Dalytis šiuo puslapiu: 

©AP Images/European Union-EP 

Čia pateikiami atsakymai į kai kuriuos dažniau iškylančius klausimus, susijusius su Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.

Atsakymai grindžiami susitarimo, kurį derybininkai pasiekė vasario 13 d., turiniu.

Koks yra Direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje tikslas?

Siūloma Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje siekiama užtikrinti, kad kūrybos žmonėms (pavyzdžiui, muzikantams ar aktoriams) bei naujienų leidėjams ir žurnalistams darbas elektroninėje ir internetinėje erdvėje būtų ne mažiau naudingas nei tradicinėje aplinkoje. Pasenus teisės aktams dėl autorių teisių, visą naudą šiuo metu susižeria interneto platformos ir naujienų sklaidos kanalai, o menininkams, naujienų leidėjams ir žurnalistams tenka stebėti, kaip nevaržomai cirkuliuoja jų darbai, ir geriausiu atveju tenkintis labai nedideliu atlygiu. Dėl to menininkams ir žiniasklaidos specialistams labai sunku užsidirbti deramam pragyvenimui.

Svarbu akcentuoti, kad pagal direktyvos projektą kūrėjams ir žurnalistams nėra sukuriama jokių naujų teisių. Juo tiesiog užtikrinamas geresnis esamų jų teisių taikymas. Nenustatoma ir naujų pareigų interneto platformoms ar naujienų sklaidos kanalams – tiesiog užtikrinamas geresnis esamų pareigų vykdymas. Turiniu, kuriuo dalintis šiuo metu yra teisėta ir leidžiama, ir toliau dalintis bus teisėta ir leidžiama.

Apibendrinant:


  • direktyvos projekte numatyta, kad didžiosios interneto platformos ir stambiausi naujienų sklaidos kanalai (pavyzdžiui, „YouTube“ ar „GoogleNews“) turės atsiskaityti su kūrėjais (menininkais, muzikantais, aktoriais, taip pat naujienų agentūromis ir jų žurnalistais) už jų sukurtą turinį;
  • nėra numatoma jokių naujų teisių ar pareigų; turiniu, kuriuo dalintis šiuo metu yra teisėta ir leidžiama, ir toliau dalintis bus teisėta ir leidžiama.

Kaip direktyva paveiks eilinius naudotojus?

Direktyvos projektas nėra skirtas eiliniams naudotojams.

Direktyva turės poveikio tokioms stambioms interneto platformoms ir didiesiems naujienų sklaidos kanalams kaip „Google“ priklausanti platforma „YouTube“, „Google News“ ar „Facebook“, o svarbiausia pastarųjų pareiga bus teisingai atsiskaityti su menininkais ir žurnalistais, kurių darbai jiems neša pelną.

Stambios interneto platformos ir naujienų sklaidos kanalai turės daugiau paskatų sudaryti teisingas sutartis dėl atlygio (licencines sutartis) su menininkais ir žiniasklaidos agentūromis, kurie iš anksto pareikš, kad yra tam tikro darbo savininkai. Jų nesudariusioms platformoms grės teisinė atsakomybė už darbo ar kūrinio, kurių licencijos mokestis nesumokėtas, prieglobą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus platformos turi daugiau galimybių išvengti šios atsakomybės.

Tikimasi, kad direktyva pastūmės interneto platformas pagaliau numatyti tvarką, pagal kurią būtų teisingai atlyginama visiems, kurių darbas neša joms pelną.

Ar direktyva turės poveikio interneto laisvei? Ar dėl jos įsigalės interneto cenzūra?

Interneto laisvė, kaip ir laisvė realiame pasaulyje, nenustos egzistavusi tol, kol naudojantis ja nebus varžomos kitų teisės arba kol ja nebus naudojamasi neteisėtai. Tai reiškia, kad naudotojas ir toliau galės kelti turinį į interneto platformas, o šiose platformose ir toliau galės būti užtikrinama įkelto turinio priegloba, jei tik platformos gerbs kūrėjų teisę į teisingą atlygį. Šiuo metu interneto platformos kūrėjams atlygina savanoriškai ir tik labai nedideliu mastu, kadangi jos nėra atsakingos už priglobiamą turinį, vadinasi, jos turi labai mažai paskatų sudaryti sutartis su teisių turėtojais.

Direktyva netaps cenzūros šaltiniu. Griežtesnė teisinė atsakomybė pagal direktyvą lems didesnį spaudimą interneto platformoms sudaryti sutartis dėl teisingo atlygio su kūrinių, kuriais naudodamosi jos gauna pelną, autoriais. Tai ne cenzūra.

Ar pagal direktyvą interneto platformoms bus taikomi automatiniai filtrai?

Ne.

Direktyvoje nustatomas siektinas tikslas. Interneto platforma neturi pelnytis naudodamasi kitų žmonių sukurta medžiaga ir jiems už tai neatlygindama. Todėl platformai numatoma teisinė atsakomybė tais atvejais, kai jos svetainėje skelbiamas turinys, už kurį ji nėra tinkamai atsiskaičiusi su jo autoriumi. Tai reiškia, kad tie, kurių kūriniai naudojami neteisėtai, galės paduoti platformą į teismą.

Nežiūrint į tai, direktyvoje nėra apibrėžta ar išvardyta, kokių priemonių, žmogiškųjų išteklių ar infrastruktūros gali prireikti norint užkirsti kelią medžiagos, už kurią neatlyginta, paskelbimui svetainėje. Taigi įkelti filtrų nereikalaujama.

Vis dėlto, jeigu stambi platforma neranda jokio inovatyvaus sprendimo, jos gali rinktis filtrus. Tokius filtrus jau naudoja didžiosios bendrovės. Kritika dėl to, kad taip kartais išfiltruojamas teisėtas turinys, kartais būna pagrįsta. Tačiau ji turėtų būti nukreipta į filtrus kuriančias ir diegiančias platformas, o ne į teisėkūros institucijas, nustatančias siektiną tikslą, kad bendrovė turi atsiskaityti už medžiagą, kuria naudojasi siekdama pelno. Realiame pasaulyje šis tikslas neginčijamas ir užtikrinamas.

Pagaliau į direktyvą, dėl kurios susitarta, įtrauktos ir nuostatos, skirtos užtikrinti, kad naudotojas turėtų galimybę apskųsti atvejus, kai įkeltas turinys be pagrindo pašalinamas. Numatytos teisių gynimo sistemos, pagal kurias bus galima teikti ir greitai išnagrinėti tokius skundus.

Ar ši direktyva nepakenks memams ar GIF rinkmenoms?

Priešingai.

Į direktyvą, dėl kurios susitarta, įtrauktos specialios nuostatos, pagal kurias valstybės narės įpareigojamos apsaugoti nemokamą kūrinių įkėlimą ir dalijimąsi jais siekiant cituoti, reikšti kritiką, rengti apžvalgas, vaizduoti karikatūriškai, parodijuoti ar imituoti. Taip bus užtikrintas tolesnis memų ir GIF rinkmenų prieinamumas. Tokie kūriniai bus netgi saugesni nei anksčiau, kadangi iki šiol jų apsauga buvo užtikrinama skirtingais nacionalinės teisės aktais, dėl to nebuvo įmanoma išvengti skirtumų tarp valstybių narių.

Ar skaitant straipsnius bei jais dalijantis naujienų sklaidos kanaluose ir toliau bus galima matyti jų fragmentus?

Taip.

Pagal susitarimą spaudos leidėjams suteikiama teisė reikalauti, kad naujienų sklaidos kanalai sudarytų licencines sutartis dėl jų straipsnių naudojimo. Tačiau naujienų sklaidos kanalai ir toliau galės skelbti straipsnių fragmentus be leidėjo sutikimo su sąlyga, kad fragmentai bus labai trumpi ir naujienų sklaidos kanalas šia galimybe nepiktnaudžiaus.

Šia direktyva bus suduotas mirtinas smūgis startuolių veiklai...

Ne.

Pagal susitarimą startuolių platformoms numatyta speciali apsauga. Platformoms, veikiančioms mažiau nei 3 metus, kurių metinė apyvarta nesiekia 10 mln. eurų ir kurių metinis lankytojų skaičiaus vidurkis yra mažesnis nei 5 mln., bus taikomi gerokai švelnesni reikalavimai negu stambioms žinomoms platformoms.

Pasigirsta tvirtinimų, kad, vadovaujantis 13 straipsniu, kūrinys gali būti pašalinamas, kai teisių turėtojas yra nežinomas. Kaip pavyzdys minimas muzikos hitas „Despacito“...

13 straipsnio projekto tikslas – užtikrinti tvirtesnę menininkų poziciją jiems siekiant pasinaudoti savo teisėmis į teisingą atlygį, kai jų kūrinį naudoja ir internetu platina kiti. Paprastai menininkas praneša tokioms platformoms kaip „Youtube“, kad konkretus kūrinys yra jų. Todėl nėra tikėtina, kad platformoms grės teisinė atsakomybė už į jas įkeliamus kūrinius, kurių teisių turėtojai nežinomi.

Teigiama, kad direktyva nepaprastai neigiamai paveiks šimtų tūkstančių gyventojų pragyvenimą...

Labiau tikėtina, kad bus priešingai.

Direktyvos tikslas – padėti daugybei žmonių užsitikrinti pragyvenimą, kurio jie nusipelno už savo darbą ir kuris jiems būtinas norint kurti toliau. Direktyvos projektu norima užtikrinti, kad daugiau pinigų būtų skiriama ne „Google“ akcininkams, o menininkams ir žurnalistams – toks išteklių perkėlimas pasitarnaus naujoms darbo vietoms kurti.

Kodėl direktyva susiduria su tokiu stipriu abipusiu pasipriešinimu?

Direktyva yra tapusi daugybės kampanijų objektu. Išties kai kurie Europos Parlamento vidaus duomenys rodo, kad Parlamento nariai retai susiduria arba iki šiol gal net nėra susidūrę su tokio masto lobistine veikla (telefono skambučiais, elektroninio pašto žinutėmis ir pan.).

Paprastai tokios apimties kampanijų metu pasipila įspūdingi pareiškimai: tvirtinama, kad direktyvos projekto tikslas – sužlugdyti internetą ar su juo susidoroti. Kadangi direktyvos projekte nėra numatyta nei suteikti kokių nors naujų teisų kūrėjams, nei nustatyti naujų pareigų interneto platformoms ar naujienų sklaidos kanalams, tokie tvirtinimai atrodo perdėti.

Žinomas ne vienas precedentas, kai lobistinių kampanijų metu buvo pranašaujamos katastrofiškos pasekmės, tačiau nieko panašaus neatsitiko.

Pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovės tvirtino, kad apribojus mokesčius už tarptinklinį ryšį telefono sąskaitos taps astronominės. Tabako pramonei ir restoranų sektoriui atstovavę lobistai teigė, kad uždraudus rūkyti baruose ir restoranuose žmonės liausis juose lankęsi. Bankai buvo pareiškę, kad sugriežtinus teisės aktus dėl jų veiklos jie turės nutraukti paskolų teikimą įmonėms ir asmenims. Pagaliau lobistinė veikla neapmuitintų prekių klausimu rėmėsi teiginiu, kad nebelikus galimybės įsigyti neapmuitintų prekių bendrojoje rinkoje teks uždaryti oro uostus. Nieko panašaus nenutiko.

Ar pagrindinis direktyvos tikslas yra apsaugoti smulkiuosius turinio kūrėjus?

Nors direktyva siekiama padėti visiems kūrėjams įgyti stipresnę derybinę poziciją dėl to, kaip jų kūrinius naudoja interneto platformos, didžiausią naudą gaus smulkieji turinio kūrėjai. Stambiesiems subjektams neretai dirba teisės paslaugų bendrovės, padedančios jiems apginti savo teises, o smulkieji subjektai šiuo metu turi nedaug galimybių jas užsitikrinti.