Šengenas: EP nariai susirūpinę dėl pavojaus judėjimo laisvei

Laisvas asmenų judėjimas 4 mln. kvadratinių kilometrų teritorijoje be vidaus sienų ir pasų kontrolės, apimančioje 26 Europos valstybes ir 400 mln. gyventojų, – prieš 27 metus mažame Liuksemburgo miestelyje Šengene pasirašyto susitarimo rezultatas. Tačiau ES valstybių narių pastangos siekti išimtinių teisių sprendžiant dėl Šengeno ateities gali kelti pavojų piliečių judėjimo laisvei, teigia europarlamentarai.

ES vidaus reikalų ministrai birželio 7 dieną nusprendė atriboti Parlamentą ir Komisiją nuo sprendimų, kurie galimai paveiks laisvą asmenų judėjimą Šengeno erdvėje. Tai reiškia, jog ES institucijos neteks veiksmingos tokių sprendimų priežiūros.

Šengenas – kertinis ES akmuo

„Šengeno erdvė be vidaus sienų yra ne tik didžiausias ES pasiekimas, bet ir labiausiai apčiuopiamas – tiek piliečiams, tiek ir verslui“, – kalbėjo EP nuomonės dėl sienų kontrolės atnaujinimo sąlygų rengėja Renate Weber (Liberalai ir demokratai, Rumunija).

„Šengenas svarbus, nes reiškia judėjimo laisvę. Kone 60 proc. europiečių laiko laisvą judėjimą didžiausia Europos integracijos sėkme“, – pabrėžė Carlosas Coelho (Europos liaudies partija, Portugalija), rengiantis EP nuomonę, kaip turėtų būti vertinamas Šengeno taisyklių taikymas.

Laikinas sienų kontrolės įvedimas įmanomas jau dabar

C. Coelho įsitikinęs, jog vyriausybių pastangos siekti išimtinės Šengeno erdvės valdymo kontrolės negali būti pateisinamos nacionalinio saugumo sumetimais. „Laikina vidaus sienų patikra ekstremaliais atvejais galima ir pagal galiojančias taisykles“, – teigė jis.

„Tarpvyriausybinio metodo taikymas nustatant Šengeno erdvės veikimo taisykles – klaidingas kelias“, – įspėjo R. Weber. Jos teigimu, be Europos Komisijos priežiūros, ES šalių vyriausybės linkusios užstoti viena kitą iškilus problemoms.

Šengeno veikimo priežiūra ES lygiu padėtų geriau įveikti problemas

„Jei Šengeno erdvės veikimas priklausys tik nuo valstybių narių, galime dažniau susidurti su problemomis, panašiomis į anksčiau kilusią įtampą tarp Prancūzijos ir Italijos dėl nelegalių imigrantų iš Šiaurės Afrikos“, – pažymėjo C. Coelho.

„Be to, svarbu parodyti solidarumą su tomis ES šalimis, kurios turi užtikrinti išorinių ES sienų apsaugą, – kalbėjo R. Weber. – Privalome pasidalinti atsakomybe ir padėti tiems, kurie yra sunkesnėje padėtyje.“

Šengeno erdvei be pasų kontrolės priklauso visos ES šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę, Bulgariją, Rumuniją ir Kiprą. Jai taip pat priklauso ne ES šalys: Lichtenšteinas, Šveicarija, Norvegija ir Islandija.