
Lapkričio 16 d. EP suteikė mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl prieglobsčio sistemos reformos, kuria siekiama tolygiau paskirstyti ES šalių naštą nagrinėjant prieglobsčio prašymus.
Lapkričio 16 d. EP suteikė mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl prieglobsčio sistemos reformos, kuria siekiama tolygiau paskirstyti ES šalių naštą nagrinėjant prieglobsčio prašymus.
Lapkričio 21 d., antradienį, Europos prieglobsčio paramos biuras EP Piliečių laisvių komitetui pristatė metinę ataskaitą apie prieglobsčio prašymų padėtį 2016 m.
Birželio 15 d. EP nariai pritarė „mėlynosios kortelės“ reformai, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus į ES.
Migracija išlieka vienas svarbiausių ES prioritetų. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 73 proc. europiečių (Lietuvoje – 67 proc.) tikisi aktyvesnio ES vaidmens šioje srityje,
Padidėję migracijos srautai bei tūkstančiai ES dingusių pabėgėlių vaikų rodo, jog dabartinė ES prieglobsčio sistema sunkiai susidoroja su migrantų antplūdžiu ir privalo būti reformuota.
Migracija - tai ir iššūkis, ir galimybė Europai. Sužinokite, ką daro ES, kad įveiktų migrantų krizę.
Per pastaruosius keletą metų Europa susiduria su didžiausiu pabėgėlių antplūdžiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Statistiniai duomenys atskleidžia migrantų krizės Europoje mastą. Žemiau pateikiame naujausius šios precedento neturinčios krizės skaičius.
Migrantų krizė Europoje atskleidė ES prieglobsčio sistemos trūkumus ir privertė ES imtis atitinkamų veiksmų. Sužinokite daugiau apie EP atsaką į šį iššūkį.
2016 m. ES užregistravo 1,2 mln. prieglobsčio prašymų. Sužinokite daugiau apie EP vaidmenį sprendžiant pabėgėlių integracijos klausimą.
Reaguodama į migrantų krizę ES stiprina savo išorės sienų ir pakrančių apsaugą. Sužinokite daugiau apie EP vaidmenį priimant sprendimus šioje srityje.
Siekiant įveikti migrantų krizę EP nariai ir ES šalys svarsto pasiūlymus, kurie padėtų pereiti prie veiksmingos, teisingos ir žmogiškos prieglobsčio politikos.
Antradienį Europos Parlamento nariai plenarinėje sesijoje Strasbūre diskutuos ir balsuos dėl rezoliucijos, kuria siūloma sukurti bendrą ES prieglobsčio prašymų registravimo sistemą, kuri leistų ES šalims pasidalinti prieglobsčio prašytojus remiantis kvotomis. Savo ruožtu pasitelkę reportažą viršuje sužinokite, ką EP rezoliucijos rengėjos mano apie ES ir Turkijos susitarimą valdyti migracijos srautus ir apie pabėgėlių integravimą.
Dabartinės ES prieglobsčio sistemos nesugebėjimas susidoroti su migrantų srautais reikalauja radikaliai reformuoti Dublino taisykles, nustatančias, kuri šalis atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tai pažymima trečiadienį EP narių patvirtintoje rezoliucijoje. Jie siūlo sukurti bendrą prieglobsčio prašymų registravimo sistemą, kuri būtų paremta kvotomis ir „karštuose“ migracijos srautų valdymo centruose esančių prieglobsčio prašytojų paskirstymu tarp valstybių narių.
Liepos 6 d. EP nariai pritarė naujos Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos steigimui, kuri sutelks ES ir jos valstybių pastangas sustiprinti ES išorės sienos apsaugą.
Lapkričio 3–4 d. Moterų teisų komiteto nariai lankėsi pabėgėlių centruose Atėnuose ir įvertino ten gyvenančių moterų padėtį. Pakalbinome delegacijos vadovę Constance Le Grip.
ES migracijos ir prieglobsčio politikos reforma turi geriau apsaugoti pabėgėlio statuso siekiančias moteris ir vaikus. Tai numatyta antradienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje.
ES susiduria su didžiausiu pabėgėlių antplūdžiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ar jiems pavyks susikurti gyvenimą naujoje vietoje, nemažai priklauso nuo jų integravimosi į darbo rinką.
Praeitą savaitę EP komitetų narių delegacija lankėsi pabėgėlių stovyklose Turkijoje, kur įvertino ten esančių Sirijos pabėgėlių padėtį.
Šiuo metu Turkijoje glaudžiasi daugiau nei 2,5 mln. prieglobsčio prašytojų iš Sirijos, o pernai per šią šalį į Europą atvyko per 1 mln. sirų. Siekdama jiems padėti ES neseniai sutarė skirti 3 mlrd. eurų pabėgėliams Turkijoje remti. Vasario 8–10 d. čia lankosi EP Biudžeto ir Piliečių teisių komitetų delegacijos, kurios vertina humanitarinę padėtį ir ES pagalbos pastangų veiksmingumą.
Turime bendradarbiauti su Turkija dėl pabėgėliams palankių priemonių, pirmadienį pažymėjo Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas po susitikimo su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoğlu. Jie aptarė migrantų srautų valdymą, vizų režimo Turkijos piliečiams liberalizavimą ir žiniasklaidos laisvės padėtį šioje šalyje. Pokalbis įvyko prieš šiandien prasidėjusį ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl priemonių stabdyti migrantų srautus į Europą.
„Jei Šengenas žlugs, tai bus Europos projekto pabaigos pradžia“, – ketvirtadienį Europos Parlamente teigė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos. Piliečių laisvių komiteto nariams jis apžvelgė, kaip įgyvendinamos migrantų krizės sprendimo priemonės. „Krizė gilėja, o šalių vienybė pavojuje“, – kalbėjo jis, ragindamas valstybes nares rodyti didesnį solidarumą ir įgyvendinti savo pažadus dėl pabėgėlių priėmimo.
Lapkričio 4 dieną iš Graikijos į Liuksemburgą išvyko pirmoji perkeliamų pabėgėlių grupė. Jų išlydėtuvėse dalyvavo ir EP pirmininkas Martinas Schulzas. Kitą dieną jis taip pat lankėsi Graikijos Lesbo saloje esančiame pabėgėlių centre, kur kasdien registruojama apie 2,5 tūkst. žmonių, ieškančių prieglobsčio Europoje.
Trečiadienį Europos Parlamente (EP) vykusiose diskusijose dėl teroristinių išpuolių Paryžiuje dauguma EP narių kvietė vengti neapykantą kurstančio populizmo ir netapatinti pabėgėlių bei teroristų. Kartu europarlamentarai ragino ES šalis stiprinti saugumą, intensyviau keistis žvalgybine informacija ir investuoti į kovos su terorizmu pajėgumus.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) skubos tvarka pritarė Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje prisiglaudusių 120 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstymui po kitas ES šalis. Į Lietuvą siūloma papildomai perkelti 780 asmenų.