ES kova su terorizmu 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kova su terorizmu išlieka tarp pagrindinių ES politikos prioritetų. Sužinokite daugiau apie pastarųjų metų teroro išpuolius ir tai, ką daro ES, kad užkirstų jiems kelią.

Kareivių patruliavimas Europos didmiesčių gatvėse tapo įprastu vaizdu. Manu Sanchez nuotrauka Unsplash 

Terorizmas Europoje

Per pastaruosius metus, ypač 2015–2016 m., religiškai inspiruoto (džihadistinio) terorizmo grėsmė Europoje gerokai išaugo.

Europolo duomenimis, 2017 m. Europos Sąjungoje užfiksuoti 33 džihadistų mėginimai įvykdyti teroro aktus. Įvykdyti išpuoliai, deja, nusinešė 63 žmonių gyvybes. Savo ruožtu 2016 m. tokių mėginimų buvo 13, o per įvykdytus išpuolius žuvo 135 žmonės, 2015 m. – 17 mėginimų ir 150 aukų.

Savo ruožtu su džihadistiniu terorizmu susijusių areštų skaičius padidėjo nuo 395 (2014 m.) iki 705 (2017 m.).

Teroro išpuolius Europoje vykdo ne tik džihadistai. Europolas išskiria keturias teroro išpuolių kategorijas priklausomai nuo motyvacijos: dešiniųjų, kairiųjų ir anarchistų, etnonacionalistų ir separatistų, vieno klausimo (pvz., dėl gyvūnų teisių, kovos su abortais).

2017 m. dauguma ES šalių teritorijoje įvykdytų teroro išpuolių (137 iš 205) Europolo klasifikuoti kaip separatistiniai. Visgi, Europolo vykdomosios direktorės Catherine De Bolle teigimu, „nei viena iš atakų šiose kategorijose neturėjo tokio mirtino poveikio ir taip stipriai nepaveikė visuomenės kaip džihadistų teroristų įvykdyti išpuoliai“.

Terorizmas Europos Sąjungoje: išpuoliai, mirtys ir areštai

Liūdnoji terorizmo statistika 

„Islamo valstybės“ vaidmuo

Nuo 2015 m. daugumą džihadistinių teroro išpuolių Europos Sąjungoje įvykdė arba inspiravo vadinamoji Islamo valstybė (IS), kuri 2014 m. paskelbė apie kalifato sukūrimą okupuotose teritorijose Irake ir Sirijoje. Vienu metu jos teritorijos dydis buvo sulig Didžiąja Britanija.

2014 m. vasarą tarptautinė koalicija, įskaitant kelias ES šalis, ėmėsi karinių veiksmų prieš IS, o tų pačių metų rugsėjį IS lyderis Muhammed Al-Adnani paragino savo rėmėjus žudyti „netikėlius“ Vakarų valstybėse. Savo ruožtu 2016 m. gegužę jis pakvietė tai daryti visomis įmanomomis priemonėmis jų pačių šalyse, jei džihadistai negalėtų atvykti ir prisijungti prie IS Irake ir Sirijoje. Todėl ES šalys, ypač dalyvaujančios prieš IS nukreiptoje koalicijoje, tapo pagrindiniais teroristų taikiniais.

Tipinis teroristo portretas

2018 m. Europolo duomenimis, džihadistų išpuoliai daugiausiai įvykdyti namuose užaugintų teroristų, o ne vadinamųjų kovotojų iš užsienio. Dažnai teroristai veikdavo pavieniui ir būdavo paveikti džihadistinės propagandos internete bei semdavosi įkvėpimo iš IS. Europolo teigimu, tokie teroristai nebūtinai religingi ir apskritai gali būti neskaitę Korano ar nesilankyti mečetėje.

2016 m. didelė jų dalis, pasak Europolo, buvo smulkūs nusikaltėliai. Taip pat daroma išvada, kad žmonės su kriminaline praeitimi arba užaugę kriminalinėje aplinkoje labiau pasiduoda radikalizavimui ir verbavimui.

Europolas daro išvadą, kad „religija nebūtinai yra pradinė ar pagrindinė radikalizavimosi priežastis, tačiau sudaro galimybę įveikti asmenines problemas. Sprendimą įvykdyti išpuolį savo šalyje jie gali suvokti kaip galimybę tapti herojumi.“

Išpuolių tendencijos

Nuo 2015 m. džihadistų atakos dažniausiai buvo vykdomos pavieniu ar nedidelių grupelių. Vieniši vilkai dažniausiai pasitelkdavo peilius, šaunamuosius ginklus ir krovinines transporto priemones. Jų atakos dažniausiai būdavo paprastos ir neorganizuotos. Savo ruožtu grupelės naudodavo automatinius ginklus ir sprogmenis, o savo veiksmus gerai koordinuodavo.

Taip pat pastebėta, jog džihadistai savo atakų taikiniais dažniausiai pasirinkdavo žmones, o ne pastatus ar institucinius objektus. Tokiu būdu siekta didesnės emocinės reakcijos iš visuomenės.

Be to, teroristai nesirinkdavo taikinių pagal religiją, bet siekdavo padaryti kuo daugiau žalos, kaip antai Londone, Paryžiuje, Nicoje, Stokholme, Mančesteryje, Barselonoje ir Kambrilyje.

Terorizmo apibrėžimas

2002 m. ES Tarybos priimtu pamatiniu sprendimu valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad šiame sprendime nurodytos tyčinės veikos, tokios kaip pasikėsinimai į asmens gyvybę, orlaivių užgrobimas, sprogmenų naudojimas ar infrastruktūros objektų naikinimas, būtų laikomos teroristiniais nusikaltimais.

Teroro išpuoliais jos turėtų būti laikomos tuomet, kai gali padaryti didelės žalos šaliai ar tarptautinei organizacijai ir kai jomis siekiama:

- rimtai įbauginti gyventojus arba

- neleistinai priversti vyriausybę ar tarptautinę organizaciją atlikti kokį veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo, arba

- rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindinius politinius, konstitucinius, ekonominius ar socialinius šalies darinius ar tarptautinę organizaciją.

Prieš terorizmą nukreipti ES veiksmai

Reaguodama į išaugusią terorizmo grėsmę ES sugriežtino išorės sienų kontrolę, išplėtė Europolo antiteroristinius įgaliojimus, sustiprino bausmes už pagalbą ir paramą teroristams, kovą su radikalizmu ir teroristų finansavimu.

2017 m. kovą Europos Parlamentas atnaujino ES ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles. Europarlamentarai sugriežtino imitacinių ir netinkamai neutralizuotų ginklų priežiūrą. Panašūs ginklai buvo naudojami teroristinių išpuolių Paryžiuje metu.

Tuo tarpu 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios taisyklės išplėtė Europolo antiteroristinius įgaliojimus.

Be to, 2018 m. gruodį europarlamentarai patvirtino 2017 m. įkurto EP kovos su terorizmu komiteto parengtas rekomendacijas, kaip pažaboti terorizmą Europoje. Tarp siūlomų priemonių – geresnis žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas, radikalizmo prevencija, teroristų finansavimo sekimas ir pagalba aukoms.

Kova su terorizmu: ES priemonių apžvalga (infografikas)