Vidaus rinka ir pramonė

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas ketvirtadienį atsakys į internautų klausimus apie susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA) svarstymo eigą Parlamente. Pokalbis vyks socialiniame tinkle „Facebook“. Jo pradžia – 15.30 val. Lietuvos laiku.

Tarptautinės prekybos komiteto nariai trečiadienį svarstys, ar rekomenduoti Parlamentui pritarti susitarimui dėl kovos su klastojimu (ACTA). Rekomendacijos projekto autorius britas Davidas Martinas (Socialistai ir demokratai) siūlo šios sutarties neratifikuoti. Pranešėjo nuomone, jos pavojus pilietinėms laisvėms didesnis nei siūloma nauda. Stebėkite diskusijas internetu trečiadienį ir sužinosite, ar D. Martino nuomonei pritaria kiti komiteto nariai.

Mokslo ir verslo atstovai kovo 20 dieną kartu su Pramonės komiteto nariais aptarė ES planus iki 2020 metų investuoti 80 mlrd. eurų į mokslinius tyrimus ir inovacijų plėtrą.

Domitės ACTA likimu, tačiau pasiklydote sprendimų dėl šio prieštaringai vertinamo susitarimo brūzgynuose? Jums pagelbės speciali diagrama su aiškia laikaskale ir nuorodomis.

Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) prieštaringas vertinamas nuo tada, kai tik buvo pasiūlytas. Juos siekiama veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Prie susitarimo prisijungusios šalys ypač susirūpinusios ekonomine žala, kurią daro prekių klastojimas ir piratavimas. Tačiau oponentai teigia, kad sutartis tarnauja stambių korporacijų, o ne eilinių žmonių, interesams.

Ar prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) kelia grėsmę pilietinėms laisvėms ir besivystančių šalių galimybei įsigyti generinių vaistų? Tai didžiausi susitarimo priešininkų nuogąstavimai, kuriuos europarlamentarai išgirdo per kovo 1 dieną EP rūmuose Briuselyje vykusį seminarą apie ACTA. Jame dalyvavę ekspertai pateikė vertinimus, kurie turėtų padėti EP nariams apsispręsti dėl prieštaringai vertinamo susitarimo ratifikavimo.

Antradienį europarlamentarams bus įteikta 2,4 mln. internautų parašų surinkusi peticija prieš prekybos susitarimą dėl kovo su klastojimu (ACTA). Jos autoriai baiminasi, kad susitarimas kelia grėsmę atviram ir laisvam internetui.

Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA) kol kas pasirašė 30 ES ir kitų šalių, tačiau Europos Sąjungoje jis neįsigalios, jei jam nepritars Europos Parlamentas. Europarlamentarai spręs ACTA likimą jau artimiausiais mėnesiais. Ko siekiama šiuo susitarimu ir kodėl jis sukėlė protestus visame pasaulyje?

Europarlamentarai trečiadienį patvirtino taisykles, kurios leis geriau koordinuoti radijo spektro valdymą. ES šalys turės atlaisvinti daugiau dažnių plačiajuosčio interneto paslaugoms, kad būtų patenkintas didėjantis mobiliojo duomenų perdavimo poreikis.

Europos Sąjunga užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų 20 proc. suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Tam būtina plėsti egzistuojančius elektros energijos perdavimo tinklus, sakoma tyrime, kuris vasario 6 d. buvo pristatytas EP Pramonės komitete.