Europos Parlamento vertėjai žodžiu

Europos Parlamentas neretai lyginamas su Babelio bokštu dėl gausybės jame skambančių kalbų. Skirtumas tas, kad Babelio bokšte nepavyko susikalbėti, o Europos Parlamentui ši problema tikrai nekyla – vertėjai suteikia Parlamento nariams galimybę kalbėti savo kalba ir būti suprastiems.

„Kalba – tai ne tik komunikacijos priemonė, bet ir mūsų tapatumo dalis. Todėl nepaprastai svarbu suteikti europarlamentarams galimybę bendrauti su rinkėjais jų gimtąja kalba“, – teigia EP Vertimų žodžiu direktorato vadovė Olga Cosmidou.

Daugiau nei žodžiai

Vertimas žodžiu nėra pažodinis. Jis turi perteikti išsakytą mintį – reikia pagauti, kas buvo pasakyta viena kalba, ir tiksliai perteikti tai kita.

Dirbdami realiu laiku vertėjai jaučia įtampą, nes turi kita kalba sinchroniškai perteikti originalias kalbėtojo mintis. Jie klausosi ir kalba vienu metu, todėl klausosi pasirinktinai, dėmesį sutelkdami į mintis, bet ne į žodžius.

„Greitakalbė yra vienas didžiausių priešų, – kalbėjo O. Cosmidou. – Kita vertus, tai labai jaudinanti patirtis. Privalai mėgti šią teigiamą įtampą ir adrenalino antplūdį. Taip pat turi nuspėti, ką europarlamentarai ruošiasi pasakyti.“

EP – didžiausias pasaulyje vertėjų darbdavys

Vertėjai žodžiu dirba pamainomis, kurios trunka pusketvirtos valandos per dieną. Jie ruošiasi iš anksto – skaito reikalingus dokumentus darbo kalbomis, stengiasi neatsilikti nuo pokyčių ir žinoti naujus terminus.

Be to, svarbu nuolatos skaityti spaudą įvairiomis kalbomis ir taip atnaujinti žinias apie dabartinę politinę padėtį bei aktualiausius įvykius.

Per komitetų posėdžius Parlamente nuolatos dirba 350 vertėjų žodžiu, o plenarinės sesijos metu jų skaičius išauga iki 1 tūkst. Be to, dar apie 4 tūkst. laisvai samdoma, kai būna ypač daug darbo.

Bene kiekviename Parlamento posėdyje pamatysite vertėjus. Sėdėdami posėdžių salių pasieniais įrengtose garsui nelaidžiose kabinose, jie pasišventę verčia kalbėtojų žodžius į 23 ar mažiau oficialių ES kalbų. Vertėjai dirba kaip komanda – trise arba keturiese vienoje kabinoje.

Jie tobulai kalba gimtąja kalba ir puikiai moka mažiausiai dvi kitas.

Dabar Europos Parlamente vartojamos 23 kalbos, kurios sudaro 506 galimus derinius. Verčiant žodžiu taikoma „tarpinės kalbos“ sistema, kuomet iš vienos kalbos į kitą verčiama per trečią – „pagrindinę“ – kalbą.

Svarbių įvykių liudininkai

Skirtingai nuo kitų EP tarnautojų, vertėjai neturi kabinetų – jie aprūpinami mobiliomis darbo priemonėmis, kurių pagalba informuojami apie susitikimų vietą ir laiką.

Daugelis Parlamento posėdžių vyksta Strasbūre ir Briuselyje, tačiau kartais surengiami kitose šalyse. Taigi vertėjams žodžiu tenka daug keliauti. Toks darbas vargina, tačiau kelionės yra įdomios ir suteikią puikią galimybę mokytis bei sutikti garsias asmenybes.

„Jie visada pirmoje eilėje, nes yra svarbių derybų ir dokumentų pasirašymo liudininkai“, – kalbėjo O. Cosmidou.