ES dujų direktyva galios ir dujotiekiams iš trečiųjų šalių

Sužinokite, iš kur Europa perka dujas ir ką žada papildytos ES dujų vidaus rinkos taisyklės tokiems dujotiekiams kaip Nord Stream 2.

Europos dujotiekių žemėlapis, kuriame taip pat pavaizduotas per Baltijos jūrą tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“
Europos dujotiekių tinklas, įskaitant Nord Stream 2, kuris tiesiamas per Baltijos jūrą

2019 m. balandžio 4 dieną europarlamentarai pritarė, kad ES dujų vidaus rinkos taisyklės galiotų ir dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį 1 200 km ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris tiesiamas per Baltijos jūrą.

Pagal papildytas taisykles, tokių dujotiekių atkarpoms, esančioms pirmo sujungimo ES valstybės teritorijoje, įskaitant 12 jūrmylių (22 km) teritorinių vandenų zoną, bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir ES vidaus rinkoje tarp valstybių narių esantiems dujotiekiams.

Tarp šių reikalavimų – dujų gavybos ir tiekimo verslo atskyrimas nuo dujų perdavimo veiklos, galimybė kitiems tiekėjams ir operatoriams naudotis dujotiekiu, taip pat skaidrus dujų transportavimo tarifų nustatymo procesas. Bus galima prašyti išimties tvarka netaikyti naujų reikalavimų, tačiau tam bus reikalingas Europos Komisijos sutikimas.

„Pernelyg dažnai dujų tiekimas naudojamas kaip politinis ginklas. Mes negalime nuginkluoti tų, kurie turi nedorų ketinimų, tačiau galime apsiginkluoti patys – teisiniu aiškumu ir nuoseklumu, kurį užtikrina egzistuojančios taisyklės. Tą ir suteikia mūsų energetinė sąjunga ir ši papildyta direktyva“, – po balsavimo Energetikos komitete kalbėjo jo pirmininkas Jerzy Buzekas (Europos liaudies partija, Lenkija).

Dujų suvartojimas ir importas

Beveik ketvirtadalis ES suvartojamos energijos generuojama deginant gamtines dujas, kurios dažniausiai naudojamos pastatų šildymui ir elektros gamybai. Dagiau nei 70 proc. dujų ES importuoja iš trečiųjų šalių. Prognozuojama, kad šis skaičius didės. Daugelis ES valstybių yra visiškai priklausomos nuo dujų importo.

2018 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia dujų importuota iš Rusijos (47 proc.), Norvegijos (34 proc.), Alžyro ir Libijos (kartu sudėjus 8,6 proc.). Savo ruožtu 89 proc. dujų atkeliavo vamzdynais, likusi dalis – laivais per suskystintų gamtinių dujų terminalus.

Beveik pusė rusiškų dujų transportuota per Ukrainos dujotiekius, apie 20 proc. per Baltarusiją, o likusi dalis (30 proc.) – per dujotiekį „Nord Stream 1“.