Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas: 2030 m. tikslai 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES pastangų pasidalijimo reglamentu nustatomi nacionaliniai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai įgyvendinant Paryžiaus klimato susitarimą.

2018 m. balandžio 17 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre EP nariai atnaujino pastangų pasidalijimo reglamentą. Kas tai yra ir kokia yra naujų pasiūlymų reikšmė kovoje su klimato kaita?

Kas yra pastangų pasidalijimas?

Siekiant išvengti pavojingos klimato kaitos 2014 m. spalį ES vadovai susitarė dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. Pagrindinis jos tikslas – iki 2030 m. ES viduje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su 1990 m.

Žiūrėkite infografiką apie ES pažangą siekiant klimato kaitos tikslų iki 2020 m.

Taip pat siekiama, kad transporto, žemės ūkio, statybų ir atliekų tvarkymo sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2030 m. sumažėtų bent 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Šie sektoriai atsakingi už maždaug 60 proc. Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Dabar galiojančiu pastangų pasidalijimo reglamentu nustatyti privalomi metiniai nacionaliniai tikslai nuo 2013 m. iki 2020 m. Europos Parlamento pritarė jo atnaujinimui, kuriuo bus nustatyta, kiek mažiausiai valstybės narės turės prisidėti prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo nuo 2021 m. iki 2030 m. Taip pat siekiama nustatyti metines išmetamų dujų kiekio kvotas bei pažangos vertinimo taisykles.

Privalomi nacionaliniai tikslai

Nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai bus nustatyti remiantis sąžiningumo, solidarumo, išlaidų efektyvumo ir aplinkosauginio naudingumo principais. Kadangi valstybių narių gebėjimai imtis veiksmų yra skirtingi, reglamente tikslai bus diferencijuojami pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį.

Taip bus užtikrinamas sąžiningumas, nes didesnes pajamas gaunančios valstybės narės siekia platesnio užmojo tikslų nei mažesnes pajamas gaunančios valstybės narės. 2030 m. tikslai yra įvairūs ir apima išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą nuo 0 iki 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

ES valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai (proc.)

Valstybė narė

2030 m. tikslai palyginti su 2005 m. lygiu

Liuksemburgas

-40

Švedija

-40

Danija

-39

Suomija

-39

Vokietija

-38

Prancūzija

-37

Jungtinė Karalystė

-37

Nyderlandai

-36

Austrija

-36

Belgija

-35

Italija

-33

Airija

-30

Ispanija

-26

Kipras

-24

Malta

-19

Portugalija

-17

Graikija

-16

Slovėnija

-15

Čekija

-14

Estija

-13

Slovakija

-12

Lietuva

-9

Lenkija

-7

Kroatija

-7

Vengrija

-7

Latvija

-6

Rumunija

-2

Bulgarija

0

Šaltinis: EP Tyrimų tarnyba

Taip pat bus reikalaujama, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų mažinamas pastoviu tempu. Savo ruožtu mažiau turtingos valstybės narės, kurioms gali būti sunku įgyvendinti 2030 m. tikslus, nuo 2032 m. galės pasinaudoti saugos rezervu, kurį sudarys 105 mln. CO2 ekvivalento tonų.

Be to, reglamentas numato lankstumo priemones, skirtas padėti valstybėms narėms pasiekti savo metines ribas. 2021–2030 m. laikotarpiu jos galės rezervuoti ir skolintis iš valstybių narių, taip pat perleisti tarpusavyje metines išmetamo dujų kiekio kvotas iš vienų metų į kitus.

Europos Parlamento nariai pritarė pastangų pasidalijimo reglamento atnaujinimui. © AP Images / ES–EP 

ES pastangos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

Siekdami įgyvendinti ES įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus klimato susitarimą, europarlamentarai 2018 m. vasario 6 dieną pritarė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformai, o balandį pritarė žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus įtraukimui į išmetamųjų dujų kiekio mažinimo pastangas.

Sužinokite daugiau apie tai, ką daro ES, kad sušvelnintų klimato kaitą.