, ir tik iš jos bus verčiamas į likusias.

Vertėjai raštu įsikūrę Liuksemburge, tačiau jiems sudaroma galimybė dirbti ir namuose – nepriklausomai nuo atstumo.

Jei manote, kad kruopštumo ir tikslumo reikalaujantis vertėjo darbas sukuria pernelyg rimtą ar niūrią atmosferą, smarkiai klystate. „Buvo puiku pamatyti, kokia maloni darbo aplinka. Jokių ypatingų reikalavimų aprangai, o žmonės visada pasirengę padėti“, – įspūdžiais dalinosi N. Sousa Lopes.