EP narių akiratyje – skolų krizė ir dvasinė sveikata

Finansų krizės ir skolų naštos sukeliamas netikrumo jausmas gali pakenkti jūsų psichikos sveikatai. Tyrimų rezultatai rodo, kad ekonominį sunkmetį lydi padažnėjusios psichologinės problemos ir savižudybės. Paskaičiuota, kad nedarbui išaugus 1 proc. savižudybių skaičius išauga 0,8 proc. Todėl per krizę reikia išsaugoti socialinės pagalbos tinklus, teigia ekspertai ir EP nariai.

Birželio 19 dieną jie dalyvavo EP Aplinkos komiteto organizuotame seminare apie dvasinę sveikatą ekonominės krizes metu.

Ekonominė krizė ir savižudybių skaičius

„Griežto taupymo laikotarpiu šiam klausimui būtina skirti ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, Graikijoje, savižudybių skaičius 2011 metų pirmąjį pusmetį išaugo 40 proc. Psichikos sveikata turi užimti svarbią vietą 2014–2020 m. ES programose, susijusiose su sveikatos apsauga “, – kalbėjo europarlamentarė Glenis Willmott (Socialistai ir demokratai, Jungtinė Karalystė).

Jose Luis Ayuso-Mateos, psichiatrijos profesorius iš Madrido universiteto, įvardijo keletą dvasinės sveikatos ir savižudybių rizikos veiksnių: ekonomines sąlygas, socialinės paramos stygių, šalies kultūrą. Jo teigimu, patirtis rodo, kad savižudybių skaičiaus padidėjimo išvengia tos šalys, kuriose stiprus socialinių paslaugų tinklas.

Kovos su psichikos sveikatos sutrikimais priemonės

„Nevaldomas įsiskolinimas padidina depresijos, nerimo ir obsesijų tikimybę“, – tvirtino David McDaid iš Londono ekonomikos mokyklos. Jo nuomone, kelią šiems sutrikimams padėtų užkirsti didesnės investicijos į socialines paslaugas ir pagalba finansinių problemų turintiems žmonėms.

Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas ES Roberto Bertollini siūlė šias priemones: užimtumo didinimo ir skolų naštos palengvinimo programas, sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą ir šeimos ryšių stiprinimą.