One in five under 25 can't find a job within the EU. Parliament wants to use unspent 82 billion euros from structural funds to create new job opportunities in...(read more) Facebook
The EU's trade deficit with China tripled in just 10 years. How do we rebalance? As a first step, Members want to establish a monitoring board to find out to...(read more) Facebook
Some Parliament members are suggesting that European politicians should show Euro 2012 in Ukraine the red card in protest over the treatment of opposition...(read more) Facebook
Strong - but not invulnerable. Despite an impressive 4 metres and 600kg, the blue fin tuna is an endangered species. And why? Overfishing and illegal catches....(read more) Facebook Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA) kol kas pasirašė 30 ES ir kitų šalių, tačiau Europos Sąjungoje jis neįsigalios, jei jam nepritars Europos Parlamentas. Europarlamentarai spręs ACTA likimą jau artimiausiais mėnesiais. Ko siekiama šiuo susitarimu ir kodėl jis sukėlė protestus visame pasaulyje?
Kam reikalinga ACTA?
ACTA siekiama veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais visame pasaulyje. Dauguma išsivysčiusių šalių susirūpinusios ekonomine žala, kurią daro klastojimas ir piratavimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, tarptautinė prekyba suklastotomis prekėmis siekia 200 mlrd. JAV dolerių.
Ką apims ACTA?
Susitarimas bus taikomas visiems pažeidimams, susijusiems su intelektine nuosavybei: nuo prekių klastojimo iki autorių teisių pažeidimų internete.
Kokios šalys dalyvauja ACTA susitarime?
Dėl ACTA vyko derybos tarp ES ir jos valstybių narių, JAV, Australijos, Kanados, Japonijos, Meksikos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Pietų Korėjos ir Šveicarijos. Kai susitarimas įsigalios, prie jo galės prisijungti bet kuri Pasaulio Prekybos Organizacijai (PPO) priklausianti šalis.
Dėl ko susitarimas kritikuojamas?
ACTA kritikai nuogąstauja, kad susitarimas tarnauja didelėms kompanijoms piliečių sąskaita, o jo taikymas internetinėje erdvėje pažeis žmonių teises į privatumą ir žodžio laisvę. Be to, kritikų nuomone, deryboms dėl sutarties trūko skaidrumo ir jose nedalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų bei besivystančių šalių atstovai.
Kokios šalys jau pasirašė ACTA?
Susitarimą pasirašė visos ES šalys, išskyrus Kiprą, Estiją, Slovakiją, Vokietiją ir Nyderlandus. ACTA taip pat pasirašė Australija, Kanada, Japonija, Marokas, Naujoji Zelandija, Singapūras, Pietų Korėja ir JAV.
Kodėl svarbus EP vaidmuo?
Tam, kad ACTA įsigaliotų Europos Sąjungoje, būtinas Europos Parlamento pritarimas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, EP įgavo teisę vetuoti daugumą ES vardu sudaromų tarptautinių prekybos sutarčių.
Kokių veiksmų gali imtis Europos Parlamentas?
EP negali pakeisti sutarties – gali tik jai pritarti arba atmesti. Tačiau prieš tai jis gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu nustatyti, ar ACTA neprieštarauja ES teisei. Iki Teismo sprendimo ACTA negalės įsigalioti. Galiausiai, kadangi nėra nustatytas sprendimo priėmimo terminas, Parlamentas gali atidėti klausimo sprendimą neribotam laikui. Toks scenarijus – kol nepriimtas joks sprendimas – neleistų įsigalioti ACTA.
Kaip EP spręs ACTA klausimą?
Visi Europos Parlamento svarstymai šiuo klausimu bus vieši, o piliečiai raginami aktyviai juose dalyvauti. Svarstymo dokumentai ir posėdžių transliacijos bus prieinamos EP svetainėje.
Parengiamasis darbas vyks komitetuose. Tarptautinės prekybos komitetas atsakingas už rekomendacijos dėl pritarimo susitarimui arba jo atmetimo parengimą. Komitetas paskyrė Davidą Martiną (Socialistai ir demokratai, Jungtinė Karalystė) parengti šią rekomendaciją.
Savo nuomonę dėl ACTA taip pat galės pareikšti Pramonės, Teisės reikalų, Piliečių laisvių ir Vystymosi komitetai.
Komitetų svarstymuose bus išklausytos visos suinteresuotos šalys ir tik įvertinus visą informaciją ir argumentus bus priimtas sprendimas.
Galutinį žodį dėl ACTA tars į plenarinę sesiją susirinkę europarlamentarai.
Ką lig šiol apie ACTA yra pasakęs EP?
Europarlamentarai kol kas yra priėmę tris rezoliucijas dėl ACTA:
2009 m. kovo 11 d. rezoliucija EP paragino Komisiją nedelsiant paviešinti visus derybų dėl ACTA dokumentus;
2010 m. kovo 10 d. rezoliucijoje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl derybų slaptumo ir skaidrumo stokos;
2010 m. lapkričio 24 d. rezoliucijoje reiškiama parama susitarimui ir teigiama, kad tai „žingsnis teisinga linkme“, tačiau EP nariai ragina Komisiją užtikrinti, kad ACTA neturės neigiamo poveikio pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei neprieštaraus egzistuojantiems teisės aktams.
Kas bus, jei EP pritars susitarimui?
Tuomet jį dar turės pasirašyti Kipras, Estija, Slovakija, Vokietija ir Nyderlandai ir ratifikuoti visų valstybių narių parlamentai. Tik tuomet susitarimas įsigalios Europos Sąjungoje.
Kas atsitiks, jei EP atmes ACTA?
Tuomet susitarimas negalės įsigalioti Europos Sąjungoje. Tačiau jis galės įsigalioti už ES ribų, jeigu ratifikuos 6 ne ES šalys.
Kur galima gauti naujausią informaciją apie klausimo sprendimo eigą Europos Parlamente?
Ši dosjė apie ACTA bus reguliariai atnaujinama. Komitetų svarstymus bus galima stebėti tiesiogiai internetu. EP svetainėje taip pat rasite naujausius dokumentus, susijusius su ACTA svarstymu. Be to, EP naujienas apie ACTA pranešinėsime „Facebook'e“ ir „Twitter'yje“.