Europos Sąjungos atsakas į klimato kaitą 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kova su klimato kaita yra vienas pagrindinių Europos Parlamento prioritetų. Žemiau – daugiau apie tai, kas nuveikta.

Tirpstantys ašigalių ledynai – vienas iš klimato kaitos padarinių. Ezra Comeau–Jeffrey nuotrauka Unsplash 

Klimato atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių Celsijaus

Nuo pramonės revoliucijos vidutinė pasaulinė temperatūra reikšmingai pakilo, o paskutinis dešimtmetis (2009–2018 m.) buvo šilčiausias per visą šį laikotarpį.

Europos palydovinės stebėsenos programos „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos duomenimis, 2018-ieji buvo vieni iš trejų kada nors fiksuotų šilčiausių metų Europoje. Dauguma tyrimų rodo, kad tai lėmė dėl žmogaus veiklos padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,85 laipsnio didesnė nei XIX a. pabaigoje.

Mokslininkų teigimu, temperatūros padidėjimas 2 ar daugiau laipsniais, palyginti su ikipramoninės epochos temperatūra, turėtų pavojingų ir netgi katastrofiškų padarinių Žemės klimatui ir aplinkai.

Štai kodėl tarptautinė bendruomenė sutarė, jog pasaulinis atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių.

Kodėl ES atsakas svarbus?

Europos Sąjunga yra trečia pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį po Kinijos ir JAV. Energijos gamybos ir naudojimo srityje išmetama 78 proc. ŠESD kiekio – trečdalis šio kiekio išskiriamas transporto sektoriuje.

Klimato kaitos poveikį jaučia visos ES valstybės, nors ir nevienodai. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione vis dažnesnės karščio bangos ir sausros, tuo tarpu žemyniniame regione didėja potvynių ir miško gaisrų rizika. Todėl ES deda bendras pastangas siekdama mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį.

2009 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 20 procentų, palyginti su 1990 m., sumažinti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį. Kol kas šio tikslo sėkmingai siekiama – 2015 m. CO2 išlakų išmetimo kiekis sumažėjo 22 proc.

Klimato kaita Europoje: faktai ir skaičiai

ES ir tarptautinė klimato politika

Europos Sąjunga yra viena pagrindinių veikėjų Jungtinių Tautų derybose dėl klimato kaitos švelninimo. 2015 m. ji ratifikavo Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama, kad pasaulinis klimato atšilimas nesiektų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

Šiltnamio dujų kiekio mažinimas

Siekdama šio tikslo bendrija reformavo prekybos taršos leidimais sistemą ir įpareigojo ES šalis mažinti dujų išmetimą sektoriuose, kurie nepriklauso šiai sistemai, tokiuose kaip žemės ūkis, transportas ir pastatai.

Europarlamentarai taip pat pritarė planams iki 2030 m. atitinkamai 37,5 proc., 31 proc. ir 30 proc. sumažinti automobilių, vanų ir sunkvežimių išmetamo CO2 kiekį.

ES taip pat siekia, kad dėl miškų kirtimo atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą.

CO2 išlakų mažinimas: ES tikslai ir veiksmai

Švaresnės energijos link

2018 m. Europos Parlamentas pritarė, kad iki 2030 m. bent 32 proc. energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių išteklių. Europarlamentarai taip pat pritarė ES lygiu privalomam tikslui iki 2030 m. energetinį efektyvumą padidinti 32,5 poc.

Švari energija: ES didina atsinaujinančių išteklių naudojimą ir energetinį efektyvumą

Kovai su klimato kaita – finansinė parama

Prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimo tikslai taip pat integruoti į pagrindines ES finansuojamas programas. Numatyta, jog su klimatu susijusios išlaidos 2014–2020 m. ES biudžete turėtų sudaryti 20 proc., įskaitant 3,4 mlrd. eurų aplinkos ir klimato politikos finansavimo programai „LIFE“.