EP nariai: kova su terorizmu negali būti vykdoma žmogaus teisių sąskaita

Yra įrodymų, kad keliose ES valstybėse narėse CŽV buvo įsteigusi įtariamų teroristų sulaikymo centrus. Tačiau Europos Parlamento pastangos ištirti galimai neteisėtą veiklą atsimušė į JAV ir ES vyriausybių tylos arba miglotų atsakymų sieną. Balandžio 12 dieną EP Žmogaus teisių pakomitetyje surengto viešo svarstymo apie slaptus kalėjimus dalyviai aptarė, kaip apsaugoti žmogaus teises kovoje su terorizmu.

Įtariamieji kalinami be teismo

Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisėms ir kovai su terorizmu Benas Emmersonas įsitikinęs, kad teisingumas turi būti aiškus ir matomas.

„Viešas teismo procesas parodytų teisingumą terorizmo aukoms ir jų artimiesiems. Tuo tarpu neterminuotas ar slaptas įtariamųjų terorizmu sulaikymas nepateikus oficialių kaltinimų ar be teismo leidimo ne tik neteisėtas ir prieštarauja mūsų bendroms vertybėms, tačiau taip pat leidžia teroristams naudoti iškreiptus argumentus“, – kalbėjo jis.

Kankinimų šešėlis

Pasaulinės organizacijos prieš kankinimą (OMCT) generalinis sekretorius Geraldas Staberockas: „[Kankinimų] aukos skirstomos į kaltas ir nekaltas. Tačiau draudžiama kankinti bet kurį asmenį – nepriklausomai nuo to, ar jis įtariamas terorizmu ar ne.“

JT specialusis pranešėjas dėl kankinimų Juanas Méndezas: „Pastaruoju metu beveik visais atvejais nebuvo atliekamas teisminis tyrimas dėl galimai slapto sulaikymo ir niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn. Dauguma aukų nesulaukė nei kompensacijos, nei reabilitacijos.“

EP pranešėja dėl slaptų CŽV kalėjimų Hélène Flautre (Žalieji, Prancūzija) pabrėžė, kad „būtina rasti priemonės, kurios neleistų tokiems veiksmams pasikartoti“.

„Tokia praktika paprastai tęsiama prisidengiant tariama kova su terorizmu ir visiškai negerbiant žmogaus teisių“, – kalbėjo europarlamentaras iš Lietuvos Vytautas Landsbergis (Europos liaudies partija).

Parlamentas ir Komisija bejėgiai

Antoine Buchet iš Europos Komisijos teisingumo direktorato tvirtino, kad „nei Komisija, nei Europos Parlamentas neturi savarankiškų tyrimo galių“. „Tik valstybės narės gali paaiškinti, kas vyko“, – teigė jis.

Tuo tarpu Ana Gomes (Socialistai ir demokratai, Portugalija) pažymėjo, kad tyrimą vykdęs EP komitetas susidūrė su dideliu politikų ir slaptųjų tarnybų pasipriešinimu.

„Turime reikalauti politinių sprendimų priėmėjų ir tiesą tyrimo metu nuslėpusių ar melavusių žmonių atsakomybės“, – pridūrė ji.

„Manau, kad šis klausimas nenumarintas tik nevyriausybinių organizacijų ir Europos bei nacionalinių parlamentarų dėka“, – kalbėjo Richardas Howittas (Socialistai ir demokratai, Jungtinė Karalystė).

Pagarba žmogaus teisėms padarys pasaulį saugesnį

Kalinių teisių gynimo organizacijos „Reprieve“ vadovo Clive'o Staffordo Smitho nuomone, žmogaus teisių ignoravimas tik padidina pavojų. „Išduodami savo vertybes mes tik padarome pasaulį nesaugesnį. Galingiausi mūsų ginklai prieš smurtą ir terorizmą yra pagarba žmogaus teisėms“, – kalbėjo jis.

EP nuomonės apie CŽV veiklą Europoje rengėja Sarah Ludford (Liberalai ir demokratai, Jungtinė Karalystė) taip pat pabrėžė, kad pagarba žmogaus teisėms didina saugumą. „Niekada nepritariau dogmai, kad norint užtikrinti saugumą būtina aukoti žmogaus teises“, – tvirtino ji.

Sukritikavo NATO

Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė Barbara Lochbihler (Žalieji, Vokietija) pasigedo reakcijos iš NATO atstovų, kurie atsisakė dalyvauti svarstyme.

„Nesuprantu jų sprendimo nedalyvauti, kadangi NATO pajėgos gali būti susijusios su šiais žmogaus teisių pažeidimais“, – teigė ji ir klausė, ar vokiečių kariai Afganistane turėtų perduoti sulaikytuosius JAV, kur jiems kiltų pavojus patirti kankinimus.